Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-25 · Civilinė byla Nr. 2-78-241/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
2-78-241/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Moleka“, S. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-78-241/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02572-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Moleka“ ir S. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4147-603/2018 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalda“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Cleanex“, uždaroji akcinė bendrovė „Moleka“, J. Č., S. M., L. K., V. A., L. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ bankroto administratorė UAB „Ekvalda“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB „Darbas Europoje“ bankrotą tyčiniu.

2. Nurodė, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai; turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs giminystės ryšiai; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat bankroto administratorė nurodė, jog egzistuoja pagrindas taikyti tyčinio bankroto prezumpciją dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

4. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.

5. Teismas sprendė, kad iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslaus įmonės tapimo nemokia momento. Be to, neįvertinus buhalterinės apskaitos trūkumų įtakos kreditorių interesų pažeidimui, nėra pagrindo vien pagal šį kriterijų daryti išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.

6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės UAB „Darbas Europoje“ vadovėms J. Č. ir V. A. nuo 2013 m. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl įmonės valdymo organų nesikreipimo į teismą padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir bendrovės skolos.

7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 96 darbuotojai nutraukė darbo sutartis su UAB „Darbas Europoje“ ir sudarė darbo sutartis su UAB „Cleanex“ – pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Darbas Europoje“ klientu. Aiškaus verslo plano, kaip UAB „Darbas Europoje“ turėjo gauti pelną, prieš įmonę įsteigiant, numatyta nebuvo. Vienintelis UAB „Darbas Europoje“ klientas UAB „Cleanex“ su konkrečiais klientais (siekiančiais gauti valymo paslaugas) pats sudarinėdavo sutartis, nuomodamas darbuotojus iš UAB „Darbas Europoje“, todėl darytina išvada, kad UAB „Darbas Europoje“ iš esmės egzistavo tam, kad joje būtų įdarbinami asmenys, kurie būdavo nuomojami dirbti vieninteliam klientui.

8. Teismas nurodė, kad darbo sutartis nutraukę darbuotojai turėjo esminę reikšmę UAB „Darbas Europoje“ veiklai, kadangi įmonėje nebeliko darbuotojų, galinčių teikti paslaugas. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad buvo sudarytas sąrašas UAB „Darbas Europoje“ darbuotojų, kuriems buvo pristatyti dokumentai dėl perėjimo dirbti į UAB „Cleanex“. Teismas sprendė, kad šie veiksmai buvo koordinuoti, nors iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kas organizavo darbuotojų „perkėlimą“ į UAB „Cleanex“. Be to, abiejų įmonių valdymo organai buvo tarpusavyje susiję giminystės ryšiais.

9. Teismas pažymėjo, kad vienintelis UAB „Darbas Europoje“ klientas buvo UAB „Cleanex“, todėl sutarčių su verslo klientais vykdytojas ir buvo UAB „Cleanex“. UAB „Darbas Europoje“, sudarydama darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Cleanex“, turėjo reikalavimo teisę gauti iš UAB „Cleanex“ pinigų sumas, kurios skirtos išmokėti atlyginimus darbuotojams, tačiau UAB „Darbas Europoje“ darbuotojams pakeitus darbdavį į UAB „Cleanex“, pastaroji perėmė reikalavimo teisę savo žinion gauti lėšas, skirtas darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, o UAB „Cleanex“ nebeturi pareigos iš verslo klientų gautas lėšas mokėti UAB „Darbas Europoje“.

10. Teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija, jog įmonė nebuvo įsteigta pelningos veiklos vykdymui savo pačios atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Darbas Europoje“ ėmėsi veiksmų, kurie galėtų sudaryti pagrindą įmonei veikti pelningai. UAB „Darbas Europoje“ pagrindinė funkcija buvo skolų, kurios realiai turėjo būti kitų juridinių asmenų, kaupimas.

11. Teismas suinteresuoto asmens S. M. argumentus, kad ji neturėjo būti įtraukta į UAB „Darbas Europoje“ tyčinio bankroto bylą, atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „Cleanex“ akcininkas po 50 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų buvo L. K. ir S. M.. S. M. yra G. J. ir L. J. dukra, UAB „Moleka“ direktoriaus ir akcininko V. M. sutuoktinė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija patvirtina, kad S. M. yra dirbusi UAB „Cleanex“ ir UAB „Moleka“, be to S. M. yra UAB „Moleka“ akcininkė.

12. Teismas darė išvadą, kad S. M. yra susijusi su minėtomis įmonėmis, disponuoja akcijomis, o tai sudaro pagrindą laikyti ją suinteresuotu asmeniu, galinčiu žinoti informaciją arba galėjusiu atliki veiksmus, susijusius su UAB „Darbas Europoje“ bankrotu.

III. Atskirųjų skundų argumentai

13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Moleka“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl BUAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Lietuvos apeliacinis instancijos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos. Įmonės darbuotojų perėjimo dirbti į kitą juridinį asmenį aplinkybė, vertinant nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo galimybę, nėra esminė ir lemiama. Nors bankroto administratorė ir išsakė tam tikras įžvalgas, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytas UAB „Darbas Europoje“ ir UAB „Cleanex“ sąsajumas, juolab toks, kad būtų pakankamas konstatuoti veiklos perkėlimą, Šiuo atveju darbuotojų migravimo aplinkybei be pakankamo pagrindo buvo suteikta veiklos perkėlimo prasmė. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik darbuotojų perkėlimo dirbti į kitą juridinį asmenį fakto konstatavimu, kai turėjo būti nustatytos ir kitos aplinkybės, kurių visuma leistų konstatuoti ĮBĮ nustatytą prezumpciją.

13.2. Nagrinėjant bylą iš naujo, posėdžio metu bankroto administratorė nepateikė jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių jos poziciją, taip pat jokių papildomų aplinkybių nenustatyta ir iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, todėl teismas negalėjo prieiti skirtingos išvados, besiremdamas tomis pačiomis aplinkybėmis. Nebuvo pateikta duomenų, jog UAB „Moleka“, UAB „Darbas Europoje“ bei UAB „Cleanex“ yra tarpusavyje susijusios bendrovės valdymo organais ir akcininkais bei tai jog asmenys, susiję su šiomis įmonėmis, veikė neteisėtai bei priešingai kreditorių interesams.

13.3. Administratorė nepateikė jokių papildomų duomenų, patvirtinančių tikslingą UAB „Darbas Europoje“ darbuotojų perkėlimą į UAB „Cleanex“, nei kad šių įmonių vadovai buvo susitarę veikti pažeidžiant UAB „Darbas Europoje“ interesus. Nėra suprantama kokius teisės aktus UAB „Moleka“, kaip UAB „Darbas Europoje“ dalyvis, pažeidė, nes įmonių valdyme nedalyvavo bei jai nėra žinoma kasdieninė abiejų įmonių veikla.

13.4. UAB „Moleka“ negali būti atsakinga už teismo nurodytų asmenų veiksmus ar neveikimą, priešingai, UAB „Moleka“ visuomet elgėsi apdairiai ir atsakingai ir tai patvirtina jos pateiktos faktinės aplinkybės. Visi bankroto administratorės argumentai, susiję su tariamai netinkamu UAB „Darbas Europoje“ veiklos organizavimu yra nukreiptini ne į juridinio asmens dalyvius, tačiau į jo vadovus. Byloje nesurinkta jokių duomenų, įrodančių, jog UAB „Moleka“ faktiškai dalyvavo įmonės valdyme ar kasdieninėje veikloje, todėl net ir nustačius netinkamas įmonės valdymo aplinkybes, ko šiuo metu nėra, UAB „Moleka“ negali būti pripažinta atsakinga už šių pareigų nesilaikymą.

13.5. UAB „Moleka“ atsakovės UAB „Darbas Europoje“ akcijas nupirko 2014 m. lapkričio 12 d. Po minėtos bendrovės akcijų perėmimo išsamiai susipažinusi su finansiniais bendrovės dokumentais, 2014 m. lapkričio 14 d. naujoji akcininkė UAB „Moleka“ kreipėsi į teismą dėl bankroto procedūros pradėjimo. UAB „Moleka” perkant minėtą įmonę, akcijų pirkimo pardavimo sutartyje buvo garantuota, jog įmonės finansinė situacija yra gera, tačiau paaiškėjus realiai situacijai, UAB „Moleka“, būdama atsakinga ir rūpestinga juridinio asmens dalyvė, ėmėsi nurodytų veiksmų.

14. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl BUAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti bei pašalinti ją kaip suinteresuotą asmenį iš bylos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismo argumentai, kad BUAB „Darbas Europoje“ buvo įsteigta vykdyti nepelningą veiklą savo pačios atžvilgiu nėra pagristi jokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis. Bankroto administratorei buvo perduoti visi įmonės dokumentai, todėl bankroto administratorė galėjo nustatyti šias aplinkybes ir jas pagrįsti ne tik teiginiais, o leistinais įrodymais. Galimai būtų užtekę bankroto administratorei pateikti informaciją apie įmonės išlaidas ir pajamas per vieną mėnesį. Iš šių dokumentų būtų galima nustatyti, ar įmonė tikrai buvo sukurta kaupti nuostoliams nuo pat jos įregistravimo dienos.

14.2. Įmonė gali turėti tik vieną klientą, kadangi pagal teisės aktus tai nėra draudžiama. Niekas absoliučiai nedraudė UAB „Darbas Europoje“ susirasti ir kitų klientų. Ar tokių buvo ieškoma, ar ne, kodėl buvo pasirinktas toks veikimo modelis, byloje informacijos nėra.

14.3. Darbuotojų perėjimas iš BUAB „Darbas Europoje“ prasidėjo nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Šioje byloje nebuvo surinkta detalesnės informacijos dėl tikslesnių to priežasčių, tačiau akivaizdu, kad BUAB „Darbas Europoje“ darbuotojams esminis klausimas buvo darbo užmokesčio gavimas. Todėl jeigu darbdavys neužtikrino darbuotojui darbo užmokesčio išmokėjimo, toks darbuotojas ieško kito darbdavio, kuris galėtų mokėti jam atlyginimą.

14.4. Kaip nurodyta aukščiau, darbuotojai iš BUAB ,,Darbas Europoje“ neišėjo vienu metu, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebeliko darbuotojų, galinčių teikti paslaugas. Ši išvada paneigiama pačios bankroto administratorės argumentais, jog BUAB „Darbas Europoje“ už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. netinkamai buvo išrašiusi sąskaitas faktūras už teikiamas paslaugas. Tad akivaizdu, kad tuo metu buvo darbuotojų, kurie teikė paslaugas ir dirbo BUAB „Darbas Europoje“, priešingu atveju įmonė nebūtų galėjusi išrašyti sąskaitų faktūrų.

14.5. Ginčijamoje nutartyje nebuvo aptartas 2014 m. spalio 29 d. BUAB „Darbas Europoje“ pranešimas dėl paslaugų sutarties su UAB „Cleanex“ nutraukimo. Taigi pati BUAB „Darbas Europoje“ pateikė pranešimą, kad ji nutraukia paslaugų sutartį su UAB „Cleanex“ nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Akivaizdu, kad BUAB „Darbas Europoje“ nebuvo saistoma kokiais nors ryšiais su UAB „Cleanex“ ir galėjo rinktis kam atlikti paslaugas.

14.6. Byloje nebuvo tiriamos priežastys, kurios galimai lėmė BUAB „Darbas Europoje“ bankroto kilimą, nebuvo nustatyta ar tai buvo sąmoningas veiksmas, t. y bankroto buvo siekiama, ar tai buvo tiesiog verslo nesėkmė. Teismas aplinkybes įvertino tik formaliai, remdamasis vien Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenis apie darbuotojų darbo vietos pakeitimą padarė išvadą dėl tyčinio bankroto prezumpcijos.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimų į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl BUAB „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu

17. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

19. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

20. Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas ar BUAB „Darbas Europoje“ bankrotas pagrįstai pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 96 darbuotojai nutraukė darbo sutartis su UAB „Darbas Europoje“ ir sudarė darbo sutartis su UAB „Cleanex“ – pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Darbas Europoje“ klientu. Teismas, įvertinęs atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ veiklos pobūdį (darbuotojų nuoma) ir aplinkybę, kad UAB „Cleanex“ buvo vienintelis atsakovės klientas, sprendė, kad nagrinėjamas atvejis atitinka visas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas tyčinio bankroto prezumpcijos sąlygas.

21. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta viena iš būtinų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpcijos sąlygų – atsakovės nebaigtų vykdyti sutarčių ir (arba) reikalavimo teisių perėmimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. birželio 19 d. nutartimi bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nepakanka duomenų spręsti klausimą dėl tyčinio bankroto egzistavimo minėtu pagrindu, todėl turi būti nustatomos papildomos aplinkybės, atsakant į klausimus ar darbo sutartis nutraukė visi darbuotojai, kokią reikšmę įmonei turėjo sutartis nutraukę darbuotojai, kokiu tikslu sutartys buvo nutrauktos, ar nutraukus darbuotojų, dalyvaujančių nuomos veikloje sutartis, naujasis darbdavys perėmė ir reikalavimo teises į nuomos atlyginimą, priklausantį atsakovei.

23. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, bankroto administratorė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie pagrįstų visas nurodytos ginčijamos prezumpcijos sąlygas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimo teisių perleidimo sąlygą pagrindžia aplinkybė, jog UAB „Darbas Europoje“ darbuotojams perėjus dirbti į UAB „Cleanex“, pastarajai išnyko pareiga UAB „Darbas Europoje“ mokėti lėšas, kurios skirtos išmokėti darbuotojų atlyginimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada ir pažymi, kad nurodyta sąlyga iš esmės pagrįsta tik prielaida. Pažymėtina, kad reikalavimo teisė yra turtinė teisė, kuri yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali buti perleista (perduota) kitam asmeniui bendrais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotojams perėjus dirbti į kitą įmonę ir atsakovei faktiškai neteikiant paslaugų, atsakovei neatsirado teisė į paslaugų apmokėjimą, atitinkamai jį neįgijo (negalėjo įgyti) jokių reikalavimo (turtinių) teisių, kuriomis būtų galima disponuoti. Tuo tarpu duomenų, kad su atsakovės darbuotojų perėjimu būtų panaikinti kokie nors UAB „Cleanex“ ankstesni įsiskolinimai atsakovei UAB „Darbas Europoje“ už jos suteiktas nuomos paslaugas, byloje nėra.

Dėl suinteresuoto asmens S. M. dalyvavimo byloje

24. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Suinteresuoti asmenys gali įstoti į bylą, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina suinteresuotą asmenį iš bylos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 47 straipsnio 5 dalis).

25. Suinteresuotas asmuo S. M. prašo ją pašalinti iš bylos. Nurodo, kad neturi suinteresuotumo atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ tyčinio bankroto bylos baigtimi.

26. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį, teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta įmonės valdybos narių, vadovo, vyriausiojo buhalterio (buhalterio), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovo, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovo pareiga per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis iš esmės apibrėžia subjektus, kurie gali turėti suinteresuotumą įmonės tyčinio bankroto byla – buvę įmonės vadovai, valdybos nariai, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas, kreditoriai. Nepaisant to, ne visi išvardinti asmenys turi būti įtraukti į įmonės tyčinio bankroto bylą. Asmens procesinę padėtį byloje (išskyrus įmonės kreditorius) lemia tai, ar tokiam asmeniui gali būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę bankroto situaciją įmonėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotumą įmonės tyčinio bankroto byla gali turėti ir įmonės dalyviai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016, 59 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad S. M. nepatenka į nutarties 27 punkte išvardintų asmenų sąrašą. Bylos duomenis nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismas to nenustatė, kad S. M. dalyvavo atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ veikloje, turėjo teisę priimti sprendimus atsakovės atžvilgiu ar atliko konkrečius bankroto situaciją lėmusius veiksmus. Aplinkybė, kad asmenį sieja giminystės (šeimos) ryšiai su atsakovės akcijas įsigijusios UAB „Moleka“ direktoriumi V. M. ar UAB „Cleanex“, į kurią perėjo dirbti atsakovės darbuotojai, vadovu G. J., neleidžia spręsti apie jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens S. M. prašymas tenkintinas – ji šalintina iš UAB „Darbas Europoje“ tyčinio bankroto bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu egzistavimą (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atskiruosius skundus patenkinus, apeliantai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina suinteresuoto asmens UAB „Moleka“ patirtas 125 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 200 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovės BUAB „Darbas Europoje“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Suinteresuotą asmenį S. M. pašalinti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ tyčinio bankroto bylos.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Moleka“, j. a. k. 301881822, iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“, j. a. k. 302470521, administravimo išlaidoms skirtų lėšų 325 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja Danutė Gasiūnienė