- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- eAS-391-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03601-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. B., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos UAB "Planas B"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys - J. B., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Planas B“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) išduotą 2014 m. birželio 16 d. statybos leidimą Nr. LNS-01-140619-00620 (toliau – ir Leidimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 19 d. leidimą Nr. LNS-01-140619-00620.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. pateikė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens J. B. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti 356,95 Eur teismo išlaidas, kurių dydį patvirtino įrodymai, pateikti į bylą kartu su 2016 m. spalio 20 d. prašymu. Taip pat prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikusi ir J. B..
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo Inspekcijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus savivaldybės administracijos 356,98 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens J. B. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad tenkinus Inspekcijos pareiškimą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį. Inspekcija pateikė UAB „Geokada“ atliktus matavimus, kuriais ji grindė savo reikalavimą, t. y. aplinkybes dėl išduoto statybos leidimo panaikinimo. Minėti matavimai tiek Vilniaus apygardos administracinio, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažinti leistinais įrodymais. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies bei 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimai, t. y. suprojektuotas statinys arčiau kaip 50 m nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, kreipėsi į kvalifikuotą įmonę, kuri turi teisę atlikti šlaitų matavimus. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad šių rašytinių įrodymų pateikimo į bylą kilusios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su teismo procesu, yra būtinos ir pagrįstos. Pareiškėjas prašomas priteisti išlaidas pagrindė pateikdamas PVM sąskaitą-faktūrą bei Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinį, todėl pareiškėjo prašymą teismas tenkino.
Dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti iš pareiškėjo Inspekcijos 2 221,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti teismas pažymėjo, jog tenkinus Inspekcijos skundą, J. B. laikytina pralaimėjusia šalimi procese, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti iš esmės – priimti nutartį, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, teismas neįvertino jo argumento, kodėl Inspekcijos prašomos priteisti išlaidos nepripažintinos būtinomis. Jau pareiškimo pateikimo metu Inspekcija turėjo pakankamai duomenų savo pozicijai dėl 50 m atstumo nuo šlaito pagrįsti, šie duomenys (konkretūs dokumentai) yra įvardinti pareiškime. Be to, teismas visiškai neįvertino atsakovo pateiktų argumentų, sudarančių pagrindą jį atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Administracija procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, kadangi ne tik laiku teikė visus procesinius dokumentus ir vykdė teismo nurodymus, tačiau pati prisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo – teismas pripažino, kad Administracija pati nustatė Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimą ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovas pažymi, jog teismas ignoravo faktą, kad ne dėl Administracijos neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų buvo panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, bet dėl kitų proceso šalių veiksmų. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai kito atsakovo atžvilgiu nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Inspekcijos išlaidos buvo būtinos – siekiant nustatyti pažeidimą, Inspekcija privalėjo kreiptis į kvalifikuotą įmonę, kuri turi teisę atlikti šlaitų matavimus. Inspekcija nesutinka su atsakovo teiginiu, jog jis procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir sąžiningai, todėl turėjo būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ir nurodo, kad Administracija nesutiko su Inspekcijos prašymu, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas Inspekcijos naudai, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies. Patirtos išlaidos tiesiogiai susijusios su vykusiu teismo procesu ir įrodymų rinkimu bei jų pateikimu teismui, yra pagrįstos ir būtinos, nebuvo per didelės, todėl atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl Inspekcija turi pagrįstą lūkestį, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo Inspekcijos prašymas dėl išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo Inspekcijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2014 m. birželio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-01-140619-00620 panaikinimo pareiškėjo skundas buvo tenkintas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi administracinėje byloje sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.
Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į ABTĮ 39, 40 straipsnių nuostatas, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos (kitaip – teismo išlaidos) – tai pinigai, kurie sumokami už teismo darbą, procesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, be to, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
Vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi, Inspekcija 2016 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė papildomus įrodymus: UAB „Geokada“ atliktus matavimus. Pareiškėjo teigimu, minėti matavimai patvirtino, kad ginčijamu leidimu leista statyti statinį arčiau nei 50 m atstumu nuo šlaito, kurio nuolydis daugiau nei 15 laipsnių, taip pat pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 13 bei 9 straipsnio nuostatas. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą pareiškėjo naudai, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas motyvuojamosiose dalyse rėmėsi Inspekcijos pateiktais duomenimis, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas su prašymu (IV t., b. l. 37–38) atlyginti išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitos faktūros kopiją (IV t., b. l. 42) ir Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinio kopiją (IV t., b. l. 43). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindė jo turėtas 356,98 Eur išlaidas. Atsižvelgusi į tai, kad nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, teisėjų kolegija nurodo, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 356,98 Eur. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.