Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-1222-723/2012

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-26
Bylos Nr.: 2-1222-723/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00684-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: J. Ž., D. Ž., V. L., A. L., G. K., A. N., A. B., V. Š., (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: V. A., A. A., VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: J. A., E. T., V. S., I. Z., V. B., A. K., S. Č., V. Č., S. B., G. T.

Kategorijos

30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1222-723/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00684-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.1;30.12;99.1; 99.5; 99.9; 113.1;114.4;116.4.

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant ieškovams J. Ž., D. Ž., jų ir kitų ieškovų atstovui advokatui A.Sebeikai,atsakovui V. A., jo atstovui advokatui D.Fomkin,atsakovo A. A. ir trečiojo asmens J. A. atstovei advokatei L.Grigorjevai,atsakovo VĮ Registrų centras atstovei V. K.,trečiajam asmeniui E. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž., D. Ž., V. L., A. L., G. K., A. N., A. L., A. B., A. B., V. Š., (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. A., A. A., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims V. S., I. Z., V. B., A. K., J. A., S. Č., V. Č., S. B., E. T., G. T. dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis, statinių teisinės registracijos panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti statinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu (b.l.2-6, t.1) ieškovai prašo: 1.Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Panaikinti statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 1611/ž) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 14Il/ž(g)) kadastrinių matavimų bylas; 3. Panaikinti statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 1611/ž) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 14Il/ž(g)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (kadastre); 4. Įpareigoti atsakovą A. A. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1611/ž ir sutvarkyti statybvietę, o jam to nepadarius per nustatytą laiką statinį nugriauti atsakovo lėšomis; 5. Įpareigoti atsakovą V. A. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14Il/ž(g) į kitą vietą; 6. Priteisti ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovams su atsakovais bei trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9470 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas A. A. 2008-07-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu minėtame žemės sklype asmeninės nuosavybės teise įsiregistravo pagalbinį ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1611/ž, pastatu užstatytas plotas - 28 kv. m., statybos metai, nurodyti NT registre - 1980. Atsakovas V. A. 2008-09-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, tame pačiame žemės sklype asmeninės nuosavybės teise įsiregistravo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14Il/ž(g), nurodyti statybos metais - 1988. Abiejų pastatų registracijos pagrindas - (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymėjimai - yra neteisėtas. Atsakovas A. A. įpareigotinas nugriauti neteisėtai pastatytą ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1611/ž, o atsakovas V. A. įpareigotinas garažą 14Il/ž(g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nusikelti, nes minėtas pastatas neteisėtai įregistruotas dar ir todėl, kad yra laikinas statinys, dėl šios priežasties taip pat naikintini šio pastato kadastriniai matavimai, nes jie atlikti neturint tam jokio teisinio pagrindo.

Įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys:

1998-06-24 namų valdos įkainojimo suvestinė iš inventorinės bylos, iš kurios matyti, kad 1998 m. birželio 24 d. duomenimis namų valdoje statinių 14Il/ž(g) ir 1611/ž nėra. Šie duomenys paneigia minėtų statinių statybą 1980 m. ir 1988 m.; 2000-07-21 namų valdos (duomenys neskelbtini)pastatų išdėstymo schema, kuri patvirtina, kad nurodytu metu ginčo statinių sklype nėra. Šie duomenys taip pat paneigia minėtų statinių statybą 1980 m. ir 1988 m.;2006-11-21 statinių išdėstymo planas, kuris patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 15 d. duomenimis sklype (duomenys neskelbtini)statinių 14Il/ž(g) ir 1611/ž nėra. Tai dar vienas įrodymas, paneigiantis pažymėjimuose nurodytą statinių statybos datą;2008-01-08 statinių išdėstymo planas, kuriame matyti, kad sklype atsirado statinys 14Il/ž(g), kurio iki šio laiko nebuvo; 2009-09-10 statinių išdėstymo planas, kuriame matyti, kad sklype atsirado statinys 1611/ž, kurio iki šio laiko nebuvo;

- 2005-07-20 atsakovo A. A. paaiškinimas Vilniaus rajono statybos inspekcijai, kuris patvirtina, kad ginčo statinys, 28 kv. m ūkinis pastatas 1611/ž, pastatytas 2005 metais, kas įrodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas neturint tam jokio teisinio pagrindo, jame nurodyta pastato statybos data 1980 metais neatitinka objektyvios tikrovės;

- 2011-06-16 sklypo bendraturčių pasirašytas pareiškimas, patvirtinantis, kad ūkinį pastatą 1611/ž atsakovas A. A. pastatė 2005 metais, o pastatas 14Il/ž(g) buvo bešeimininkis turtas;

-pridedamos fotonuotraukos, patvirtinančios aplinkybę, kad pastatas 14Il/ž(g) yra metalinis garažas, neturintis pamatų, yra laikinas statinys, todėl jam negali būti parengiama kadastrinių matavimų byla bei jis registruojamas nekilnojamojo turto registre, todėl teisinė pastato registracija naikintina, o atsakovas įpareigotinas nusikelti statinį;

- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-08-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad norint gauti duomenis apie pastatų priklausomybę 1970-1990 metais reikia kreiptis į Vilniaus apskrities archyvą, nes šio laikotarpio duomenų (duomenys neskelbtini)seniūnija neturi. Taip pat nurodoma, kad atsakovams pažymos buvo parengtos remiantis ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini)įrašais;

- Vilniaus apskrities archyvo 2011-10-04 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)"Dėl duomenų pateikimo", kuriame nurodoma, kad duomenų apie V. A. ir A. A. 1985-

1990 m. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto duomenų fonde nerasta. Taip pat

nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas 1999 m. rugsėjo 9 d.

aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities archyvui perdavė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės 1983-1985

m., 1986-1990 m. ūkines knygas, kas reiškia, kad atsakovė, Vilniaus rajono savivaldybės

administracija, ginčijamas pažymas išdavė neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, o taip pat

neturėdama to laikotarpio ūkinių knygų, kas įrodo, kad pažymos išduotos neteisėtai ir naikintinos;

Vilniaus apskrities archyvo 2011-05-24 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)"Dėl turėtų pastatų" bei prie jo pridėtos ūkinės knygos kopija 1990 m. būklei, kurie patvirtina, kad atsakovai nuosavybės teise neturėjo ginčo statinių, todėl pažymos išduotos ir statiniai įregistruoti atsakovų vardu neteisėtai;Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkių knygos Nr. (duomenys neskelbtini) 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metams kopija, iš kurios matyti, kad įrašai apie ginčo statinių egzistavimą ir priklausomybę atlikti vėliausiai 2004 metais, o to tuo laikotarpiu tiesiog negalėjo būti, nes ūkinių knygų paskirtis nuo

1991 metų yra visiškai kitokia, joje neregistruojami statiniai bei jų priklausomybė.

Papildomai dublike ieškovai nurodo, kad „ Dėl statinio 1611/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas, statydamas ginčo statinį 1611/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir 23 str. 6 d. 2 p., nustatančius, kad statytojas privalo turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimą (sandėliukas pastatytas tokio sutikimo neturint bei pareiškus sklypo savininkams pretenzijas dėl vykdomų neteisėtų statybų).

Svarbu pažymėti, kad ieškovų teisės pažeidžiamos ir kaip sklypo savininkų teisės sklypu naudotis, jį valdyti ir disponuoti sklypo bendraturčių susitarimu. Naudojimosi tvarka sklypu nenustatyta, todėl jos nesant, o taip pat neturint sklypo bendraturčių sutikimo, statyba sklype yra negalima, nes priešingu atveju tai reikštų statybas vykdančių bendraturčių diktatą kitiems sklypo savininkams, sklypą eksploatuojant chaotiškai, neracionaliai, jo naudingą plotą sklypo centre užimant menkaverčiais statiniais ir tuo pačiu užkertant bet kokią galimybę nustatyti racionalią sklypo naudojimosi tvarką atidalinti kitiems bendraturčiams, neturintiems sklype jokių statinių, priklausančią nuosavybės dalį iš bendrosios nuosavybės, atidalintą dalį suformuojant taisyklingų ribų ir tinkamu racionaliai naudoti žemės sklypu.(patys sau prieštarauja iš esmės dėl garažo perkėlimo kitur)

Atsiliepimas

Atsakovų teiginiai apie tai, kad sklypo bendraturčių sutikimai buvo gauti yra nepagrįsti jokiais įrodymais byloje, todėl atmestini kaip neįrodyti.

Atsakovo teiginiai apie garažo įregistravimą dovanojimo sutarties pagrindu nepagrįsti ir paneigiami minėtu NTR išrašu.Be to šios aplinkybės nepaneigia ir atsakovo minima 2008-08-26 dovanojimo sutartis notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 skyriaus, įvardijančio sutarties dalyką, 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad "dovanotojai pareiškia, kad aukščiau nurodytame žemės sklype yra statinių, kurie šia sutartimi nėra perleidžiami".

Pareikštu ieškiniu ginčijamos ne tik pažymų, kurių pagrindu buvo įregistruotas ginčo statinys, teisėtumas, bet ir matininkų, atlikusių minėto statinio matavimus, veiksmai bei pačių matavimų teisėtumas ir statinio registracijos teisėtumas, todėl byloje ginčijamos aplinkybės negali būti įrodymu. Prie šio atsiliepimo pridedamame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2011-09-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl statinių (duomenys neskelbtini)" ginčo statinys įvardijamas kaip priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. VĮ "Registrų centras" matininkas, atlikęs šio statinio matavimus, o taip pat ir atsakovas VĮ "Registrų centras" akivaizdžiai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl bet kokie jų teiginiai vertintini kaip siekis apginti savo neteisėtus veiksmus. Šiuos įrodymus taip pat patvirtina prie dubliko pridedamas (duomenys neskelbtini) D. T. pridedamas 2012-03-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), Ginčo statinys yra metalinis garažas, pastatytas tiesiog ant žemės, jokio betoninio pamato nematyti, šalia garažo sienos driekiasi greta augančių medžių šaknys.(Teismas atkreipė dėmesį į tai,kad kiti dubliko argumentai yra analogiški ieškinyje nurodytiems).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė J. Ž. nurodė, kad statinys 16-IŽ pastatytas 2005 metais, jai perkant sklypą, statybos vyko jos sklype, o ne 1985 m ar 1975 m. 16-tas pastatas pastatytas ant 4 kuolų ir apkaltas neobliuotom lentom- sandėlis. Juo naudojosi J. ir A. A., jų vardu registruota. Statinys atsirado be bendraturčių sutikimo. Statytojas turi pateikti projektą bendraturčiams, bet jie to nepadarė. Statinys pastatytas prieštaraujant, jos teisės pažeistos. 2006 m. gyventojai kreipėsi į televiziją. Garažas kilnojamas, metalinis, be pamatų. Jis 2005 m. stovėjo niekieno nenaudojamas ir jį išveš, kai ateis laikas. Registracija įvyko vėliau. V. A. 2007 m. garažą statė J. A.. Juo niekas nesinaudojo, dabar V. A. naudojasi. Pastatų registracijai buvo suklastoti dokumentai, dėl jų vyksta ikiteisminis tyrimas. Pažymas 2008 m. išrašė (duomenys neskelbtini) seniūnė, ji neturėjo teisės padaryti įrašo, kad pastatai buvo 1980 m. 2005-12-21 d. tapo bendraturčiais, pirko iš J. A.. 2005 m. vasarą buvo statomas statinys. Garažas yra kilnojamas daiktas, jis registruotas kaip nekilnojamas. Kaip daiktas jis ieškovės teisių nepažeistų, bet jis užima 94 m., jei jis būtų kilnojamas. 2010 m. pamatė, kad naudojasi V. A.. Ieškovė neprašo nugriauti, nori bendru sutarimu nustatyti jam vietą. Garažo kelt neketina. 2011 m. rugsėjo mėnesį vyko bendraturčių susirinkimas, galima buvo susitarti taikiai, bet atsakovai nenorėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. Ž. nurodė, kad pritaria žmonos nuomonei. Garažas be pamatų, jokio betoninio pagrindo ir sandėlis taip pat. Buvo klastojami dokumentai, turėjo būti susitarimas, nustatyta vieta. Ant sklypo stovėjo daug garažų, bet jie buvo išvežti, o šis liko, jam turi būti nustatyta vieta. Mes nugriovėm dalį, kiti žmonės patys išsivežė. V. A. naudojasi statiniais. (duomenys neskelbtini)atsakymas informuoja apie viską.

Teismo posėdžio metu adv. A.Sebeika nurodė, kad prašo naikinti pažymas neteisėtas ir paskui teisinę registraciją abiejų statinių. Sklype daug bendraturčių ir vieni turi statinių, kiti neturi. Reikia nustatyti naudojimosi tvarką. Sklype klesti sandėliukų kultūra, daroma teisinė registracija. Garažas kilnojamas daiktas ir jis turi būti iškeltas kur nori sklypo savininkas, kad niekam netrukdytų. Iš archyvo gauti atsakymai, ūkio knygos 1990 m., pažymos parengtos 2004 m. ūkio knygų pagrindu, bet jos galiojo iki 1991-07-25 d. CK 185 str., CK 1964 58 str. buvo Vyriausybės nutarimas kuris grindžia statinių registraciją. Kad būtų registruota, įrašas turi atsirasti iki 1991 m. Statinys 16-IŽ nurodytas, kad statytas 2005 m. yra statytojo A. A. paaiškinimas statybos inspekcijai, jis pripažino, kad neturi bendraturčių sutikimo. Pažymos išduotos neteisėtai. Jei sandėlis pastatytas 2005 m., tai pažyma neteisėta. Taip yra AT išaiškinęs. Naikinti teisinę registraciją yra logiška, nes pažyma neteisėta. Dėl senaties termino, tai pretenzija pareikšta iš karto po 2005 m. pastatyto statinio.Ginčo, kad sandėlis yra nesudėtingas statinys nėra. Kuomet buvo atlikta teisinė registracija, galiojantis STR nurodė, kad matavimai neatliekami. Atsakovai ir įvardija kaip nesudėtingą statinį, tada kokiu pagrindu įregistruota. Pats VĮ Registrų centras sako, kad yra kilnojamas daiktas, su kabliais, kad ji galima būtų perkelti. Tą konstatuoja ir antstolis protokolu. Atsakovai neginčija, kad metalinis garažas, tik jis įregistruotas kaip nekilnojamas daiktas, ieškovai prašo jį iškelti kitur, sandėlį nugriauti. S. yra realus žmogus, ieškovai sumodeliavo situaciją. Ginčas vyksta dėl A. pastatyto pastato, o ne L. pastato. 2005 m. statybų inspekcija pareiškė pretenziją dėl kurios A. A. rašė paaiškinimą. Tos atramos, ant kurių stovi garažas, neatitinka pamatų apibrėžimo. Įrašas, kad garažas turi pamatus nepagrįstas, nes tai yra plytos. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nuosavybės teisė įregistruota į minėtą statinį yra ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimo Nr(duomenys neskelbtini)pagrindu, o dovanojimo sutarties pagrindu, kuria A. A. padovanojo V. A. žemės sklypą, su statiniu t.y. garažu. 2008 m. sausio 23 d Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-11-21 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. 2008 m. liepos 29 d Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. Statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1411/ž(g), nėra laikinas. Statybos įstatymo 2 str. 4 d. nėra pasakyta, kad metaliniai garažai yra laikini statiniai. Ginčo statinys neturi pamatų, remiasi į žemės paviršių, bet šis faktas neįrodo, jog tai laikinas statinys ir neįrodo, jog negali būti matuojamas, pažymimas sklype ir registruojamas nekilnojamojo turto registre.Ginčo statinio įregistravimas yra teisėtas, nes atitinka teisės aktus. Tai, kad ginčo statinio nėra pažymėto ieškovų nurodytuose aktuose neįrodo, kad statinio tuo metu iš vis nebuvo ar, kad tai laikinas statinys. Iki 2004 m. statinių išdėstymo schemoje ginčo statinys nebuvo pažymėtas ne dėl atsakovo kaltės. NTR duomenys patvirtina, kad tai nėra laikinas statinys. Preziumuojama, kad registrų duomenys yra teisingi, kol nėra nuginčyti. Ginčo statinio egzistavimą ir faktinį naudojimąsi juo įrodo B. G. paaiškinimas. Šiame paaiškinime nurodyta, kad ginčo statinį gavo iš E. K. apytiksliai 1980 m. ir valdė iki 1988 m. ir 1988 m. perdavė šį garažą V. A.. E. K. paaiškinime nurodyta, jog jis šį statinį pastatė 1975 m., o 1980 m. perdavė B. G.. Prašo ieškinio netenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. nurodė, kad jis naudojasi garažu ir malkine prie garažo. Ieškovai įsigijo sklypą šalia garažo. Nuo 1982 m. iki 2005 m. niekas neturėjo pretenzijų. Garažas pastatytas 1975 m. Jis juo naudojosi nuo 1988 m..Jo tėvai ten gyveno. Garažas stovėjo nuo 1975 m. K. naudojosi prieš jį. Vienas kaimynas pasistatė namą (duomenys neskelbtini) ir perdavė kaimynui G.. Jam perdavė taip, sako imk ir naudokis nuo 1988 m. Jis pradėjo tvarkytis registraciją 1988 m., iš seniūnijos gavo pažymą, t.y. 2008 m. Turi 80 m² sklypą bendrame sklype, pasitarė su kaimynais, nebuvo reikalinga, pretenzijų nebuvo. Garažas ant 4 įmontuotų betoninių pamatų stulpų, tačiau koks jų gylis nežino, nes statyta 1975 m. Nežino kada antstolis darė ir ką parašė. Protokole neteisybė nurodyta. Šonuose betonuota buvo ant kampų 50 cm kvadratas, apaugęs žemėm. Jis įregistravo, kreipėsi į seniūniją, kad išduotų pažymą. Registrų centre pasakė, kad reikia paimti pažymą, jie atsisakė, nes jis neturėjo žemės nuosavybės. Jis nenurodė, kad pamatai yra. Jis buvo pas (duomenys neskelbtini) A. ir ji pažiūrėjo ir išrašė pažymą, kad jis naudojasi garažu. Buvo matininkė iš Registrų centro, išmatavo, padarė bylą, žiūrėjo ir nustatė, kad yra pamatai.2005 m. ginčas prasidėjo dėl garažo, Ž. trukdė, jų sklypas šalia garažo, anksčiau jokių pretenzijų niekas nereiškė. Garažo sutarties jis neturi. Matininkas apėjo aplink garažą, padarė nuotraukas, į vidų neėjo, grindys medinės, o apačioje betonas, pagrindas betoninis. Sklypo bendraturčiu tapo 2008 m., brolis padovanojo, o garažu naudojosi anksčiau. Garažas 6x3, šalia malkinė-10 m². 2008-08-26 d. pas jį yra 80 m², 2010-07-23 d. papildomai įsigijo 80 m². Šiais metais jis nieko nebetonavo. Viską pradėjo tvarkyti, kai atsirado Ž.. Ribos nenustatytos niekieno. Buvo tvora pastatyta Ž., jis sutikimo nedavė, kreipėsi į statybų inspekciją ir jiems liepė nugriauti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo V. A. atstovas adv. D.Fomkin nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes patys ieškovai nurodė, kad garažas jau stovėjo. V. A. įgijo garažą nuo 1988 m. Ž. pats nurodė, kad jis kaip daiktas jo teisių nepažeidžia. Ieškovai pateikė faktinių aplinkybių protokolą, tačiau jis nieko neįrodo. Jie kasė pamatus be atsakovo, paslapčia, nes jiems buvo tai naudinga. Pateiktas įrodymas 2011-09-21 d. statybų inspekcijos raštas, kad jie patikrino ir jokių pažeidimų nenustatė. Kitas reikalavimas-perkelti garažą į kitą vietą- sklypas nepadalintas, nenurodo konkrečios vietos bei nepateikė kaimynų sutikimo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. A. bei tretysis asmuo J. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas.Byloje nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos, atsakingos už valstybinę statybų teisėtumo priežiūrą, būtų nustačiusios ginčo statinio savavališkos statybos faktą. Neginčijamos tos aplinkybės, jog ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėjimas plane 1611/ž), pastatė 2005 metais. Kai jų užsakymu (duomenys neskelbtini)atliko ūkio pastato kadastrinius matavimus ir suformavo kadastrinių matavimų bylą, jie neatkreipė dėmesio į tai, kad kadastro duomenų formoje šio statinio statybos metai nurodyti 1980 m. Įsitikinę, jog tai yra techninė klaida. Žodžiu kreipusis į VĮ Registrų centrą informacijos kokie dar dokumentai reikalingi ūkio pastato teisinei registracijai, pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis apie statybos metus, specialistai ir paaiškino, jog jie turi pateikti seniūnijos pažymą.Reikalavimas dėl statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 1611/ž) kadastrinių matavimų bylos panaikinimo iš vis negali būti reiškiamas, nes kadastrinių matavimų byla, tai dokumentų rinkinys, kuris savarankiškai, jokių teisinių pasekmių nesukelia. Be to, kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuoti faktiniai duomenys apie ūkio pastato parametrus, jų padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kt., kurie tinkamai atlikti. Vienoje iš bylos formų vien pastato statybų metų neteisingi duomenys nėra pagrindas naikinti visą kadastrinių matavimų bylą. Ginčo statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 28 m². Pagal šio straipsnio 92 punktą, nagrinėjamu atveju, statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas) yra rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo savininko (savininkų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos. Nagrinėjamu atveju ginčo ūkio pastatui nereikia parengti supaprastinto statybos projekto. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantis dokumentai" 33.1 punktą kaip statybą leidžiantį dokumentą privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių — kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams rašytinius sutikimus (susitarimus). Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus dubliko nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ginčo ūkio pastato statybos metu žodiniai sutikimai iš tuometinių žemės sklypo bendraturčių buvo gauti, nuo statinio statybos pradžios praėjo daugiau nei vieneri (iki ieškinio pateikimo beveik 7 m.) metai. Todėl pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, statyba nėra savavališka. A. A. ir J. A. bendros jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso 124752/947000 šio sklypo dalis. Kaip minėta ginčo ūkio pastatas užima tik 28 m² , todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Nesudėtingas statinys gali būti naudojamas ir be teisinės registracijos. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje A. A. ir J. A. atstovė adv. L.Grigorjeva nurodė, kad viskas išdėstyta atsiliepime. Per metus nepareikštos pretenzijos, tai negalima laikyti savavališkom statybom. A. neturėjo su Ž. derinti nesudėtingos 1 grupės statybos. Bendraturčių nebuvo tuo metu. V. ir K. pretenzijas reiškė, bet Ž. pirko ne iš jų. Pretenzijas gali reikšti V. ir K.. Kuomet tapo sklypo bendraturčiais turėjo reikšti reikalavimo teisę. Seniūnijos pažymoje apie statybos metus nerašoma. 1988 m. nurodyti statybos ir registracijos nepadaro neteisėta. Kad statybos metai ne tie nėra duomenų pagal dabartinę deklaraciją. Registrų centras galės registruoti turtą, nors pažyma ir būtų panaikinta. Ieškovai nepaaiškino kuo pažeidžia jų teises. Kai pirko matė, kad statinys jau stovi. Kiti davė žodinį sutikimą. Sutikimai buvo gauti žodžiu.2011 m. pareiškimas yra kaimynų sutikimas. Sandėliukas jau 5 metus naudojamas. Ž. retai ten būna, tai kaip pažeidžiamos jų teisės. Nemano, kad ieškovų teisės nepažeistos, pati teisinė registracija nėra svarbi. Jeigu toks leidimas būtų reikalingas, atsakovai būtų kreipęsi ir gavę tokį leidimą sandėliukui statyti. 1988 m. atsakovai kreipėsi į seniūniją, jie gavo pažymą pagal ūkines knygas buvo padarytas įrašas. Jei bus panaikinta teisinė registracija, nebūtų užkirstas kelias deklaruoti šį pastatą ir jį įregistruoti. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ginčo objektų: nekilnojamųjų daiktų - ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei teisių į juos registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre metu (2008 m.) galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinto dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 2.1 p. buvo nustatyta, jog pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d. buvo nustatyta, kad kartu su dokumentais, nurodytais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Teritorinis registratorius (valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas), nagrinėdamas atsakovo A. A. 2008-07-18 prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - ūkio pastatą ir nuosavybės teises į jį, bei šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) parengtą kadastro duomenų bylą (toliau - Byla_l) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -Pažymėjimas_l)), taip pat atsakovo V. A. 2008-08-26 prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - garažą ir nuosavybės teises į jį, bei šį prašymą pagrindžiančius dokumentus (valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo parengtą kadastro duomenų bylą (toliau -Byla_2) bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažymėjimas_2)) nenustatė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. nurodytų aplinkybių, trukdančių įrašyti aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, todėl Bylos_l ir Pažymėjimo_l pagrindu įregistravo nekilnojamąjį daiktą - ūkio pastatą ir atsakovo A. A. nuosavybės teises į jį, o Bylos_2 ir Pažymėjimo_2 pagrindu įregistravo nekilnojamąjį daiktą - garažą ir atsakovo V. A. nuosavybės teises į jį. Pateikiame Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko išrašą su istorija. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos išdavę institucijos arba asmenys. Atsakovas V. A. 2007-11-09 pateikė prašymą sudaryti garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą bei šios bylos rengimo metu pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-11-21 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl garažo inventorizacijos" (pridedamas), kuriame buvo nurodyta, jog V. A. šiuo garažu naudojasi nuo 1988 metų. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojai, atlikdami garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatė, jog garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatai — betoniniai, grindys - monolitinės. Šie bei kiti duomenys 2007-11-26 buvo nurodyti Byloje_2 (kuri pridedama), taip pat, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-11-21 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl garažo inventorizacijos" duomenimis, garažo statybos metai byloje nurodyti 1988.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog 2007-11-26 parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvada, jog šis garažas jo kadastro duomenų nustatymo metu buvo laikinasis statinys, nesutinkame su Ieškovų teiginiu, jog minėtas garažas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre neteisėtai, kadangi jis laikinas.

Atsižvelgiant į tai, jog valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, o tik valstybės įmonė,atsižvelgiant į Vilniaus filialo kaltės, neteisėtų veiksmų ir materialinio intereso nebuvimą ieškinio reikalavimus dėl bylų ir registracijos panaikinimo atmesti bei iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus pašome spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu VĮ Registrų centras atstovė V. K. nurodė, kad 16-IŽ ir 14-IŽ buvo įregistruoti pažymų pagrindu. Panaikinus pažymas bus panaikinta ir registracija. Jei statiniai registruoti iki 1988 m.,nurodyti ūkinių knygų numeriai, asmens duomenys ir kiti duomenys, t.y. tinkamas pagrindas registracijai. Pažymose nerašomi ar laikini daiktai ar ne. Atsakovas paprašė atlikti matavimus, pateikė pažymą apie naudojimąsi garažu nuo 1988 m. 2007 m. Pažymėjimas, kurio pagrindu įregistruotas nekilnojamas turtas. Pirma pažyma nurodo statybos metus, o antra-nuosavybę. V. A. kreipėsi į mus tris kartus, nes nebuvo identifikuoti daikto duomenys. 2008 m. pažymos pagrindu registruotos nuosavybės teisės. Pirmą kartą matyt trūko identifikatorių, todėl buvo atsisakyta registruoti. Kokia pažyma buvo pateikta prie sprendimo, negali komentuoti. Jei pažyma buvo teikta be papildomų dokumentų identifikatorių, tai buvo neigiamas atsakymas. Jei vėliau pateikė su namų knygų išrašais ir kt., buvo priimtas sprendimas registruoti nekilnojamą turtą. Jei laikyti, kad statiniai 1 grupės sudėtingumo, pagal NTR 2002 m. buvo pakeistas, norma išnyko, kad nereikia matuoti nesudėtingos statybos statinių. Kadastro duomenys nustatyti 2007-11-26 d., įrodymų, kad 2007-11-26 d. pastatas ne laikinas nepateikta. Yra statybų inspekcijos raštas, kad šis pastatas priskirtas 1 kategorijos nesudėtingiems statiniams. Buvo nuvykimas į vietą, priestatas buvo pristatytas. Šiuo atveju ar jis kilnojamas ar ne negali atsakyti. Statybų inspekcija nustato ar pastatas kilnojamas ar ne. Matininkai nustato ar yra pamatai. 2007-11-26 d. yra pateikta matavimų byla. Ieškovų pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagal statybos įstatymą tokių statinių mes neregistruojame. Matininkai pasakė, kad jeigu yra įgilinimai betoniniai, tai yra pagrindas konstatuoti, kad yra pamatai. Tai numato 2002-12-30 d. ŽŪM įsakymo patvirtintos taisyklės. Inspekcija nustatė, kad tai yra nesudėtingas statinys, o ne laikinas. Dėl pažymų, tai jie jų nevertina, o registruoja. Dėl pastatų, kad pastatas nebuvo laikinas patvirtina ir statybų inspekcijos raštas, kad pažeidimų nerasta.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 str. numato, kad seniūnas išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnija pažymas išdavė remdamasi ūkinės knygos duomenimis. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymose nėra melagingų ar neteisingų žinių. Išduodami pažymėjimus, darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų, Statybos techninio reglamento STR nepažeidė, jie neatliko jokių įstatymų draudžiamų veiksmų. Todėl prašo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neprileisti bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad seniūnijos pažymėjimas - tai ne pagrindinis ir ne vienintelis dokumentas, kurio pagrindu buvo įregistruotas turtas. Neturi duomenų apie tai, kas buvo ūkinių pastatų statytojas. Mano, jog ieškinys dalyje (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas. Be to, nuo pažymėjimų išdavimo - 2008-07-17 praėjo daugiau kaip 3 m., t.y. suėjo senaties terminas. Todėl prašo šioje dalyje ieškinį atmesti. Prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra nedalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui.

Tretieji asmenys V. S., I. Z. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, kad su ieškiniu sutinka, jame nurodytos aplinkybės yra teisingos, ieškinį prašo tenkinti, bylą prašo nagrinėti joms nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo E. T. nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, garažas stovi seniai, iki 2011 m. jokių pretenzijų nebuvo. Vienas V. A. naudojasi garažu. Rinko įrodymus pas K., G., kurie statė, perleido. Iš šonų gal ir nėra pamatų, bet kampai stovi ant kažko tvirto. Prie garažo yra malkinė. Su bendraturčiais nesitarėm. Praeitais metais darė susirinkimą, visi kaimynai pasakė, kad garažas netrukdo, tik Ž. trukdė. Kampuose dėti daiktai ant ko stovi garažas. Jie bendravo su kaimynais, santykiai geri. Ž. gal nuteikė. Niekas nestatė garažo, jis pastatytas gal 1970 m. Niekas neprieštaravo. Ž. pastatė 2 garažus, niekas sutikimo neprašė. Sklype yra daug statinių.2010 m. ji tapo sklypo 38 m² bendraturte, pirko iš J. A.. Sutarė perkelti garažą, bet savininkė ne ji.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija paprašė taikyti ieškininės senaties terminą dėl savo išduotų 2008-07-17 pažymų,nes suėjo 3 metų senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme byloje yra ieškovo pateiktas pačios administracijos 2011-08-12 atsakymas į 2011-06-14,2011-06-21,2011-07-22 prašymus pateikti tų pačių pažymų kopijas(1t.,b.l.29),kuriame nurodė,kad informacija pateikiama tik savininkui,kad Ž. kreiptųsi į archyvą.Tokiu būdu matyti,kad ieškovai apie pažymose esantį jų turinį sužinojo neankščiau 2011 metų,o kreipėsi į teismą 2012 metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl ieškinio senaties termino, kai į teismą (bendrosios kompetencijos ar administracinį) kreipiamasi ginant ir viešajį interesą ir asmeninį interesą, pažymėjo, kad ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai ieškovas (pareiškėjas) gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas jo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009).Tokia nuostata suformuota dėl to, kad ieškovai nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyviai,kai registruojamas asmens nekilnojamasis turtas to ginčijamo turto savininko iniciatyva.Todėl taikyti ieškininės senaties terminą pagrindo nėra.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie tarpusavyje turi įvairių teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu (pirmenybės teisė pirkti vienas kito dalį, teisė proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, išsaugoti ir kt.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis).

Byloje egzistuoja situacija,kad žemės sklypo savininkai yra 22 fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo.Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Bylą nagrinėjant teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą sprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.AT apibendrindamas teismų praktiką yra konstatavęs,kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-08-25 įsakymu Nr. 264 "Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo" patvirtintos "Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos" 2.19 p. nustatė, kad laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. 3.7 p. buvo nurodyta, kad laikiniems statiniams 3 kadastro matavimai neatliekami. Be to pagal 4.1.2. p. įtvirtinta, kad atliekant lauko matavimus, iš išorės matuojami ir tarpusavyje susiejami visi žemės sklype esantys statiniai.neturi ryšio nes pakeistos... Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir minėtą norminį aktą keitusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 5, 17.2, 44.1, 51.8 punktuose, reikalaujančiuose susieti visus žemės sklype esančius pastatus, išbraižyti jų kontūrus, pabrėžiant, kad šis reikalavimas netaikomas laikiniesiems pastatams (statiniams). Analogiškos nuostatos taip pat galiojo ir iki 1998-08-25 įsakymo Nr. 264 įsigaliojimo galiojusioje Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-06-18 įsakymu Nr. 34 patvirtintoje "Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikoje".

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.,01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai'" (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priedo 3.1 punktą rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Remiantis to paties reglamento 33.1 punktu kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus).

Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, kuri nurodo, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (t. y. tais atvejais, kai šios dalies 1 - 4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai) nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomai, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.Tačiau tai nereiškia,kad nagrinėjamoje byloje šie teisiniai argumentai lemia ieškinio nepagrįstumą ar pagrįstumą.Teismas analizuoja esamą situaciją įstatymų reikalavimų ir norminių aktų bendrame kontekste,neatsiejant jų,o analizuojant sistemiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sąrašas juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Šios nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 punktą daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, gali būti teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Nenustačius nors vienos iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Konkrečiai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Šioje byloje analizuojama bendrasavininkams priklausančiame sklype buvusio jau iki 2005 metų garažo teisinė registracija ir „naujai“-2005 metais pastatyto sandėliuko teisinė registracija ir šių staybų neteisėtumas ir padarinių pašalinimas.

Byloje nustatyta, kad 1998-06-24 d. namų valdos įkainojimo suvestinėse iš inventorinės bylos duomenimis yra 2G1m pažymėtas garažas, statytas 1973 m., 3I 1m pažymėta pirtis, statyta 1975 m., V1-V3 pažymėti tualetai, statyti 1975 m., 1985 m. bei šulinys, statytas 1971 m. (b.l. 21-22. I tomas).Nurodomas garažas ne metalinis,o sienos iš lentų,stogas metalinis.Taip pat matyti,kad kitas garažas,kuris statytas vėliau-1979 metais nugriautas arba perkeltas,nes yra išbrauktas.Daugiau garažų nenurodoma.

Planuose 2000-07-21 d., 2006-11-15 d.,lyginant juos su 2008-01-08 d. ir 2009-09-10 d. planais,matyti pastatų išdėstymas sklype (b.l. 23-26 I tomas),kai paskutiniuose dviejuose fiksuojamas naujas pastatas 14 I/Ž(g),o pastatas 16I/Ž tik paskutiniame plane.Būtent pagal 2000-07-21 planą matyti,kad garažas 2G/m(15 m² ploto) yra visiškai kitoje vietoje-sklypo viršutiniame dešiniame kampe,nei vėliau registruotas ginčo garažas(b.l.23,25).

Žemesnės instancijos teismas

1971-1990 m. ūkinėse knygose esančio A. A., Stasio ūkio žinių lapuose duomenų, kad A. A., L. A. ir V. A. 1970 m. gyveno ir turėjo pastatus (duomenys neskelbtini) nerasta (b.l. 31-34 I tomas).

2004-2008 metų Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis namų ūkis Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio galva L. A., valdė ūkinius pastatus: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (b.l. 35-37 I tomas).Kas įrašė įrašus ūkio knygoje dėl ūkinių pastatų-duomenų nėra.Tačiau teismas gali objektyviai konstauoti,kad įrašas apie ūkinį pastatą 14 I/Ž(1 t.,b.l.36 apatinė 3 eilutė), ir po to padarytas įrašas 4-oje eilutėje“Dovanojimo sutartis....“ negalėjo būti padarytas ankščiau kaip 2007-11-26,nes pagal NRT duomenis registro numeris (duomenys neskelbtini)ginčo žemės sklypui su statiniais buvo suteiktas 2005-05-18(1t.,b.l.10),o garažo duomenys įregistruoti NRT byloje 2007-11-26(1t.,b.l.12-13).

2004-09-02 d. vidutinės rinkos vertės skaičiavimu 94,70 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 522 445 Lt ( b.l. 92 I tomas), 2004-09-15 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų,kad sklypui priklausė gyvenamas namas ir pagalbiniai pastatai (b.l. 90-91 I tomas).

2005-01-11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodoma, kad savininkams V. S. ir A. A. priklauso medinis gyvenamas namas, pagalbiniai pastatai, tačiau neįvardinta kokie būtent pastatai (b.l. 93 I tomas).

Žemesnės instancijos teismas

2004-11-26 d. sklypo plane nurodyti sklypo savininkai bei jiems priklausanti turto dalis (b.l. 21-22 II tomas),2004-11-26 d. ir 2005-01-11 d. sudaryti šio žemės sklypo planai su pastatų išdėstymu jame (b.l. 52, 94-95 I tomas) .

2005-04-29 d. VAVA įsakymu parduota iš bendro 9470 m², iš jų 3869 m² bendro naudojimo kitos paskirties (mažaaukščių statinių teritorija) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).,: I. Z. 1142 m2, iš jų 479 m2 bendro naudojimo už 1370 Lt; A. V. 540 m2, iš jų 241 m2 bendro naudojimo už 648 Lt; A. K. 728 m2, iš jų 256 m2 bendro naudojimo už 874 Lt; G. K. 916 m2, iš jų 418 m2 bendro naudojimo už 1099 Lt; S. B. 846 m2, iš jų 452 m2 bendro naudojimo už 1015 Lt; A. L. 994 m2, iš jų 603 m2 bendro naudojimo už 1193 Lt; V. S. 1630 m2, iš jų 677 m2 bendro naudojimo už 2112 Lt; A. A. 2674 m2, iš jų 743 m2 bendro naudojimo už 4618 Lt; Nurodoma piliečiams vykdant statybos darbus vadovautis LR Statybos įstatymu (b.l. 101 I tomas).Tokiu būdu matyti,kad atsakovams priklausanti bendro naudojimo žemės dalis yra didesnė nei jų naudojami pastatų plotai.

Žemesnės instancijos teismas

2005-07-19 d. raštu (duomenys neskelbtini)G. K., A. L., V. S., I. Z.,S. B. sutiko, kad J. A. pastatytų daržinę (malkinę) A. L., ant bendro naudojimo sklypo (b.l. 97 II tomas).2005-07-20 d. A. A. Vilniaus rajono statybos inspekcijai paaiškino, kad 2005-07-11 d. buvo gautas kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), žodinis sutikimas dėl to, kad jie neprieštarauja, kad bendro naudojimo žemės sklype būtų pastatytas sandėliukas A. L.. Dėl leidimo statybai sandėliukui, kuris yra 28 kv.m., kaip jiems paaiškino statybų inspekcijoje, leidimas nereikalingas. Dabartiniu metu yra surinkti visų kaimynų išskyrus A. V. ir S. K. parašai (nes jie reikalauja materialinio atlyginimo), kad jie neprieštarauja dėl minėto sandėliuko statybos (b.l. 27 I tomas).Jeigu atsakovas šiuo paaiškinimu nurodo į jo registruotą sandėliuką,tai akivaizdu,kad visų kaimynų sutikimas statyti sandėliuką bendrojo naudojimo žemėje nebuvo gautas.

2007-11-21 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija rašte nurodo, kad pagal turimus duomenis seniūnijoje V. A., adresu: (duomenys neskelbtini), naudojasi garažu nuo 1988 m., kuris bendram plane pažymėtas oranžine spalva ir „N“ raide (b.l. 54,103 I tomas).

Byloje nėra jokio neginčijamo objektyvaus įrodymo apie tai,kad V. A. naudojosi garažu nuo 1988 metų.

Matininkės D. B. 2007-11-26 d. duomenimis nurodyta,kad (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, pagal kuriuos garažas plane pažymėtas 14I1/ž(g),statybos pradžia-1988; pastatytas 1988 m., pamatai – betonas, grindys-monolitinės, (b.l. 96,99 I tomas). 2007-12-03 d. įkainotas 1430 Lt (b.l. 97-98 I tomas) bei pridėtas sklypo su jame išdėstytais statiniais 2007-11-26 d. planas (b.l. 100 I tomas).Būtent tokių VĮ Registro centras darbuotojos matininkės D. B. veiksmų pasekoje-kadastrinių duomenų surašymu,kas buvo vienu iš dviejų pagrindų(tai nurodo pats atsakovas savo atsiliepime ir teisme) atlikti teisinę garažo registraciją, ir kas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis bei ieškinio reikalavimu.Aukščiau minėtas įrašas leido laikyti garažą nelaikinu statiniu.

Byloje atsakovas V. A. teigia,kad garažas pastatytas po 1970 metų,buvusiu kaimynu,o jis juo naudojasi nuo 1988 metų.Tokiu būdu matininkės nurodomi duomenys neatitinka paties atsakovo nurodomų aplinkybių.Todėl nesuprantama,kaip matininkė galėjo įrašyti tokius duomenis nepatikrinusi jų ir neįsitikinusi jų tikrumu.

2012-03-19 d. (duomenys neskelbtini) D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo,kad nurodo, kad pastatas - metalinis garažas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas kaip laikinas statinys, t.y. neįrengus pamatų.Statinio apžiūros metu matyti, kad jis iš vienos pusės yra apstatytas medinėmis konstrukcijomis, stogas dengtas šiferio danga. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu D. Ž. iš garažo šoninės pusės nukasė žemės grunto augalinį sluoksnį trijose vietose - ties garažo sienos priekine, vidurine ir galine dalimis. Nuėmus augalinį sluoksnį matyti, kad apžiūrimas metalinis garažas pastatytas tiesiog ant žemės, jokio betoninio pamato nematyti, šalia garažo sienos žemėje driekiasi greta augančių medžio šaknys. Apžiūrėjus šias vietas, žemės gruntas buvo užpiltas atgal. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu atliktos nuotraukos, kurios pridedamos prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2012 m. kovo 19 d. 11 vai. 25 min. (b.l. 15-20 II tomas).

Pateiktos ginčo objektų nuotraukos su nurodytom jų atlikimo datom nuo 2008-07-25 iki 2012-05-11 d. (b.l.33-36 II tomas). Iš fotonuotraukų (2t.,b.l.17-20,36 10,12 nuotraukų pozicijos) matyti,kad garažas yra apkaltas metaline skarda,stogas dengtas šiferiu,laikas- 2008 metai,betoninio pamato nėra.Grindys nėra monolitas,o sudėtos medžio lentos(2t.,b.l.35).Tai,kad prie garažo nuo 2008 metų iki 2012 metų padarytas priestatas,patvirtina fotonuotraukos (2t,b.l.33,34,36).

Tokiu būdu ieškovai pateiktais įrodymais paneigia matininkės D. B. surašytus duomenis apie ginčo garažą(1t.,b.l.96-98),kurių pagrindu buvo registruojamas nekilnojamasis ginčo objektas-garažas.Minėti matininkės D/B. įrašai dėl garažo pamatų,grindų ir jo statybos metų laikytini neteisingais.

2008-01-23 d. VĮ Registrų centro sprendimu atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes V. A. pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-11-21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)nepatvirtina jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą-garažą 14I1/ž(g) Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 46 I tomas).Šis įrodymas patvirtina,kad norint registruoti garažą 2007-11-21 dienai trūko papildomų duomenų ir faktų konstatavimo.Pagal 2007-11-26 matininkės duomenis buvo nustatyti garažo kadastriniai duomenys nors 2008-01-23 buvo atsisakyta padaryti įrašą.Tai buvo padaryta tik po to,kai magistrų centras gavo 2008-07-17 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija raštą Nr. (duomenys neskelbtini),kuriame nurodyta, kad pagal ūkinių knygų duomenis ( ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asm. sąsk. nr. (duomenys neskelbtini)) V. A. priklauso ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 14I1/ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 53 I tomas, b.l. 98 II tomas).

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų įrodymų analizės,ši pažyma remiasi ūkine knyga,kurioje įrašai buvo padaryti nenustatyto asmens ir būtent tuo metu,kai atsakovas siekė įregistruoti savo nuosavybę.

Ieškovai argumentuoja,kad iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DZDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 straipsnis). Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje vienareikšmiškai konstatuojama, kad iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297pavirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, pagrindiniu įrodymu, pavirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Sukeliančiais teisines pasekmes ir pavirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki instrukcijos įsigaliojimo. Tik tokių įrašų pagrindu seniūnas ar meras gali išduoti pažymą, pavirtinančią namų valdos registravimo faktą (žr. pvz. LAT CBS 2007 m. birželio 15 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-240/2007 (S); 2009 m. balandžio 28 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-195/2009 ir pan.).Teismas sutinka su tokiais ieškovų teiginiais ir išvadomis.

Žemesnės instancijos teismas

2008-07-29 d. VĮ Registrų centro sprendimu atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes V. A. pateiktas dokumentas- (duomenys neskelbtini) seniūnijos 208-07-17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą-garažą 14I1/ž(g), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 47 I tomas).Tai,kas nurodyta aukščiau yra pagrindas teigti,kad atsakovo argumentai,kad matininkės nurodytais garažo statybos metų ir seniūnijos pažymos pagrindu buvo įregistruota nuosavybė pasitvirtina tik iš formaliosios registracijos pusės.Teismas mato iš bylos medžiagos ir iš to daro išvadą,kad neteisingų duomenų pagrindu buvo įregistruota atsakovų nuosavybė.Pagal minėtą sprendimą ji neturėjo būti įregistruota,o jeigu registruota vėliau,tai jokių prieš tai buvusį sprendimą pakeičiančių pagrindų ir įrodymų byloje nėra.Tokiu būdu teismas turi pagrindą daryti objektyvią prielaidą,kad įrašas dėl garažo registracijos buvo padarytas po 2008-07-29,tačiau jokiu būdu tai neįrodo,kad tai buvo padaryta nepažeidžiant nustatytos tvarkos-remtis realiais faktiniais duomenimis apie statinį.Teismas mato,kad buvo pasielgta priešingai,t.y. pasinaudota formaliai pažymomis,kurios iki 2008-07-29 nebuvo laikomos,kaip pagrindas įregistruoti nuosavybę.Tokie veiskmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su netikrų duomenų pagrindu atlikta teisine statinių registracija.

2008-08-26 d. dovanojimo sutartimi J. A. ir A. A. padovanojo V. A. 20/9470 dalį 0,9470 ha bendro ploto žemės sklypo, ir J. Š. 11/9470 dalį 0,9470 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 48-51 I tomas).Ši dovanojimo sutartis tik patvirtina teismo išvadas apie minėtų įrašų apie garažą ir kitą atsiradimą namų ūkio knygoje.

2005-05-18 d. VĮ Registrų centro duomenimis J. A. ir A. A. nuosavybės teise priklauso 124752/947000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1838/5700 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 12I1/b, suformuotas statant, kadastrinius matavimus atliko (duomenys neskelbtini), ir pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 13I1/b, suformuotas statant, kadastrinius matavimus atliko (duomenys neskelbtini), A. A. nuosavybės teise priklauso pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 16I1/ž, kadastrinius matavimus 2008-01-08 d. atliko (duomenys neskelbtini), V. A. nuosavybės teise priklauso 80/9470 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 14I1/ž(g), statybos metai 1988 m., baigtumas 100 %, medinis su karkasu, kadastrinius matavimus 2007-11-26 d. atliko VĮ Registrų centras (b.l. 10-20, 63-89 I tomas, b.l. 23-32 II tomas).

2011-05-20 d. J. Ž. kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą su prašymu atlikti paiešką ir išduoti (duomenys neskelbtini)seniūnijoje DŽDT vykdomojo komiteto vesto ūkinės knygos patvirtintas kopijas dalyje dėl įrašų apie adresu (duomenys neskelbtini), gyvenusių A. A. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir L. A. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir jų sūnų V. A. A. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ūkiniame kieme-gyvenamojoje teritorijoje, turėtus, pastatytus, naudotus, stovėjusius senus jiems priklausiusius statinius-ūkio pastatus, garažus, kitokius priklausinius laikotarpyje nuo 1970 metų iki 1990 metų imtinai. Taip pat apie įregistruotus sandorius, kurių pagrindu buvo įgyti pastatai bei įrašus apie palikimo priėmimą pagal paveldėjimo teisę tuo pačiu laikotarpiu (b.l. 54 II tomas). Už šią pažymą ji sumokėjo 30 Lt (b.l. 55 II tomas). 2001-07-01 d. J. Ž. kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą dėl atsakymo, kada Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės LDT vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini)ūkinės knygos pildytos nuo 1970 metų iki 1990 metų buvo perduotos saugoti VA archyvo dokumentų fondui (b.l. 56 II tomas), už šią dokumentų paiešką sumokėjo 43 Lt (b.l.57 II tomas). 2011-09-30 d. J. Ž. kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą su prašymu atlikti paiešką ir išduoti (duomenys neskelbtini)seniūnijoje vestos ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintas kopijas dalyje, kurioje užfiksuoti duomenys apie pastatų priklausomybę V. A. A. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 1985 m. iki 1990 m. (b.l. 58 II tomas), už šiuos duomenis sumokėjo 86 Lt ( b.l. 59 II tomas).

Vilniaus apskrities archyvas 2011-05-24 d. ir 2011-10-04 d. J. Ž. pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, (duomenys neskelbtini) apylinkės 1971-1990 m. ūkinėse knygose esančio A. A., Stasio ūkio žinių lapų kopijas bei nurodė, kad duomenų, kad A. A., L. A. ir V. A. 1970 m. gyveno ir turėjo pastatus bei 1985-1990 m. turėjo pastatus (duomenys neskelbtini)LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde nerasta. (duomenys neskelbtini) apylinkės 1983-1985 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų ūkius. 1986-1990 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini)-duomenys apie (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų ūkius. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas 1999-09-09 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities archyvui perdavė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)apylinkės 1983-1985 m., 1986-1990 m. ūkines knygas (b.l. 30-31 I tomas).

(duomenys neskelbtini)seniūnija 2011-08-12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)J. Ž. nurodė, kad norint gauti duomenis apie pastatų naudojimą nuo 1970 m. 1990 m., reikia kreiptis į Vilniaus apskrities archyvą. Pažymėjo, kad pažymos apie pastatų priklausomybę 2008-07-17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotos V. A. ir A. A., gyv. (duomenys neskelbtini)., remiantis informacija pagal turimus ūkinių knygų duomenis (ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asm. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 29 I tomas).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą įrodymų ir duomenų analizę matyti,kad pažymos dėl pastatų priklausomybės remiantis ūkine knyga Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. negalėjo būti išduodama,nes apie medinį sandėlį,kuris yra atsakovo nuosavybė jokių duomenų knygoje nėra,o duomenys apie garažą įrašyti tik po to,kai garažas buvo pažymėtas plane ir jam suteiktas numeris plane,t.y. garažo priklausomybę V. A. seniūnija tik konstatavo pagal faktinį jo valdymą.Ir faktiškai tai buvo padaryta tik po to,kai buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybę pagal minėtą seniūnijos pažymą,be jokių aiškių to pagrindų.Tačiau tai nereiškia,kad visi seniūnijos pateikti duomenys buvo neteisingi iš formaliosios pusės,nes kaip minėta,pažymų išdavimo dienai atsakovas V. A. valdė ir naudojosi ginčo garažu ir jam buvo suteiktas numeris plane.Todėl remiantis protingumo kriterijais seniūnijos pažyma išduota 2008-07-17 Nr. (duomenys neskelbtini)nenaikintina(1t.,b.l.53).Tačiau pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t.,b.l.98) naikintina,nes joje neteisingai pateikti duomenys,kad A. A. pagal ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis priklauso ūkinis pastatas Nr 16I1/ž,nes tokių duomenų 2008-07-17 dienai ūkinėje knygoje nebuvo.

E. K. paaiškinime nurodo, kad 1975 m. dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), jis pastatė garažą un. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi iki 1980 m.Išvažiuodamas jį perdavė kaimynui B. G. (b.l. 56 ,1 tomas).Kas,kada surašė šį paaiškinimą nėra aišku.Jame išdėstyti duomenys,kad K. pastatė garažą 1975 m.su Nr. (duomenys neskelbtini)negali būti laikomi tikrais ir patikimais,nes ginčo garažui numeris buvo suteitas tik 2008 metais ir pagal sklype buvusius duomenis apie ten buvusį garažą,kuris išliko( tai patvirtina aukščiau esanti įrodymų analizė),būtent išlikęs garažas buvo ne toje vietoje(vienintelis plane garažas 2000 metais),kokioje fiksuotas atsakovo ginčo garažas 2004,2005,2007 metais.

B. G. paaiškinime nurodo, kad apie 1980 m. įgijo garažą, kuris yra (duomenys neskelbtini)žemės sklype. Garažo unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį įgijo iš E. K.. 1988 m. jis perdavė šį garažą V. A. (b.l. 55 I tomas).Analogišai surašytas,neaišku kuo ir kada,bei taip pat su nuoroda į jam iki pardavimo nežinomą garažo numerį,bei įtai kas aukščiau minėta.

Atsižvelgiant į įrodymų ir faktinių aplinkybių visetą,teismas kritiškai vertina pateitus į bylą paaiškinimus,neturi objektyvuas pagrindo jais remtis,kaip patvirtinančiais atsakovo V. A. nurodomas faktines aplinkybes dėl garažo įsigijimo ir naudojimo.

2011-06-16 d. G. K., A. K., S. B., A. N., A. L., V. S., L. R., N. N. ir I. Z. pareiškime nurodė, kad visi yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., bendraturčiai ir gyvenamojo namo, registruoto tuo pačiu adresu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojai, gyvenę gyvenamajame name iki (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos, valstybinės žemės sklypo dalių pirkimo momento, gyvenamojo namo patalpų privatizavimo momento, todėl gerai pažinodami šio gyvenamojo namo gyventojus ir kelias jų kartas teigia ir patvirtina, kad pastatas-ūkio pastatas, žemės sklypo statinių išdėstymo plane pažymėtas indeksu 16I1/ž, VĮ Rgistrų centro teikiamas duomenų banko išrašuose, kaip pagalbinis ūkio pastatas, pastatytas 1980 m., įregistruotas A. A. vardu, nurodytais metais žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje tikrai nestovėjo. Šis pastatas buvo pastatytas 2005 m. po įvykdyto žemės reformos projekto ir po žemės sklypo išpirkimo iš valstybės. 2005-06-06 sudarytame žemės sklypo plane, pastatas nebuvo užfiksuotas, nes jo nebuvo. Pastatas pastatytas numatytoje bendrojo naudojimo paskirties žemės sklypo dalyje, nepaisant kitų gyventojų ir bendraturčių nuomonės ar prieštaravimų ir savavališkai užimant 28 kv.m. dydžio sklypo plotą. Pastatą pastatė bendraturčiai J. A. ir A. A.. 2008 m. A,A.2005 metais pastatytą pastatą įsiregistravo NTR kaip seniai turėtą pastatą, nors niekada jo neturėjo. Pastatas-garažas, žemės sklypo statinių išdėstymo plane pažymėtas indeksu 14I1/ž(g), kuris žemės sklypo dalių išpirkimo iš valstybės metu ir žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje nustatymo metu, nepriklausė nė vienam šio žemės sklypo teritorijoje gyvenusiam gyventojui. Duomenų 2005-05-18 žemės sklypo planui, sudarytam pagal tuo metu gyventojų turėtą žemės sklypo dalių ir pastatų nuosavybę, užfiksavimo momentu, garažas buvo niekam nepriklausantis statinys, stovintis žemės sklypo teritorijoje. (b.l. 28 I tomas).Šis įrodymas tik patvirtina teismo išvadas dėl neteisingų duomenų,kuriuos surašė matininkė,seniūnija,galimai pasirašė K. ir G. po netikrais paaiškinimais,o taip pat apie ką savo atsiliepimuose nepagrįstai teigia atsakovai.

2011-09-21 d. rašte J. Ž., J., A. A., V.A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad „2. Pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro duomenis, imantis 16 kv. m. plotą, rekonstruotas, padidinant užstatymo plotą maždaug dvigubai."Remiantis 2011-07-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto regisi įregistruotas nuo 2008-09-02. (b.l. 11-14 I tomas).

2012-05-23 d. rašte į A. S. 2012-05-09 d. prašymą (b.l. 65 II tomas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad atsižvelgdamas į 2012-05-09 prašymą, informuoja, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" (Žin., 2010, Nr. 115-5903) IV skyriaus 7 punkte nurodyta, kad nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas reglamento priede, o šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomi nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau - Statybos įstatymas) nustatytą statinio apibrėžtį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys tai - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad Jūsų metalinis garažas yra kilnojamas daiktas, todėl Statybos įstatymo reikalavimai jam netaikomi (b.l.60 II tomas).

2012-05-24 d. rašte į A. S. 2012-05-09 d. prašymą (b.l.64 II tomas) VĮ Registrų centras nurodo, kad Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 5 p., praneša, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių įjuos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarčių registravimas, oficialios informacijos apie registre sukauptus duomenis teikimas. Informuoja, jog 20012-05-09 prašyme nurodytas metalinis garažas be pamatų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 str. 4 d., priskirtinas kilnojamiesiems daiktams ir nėra nekilnojamojo turto registro objektas, todėl Nekilnojamojo turto registre neregistruotinas (b.l. 62 II tomas).

Teismas mato,kad ieškovai pateikė aukščiau nurodytus įrodymus,kaip palyginimą su byloje esama situacija,kad teismas ir šalys galėtų vertinti garažo registravimo teisėtumo pagrįstumą.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin„ 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal analizę dėl nekilnojamojo daikto - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registravimo Nekilnojamojo turto registre metu (2008-09-02) galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 4 d.,kuriame nurodyta, jog laikinas statinys - statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys; taip pat šiame straipsnyje buvo nustatyta, jog laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami,galima padaryti objektyvią išvadą,kad šis laikino statinio aprašymas atitinka ginčo metalinio garažo,kaip laikino statinio aprašymą (pagal pateiktus konkrečius objektus,kaip lyginamuosius pavyzdžius).

Metaliniai garažai be pamatų yra laikini statiniai (Statybos įstatymo 2 str. 4 d.). Ginčo statinys neturi pamatų, remiasi į žemės paviršių,gali būti kilnojamas iš vienos vietos į kitą(fotonuotraukose matyti kabliai kurių pagalba jis keliamas),todėl logiškai jis neturėjo būti matuojamas, pažymimas sklype ir registruojamas nekilnojamojo turto registre. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 2 str. 4 d.). Galimai dėl to,kad kiti specialistai šį statinį pagrįstai laikė laikinu, jis niekuomet nebuvo pažymėtas statinių išdėstymo schemose iki 2004 m..

Atsakovo Registrų centro teiginys,kad įregistravimo momentui jis neturėjo duomenų apie realų statynį,kad laikyti jį laikinu statiniu,vertintinas pagrįstu tik ta apimtimi,kad duomenis apie nekilnojamąjį ginčo garažą pateikė jų darbuotoja,o dėl sandėliuko teismas vertina tokią poziciją kritiškai,nes sandėliukas niekaip negalėjo būti priskiriamas ,kaip nekilnojamasis daiktas pagal savo fizines savybes.Patikrinti jo būseną galima buvo be jokių papildomų pastangų ir kaštų.Tai paneigiančių įrodymų teismas iš bylos medžiagos nemato. 2007-12-04 buvo sudaryta ir statinių išdėstymo schema, kurioje ir pavaizduotas šis garažas.Sandėliukas šiame plane net nebuvo pavaizduotas.

Teismas sutinka su šio atsakovo argumentais,kad (duomenys neskelbtini)atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus atvaizdavo šį garažą tiek 2004-11-26, tiek 2005-01-11 žemės sklypo planuose, suderintuose su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. Tad Ieškovų teiginys, jog 2006-11-21 statinių išdėstymo schema patvirtina, jog 2006-11-15 nebuvo statinio 14Il/ž(g), ginčytinas, kadangi šį teiginį paneigia, kaip jau aukščiau nurodyta, (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys žemės sklypo plane.“ Tačiau tai nekeičia ieškinio esmės ir reikalavimų apimties ,bei jų pagrįstumo(1t.b.l.23,24,94,95).

Pagal Statybos įstatymą (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija; Žin., 2001, Nr. 101-3597) 3 straipsnio 2 dalį statyba galima žemės sklype, kurį statytojas valdo nuosavybės teise ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas privalo turėti nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Byloje nėra nei vieno teisėto ir objektyvaus įrodymo,kad atsakovas V. A. įgijo nuosavybę-garažą įstatymų nustatyta tvarka.Teismas taip pat daro išvadą,kad atsakovas A. A. sukūrė nuosavybę ir ją įteisino pažeisdamas įstatymų reikalavimus.Nuosavybės teisių įregistravimas šioje byloje buvo padarytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais,,kad atsakovo teiginiai apie garažo įregistravimą dovanojimo sutarties pagrindu nepagrįsti ir paneigiami minėtu NTR išrašu.Be to šios aplinkybės nepaneigia ir atsakovo minima 2008-08-26 dovanojimo sutartis notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 skyriaus, įvardijančio sutarties dalyką, 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad "dovanotojai pareiškia, kad aukščiau nurodytame žemės sklype yra statinių, kurie šia sutartimi nėra perleidžiami".Dovanojimo sutartis nėra pagrindas įregistruoti turtą,kuris prieš tai turi būti registruotas įstatymų numatyta tvarka,kaip nuosavybės objektas.

Atsakovas V. A. remiasi duomenimis iš VĮ Registrų centras,kuriuos jis pats teikė ir kuriuos surašė matininkė.Iš esmės tik šie duomenys patvirtina,kad garažas tapo nelaikinu statiniu,kas buvo vienas iš pagrindų,kad jį registruoti.

Taip pat ieškovai į bylą pateikė kopijas iš vadovėlio aukštosioms mokykloms „Pamatų konstravimo pagrindai“(2t.,b.l.86-93).Analizuojant tai kas vadovėlyje nurodyta,kas yra pateikta byloje, ir tai,kad atsakovai neįrodė,kad po garažu yra bent vienos konstrukcijos pamatai,teismas daro vienareikšmišką išvadą,kad po garažu nėra pamatų,monolitinių grindų ir ginčo garažas nėra nekilnojamasis daiktas.Tai,kad garažo kampuse yra arba plytos arba kažkiek betonuota-nėra pamatai.Stabilumą palaikais pagrindas,kurio plotas neviršija 1,0-0,5 m² nėra pamatas.Tai savo atsiliepime pripažino atsakovas.Taigi atsižvelgiant į įrodymų visetą,jų analizę atskirai ir sistemiškai,teismas daro išvadą,kad ieškovai įrodė,kad atsakovo V. A. garažas nėra nekilnojamasis daiktas.Byloje įrodyta,kad nėra įrodymų,kad V. A. naudojasi garažu nuo 1988 metų,kadangi matininkė D. B. savo pažymose nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis,ko pasekoje buvo atlikta ginčo garažo registracija,todėl garažo registracija,kaip ir kadastrinė byla VĮ Registrų centre naikintina.

Atsakovas A. A. argumentuoja,kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12. 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (Žin., 2010, Nr. 84-4401) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.Tačiau tai nereiškia,kad 1 metų terminas pareikšti pretenziją galioja atgal nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Atsakovas A. A. pastatė ginčo statinį 2005 metais neturėdamas bendrasavininkų sutikimo.Apie tai,kad nevisi sklypo bendrasavininkai sutiko su tokia statyba yra teismo nurodyta aukščiau.Žodinis sutikimas nėra įrodytas ir nėra formalusis pagrindas pagrįsti statybos teisėtumą.Teismas sutinka su ieškovų argumentais,kad atsakovas, statydamas ginčo statinį 1611/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir 23 str. 6 d. 2 p., nustatančius, kad statytojas privalo turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimą (sandėliukas pastatytas tokio sutikimo neturint bei pareiškus sklypo savininkams pretenzijas dėl vykdomų neteisėtų statybų). Taip pat pažeistos tuo metu galiojusio Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" nuostatos. Pagal šio reglamento 6.2 p. bei privalomojo reglamento priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas" 1 p. ginčo sandėliukas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reglamento 12.1-12.7 punktai numato visą eilę išimčių ir palengvinimų - nereikia statybos leidimo, statinio projekto, neatliekami statinio kadastriniai matavimai ir pan. Tačiau reglamento 21.1 p. numato, kad tai neatleidžia statytojo nuo pareigos vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybos teisinius santykius reglamentuojančiais aktais. Iš to seka,kad A. A. pastatė sandėliuką neteisėtai,savavališkai be bendrasavininkų sutikimo,kas yra būtina sąlyga,kad nelaikyti tai savavališkom statybom(CK 4.103str.).Atsižvelgiant į išdėstytą, šio ginčo objekto teisinė registracija yra neteisėta ir naikintina.

Vertinant nagrinėjamos bylos faktines ir teisines aplinkybes, pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinama teisinė registracija, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.256 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo22 straipsnio 2 punktas).

Teismas nesutinka su atsakovų argumentais,kad reikalavimas dėl statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 1611/ž) kadastrinių matavimų bylos,o taip pat ir dėl garažo bylos panaikinimo teisinių pasekmių nesukelia, nes kadastrinių matavimų byla, tai dokumentų rinkinys, kuris savarankiškai,jokios įtakos panaikinus teisinę statinių registraciją nesukels,jeigu bus naudojami tie dokumentai,kurių pagrįstumas nekelia abejonių,nes tam tikri dokumentai ateityje gali būti panaudoti naujai teisinei registracijai,kuri atitiktų įstatymų ir norminių aktų reikalavimus.Todėl šioje dalyje ieškinį tenkinti yra racionalu ir protinga,nes tai užkerta kelią ateityje kylantiems ginčams(CK 1.5str.).Teismas objektyviai išsiaiškino,kad matininkės surašyti duomenys,seniūnijos duomenys yra neteisingi,todėl kadastrinė byla dėl šio garažo yra naikintina.Taip pat neteisingi duomenys yra pateikti ir į kadastrinę bylą dėl sandėliuko įregistravimo.Todėl ir ši byla naikintina.

Teismas iš bylos medžiagos,esamų įrodymų ir faktinių aplinkybių mato,kad ieškovų prašomu nugriauti statiniu-sandėliuku A. A. naudojosi nuo 2005 metų iki šiol (to ieškovai objektyviai nepaneigė),t.y. iki ginčo tarp šalių kilimo pradžios.Taip pat matyti,kad atsakovas V. A. naudojosi ir naudojasi garažu dar ankščiau, dėl ko ginčas nekyla.Ieškovai reikalauja perkelti garažą į kitą vietą,bet nenurodo kur.Dėl ko kilo reikalavimas perkelti,jo motyvas teismo nuomone yra pasekmė neteisėtos garažo registracijos.Sandėliuko nugriovimas yra pasekmė neteisėtos statybos ir neteisėtos registracijos.

Todėl teismas atsižvelgdamas į tai,kad tik teisiškai neįtvirtinta bendrasavininkų žemės sklypo naudojimosi tvarka(faktinis naudojimas neginčijamas),ir į tai,kad bendrasavininkų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo,be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos principu,bei protingumo ir sąžiningumo,bei teisingumo principais(CK 1.5 str.),atsižvelgiant,kad galima pasiekti socialinę taiką ir proporcingumą ryšyje su faktiniais nuosavybių teisiniais santykiais,kurie buvo stabilūs iki 2005 metų ir ginčo,ko pasekoje ateityje galima įteisinti šalių santykius bendru susitarimu(atsakovai turi realią galimybę nusistatyti žemės naudojimosi tvarką toje vietoje,kur šiuo metu stovi pastatai) be šių santykių esminių pakeitimų ir,matydamas,kad ieškovų reikalavimas perkelti garažą į kitą vietą tėra principinis reikalavimas,o ne esminiai susijęs su jų,kaip bendrasavininkų teisių pažeidimu,šioje dalyje netenkina prašymą perkelti garažą.Tačiau reikalavimas nugriauti atsakovo A. A. sandėliuką yra pagrįstas ir protingas,nes priešingu atveju esamas pavyzdys skatina neteisėtą statybą ir su tuo susijusią galimybę piktnaudžiauti vienam bendrasavininkui kito interesų atžvilgiu,ko pasekoje gali kilti ne vienas ginčas ir negalima bus užtikrinti aukščiau nurodytų bendrasavininkų bendro nuosavybės naudojimosi principų kriterijų įgyvendinimą iš esmės.Tačiau atsižvelgiant į byloje esamus duomenis,kad atsakovas naudojasi sandėliuku,kaip malkine,t.y.šeimos poreikiams tenkinti,kad artėja žiemos sezonas,todėl nugriauti sandėliuką per 1 mėnesį būtų neprotinga ir nesąžininga,nes didesnis laiko tarpas nugriovimui nepadarys ieškovams jokio esminio jų interesų pažeidimo net ir tuo atveju,jeigu šalys bandys nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką.Teismas mano,kad 5 mėnesių terminas būtų protingas,teisingas ir sąžiningas(CK 1.5 str.).

Teismas sprendimu gali tik statytoją įpareigoti per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį, įpareigoti per nustatytą terminą statinį nugriauti ir, jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo nugriauti statinį, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis (CK 4.103 str.).

Šalys pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis: mokėjimo nurodymas 500 Lt sumokėta J. Ž. (b.l. 1 I tomas), 2012-03-14 d. pinigų priėmimo kvitas 2000 Lt sumokėta J. Ž. advokatui A.Sebeikai (b.l. 7 I tomas), 2012-05-03 d. pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas 1200 Lt sumokėta J. Ž. advokatui A.Sebeikai (b.l. 5-6 II tomas), 2012-03-26 d. mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita-faktūra 363 Lt sumokėta J. Ž. (duomenys neskelbtini) D. T. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 7-8 II tomas), 2012-03-07 d. kvitas ir PVM sąskaita-faktūra 30 Lt už dokumentų vertimą sumokėta J. Ž. 9b.l. 9 II tomas). 2012-09-12 d. kvitas 1000 Lt sumokėta J. A. adv. L.Grigorjevai (b.l. 66 II tomas), 2012-09-14 d. mokėjimo nurodymas ir PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas 500 Lt sumokėta J. Ž. adv. A.Sebeikai (b.l. 78-79 II tomas), 2012-05-08 d. pinigų priėmimo kvitas 400 Lt sumokėta V. A. adv. D.Fomkin (b.l. 89 II tomas) .Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro viso 100,78 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinį (skundą) maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 3. Išlaidos, susijusios su dokumentų Vilniaus rajono apylinkės teismui surašymu, viršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių dydžių. Šių išlaidų dydis yra nepagrįstas ta apimtimi,kad dubliko surašymas ivertintas 1200 Lt,kai daugiau kaip du trečdaliai argumentų yra tapatūs ieškinio argumentams,todėl šių išlaidų dydis yra mažinamas iki 400 Lt.Kitas išlaidų dydis atitinka Rekomendacijų maksimalaus dydžio nuostatas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo laiko sąnaudas, bylos nagrinėjimo trukmę, ieškovei J. Ž.(ji mokėjo už ieškovų teisines paslaugas) iš atsakovių priteistina bendra 3793 Lt už atstovavimą ir dokumentų surašymą, ir kitas išlaidas.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį ieškovei J. Ž.: iš atsakovo V. A. priteisti- 1137,90 Lt;iš atsakovo A. A. priteisti-1896,50 Lt; iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos-379,30 Lt;iš atsakovo VĮ Registrų centras-379,30 Lt (CPK 88,93 str.).

Iš atsakovų priteistina valstybės naudai:iš V. A.-40,31 Lt;iš A. A.-60,47 Lt. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas,vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,185,259-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-07-17 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 1611/ž) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 14Il/ž(g)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (kadastre),registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 1611/ž) kadastrinę bylą.

Panaikinti statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 14Il/ž(g)) kadastrinę bylą.

Įpareigoti atsakovą A. A.(a.k(duomenys neskelbtini) per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkio pastatą-sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1611/ž,kuris randasi (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jam to nepadarius per nustatytą laiką statinį nugriauti ieškovams atsakovo lėšomis.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Ieškovei J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo V. A. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 1137,90 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt septynis litus 90 ct);iš atsakovo A. A. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 1896,50 Lt(vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis Lt 50 ct); iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos(į.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 379,30 Lt(tris šimtus septyniasdešimt devynis litus 30 ct);iš atsakovo VĮ Registrų centras(į.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 379,30 Lt(tris šimtus septyniasdešimt devynis litus 30 ct).

Iš atsakovo V. A. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 40,31 Lt(keturiasdešimt litų 31ct).,iš atsakovo A. A. (a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 60,47 Lt(šešiasdešimt litų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei(gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius