Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Kęstučio Dargužio, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei, nukentėjusiajam A. B., ekspertei M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respubliko baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 str. 1 d. ir paskirta bausmė - 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, o taip pat visą laisvės apribojimo laiką nebendrauti su nukentėjusiuoju A. B. (BK 48 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p.).

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. V. priteista A. B. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų), atitikmuo eurais - 868.86 (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai aštuoniasdešimt šeši centai) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2012-07-25, apie 23.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą peiliu dūrė A. B. į nugarą, o šiam nugriuvus ant grindų, dar du kartus peiliu dūrė jam į kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam A. B. tris durtines - pjautines žaizdas nugaroje, kairiajame šone ir kairiame klube, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Nuteistojo teigimu, šioje byloje A. B. nurodytas aplinkybes, apie tai, kaip jis buvo tariamai V. V. subadytas, jau yra įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-966-923/2013, nurodydamas, jog „Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad buvęs subadytas nukentėjusiojo V. V. išeinant iš balkono, kai šis eidamas jam iš paskos, dūrė į nugarą, po to nugriuvusiam dar ir į šoną, ir būtent nuo šių V. V. veiksmų besigindamas, pastarąjį galėjo sužaloti. Nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų šios aplinkybės nepatvirtino. Liudytojas E. L. parodė neprisimenantis, kad A. B. būtų subadytas išeinant iš balkono. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojos R. L. bei Z. D. patvirtino, kad A. B. atsistojo nuo stalo ir priėjęs smogė sėdėjusiam V. V.“. Paminėtas apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas aukštesniajam teismui, tačiau apygardos teismas nuosprendį paliko nepakeistą.

Nuteistojo teigimu, dėl įvykio, įvykusio 2012-07-25 apie 23.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybės jau buvo nustatytos ir konstatuotos Kauno apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-966-923/2013, todėl teismas šioje byloje nepagrįstai vadovavosi A. B. pateikta įvykio versija ir jo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje V. V. kaltumo nepatvirtina nei paties nuteistojo parodymai, nei ir kitų byloje apie įvykį, nutikusį 2012-07-25 adresu (duomenys neskelbtini), liudijusių asmenų parodymai. Pats nuteistasis V. V. nurodė, kad būtent A. B. pirmas pradėjo naudoti smurtą V. V. atžvilgiu, o ne atvirkščiai kaip nurodo A. B.. Tai patvirtino ir byloje davusios parodymus liudytojos.

Nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išskirtinai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo E. L. parodymais, tačiau nuteistojo manymu šio liudytojo parodymai kelia pagrįstų abejonių, kaip prieštaraujantys kitų keturių byloje apklaustų asmenų parodymams. Liudytojas E. L. parodė, kad matė, kaip V. V. badė nukentėjusįjį, kad iš V. rankos ištraukė nedidelį peiliuką, kurį numetė kažkur toliau kambaryje ir kuris vėliau kažkur dingo, teigė kad seniau pas V. V. yra matęs prie raktų prikabintą nedidelį atlenkiamą peiliuką, kurio geležtė maždaug apie 2,5-3 cm. Šis liudytojas taip pat parodė, kad ten, kur gulėjo A. B. šukių nebuvo. Tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja V. V. parodymams. Nuteistasis V. V. parodė, kad A. B. pirmas jam trenkė į veidą, paskui jam spyrė, kaip atsirado A. B. sužalojimai - nežino, peiliu į nugarą jam nedūrė ir jo nesužalojo, abu grūmėsi ant grindų, ant kurių buvo sudužusių stiklo šukių, liudytojo E. L. parodymų nepatvirtino kiti byloje liudiję asmenys. Netgi priešingai, kitų byloje liudijusių asmenų parodymai skyrėsi nuo E. L. parodymų ir patvirtino nuteistojo V. V. parodymus. Liudytojos R. L., Z. D., J. V. nenurodė, kad būtų mačiusios, V. V. naudojant peilį.

Apelianto nuomone, liudytojo E. L. parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad jis ir A. B. yra draugai, todėl teismas turėjo įvertinti nukentėjusiojo ir liudytojo asmeninius santykius ir kritiškai vertinti liudytojo E. L. parodymus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, juo labiau kad nuosprendis iš esmės grindžiamas būtent nukentėjusiojo ir E. L. duotais parodymais.

Nuteistojo nuomone, atkreiptinas dėmesys, kad apie tariamai V. V. panaudotą peiliuką teismas sprendė tik iš A. B. ir iš liudytojo E. L. parodymų. Teismas taip pat darė kategorišką išvadą, kad sužalojimo faktą, padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą visiškai objektyviai patvirtina ir teismo medicinos specialistės išvada bei šios specialistės apklausa teisiamajame posėdyje, kuri patvirtino, kad mažai tikėtina, jog tiriami A. B. sužalojimai galėjo atsirasti vartantis ant šukių, nes ant klubo nustatytas sužalojimas - 6 cm ilgio kanalas - negalėjo būti padarytas sužalojant šukėmis, tačiau specialistės išvada, jog A. B. sužalojimas yra padarytas peiliu nebuvo kategoriška.

Nuteistojo teigimu, specialistės paaiškinimas nesutampa dar ir su kita byloje užfiksuota informacija, jog liudytojas E. L. nurodė, kad pas V. V. yra matęs prie raktų prikabintą nedidelį atlenkiamą peiliuką, kurio geležtė maždaug apie 2,5-3 cm, tad sužalojimas, kurio kanalas 6 cm ilgio, negalėjo būti padarytas peiliuku, kurio geležtė 2,5-3 cm, be to, kuris byloje nebuvo pateiktas. Byloje nebuvo aptariama ir analizuojama, kaip tiksliai atrodė tariamai V. V. panaudotas peiliukas, kokiu principu jis veikė, ar iš viso reali versija, kad prie raktų pakabinamu peiliuku galima padaryti tokio pobūdžio sužalojimai, kokie buvo padaryti nukentėjusiajam.

Nuteistojo nuomone, teismas dėl prieštaravimų, įrodymų trūkumo ir nesutapimų tarp byloje esančių duomenų galutines išvadas padarė remdamasis prielaidomis, o ne vienareikšmiškais ir tiesioginiais įrodymais pagrindžiančiais nuteistojo kaltę. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 str. 3 d., įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas neįvertino fakto, kad tiek A. B., tiek E. L. įvykio vakarą gausiai vartojo alkoholį, neanalizavo paties nuteistojo parodymų ir juos patvirtinančių kitų byloje liudijusių asmenų parodymų, nepasisakė, kodėl jų parodymus laikė nepatikimais, o išskirtinai rėmėsi nukentėjusiojo iškelta versija.

Nuteistojo nuomone, taip pat byloje pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi teismas skundžiamame nuosprendyje padarė kategorišką išvadą, kad visos galinčios kilti abejonės negali būti vertinamos kurio nors abipusiai konfliktavusio asmens naudai, atitinkamai šališkai bloginant kito konfliktavusiojo teisinę padėtį. Iš to galima suprasti, kad teismas atsisakė kilusias abejones vertinti kaltinamojo naudai. Tai yra neteisėta ir nepagrįsta, nes prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose.

Nors bylą nagrinėjęs teismas turi pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau teismas šią savo pareigą pažeidė, nes neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajos tarpusavyje. Teismas ignoravo nuteistojo poziciją ir liudytojų parodymus, kurie sutapo su nuteistojo parodymais ir jiems neprieštaravo. Todėl vertintina, kad teismas nuosprendį V. V. atžvilgiu priėmė iki galo neištyręs visų įrodymų, o byloje kilusias aplinkybes vertino jo nenaudai. Nebuvo išanalizuotas ir Kauno apylinkės teismo 2014-12-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-966-923/2013, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d, ir Kauno apygardos teismo 2014-04-08 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-582-2014. Būtent Kauno apygardos teismo 2014-04- 08 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-582-2014 yra aiškiai nurodyta, kad „byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. tyčiniai veiksmais sužalojo nukentėjusiuosius V. V. ir J. V."; „byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. B. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką ar, kad nukentėjusieji būtų elgęsi rizikingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia kaltinamojo iškelta versija nesivadovavo“.

Būtinoji gintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei atremiant kėsinimąsi užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose, tai tokie veiksmai laikomi socialiai vertingais, tačiau nesudaro būtinosios ginties situacijos. Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą. Šiuo atveju V. V. gynėsi nuo jo sveikatai pavojų keliančių A. B. veiksmų – A. B. trenkė V. V. du kartus į veidą, spyrė V. V. į lūpas bei ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas. A. B. naudojo fizinį smurtą ir prieš V. V. žmoną J. V.. A. B. kėsinimasis į V. V. ir jo sutuoktinės sveikatą buvo akivaizdus ir realus. Nesiginant nuo A. B. veiksmų tiek V. V., tiek jo sutuoktinei galėjo būti padaryta kur kas didesnė žala. Todėl visiškai pagrįstai spręstina, kad V. V. turėjo teisę gintis nuo pavojingų A. B. veiksmų ir neišsklaidžius visų kilusių abejonių (kurios byloje buvo vertinamos kaltinamojo nenaudai), negalima ir išvada, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašoma skundžiamą nuosprendį V. V. atžvilgiu panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, įrodymų vertinimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmos instancijos teismas nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. B., liudytojo E. L. parodymais, iš kurių seka, kad išgertuvių metu tarp nuteistojo V. V. ir nukentėjusiojo A. B. kilus abipusiam konfliktui, grumtynėms, nuteistasis panaudojo peilį ir juo nukentėjusiajam padarė tris durtines pjautines žaizdas., būtent šį peilį iš nuteistojo rankų ir išplėšė E. L.. Nors nuteistasis kategoriškai neigė grumtynių metu naudojęs peilį, kėlė abejones liudytojo E. L. parodymų objektyvumu, kėlė versiją, kad nukentėjusysis susižalojo grumiantis ant sudužusių stiklų, tokie jo teiginiai paneigti ne tik nukentėjusiojo, minėto liudytojo parodymais, bet ir kitais pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš liudytojos R. L. parodymų, pastaroji konflikto metu girdėjo A. B. šaukiant, jog jį bado, iš liudytojos J. V. parodymų matyti, kad pastaroji, tuoj pat po konflikto girdėjo, kaip nukentėjusysis telefonu kvietė policiją ir sakė, jog jį subadė. Iš bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos (t-1 b.l. 101) taip pat matyti, kad pirmas pranešimas apie muštynes bute Baltijos g. 70-1, Kaune, buvo gautas 2012-07-25 23 val. 34 min., ir apie įvykį parnešusi moteris nurodė, jog žmogus puola su peiliu, pakartotinio pranešimo (23 val. 49 min.) metu skambinusysis pranešė, jog jam du kartus dūrė peiliu. Pateiktame ligoninės medicininių dokumentų išraše (t-1 b.l. 108) nurodyta, kad A. B. į ligoninę buvo pristatytas dėl durtinės kairės krūtinės kairės krūtinės ląstos žaizdos apatinių šonkaulių srityje. Taigi visi šie duomenys neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo, liudytojo E. L. nurodytomis aplinkybėmis apie nuteistojo grumtynių metu panaudotą peilį ir juo padarytus sužalojimus nukentėjusiajam..

Šių nustatytų aplinkybių objektyvumą pirmos instancijos teismas konstatavo ištyręs ir teismo medicininės tarnybos specialisto išvadą Nr. G2805/12(02), kurioje nustatyta, kad A. B. aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, trijų trauminių poveikių pasekoje, buvo padarytos durtinės pjautinės žaizdos nugaroje, kairiame šone ir kairio klubo srityje. Šias išvadas teismo medicinos specialistė M. K. patvirtino tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Ji nurodė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti vienu įrankiu, galimai ir peiliu, gi susižalojus ant plokštumos, sudužusių stiklų, sužalojimų pobūdis būtų kaip paviršinių nubrozdinimų.

Visų šių ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, ir tokie nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.

Įvykio aplinkybės, kai tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vyko abipusės grumtynės, abiems esant neblaiviems, bei ir nuteistojo gynybinė pozicija, kai jis ne tik kad nenurodo peilio panaudojimo priežasties, bet ir išvis neigia tokio įrankio panaudojimą, rodo, kad jo veiksmai nebuvo sąlygoti būtinosios ginties. Todėl ir pirmos instancijos teismas pagrįstai jų tokiais nelaikė.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmos instancijos teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.