Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3606-374/2020 pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

6. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-3606-374/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip neteismingą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantė atskiruoju skundu prašo nustatyti jos pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismingumo klausimą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –– ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. – savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių – ar ieškinys (pareiškimas) teismingas tam teismui.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

9. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka.

10. Nustatyta, kad pareiškėja D. G. su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus. 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi buvo konstatuota, kad nors pareiškėja nurodė adresą (duomenys neskelbtini) Varėnos r. (deklaruota vieta), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji gyvena ir dirba Marijampolėje. UAB „Vitarista“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarytoje darbo sutartyje pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Tai tas pats adresas, kurį pareiškėja susirašinėjimui savo pareiškime nurodo teismui, kas rodo, jog pareiškėja pastoviai nebūna jos nurodytu deklaruotu adresu. Be to, iš 2019 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2643-329/2019 matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta ir pabaigta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pagrindinė pareiškėjos gyvenamoji vieta yra ne Varėnos rajone, o Marijampolėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ir grąžino pareiškėjai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Išaiškino pareiškėjai, kad pareiškimą ji turi teisę pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kurie spręs klausimą dėl pareiškimo priėmimo.

11. Apeliantė po to, kai 2020 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi jos pareiškimą atsisakyta priimti, su pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą. Šiam teismui adresuotame pareiškime apeliantė nurodė du adresus: (duomenys neskelbtini) Varėnos r. ir adresą susirašinėjimui – (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Analogiškus duomenis apie savo adresą pareiškėja nurodė ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pateiktame pareiškime bei nagrinėjamame atskirajame skunde.

12. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai skundžiama 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos D. G. pareiškimą atsisakė priimti, kaip neteismingą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams ir išaiškino pareiškėjai, kad ji pagal byloje nustatytus duomenis ir esant nepasikeitusiai paskutinei jos gyvenamajai vietai, turėtų kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Pažymėjo, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta sutampa su nurodyta gyvenamąja vieta pareiškime. Konstatuotina, kad skundžiama nutartimi, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog pareikškime yra nurodyti du pareiškėjos adresai, faktiškai nepatikrino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos faktine gyvenamąja vieta.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausia susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausia), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietovėje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė ir tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

15. Pareiškėja atskirajame skunde detaliau nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jos faktine gyvenamąja vieta. Tačiau iš kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateiktų priedų matyti, jog faktinė pareiškėjos gyvenamoji vieta gali būti adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kas iš esmės buvo konstatuota 2020 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi.

16. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pati pareiškėja, pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismams nurodžiusi dvi skirtingas savo gyvenamąsias vietas, kurios keičia pareiškimo teismingumą, suklaidino apylinkės teismus dėl savo faktinės dabartinės gyvenamosios vietos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja pareiškime nurodė dvi skirtingas gyvenamąsias vietas, kurios keičia teismingumą, turėjo patikrinti pateikto pareiškimo ir jo priedo duomenis, susijusius su pareiškėjos faktine gyvenamąja vieta, o jeigu šių duomenų nepakaktų, nustatyti pareiškimo trūkumus (siekiant nustatyti pareiškėjos tikrąją faktinę dabartinę gyvenamąją vietą), o ne atsisakyti priimti pareiškimą, remiantis tik duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1001-430/2019). Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepašalino.

17. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, nepatikrino aplinkybių, susijusių su faktine pareiškėjos gyvenamąja vieta, taip pat į 2020 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartyje nurodytas aplinkybes, į aplinkybę, jog ginčai tarp teismų dėl teismingumo negalimi, kas sudaro sąlygas realiai patikrinti ir nustatyti faktinę pareiškėjos gyvenamąją vietą, konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2020 m. gegužės 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. G. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.