- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- PK-1327-738/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00055-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Povilas Dubininas, Kristina Varanavičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam A. B., jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu – kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Povilui Dubininui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2012-07-25, apie 23 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną kartą peiliu dūrė A. B. į nugarą, o šiam nugriuvus ant grindų, dar du kartus peiliu dūrė jam į kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam A. B. tris durtines - pjautines žaizdas nugaroje, kairiajame šone ir kairiame klube, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-25, apie 18 val. užėjo pas E. ir R. L. pasveikinti juos su vestuvių metinėmis, ten buvo ir jo žmona. Pas L. buvo ir A. B.. V. V. žinojo, kad A. konfliktiškas žmogus, todėl stengėsi su juo konfliktų išvengti. Jį L. kvietė pabūti, tada jis nuėjo namo, pasiėmė butelį alkoholio ir grįžo pas L. Visi sėdėjo prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus. A. B. pradėjo prie jo kabinėtis. Paskui atėjo A. žmona su vaiku, kuri truputį pabuvusi, išėjo namo. Tuomet J. V. pasakė „kam B. paleido vieną žmoną namo“. Tada A. B. atsakė, kad „pati norėjo vaiko, tegu ir tąsosi“. Nurodė, kad A. B. kalbėjo visokiais žargonais. V. V. pasakė „gal sėdėjęs, jei taip kalbi“ ir tuomet A. B. jam trenkė į veidą, jis nugriuvo aukštielninkas. Paskui jam spyrė. J. V. pradėjo juos skirti ir V. V. pagriebė A. B. už kojų bei jį parvertė. Paskui liudytojas E. L. kaltinamąjį nuo A. B. nutraukė. Kaip atsirado A. B. sužalojimai – nežino. Išdužo kambario durų stiklas. Įvykio metu buvo nuėjęs parūkyti į balkoną tris kartus. Pirmą kartą buvo parūkyti su R. L. tėvu. Paskutinį kartą buvo nuėjęs parūkyti apie 21 val. Jam buvo suduoti du smūgiai ranka ir daugiau nei keturi kojomis. Nuo smūgių jam svaigo galva. Konfliktą matė liudytojas E. L.. Kaltinamasis negirdėjo, kaip A. B. pasakė, kad jam įdūrė. Pats jis nesakė, kad papjaus A. B., peiliu į nugarą jam nedūrė ir jo nesužalojo. A. B. griebė už kojų norėdamas apsiginti. Po to abu grūmėsi ant grindų, ant kurių buvo sudužusių stiklo šukių. Kaltinamasis patvirtino, kad daugiau su A. B. niekas nesigrūmė. Matė, kaip A. B. jo žmonai J. V. peiliu perpjovė koją, tačiau nematė kaip ją stūmė.
Byloje pripažintas nukentėjusiuoju A. B. parodė, kad 2012-07-25 jis buvo pakviestas pas E. ir R. L. į vestuvių metines. Vyko paminėjimas, balius. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, iš pradžių alų, paskui - stipresnius gėrimus. Buvo ir V. V.. Jis buvo mažiau išgėręs, nes vėliau atėjo. Visi eidavo parūkyti į balkoną. Balkone ginčijosi. Nukentėjusysis teigė, kad nesupyko dėl J. V. pasakytų žodžių apie jo žmoną, kad viena su vaiku išėjo namo, o jis liko ir dėl to tikrai V. V. neįžeidinėjo, tai pats V. V. kabinėjosi dėl kiekvieno žodžio. Po vieno parūkymo, apie 22.30 val. - 23.30 val., iš balkono E. L. išėjo pirmas, nukentėjusysis antras, o V. V. trečias. Tuomet V. įdūrė peiliu nukentėjusiajam į nugarą ir rėkė, kad jį papjaus. Prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis nugriuvo, tuomet V. dar du kartus dūrė nukentėjusiajam į šoną. Kai jis dūrė nukentėjusiajam šis šaukė, kad kas nors iš jo atimtų peilį. Rėkė apie minutę, nes niekas iš pradžių nesureagavo. Po to pirmas sureagavo E. L. ir iš V. V. atėmė peilį. E. L. vėliau sakė, kad peilį, kuris buvo prikabintas prie V. V. raktų, jis atsinešė dar iš namų, kai ėjo atsinešti butelio. Sakė, kad jis visada nešiojasi tą peilį. E. L. atėmęs iš V. V. peilį, jį numetė. Peilis vėliau kažkur dingo. Kai nukentėjusysis griuvo, dužo indai, durų stiklas. Jis stūmė V. V.. Kai nugriuvo, tai V. V. buvo užgriuvęs ant jo ir badė peiliu. Nukentėjusysis girdėjo kaip pati kaltinamojo žmona J. V. šaukė V. V., kad jei tu jį papjausi, tave pasodins. Kas daugiau vyko neprisimena, nes sąmonės tai netekdavo, tai vėl atsigaudavo, neteko daug kraujo ir po to jau atsigavo tik ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado daug sveikatos, negalėjo dirbti, prarado objektus. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Dėl padarytų sužalojimų yra likę randai. Keičiantis orui atsiranda skausmai. Nukentėjusysis tvirtina, kad jį subadė V. V.. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 30 000 litų. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jis patyrė fizinius sužalojimus, kurie sukėlė jam fizinį skausmą, patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl likusių randų jaučia diskomfortą ir nepatogumus viešose vietose, kur reikia nusirengti ir, kaip jau minėta, durtose vietose jaučia skausmą, negali ramiai miegoti naktimis iki šiol, tirpsta ranka.
Nukentėjusiojo A. B. parodymuose, duotuose jo baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo teisiamas dėl V. V. sužalojimo ir kurie buvo pirmininkaujančiosios perskaityti teisiamajame posėdyje b.l. 116-118, 110-112, A. B. patvirtino savo parodymus, kad tarp jo ir V. V. vyko konfliktas, kad V. V. jam dūrė peiliu, nurodė kiek kartų dūrė ir į kurias kūno vietas, ir net kokiu peiliu (V. V. nešiojamu prie raktų), kad peilio geležtė matėsi delne, kad V. V. rėkė, jog jį papjaus, o jo žmona J. V. rėkė jam nepjauti, nes jį „pasodins“, liepė jam mesti peilį, kad liudytojas E. L. sakė, kad V. V. išėjęs butelio grįžo į butą su peiliu, kurį pats liudytojas vėliau atėmė, numetė ir jis dingo, kad po sužalojimų praradinėjo sąmonę, kad jį išvežė greitoji.
Liudytojas E. L. patvirtino visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ankstesnėje byloje metu ir tos bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l.84-86, 87-88, 124-126) ir parodė, kad ir su kaltinamuoju, ir su nukentėjusiuoju sutaria gerai, kad 2012-07-25 , apie 17 val. šventė savo vestuvių jubiliejų. Buvo atėjusi žmonos draugė Z. D., kaimynė J. V., uošviai I. ir L. B.. Po kokių dviejų valandų atėjo V. V.. Taip pat trumpam buvo atėjusi A. B. žmona. Liudytojas teigė, kad konflikto pradžios nematė, viskas vyko greitai, bet jis pamatė ant grindų gulinčius ir besigrumiančius A. B. ir V. V.. V. buvo užgulęs ant A.. Išgirdo, kaip A. B. šaukė „mane duria“. Prišokęs iš V. rankos ištraukė nedidelį peiliuką, kurį numetė kažkur toliau kambaryje ir kuris vėliau kažkur dingo. Liudytojas teigė, kad ir seniau pas V. V. yra matęs prie raktų prikabintą nedidelį atlenkiamą peiliuką, kurio geležtė maždaug apie 2.5-3 cm. Jį V. V. nešiojosi prikabintą prie raktų kaip pakabuką. Matė, kad A. B. kraujuoja ir jo kairės pusės šone buvo trys skylutės, panašios į dūrius. A. sakė, kad jam silpna, tuomet liudytojo žmona jam iškvietė greitąją. A. B. į greitąją nuėjo pats. Liudytojas teigė, kad girdėjo, kaip V. V. sakė, kad jei norėtų tai perpjautų A. gerklę. Ant grindų buvo kraujo dėmių. Ten kur gulėjo A. B. šukių nebuvo. Kaip išdužo durų stiklas – nežino. Nukentėjo ir J. V., bet kaip ji nukentėjo liudytojas nematė. Liudytojas taip pat kategoriškai tvirtino, kad matė pas V. V. rankoje peiliuką, matė, kad V. V. buvo užsilipęs ant A. B., jį užgulęs ir tuo metu jį badė ir, kad paskui tą peiliuką jis iš V. V. atėmė ir jam pavyko juos išskirti ir beskiriant matė, kad A. B. buvo subadytas (b.l. 125).
Liudytoja R. L. parodė, kad pas ją namuose vyko šventė. A. B. atsistojęs trenkė į veidą V. V.. Jie tarpusavyje nebendravo, nes pykstasi dėl darbo. Jautėsi įžeidinėjimas iš A. B. pusės V. V.. Dėl ko kilo toks konfliktas nežino, gal nuo to, kai buvo pasakyta, kad sėdėję kalėjime žmonės kalba kitaip ir tai matyti. Jos draugė Z. D. alkoholio negėrė. Konflikto metu ji buvo kambaryje. Pati liudytoja buvo išgėrusi truputį brendžio. Konflikto metu kambaryje buvo V., jos vyras, jos draugė Z. D. ir A. B.. Paskui kilo muštynės. Buvo smūgis suduotas V. V. į veidą kumščiu. Nuo smūgio V. V. nukrito. Negali tiksliai pasakyti kokia padėtimi V. V. nugriuvo. Pas juos stalas ant ratukų. A. B. atsistodamas nustūmė stalą į šoną, kai V. V. nukrito spardė jį, negali pasakyti į kurias kūno vietas. Po to V. V. pagriebė A. B. už kojų. A. B. griuvo ir apvertė vazą su gėlėmis. Paskui abu atsistojo. Tada apvirto stalas. Jie abu susikabinę trenkėsi į durų stiklą ir durų stiklas išdužo. Paskui jie vėl buvo nukritę ant žemės. Paskui jos vyras juos skyrė. Liudytoja peilio nematė. J. V. nukentėjo grumtynių metu. Koridoriuje A. B. taburete trenkė J. V. ir išnarino jai petį. V. V. parūkyti ėjo į balkoną su liudytojos tėčiu. A. B. rūkyti ėjo su jos vyru. V. yra kaimynai. Po konflikto su B. liudytoja nebendrauja. Liudytoja apie kraujo dėmes ant grindų pasakyti negali, nes jų nematė, tačiau girdėjo kaip A. B. rėkė „žiūrėkit, ką padarė“. Liudytoja negirdėjo žodžių „perpjausiu gerklę“. A. B. nebuvo praradęs sąmonės, jis pats kvietėsi greitąją ir vaikščiojo. Liudytoja nematė ir to kaip buvo sužalota J. V.. Ši liudytoja ir apklausiama liudytoja kitoje byloje (b.l. 124), kurios parodymai buvo pagarsinti šios bylos teisamajame posėdyje, patvirtino, kad tarp A. B. ir V. V. vyko konfliktas, muštynės, kad paskui girdėjo kaip A. B. šaukė „žiūrėkite su kuo jis mane bado“, kad J. V. juos skyrė, taip pat liudytoja matė ant V. veido mėlynė, matė V. kruvinas rankas ir matė pjautines žaizdas A. B. juosmens srityje.
Liudytoja Z. D. parodė, kad tą dieną atvyko pas L.. Iš pradžių buvo R. L. ir jos tėvai. Paskui grįžo E. L. su draugu. Paskui įvyko muštynės. A. B. sudavė V. V. į veidą ir V. V. nukrito. Abu pradėjo grumtis. Jie sėdėjo vienas priešais kitą. V. V. atsistojo ir jie susikibo. Jie grūmėsi abu, apvertė stalą, dužo indai. Ji grumtynių gerai neprisimena. A. B. ir V. V. grūmėsi gulėdami. Ji aplink juos rinko šukes. Šukės buvo nuo indų. Kada dužo durų stiklas nematė, nes buvo virtuvėje. Ji virtuvėje buvo su I. B.. Konfliktas baigėsi, buvo iškviesti pareigūnai. J. V. ištempė savo vyrą iš buto. J. V. grumtynių metu buvo prie savo vyro, stengėsi juos išskirti. Kaip buvo sužalota J. V. liudytoja nematė. Iš L. namų išvežė A. B., o V. išvežė kita greitoji. Grumtynių metu kuris iš vyrų buvo viršuje – liudytoja negalėjo atsakyti. Juos bandė išskirti J. V. ir E. L.. A. B. nuėjo į balkoną ir išsikvietė greitąją. Pas A. B. sužalojimų liudytoja nematė. Ant grindų buvo kraujo dėmių. Ten buvę žmonės alkoholį vartojo. Kuris buvo girtesnis – V. V. ar A. B. – liudytoja nežino.Liudytojai nepatiko A. B. elgesys su žmona. Jo žmona pasiėmė kūdikį ir išvažiavo namo, o A. B. pasiliko. J. V. paklausė jo, kodėl nepalydėjo žmonos. Liudytoja nematė, kad einant iš balkono kas nors kam nors durtų peiliu.
Liudytoja J. V. parodė, kad ji 2012-07-25 pas L. į svečius atėjo anksčiau, o jos vyras V. V. – vėliau. Svečiuose, kur visi vaišinosi alkoholiniais gėrimais, be kitų asmenų, buvo ir B.. A. B. žmona apie 22 val. susiruošė namo, o liudytoja papriekaištavo A. B., kam jis paleido savo žmoną vieną su vaiku tokiu metu, o šis pareiškė, kad ji nesikištų. Paskui A. B. atsistojo, pastūmė staliuką ir vieną kartą trenkė į veidą V. V., o šiam nugriuvus, jam dar ir spyrė. Liudytoja bandė ginti savo vyrą, tačiau A. B. ją nustūmė. Tada V. V. pagriebė A. B. už kojų ir jį taip pat pargriovė. Paskui liudytoja pamatė, kad V. V. rankos kruvinos ir pradėjo jį traukti nuo A. B.. Tuo metu A. B. jai peiliu sužeidė koją. Tada liudytoja pradėjo telefonu kviesti policiją ir tai išgirdę vyrai lyg ir aprimo. Po to A. B. dar trenkė jai taburete į petį. Paskui liudytoja girdėjo kaip pats A. B. balkone telefonu kvietė policiją. Liudytoja girdėjo kaip A. B. rėkė „mane kažkas štyrina“. Ši liudytoja ir apklausiama nukentėjusiąja kitoje byloje (b.l. 121), taip pat patvirtino, kad girdėjo kaip A. B. balkone kažką kvietėsi ir sakė, kad „mane paštyrino“.
Nukentėjusiojo A. B. parodymai dėl jo patirto sužalojimo pobūdžio ir šių sužalojimų padarymo mechanizmo yra nuoseklūs ir nekeliantys teismui jokių abejonių, nes jie, iš esmės, visiškai sutampa su liudytojo E. L. parodymais.
Liudytojų R. L., Z. D. ir J. V. parodymai nukentėjusiojo parodymus, iš esmės, taip pat patvirtina.
Liudytoja R. L. patvirtino pati mačiusi tarp V. V. ir A. B. vykusias muštynes, girdėjusi kaip A. B. šaukė „žiūrėkit ką padarė“, „žiūrėkit su kuo jis mane bado“, matė kruvinas V. V. rankas ir matė pjautines žaizdas A. B. juosmenyje.
Liudytoja Z. D. taip pat patvirtino, kad matė muštynes tarp V. V. ir A. B., matė, kad jie grūmėsi ir gulėdami ant grindų, kad ji matė ant grindų kraujo dėmes ir, kad A. B. išvežė greitoji. Ši liudytoja teigė nemačiusi, kad kažkas būtų badęsis peiliu, tačiau tai nepaneigia V. V. kaltę patvirtinančių įrodymų, nes ši liudytoja tvirtino taip pat nemačiusi ir kaip buvo sužalota J. V., nors šis faktas yra neabejotinai konstatuotas kitu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra patikrintas apeliacinės instancijos teisme ir yra jau įsiteisėjęs.
Liudytoja J. V., nežiūrint į tai, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė ir galėjo atsisakyti liudyti prieš sau artimą žmogų, tačiau parodymus duoti sutiko ir pasirašė dėl atsakomybės (b.l.154,155), patvirtino, kad matė vyrus besimušančius, matė kaip V. V. A. B. pagriebęs už kojų, pargriovė ant grindų, kaip jį užgulė, matė V. V. kruvinas rankas ir pati savo vyrą nuo A. B. nutraukė, taip pat ši liudytoja patvirtino girdėjusi kaip A. B. rėkė „mane kažkas štyrina“, o būdamas balkone kažką kvietė ir sakė „mane paštyrino“ (išvertus iš žargono į literatūrinę kalbą „štyrina“ ir „paštyrino“ neabejotinai reiškia „bado“ ir „subadė“).
Be to, patį A. B. sužalojimo faktą, padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą visiškai objektyviai patvirtina ir teismo medicinos specialistės išvada, kad padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 6-8) bei šios specialistės apklausa teisiamajame posėdyje, kuri kategoriškai patvirtino, kad mažai tikėtina, jog tiriami A. B. sužalojimai galėjo atsirasti vartantis ant šukių, nes ant klubo nustatytas sužalojimas – 6 cm ilgio kanalas – negalėjo būti padarytas susižalojant šukėmis.
Taip pat LSMUL Všį Kauno klinikos išraše iš A. B. medicinos dokumentų, grafoje „kreipimosi priežastis ir trumpa susirgimo istorija“ nurodyta : „atvežtas dėl durtinės kairės krūtinės lastos žaizdos apatinių šonkaulių srityje“ (b.l. 108).
Faktą apie smurtavimą naudojant peilį patvirtina ir telefoniniai pranešimai bendrajam pagalbos centrui, kuriuose buvo nurodyta, kad įvykio metu buvo peiliu sužalotas žmogus (b.l. 101).
Taigi įvertinus visus šiuos įrodymus, teismas neabejotinai konstatuoja esant visas pagrindines kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, t.y., kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tikrai vyko abipusis konfliktas, būtent, tarp V. V. ir A. B., kad šis konfliktas peraugo į abipusius aktyvius smurtinius veiksmus, kad šių abipusių smurtinių veiksmų pasekmės buvo nežymus sveikatos sutrikdymas V. V., nesunkus sveikatos sutrikdymas J. V., už kurių padarymą A. B. jau yra nuteistas, bet taip pat buvo peiliu nežymiai sutrikdyta ir A. B. sveikata ir, kad šį nežymų sveikatos sutrikdymą neabejotinai padarė V. V..
Tai, kad A. B. pats smurtaudamas šio įvykio metu padarė minėtas nusikalstamas veikas, t.y. sutrikdė V. V. ir J. V. sveikatą ir yra už tai nuteistas, jokiu būdu negali eliminuoti galimybės, kad šio abipusio smurto protrūkio metu V. V. galėjo peiliu nesunkiai sutrikdyti A. B. sveikatą, t.y. padaryti analogišką nusikalstamą veiką, kuri visiškai atitinka LR BK 140 str.1d. kvalifikuojančius požymius. Juo labiau, kad nagrinėjant A. B. baudžiamąją bylą, kurios apkaltinamasis nuosprendis yra aprobuotas, nemažai dėmesio buvo skirta būtent galimai V. V. padarytai nusikalstamai veikai.
Pabrėžtina, kad kaltinamojo ir jo gynėjo neigta aplinkybė – peilio, kaip kūno sužalojimo įnagio, naudojimas - šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 140 str.1d. yra net nebūtina.
LR BK 140 str.1d. dispozicijoje nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos pakankami kvalifikuojantys požymiai yra fizinio skausmo žmogui sukėlimas, arba nežymus jo sužalojimas, ar trumpam jo susargdinimas.
Šio straipsnio dispozicijoje nėra nurodytas baigtinis sąrašas būdų, kuriais minėtas neigiamas poveikis žmogui yra padaromas ir nurodomas tik „mušimas“ ar „kitoks smurtavimas“, kurio kategorijai priskirtinas ir V. V. smurtavimas naudojant nedidelį, nepriskirtą prie nešaunamųjų ginklų, peiliuką.
Vertinant šias įstatymo nuostatas ir taikant jas šiai konkrečiai bylai, akcentuotina, kad V. V. bet kokiu atveju turi būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.1d., nes neabejotinai nustatyta, kad jis A. B. taip pat mušė (be kitų įrodymų ir pats patvirtino, kad tempė jį už kojų, buvo apkabinęs ir gal ėmė daužyti, sugriebė, parvertė, vėl susikabino (b.l. 118), taigi bet kokiu atveju savo tyčiniais, aktyviais ir smurtiniais veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą, kurio, kaip jau minėta, šios veikos kvalifikavimui pagal LR BK 140 str.1d. visiškai pakanka.
Bet kurio iš konfliktavusių asmenų bandymas sumenkinti savo atsakomybę teigiant, kad buvo veikiama būtinosios ginties sąlygomis, taip pat negali būti vertinamas kaip jų kaltę ar atsakomybę galintis eliminuoti faktas, nes analizuojamas konfliktas ir smurto protrūkis neabejotinai buvo abipusis, todėl nėra jokios galimybės neabejotinai nustatyti kuris iš konfliktavusiųjų pirmas pradėjo kelti grėsmę, nuo kurios kita konfliktuojančioji pusė galėjo įgyti teisę gintis, numatytą LR BK 28 str., o visos dėl to galinčios kilti abejonės negali būti vertinamos kurio nors abipusiai konfliktavusio asmens naudai, atitinkamai šališkai bloginant kito konfliktavusiojo teisinę padėtį.
Netgi jei būtų neabejotinai nustatyta, kad konfliktą pirmas pradėjo A. B., tai V. V. tariama gynyba bet kokiu atveju turėjo pasibaigti nuo to momento, kai jis pats A. B. pargriovė ant grindų, kai šis jau negalėjo atlikti jokių veiksmų, tik šaukėsi pagalbos, prašė aplinkinių pažiūrėti kas ir kuo jį bado, prašė atimti peilį ir t.t., o V. V., net jo paties tvirtinimu, ir toliau smurtavo, t.y. kaip jau minėta, A. B. apkabino ir jį ėmė daužyti, sugriebė, parvertė, vėl susikabino.
Esant tokiai padėčiai, kai konfliktas ir naudojamas fizinis smurtas buvo abipusis, kiekvienas smurtavęs, t.y. kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atsakyti pagal savo smurtiniais veiksmais sukeltas pasekmes ir tokia kiekvieno nusikaltusiojo padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal jo sukeltų pasekmių žmogaus sveikatai sunkumo laipsnį.
Skirtina bausmė, civilinis ieškinys, bylinėjimosi išlaidos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinačių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiai nusikalstamai veikai padaryti. V. V. anksčiau neteistas (b.l 31), administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs (b.l. 34)., priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 32), psichiatrijos ligoninės įskaitoje taip pat neregistruotas (b.l. 33, 36).
Nukentėjusysis baigiamojoje kalboje savo pozicijos apie kaltinamajam skirtiną bausmę neišdėstė, tačiau pritarė savo atstovės nuomonei, kuri prašė teismo skirti kaltinamajam bausmę sankcijos ribose, jos vykdymą atidedant.
Sprendžiant kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, jos pavojingumo ir keliamos grėsmės visuomenei laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra smurtinis, taip pat atsižvelgė į konkrečias šia nusikalstama veika sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, atsižvelgė į jam padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, į jo galimo nusikalstamumo recidyvo tikimybės laipsnį, į atsakomybę sunkinačią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę lengvinačių aplinkybių nėra.
Taigi įvertinus tai, kas aprašyta, taip pat įvertinus LR BK 55 str. nuostatas, kuriose nurodyta, kad pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, manytina, kad šiuo atveju tinkamiausia, pagrindinius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) numatytus tikslus galinti pasiekti bausmė kaltinamajam yra LR BK 48 str. numatytas laisvės apribojimas, nustatant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų realiai užtikrinti teisingumo įgyvendinimą šioje byloje, nuteistąjį papildomai drausmintų ir apribotų jam galimybę ateityje daryti teisės pažeidimus.
Nukentėjusysis A. B. pareiškė 30 000 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.283 str., 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumas yra neginčijamas, nes ši žala padaryta nusikaltimu, dėl kurio jis neišvengiamai patyrė stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti į nukentėjusiajam padarytą žalą, į konkrečia nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmą, jis patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl likusių randų jaučia diskomfortą ir nepatogumus viešose vietose – pirtyse, baseinuose, kur reikia nusirengti ir, kaip jau minėta, durtose vietose jaučia skausmą, negali ramiai miegoti naktimis iki šiol, tirpsta ranka). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas žemesniųjų teismų praktiką, yra ne kartą pasisakęs, kad teismai, spręsdami nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimus, neprivalo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį tik tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nusikaltimais žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Taigi atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į šios konkrečios nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, į realiai padarytą neturtinę žalą, nukentėjusiojo A. B. pareikštas 30 000Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 3 000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. V..
Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui prašymą priteisti iš nukentėjusiojo – privataus kaltintojo A. B. 4632,99 Lt bylinėjimosi išlaidų už kaltinamajam V. V. suteiktas teisines paslaugas ir jo gynybą, tačiau atsižvelgiant į LR BPK 106 str. nuostatas, toks gynėjo prašymas netenkintinas.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, ji šioje proceso stadijoje ir neskirtina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, o taip pat visą laisvės apribojimo laiką nebendrauti su nukentėjusiuoju A. B. (LR BK 48 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p.).
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. V. priteisti A. B. 3000 Lt (tris tūkstančius litų), atitikmuo eurais - 868.86 (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai aštuoniasdešimt šeši centai) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistojo gynėjo prašymą dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo iš nukentėjusiojo – atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.