Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-13 · Administracinė byla Nr. I-2280-121/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
I-2280-121/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04925-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
V. K., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Atsakovas
A. B., Energetinio saugumo centro, Energetinio
Trečiasis asmuo
A. S., A. M., R. P., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos
Advokatai
Kęstutis Virketis
Administracinė byla Nr. I-2280-121/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04925-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 38; 55.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2014 m. gegužės 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovo Energetinio saugumo centro atstovei Renatai Vaišvilienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės – Akvilei Dovidaitytei, Žydriui Knizleriui ir Mariui Greičiui, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos – Aušrinei Pociūtei, Lietuvos kariuomenės – Lukui Ramonui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., A. M. ir R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Energetinio saugumo centrui ir A. B. dėl įsakymų ir darbo sutarčių dalių panaikinimo bei žalos atlyginimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos kariuomenė, A. S., A. M. ir R. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Energetinio saugumo centro prie Užsienio reikalų ministerijos direktoriaus (toliau – Centras) 2011-03-28 įsakymo Nr. P-10 „Dėl R. P. priėmimo į Energetinio saugumo centro prie Užsienio reikalų ministerijos vyriausiojo specialisto pareigas“ 1 punkto dalį dėl nustatytos karjeros valstybės tarnautojų A lygio 14 kategorijos; 2) panaikinti Centro direktoriaus 2011-01-12 darbo sutarties Nr. 1 su A. S. 3 punkto dalį dėl nustatyto 18 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžiais darbo užmokesčio; 3) panaikinti Centro direktoriaus 2012-01-02 įsakymą Nr. P-03 „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento vyriausiajai buhalterei A. S. nustatymo“; 4) panaikinti Centro direktoriaus 2011-02-14 darbo sutarties Nr. 2 su A. M. 3 punkto dalį dėl nustatyto 18 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžiais darbo užmokesčio; 5) priteisti iš atsakovo A. B. 34 327,29 Lt žalą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (1 t., b. l. 2–6).

Paaiškino, kad Valstybės kontrolė, 2011 metais atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (toliau – URM), nustatė, kad Centro direktorius A. B. 2011-03-28 įsakymu vyriausiojo specialisto pareigybei (karjeros valstybės tarnautojas) nustatė A lygio 14 kategoriją, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 priede šiai pareigybei nustatyta maksimali A lygio 13 kategorija. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, 2011 metais tarnybinius atlyginimus nustatė taikydamas didesnius koeficientus, negu numatyta Vyriausybės 1993-07-08 nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 511). Dėl neteisingos kategorijos valstybės tarnautojui 2011 metais ir dėl taikyto neteisingo koeficiento vyriausiajam specialistui ir vyriausiajai buhalterei 2011 metais buvo apskaičiuotas ir išmokėtas didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) bei apskaičiuota daugiau socialinio draudimo įmokų.

Centro direktorius 2012 metais vėl nustatė didesnį tarnybinio atlyginimo koeficientą, negu numatyta Nutarime Nr. 511. Centrą nuo 2013-01-01 prijungus prie Lietuvos kariuomenės, kuriai perėjo visos Centro teisės ir pareigos, su minėtais darbuotojais buvo nutraukti tarnybos ir darbo teisiniai santykiai ir į valstybės biudžetą liko nesugrąžintas darbuotojams 2011 ir 2012 metais apskaičiuotas ir neteisėtai išmokėtas 34 327,29 Lt darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis. Pasak pareiškėjo, tuo valstybės biudžetui padaryta žala.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Centro direktorius A. B., pažeisdamas VTĮ 3 priedo nuostatas, R. P. nustatė karjeros valstybės tarnautojų A lygio 14 kategoriją, nors pagal įstatymą šiai pareigybei nustatyta maksimali A lygio 13 kategorija. Be to, pažeisdamas Nutarimo Nr. 511 4 priedo nuostatas, 2011-02-14 darbo sutarties Nr. 2 su A. M. 3 punkte nustatė vyriausiajam specialistui 18 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžiais darbo užmokestį, nors šiai pareigybei numatytas maksimalus 13 koeficientas, o 2011-01-12 darbo sutarties Nr. 1 su A. S. 3 punkte nustatė vyriausiajai specialistei (vyriausiajai buhalterei) tarnybinį atlyginimą taikant didesnį koeficientą - 18, nors šiai pareigybei numatytas maksimalus 13 koeficientas. Taip pat 2012-01-02 įsakymu Nr. P-03 „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento vyriausiajai buhalterei A. S. nustatymo“ vyriausiajai buhalterei vėl nustatė tarnybinį atlyginimą, taikydamas neteisingą koeficientą – 18 (vietoj šiai pareigybei numatyto maksimalaus 13 koeficiento). Dėl minėtų Centro direktoriaus veiksmų nepagrįstai ir neteisėtai buvo išmokėti didesni, negu pagal teisės aktus priklausantys išmokėti, atlyginimai.

Pagrįsdamas žalos atlyginimą, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (2011-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A438-2120/2011) ir teigia, kad tokiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatos, susijusios su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu, o neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais (taip pat ir vidaus), nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Pagal VTĮ 32 straipsnį valstybės tarnautojas atlygina visą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą. Pareiškėjo teigimu, Centro direktoriaus vidutinis darbo užmokestis 2011-2012 metais buvo virš 6 000 Lt, 34 327,29 Lt žalos dydis neviršija 6 vidutinių darbo užmokesčių, todėl žala turi būti atlyginta visa.

II

Atsakovas A. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (1 t., b. l. 105–109) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijami įsakymai buvo priimti 2011 metų pradžioje ir padarytos klaidos buvo nedelsiant pašalintos dar 2011 metais, gavus Valstybės kontrolės pastabas, o 2012 metų balandžio mėnesį atsakovo įsakymais, darbuotojams sutikus, iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuota po 5 procentus pareiginės algos permokai, atsiradusiai dėl neteisingai nustatytos kategorijos kompensuoti. Atsakovo manymu, buvo nepateisinamai ilgai delsiama kreiptis į teismą. Tai įrodo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (2008-07-25 nutartis adm. byloje Nr. A-146-335-08).

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl neteisingai nustatytos kategorijos vyriausiajai buhalterei, nes pareiškėjo nurodyta Nutarimo Nr. 511 4 priedo nuostatos nustato koeficientus 6,56-13 tik vyriausiajam specialistui, vyresniajam specialistui ir specialistui, o minėto nutarimo 1 priedas nustato koeficientus vyriausiesiems buhalteriams ir vidaus audito tarnybų vadovams (6,56-18). Nei įstatymuose, nei Vyriausybės nutarimuose nėra vartojama sąvoka „vyriausiasis specialistas (vyriausiasis buhalteris)“. Dabar galiojančioje Nutarimo Nr. 511 redakcijoje yra pateikta vyriausiojo buhalterio sąvoka ir nustatytas koeficientas yra 18. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011-11-08 įsakymo Nr. V-232 „Dėl Užsienio reikalų ministerijos ir jos finansuojamų biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, tarnybinių atlyginimų schemos (koeficientais) patvirtinimo“ priede nustatyta, kad įstaigų prie URM vyriausiojo buhalterio ir vidaus audito tarnybų vadovų koeficientas yra 12-18, todėl teisinis reguliavimas sutapo su A. S. nustatyta kategorija nuo pat jos darbo santykių pradžios.

Atkreipė dėmesį, jog skundžiami įsakymai jau yra negaliojantys. Atsakovas, atsižvelgęs į Valstybės kontrolės pastabas, 2011-11-09 įsakymu Nr. P-23 R. P. nustatė A lygio 13 kategoriją. 2012-04-20 įsakymu Nr. P-13 „Dėl išskaitos iš R. P. darbo užmokesčio“ buvo pavesta iš patarėjos R. P. darbo užmokesčio išskaičiuoti 2 406,02 Lt dydžio sumą po penkis procentus pareiginės algos nuo 2012-05-01, permokai, atsiradusiai dėl neteisingai nustatytos kategorijos, kompensuoti. Atsakovas 2011-09-30 įsakymu Nr. P-19 A. M. nuo 2011-11-02 nustatė 13 koeficientą. Taip pat nedelsiant 2012-04-20 įsakymu Nr. P-15 „Dėl išskaitos iš A. M. darbo užmokesčio“ buvo pavesta iš vyriausiojo specialisto A. M. darbo užmokesčio išskaičiuoti 71,75 Lt dydžio sumą už 2012 m. gegužės mėnesį, permokai, atsiradusiai dėl techninės skaičiavimo klaidos, kompensuoti.

III

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 170–173) paaiškino, kad Centras buvo reorganizuojamas, prijungiant jį prie Lietuvos kariuomenės. Lietuvos kariuomenei ir Centrui finansinės būklės ataskaitų rinkinys reorganizacijos proceso metu nebuvo pateiktas, todėl Lietuvos kariuomenė nedisponuoja finansine informacija apie Valstybės kontrolės audito ataskaitose nurodytų 2011 ir 2012 metais apskaičiuotų ir neteisėtai išmokėtų sumų grąžinimą žalos atlyginimą ir neatlygintos žalos dydį.

Nurodo, kad URM juridinio asmenims reorganizavimo metu neperdavė būtinos informacijos Lietuvos kariuomenei, tačiau kilus teisminiam ginčui tvirtina, jog Lietuvos kariuomenė (ir Centras) turi pareigą atlikti veiksmus, kurių nėra įmanoma atlikti be minėtos informacijos.

Pažymi, kad žala padaryta valstybei, susijusi su biudžetiniais asignavimais, už kurių tinkamą valdymą atskaitinga būtent URM. Be to, pareiškėjas skundžia su Centru nesusijusio viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus. Pagal byloje esančius faktinius duomenis, kaip minėta, Lietuvos kariuomenė nevykdė URM biudžetinių asignavimų apskaitos, kuriais disponuojant buvo padaryti Valstybės kontrolės nurodyti pažeidimai, o, reorganizuojant Centrą, nebuvo perduotas finansinių ataskaitų rinkinys, todėl Centras negali atsakyti už jam neperduotus įsipareigojimus. Pareigą išieškoti permokėtą darbo užmokestį iš darbuotojų turi URM.

IV

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo prašymą (1 t., b. l. 103–104) sutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais ir motyvais bei palaiko prašyme nurodytus reikalavimus.

V

Tretysis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į pareiškėjo prašymą (1 t., b. l. 110–115) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo, neliktų nuostatų, reglamentuojančių pagal darbo sutartis dirbusių A. M. ir A. S. atlyginimo dydį. Tai prieštarautų DK 95 str. 3 dalies nuostatoms - kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Panaikinus įsakymo dalį, reglamentuojančią valstybės tarnautojos R. P. atlyginimo dydį, liktų nebeaišku, koks atlyginimas turėjo būti mokamas R. P., tokiu būdu būtų pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 2 punkte įtvirtinta teisė gauti šio ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą.

Pripažįsta, kad pareiškėjo minimi darbo sutarčių punktai ir įsakymų nuostatos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau, Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį, Centro direktorius 2012 m. įsakymais Nr. P-21, Nr. P-14 ir Nr. P-13 pavedė vyriausiajai centro buhalterei iš R. P., A. S. ir A. M. išskaičiuoti atitinkamas permokėto darbo užmokesčio sumas kas mėnesį išskaitant po 5 proc. tarnybinio atlyginimo, iki bus grąžinta atsiradusi permoka.

Tvirtina, kad šiuo atveju teisė ir pareiga išieškoti padarytą žalą tenka Centrui, kuris ėmėsi priemonių susigrąžinti permokėtas sumas ir tuo tikslu iš Centro darbuotojų, kuriems buvo permokėtas darbo užmokestis, kas mėnesį buvo atskaitoma po 5 proc. iš gaunamo teisės aktais nustatyta tvarka mokamo atlyginimo. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojo veika, dėl kurios padaryta žala valstybės institucijai, turi būti padaryta kaltais veiksmais, tačiau pareiškėjas nenurodė šias aplinkybes pagrindžiančių argumentų ir įrodymų.

VI

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, prašymą palaikė, papildomai argumentavo, jog atsakovas A. B., Valstybės kontrolei atlikus patikrinimą, pažeidimus pripažino, priėmė įsakymus daryti išskaitas; šiuo atveju turėjo taikyti nutarimo Nr. 511 4 priedą, nes pagal Vyriausybės 2008 metų nutarimą Nr. 358 Centras yra įstaiga, vykdanti viešojo administravimo funkcijas; išskaitos po 2013-01-01 nebebuvo daromos; pareiškėjas pasiliko prie nuomonės, kad reikia naikinti įsakymų ir darbo sutarčių dalis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. ir jo atstovas su prašymu nesutiko, palaikė atsiliepimo argumentus. Atsakovas paaiškino, kad visais klausimais konsultavosi su URM, ji buvo ir asignavimų valdytoja. Advokatas papildomai argumentavo, jog URM tik patvirtino Centrui keturias pareigybes, daugiau jokio aiškumo, nors turėjo prievolę nustatyti atlyginimų koeficientų „žirkles“, toks įsakymas atsirado tik 2011-11-08 (Nr.232), bet ir pagal jį maksimali koeficiento riba vyriausiajam buhalteriui – 18, pagal nutarimo Nr. 511 1-jį priedą – irgi 18, tad atsakovas šioje dalyje jokio pažeidimo nepadarė. Skundžiamų įsakymų ir darbo sutarčių dalių naikinti pagrindo nėra, nes jos ir taip yra netekę galios. Atsakovo veiksmuose nėra kaltės.

Atsakovo Centro atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai argumentavo, jog dėl skundžiamų įsakymų ir darbo sutarčių dalių panaikinimo palieka spręsti teismui; pasikeitus centro pavaldumui, iš URM negavo jokios informacijos apie padarytą žalą, todėl negalėjo daryti išskaitų.

URM atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai argumentavo, jog Centrui perėjo pareiga išieškoti žalą; Lietuvos kariuomenė pati nenorėjo perimti visos dokumentacijos, bet Valstybės kontrolės tikrinimo medžiagą turėjo gauti ir tebeturi Centras.

Valstybės kontrolės atstovai prašymą prašė tenkinti, paaiškino, jog 2011-11-08 įsakymas nėra adresuotas vien Centrui, konkrečius darbo užmokesčio dėmenis kiekvienam konkrečiam darbuotojui pareigą pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pats Centras, be to, ir pagal URM patvirtintas „šakutes“ nebūtinai turėjo nustatyti maksimalų koeficientą 18. Centras taikė ir 1-jį, ir 4-jį priedus, kadangi jis yra viešojo administravimo institucija, taikomas tik 4-sis priedas.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. palaikė atsakovo A. B. atsiliepimo argumentus; paaiškino, jog iki išėjimo iš Centro iš jos atlyginimo darė išskaitas, A. B. įsakymų dėl išskaitų neskundė.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. P. sprendimą paliko teismo nuožiūrai; paaiškino, kad Centre dirbo iki 2013-02-11 ar 13 dienos.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. sprendimą paliko teismo nuožiūrai.

VII

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad URM 2010-12-29 įsakymu A. B. nuo 2011-01-01 dienos buvo perkeltas į Centro direktoriaus pavaduotojo, atliekančio Centro direktoriaus funkcijas, pareigas (1 t., b.l. 82).

Centro direktorius 2011-01-12 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp jo ir A. S., 1.1 ir 1.2 punktais priėmė A. S. dirbti Centro vyriausiąja specialiste (vyriausiąja buhaltere); 3 punktu įsipareigojo, vadovaujantis Nutarimo Nr. 511 4-ju priedu, mokėti A. S. bazinės mėnesinės algos dydžio su koeficientu 18,0 darbo užmokestį (1 t., b. l. 72–74).

Centro direktorius 2012-01-02 įsakymu Nr. P-03 „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento vyriausiajai buhalterei A. S. nustatymo“ nustatė vyriausiajai specialistei (vyriausiajai buhalterei) A. S. tarnybinį atlyginimą bazinės mėnesinės algos koeficientu 18,0 (1 t., b. l. 93).

Centro direktorius 2012-12-21 įsakymu Nr. P-41, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 str. 1 dalimi, atleido A. S. iš Centro vyriausiojo specialisto (vyriausiojo buhalterio), darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų nuo 2012-12-31 įskaitytinai (1 t., b. l. 166).

2. Centro direktorius 2011-02-14 darbo sutarties Nr. 2 su A. M. 1.1 ir 1.2 punktais priėmė A. M. dirbti centro vyriausiuoju specialistu; 3 punktu įsipareigojo A. M. mokėti nustatyto 18 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžiais darbo užmokestį (1 t., b. l. 75–77).

Centro direktorius 2011-09-30 įsakymu Nr. P-19 A. M. – Centro vyriausiajam specialistui – nuo 2011-11-02 nustatė tarnybinį atlyginimą su bazinės mėnesinės algos koeficientu 13,0 (1 t., b. l. 163).

Centro direktorius 2012-12-21 įsakymu Nr. P-36 perkėlė A. M., Centro direktoriaus pavaduotoją, nuo 2013-01-01 (įskaitytinai) į Lietuvos kariuomenės Centro patarėjo (karjeros valstybės tarnautojų A lygio 15 kategorija) pareigas (1 t., b. l. 168).

3. Centro direktorius 2011-03-28 įsakymo Nr. P-10 „Dėl R. P. priėmimo į Energetinio saugumo centro prie Užsienio reikalų ministerijos vyriausiojo specialisto pareigas“ 1 punktu priėmė laikinai nuo 2011-03-28 iki 2011-09-30 įskaitytinai R. P. į Centro vyriausiojo specialisto politikos formavimui (karjeros valstybės tarnautojos A lygio 14 kategorijos) pareigas pagal VTĮ 18 str. 6 dalį (1 t., b. l. 71).

Centro direktorius 2011-11-09 įsakymu Nr. P-23 patvirtino Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą, pagal kurį direktoriaus (A įstaigos vadovo) kategorija 18, direktoriaus pavaduotojo (A karjeros valstybės tarnautojo) kategorija 17, patarėjo (A karjeros valstybės tarnautojo) kategorija 14, vyriausiojo specialisto (A karjeros valstybės tarnautojo) kategorija 13, vyriausiojo specialisto (vyriausiojo buhalterio) tarnybinio atlyginimo koeficientas 18,00, vyriausiojo specialisto tarnybinio atlyginimo koeficientas 13,00, vyriausiojo specialisto tarnybinio atlyginimo koeficientas 12,00 (1 t., b. l. 164–165).

Centro direktorius 2012-12-21 įsakymu Nr. P-37 perkėlė R. P., Centro patarėją, nuo 2013-01-01 (įskaitytinai) į Lietuvos kariuomenės Centro patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo A lygio 14 kategorija) pareigas (1 t., b. l. 167).

4. Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą URM už 2011 metus, nustatė, jog URM pavaldus Centras kategorijas ir tarnybinių atlyginimų koeficientus nustatė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Centro direktorius 2011-03-28 įsakymu Nr. P-10 vyriausiojo specialisto pareigybei (karjeros valstybės tarnautojas) (R. P.) nustatė didesnę A lygio 14 kategoriją, negu numatyta VTĮ 3 priede. Atsižvelgęs į Valstybės kontrolės pastabas, 2011-11-09 įsakymu Nr. P-23 šiai vyriausiojo specialisto pareigybei nustatė A lygio 13 kategoriją. Dėl neteisingai nustatytos kategorijos valstybės tarnautojui apskaičiuotas ir išmokėtas 2 406,02 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 745,38 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų, negu priklausė.

Be to, Centro direktorius darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tarnybinius atlyginimus nustatė taikydamas didesnius koeficientus, negu numatyta Nutarimo Nr. 511 4 priede: vyriausiajam specialistui 2011-02-14 darbo sutartimi Nr. P-02 (su A. M.) tarnybinį atlyginimą nustatė taikydamas didesnį koeficientą (18). Atsižvelgęs į Valstybės kontrolės pastabas, 2011-09-30 įsakymu Nr. P-19 šiam darbuotojui nuo 2011-11-02 nustatė 13 koeficientą. Dėl neteisingai taikyto koeficiento vyriausiajam specialistui apskaičiuotas bei išmokėtas 3 690,5 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 1 143,32 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų, negu priklausė.

Vyriausiajai buhalterei (A. S.) 2011-01-12 darbo sutartimi Nr. 1 tarnybinį atlyginimą nustatė taikydamas didesnį koeficientą (18). Dėl neteisingai taikyto koeficiento vyriausiajai buhalterei apskaičiuotas bei išmokėtas 9 034,31 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 2 798,83 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų, negu priklausė. Centro direktorius, siekdamas grąžinti permokėtą darbo užmokestį, įsakymais valstybės tarnautojui ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatė pareiginės algos ir tarnybinių atlyginimų išskaitas permokoms dėl neteisingai nustatytos pareigybių kategorijos ir taikytų tarnybinio atlyginimo koeficientų kompensuoti. Valstybės kontrolė konstatavo, jog Centro direktorius nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo ir Nutarimo Nr. 511, nes neteisingai nustatė pareigybių kategorijas ir taikė neteisingus tarnybinio atlyginimo koeficientus. Dėl to apskaičiuotas ir išmokėtas 15,1 tūkst. Lt didesnis darbo užmokestis ir apskaičiuota 4,7 tūkst. daugiau socialinio draudimo įmokų negu priklausė (2012-07-16 Valstybinio audito ataskaita „Dėl URM atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ Nr. FA-P-40-7-46, 1 t., b. l. 22–23).

Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą URM už 2012 metus, nustatė, jog atliekant 2011 metų auditą buvo nustatyta, kad dėl neteisingai nustatytos kategorijos valstybės tarnautojui 2011 metais apskaičiuotas ir išmokėtas 2 406,02 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 745,38 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų, o dviem darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dėl neteisingai taikytų koeficientų apskaičiuotas bei išmokėtas 12 724,81 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 3 942,15 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų. Valstybės kontrolei pateikus savo pastebėjimus, vadovaujantis Centro direktoriaus įsakymais, 2012 metais kas mėnesį išskaityta po 5 proc. iš darbuotojų pareiginės algos ir tarnybinių atlyginimų. Centrą nuo 2013-01-01 prijungus prie Lietuvos kariuomenės, kuriai perėjo visos Centro teisės ir pareigos, darbuotojai buvo atleisti ir į valstybės biudžetą liko nesugrąžintas neteisėtai apskaičiuotas ir išmokėtas 17 556,03 Lt darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis. Vyriausiajai buhalterei, dirbančiai pagal darbo sutartį, kuriai buvo nustatyta išskaita iš tarnybinio atlyginimo, Centro direktorius ir 2012 metais nustatė didesnį tarnybinio atlyginimo koeficientą, negu numatyta Nutarimo Nr. 511 4 priede. Dėl neteisingai taikyto koeficiento vyriausiajai buhalterei 2012 metais apskaičiuotas ir išmokėtas 12 660,71 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 4 110,55 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų. Valstybės kontrolė konstatavo, kad iki 2013-01-01 URM nesiėmė veiksmų neatitikimams ištaisyti bei nekontroliavo, kad Centro direktorius 2012 metais nustatytų tarnybinį atlyginimą taikydamas teisingą koeficientą, kaip numatyta Nutarime Nr. 511. URM pavaldaus Centro direktorius nustatė didesnes pareigybių kategorijas ir tarnybinių atlyginimų koeficientus, negu leidžia Nutarimas Nr. 511. Dėl to, reorganizavus Centrą, į valstybės biudžetą liko nesugrąžintas darbuotojams 2011 ir 2012 metais apskaičiuotas ir neteisėtai išmokėtas 34 327,29 Lt darbo užmokestis kartu su socialinio draudimo įmokomis. URM nesiėmė veiksmų neatitikimams ištaisyti bei nekontroliavo, kad Centro direktorius 2012 metais nustatytų tarnybini atlyginimą taikydamas teisingą koeficientą, kaip numatyta minėto Nutarimo Nr. 511 4 priede (2013-07-15 Valstybinio audito ataskaita „Dėl URM atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ Nr. FA-P-40-3-90, 1 t., b. l. 44–46).

Valstybės kontrolė apie taikomus neteisingus koeficientus 2012-04-11 ir 2012-06-22 raštais informavo URM ir jai pavaldų Centrą (1 t., b. l. 57–58, 59–61).

Centro direktorius 2012-04-20 įsakymu Nr. P-13, 2012-04-20 įsakymu Nr. P-14, 2012-04-20 įsakymu Nr. P-15 ir 2012-05-11 įsakymu Nr. P-21 pavedė Centro vyriausiajai buhalterei iš R. P., A. S. ir A. M. išskaičiuoti atitinkamas permokėto darbo užmokesčio sumas, kas mėnesį išskaitant po 5 proc. tarnybinio atlyginimo, iki bus grąžinta atsiradusi permoka dėl neteisingai nustatytos kategorijos (1 t., b. l. 66, 67, 69, 70).

5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2013-09-09 buvo gautas Valstybės kontrolės prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad 4-asis audito departamentas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 str. 1 dalyje nustatytą pareigą - prižiūrėti, kaip vykdomas valstybės biudžetas, ir įstatymo 2 str. 2 dalyje nustatytą finansinio (teisėtumo) audito tikslą - įvertinti valstybės lėšų valdymo, naudojimo, disponavimo jomis teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams, 2011 metais atliko valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą URM ir nustatė, kad dėl nustatytos neteisingos kategorijos valstybės tarnautojui 2011 metais apskaičiuotas ir išmokėtas 2 406,02 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 745,38 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų; dėl taikyto neteisingo koeficiento vyriausiajam specialistui 2011 metais apskaičiuotas ir išmokėtas 3 690,5 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 1 143,32 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų. Dėl taikyto neteisingo koeficiento vyriausiajai buhalterei 2011 metais apskaičiuotas ir išmokėtas 9 034,31 Lt didesnis darbo užmokestis (įskaitant mokesčius) ir apskaičiuota 2 798,83 Lt daugiau socialinio draudimo įmokų (1 t., b. l. 7–9).

A. B. užsienio reikalų ministro 2012-12-19 įsakymu Nr. K-296 (1 t., b.l. 84) atleistas iš Centro direktoriaus pareigų.

VIII

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl viešojo intereso.

Šioje byloje pareikštas reikalavimas atlyginti valstybei valstybės tarnautojo padarytą žalą grindžiamas viešojo intereso gynimu. Nors atsakovas A. B. neginčija tokį viešąjį interesą šiuo atveju esant (pareiškė nuomonę prokurorui delsus kreiptis į teismą), susiformavusi teismų praktika tokiose bylose reikalauja patikrinti, ar viešasis interesas kreiptis į administracinį teismą yra. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146–335/2008) atkreipė dėmesį, kad Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Siekiant nustatyti sąvokos „viešas interesas“ turinį yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai būdingas terminas. Todėl yra svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisinėje ir, visų pirma, teisminėje praktikoje (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgusi į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Šiuo aspektu LVAT laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Šiuo atveju prokuroras į teismą kreipėsi siekdamas, jog valstybės biudžetui (plačiąja prasme) būtų atlyginta žala, padaryta valstybinės įstaigos vadovui jam pavaldiems darbuotojams (valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis) nustačius ir tam tikrą laiką mokėjus per didelį darbo užmokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 2 ir 6 punktus biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Akivaizdu, jo valstybės biudžeto asignavimų išlaidavimas ne pagal teisės aktų reikalavimus, yra nepateisinamas biudžeto pajamų sumažėjimas ir jis paliečia kiekvieną Lietuvos Respublikos pilietį, nes neteisėtai išleisti asignavimai galėjo būti panaudoti tinkamoms ūkio reikmėms tenkinti. Todėl teismas pareiškėjo siekį atlyginti padarytą žalą vertina kaip viešojo intereso gynimą.

VTĮ 32 str. 4 dalis numato, jog, jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovas, buvęs Centro direktorius A. B., 2012-04-20 įsakymu Nr. P-13, 2012-04-20 įsakymu Nr. P-14, 2012-04-20 įsakymu Nr. P-15 ir 2012-05-11 įsakymu Nr. P-21 pavedė Centro vyriausiajai buhalterei iš R. P., A. S. ir A. M. išskaičiuoti atitinkamas permokėto darbo užmokesčio sumas, kas mėnesį išskaitant po 5 proc. tarnybinio atlyginimo, iki bus grąžinta atsiradusi permoka dėl neteisingai nustatytos kategorijos, tačiau įsakymas A. S. atžvilgiu nebuvo vykdomas ir išskaitos iš jos atlyginimo nebuvo daromos, o išskaitos iš R. P. ir A. M. buvo daromos daugiausiai iki 2013-01-01, nes Centras buvo reorganizuotas, pakeitus jo pavaldumą, A. B., R. P. iš tarnybos buvo atleisti, o išskaitos iš A. M. darbo užmokesčio taip pat nebebuvo daromos. Lietuvos kariuomenė, kurios pavaldumui buvo perduotas Centras, nesiėmė priemonių pareikšti ieškinį teisme dėl neišieškotų sumų, aiškindama informacijos nepateikimu bei atitinkamų dokumentų neperdavimu. Minėta, kad apie susidariusią padėtį Valstybės kontrolė informavo prokurorą, turintį teisę ginti viešąjį interesą.

Esant tokiai situacijai, teismas mano prokurorą veikus teisės aktų rėmuose valstybės interesų naudai. Šiame teismo sprendime minėta, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Valstybės kontrolės prašymą dėl viešojo intereso gynimo gavo 2013-09-09 dieną, į teismą su prašymu kreipėsi 2013-10-08 dieną, t.y. per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Nepraleistas ir Civiliniame kodekse numatytas bendras trijų metų senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Dėl reikalavimų panaikinti Centro direktoriaus 2011-03-28 įsakymo Nr. P-10 1 punkto dalį, Centro direktoriaus 2011-01-12 darbo sutarties Nr. 1 su A. S. 3 punkto dalį, Centro direktoriaus 2012-01-02 įsakymą Nr. P-03, Centro direktoriaus 2011-02-14 darbo sutarties Nr. 2 su A. M. 3 punkto dalį pagrįstumo.

Teismas dalį šių reikalavimų pripažįsta pertekliniais, nes, pirma, darbo teisiniai santykiai su A. S. ir A. M. nutrūko A. S. atleidus iš darbo, o A. M. – perkėlus nuo 2013-01-01 į Centro karjeros valstybės tarnautojo pareigas, t.y. iš esmės nebeliko darbo sutarčių, kurių dalis prašoma panaikinti. Antra, 2011-03-28 įsakymo Nr. P-10 „Dėl R. P. priėmimo į Energetinio saugumo centro prie Užsienio reikalų ministerijos vyriausiojo specialisto pareigas“ 1 punktas iš esmės neteko galios direktoriui priėmus 2011-11-09 įsakymą Nr. P-23, kuriuo šiai R. P. eitai vyriausiojo specialisto pareigybei nustatė A lygio 13 kategoriją. Todėl prašymas panaikinti šiuos administravimo aktus bei darbo sutarčių dalis netenkinamas.

Atsakovo 2012-01-02 įsakymas Nr. P-03 „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento vyriausiajai buhalterei A. S. nustatymo“ liko nepakitęs, vyriausiajai buhalterei A. S. iki atleidimo buvo mokamas tarnybinis atlyginimas taikant koeficientą 18, todėl teismas vertins jo atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 3 punktas numato, jog ministerijos, departamentai bei kitos valstybinės tarnybos ir savivaldybės - biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi nustatyti diferencijuotas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobūdį ir jų dydį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais), neviršydamos šiame nutarime nustatytų tarnybinių atlyginimų (koeficientais), taip pat kitas šiame nutarime numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, o pagal šio nutarimo 4 punktą konkrečius įstaigos ar organizacijos darbuotojų tarnybinius atlyginimus (koeficientais) ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas turi nustatyti vadovas, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Teismo nuomone, nežiūrint to, kad URM tik 2011-11-08 įsakymu Nr. V-232 patvirtino URM ir jos finansuojamų biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, tarnybinių atlyginimų schemą (koeficientais) ir nustatė, kad įstaigų prie URM vyriausiųjų buhalterių tarnybinių atlyginimų koeficientai gali būti nuo 12 iki 18 (1 t., b.l. 196-197), A. B., nustatydamas konkretų tarnybinį atlyginimą vyriausiajai buhalterei, turėjo paisyti ir kitų, ypač aukštesnės galios, teisės aktų reikalavimų.

Minėta, kad atsakovas A. B. tarnybinio atlyginimo koeficientą 18 vyriausiajai buhalterei A. S. nustatė remdamasis Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 1-ju priedu (2010-04-07 nutarimo Nr. 378 redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01), pagal kurį biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai (koeficientais) yra: <.... Vyriausiųjų buhalterių ir vidaus audito tarnybų vadovų: švietimo ir mokslo, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros ir socialinių įstaigų kitų darbuotojų, taip pat kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų: 6,56-18. <..>.

Tuo tarpu Valstybės kontrolė nustatė, jog šiuo atveju buvo taikytinas nutarimo 4-sis priedas (2010-04-07 nutarimo Nr. 378 redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01), pagal kurį Vyriausybės įstaigos, kitos institucijos ar įstaigos, atliekančios viešąjį administravimą, savivaldybės specialistų (vyriausiasis specialistas, vyresnysis specialistas, specialistas) tarnybiniai atlyginimai (koeficientais) yra 6,56–13.

Tad šiuo atveju analizuotina, ar Centras priskirtinas Vyriausybės įstaigoms, kitoms institucijoms ar įstaigoms, atliekančioms viešąjį administravimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (2 str. 1 d.).

Pagal Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 536 „Dėl biudžetinės įstaigos Energetinio saugumo centro prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsteigimo“ 2 punktą Centro tikslai inter alia yra: kartu su valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką energetinio saugumo srityje; identifikuoti grėsmes energetiniam saugumui Lietuvos, regiono ir globaliu mastu ir atlikti šių grėsmių suvaldymo galimybių tyrimus; sukurti informacijos, susijusios su energetinio saugumo klausimais, keitimosi tarp valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bei akademinės bendruomenės tinklą; rinkti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms informaciją bei siūlymus dėl energetinio saugumo projektų įgyvendinimo.

Pagal URM 2010-12-27 įsakymu Nr. V-181 patvirtintus Centro nuostatus Centras yra URM pavaldi Įstaiga, kartu su valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvaujanti įgyvendinant politiką energetinio saugumo srityje, tarptautinių santykių ir valstybės saugumo politikos srityje. Pagal Nuostatų 9 punktą Centras, vykdydamas jam pavestus tikslus, atlieka inter alia šias funkcijas: renka ir analizuoja informaciją apie procesus energetikos sektoriuje, galinčius turėti poveikio šalies energetiniam saugumui, identifikuoja grėsmes energetiniam saugumui Lietuvos, legiono ir globaliu mastu ir atlieka šių grėsmių suvaldymo galimybių tyrimus; kuria energetinio saugumo rizikos ir grėsmių vertinimo modulius, parengiant atitinkamas metodikas ir teorine bazę; teikia valstybės institucijoms informaciją bei siūlymus dėl energetinio saugumo projektų įgyvendinimo; rengia pasiūlymus dėl planų ir metodikos (sprendimų priėmimo procedūros, taisyklės, mechanizmai, gebėjimai) reaguojant į incidentą, susijusį su šalies energetiniu saugumu; 9.4. teikia metodinę pagalbą kitoms valstybės institucijoms bei rengia pasiūlymus dėl išankstinio perspėjimo apie grėsmes metodikų ir mechanizmų plėtojimo, adaptavimo ir pritaikymo energetinio saugumo srityje; vertina ir prognozuoja karinių pajėgumų ir karinės paramos poreikio užtikrinant strategiškai svarbios energetinės infrastruktūros saugumą ir kt.

Cituotų teisės normų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad Centras atlieka viešąjį administravimą, t.y. įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus energetinio saugumo srityje, tarptautinių santykių ir valstybės saugumo politikos srityje, tuo tikslu priima administracinius sprendimus. Tad atsakovas A. B., nustatydamas Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, tarnybinių atlyginimų koeficientus, turėjo taikyti (inter alia vyriausiajai buhalterei A. S.) Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 4-jį priedą. Todėl Centro direktoriaus 2012-01-02 įsakymas Nr. P-03 „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento vyriausiajai buhalterei A. S. nustatymo“ naikinamas kaip neatitinkantis teisės.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo A. B. 34 327,29 Lt žalą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pagrįstumo.

Šiame teismo sprendime jau pasisakyta, jog atsakovas A. B. tarnybinio atlyginimo koeficientą 18 vyriausiajai buhalterei A. S. nustatė ir tarnybinį atlyginimą mokėjo nesilaikydamas teisės akto - Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 - reikalavimų.

Minėta, kad atsakovas A. B. buvusiai karjeros valstybės tarnautojai, vyriausiajai specialistei R. P. nustatė A lygio 14 kategoriją, nors pagal VTĮ 3 priedo 2010–2011 m. valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo 10 eilutę vyriausiojo specialisto pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų II grupę yra nuo A9 iki A13. Taip pat minėta, kad vyriausiajam specialistui A. M. atsakovas tarnybinį atlyginimą nustatė taikydamas didesnį koeficientą (18), tuo tarpu pagal Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 4-jį priedą (2009-08-19 nutarimo Nr. 843 redakcija) vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančios viešąjį administravimą, vyriausiajam specialistui galėjo būti paskirtas tarnybinio atlyginimo koeficientas nuo 6,56 iki 13.

Tokiais veiksmais atsakovas A. B. nepaisė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-286 redakcija (nuo 2009-06-25)) 15 str. 1 dalyje nustatyto reikalavimo valstybės tarnautojams laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą (1 d.). Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių (2 d.). Laikytina, kad yra įrodyta A. B. kaltė, kaltais veiksmais padaryta tiesioginė žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir kaltų veiksmų. A. B. neteisėtą kaltą veiklą atliko vidaus administravimo srityje (ABTĮ 2 str. 2 d.), pareiškėjo reikalaujamos priteisti žalos dydis neviršija 6 vidutinių A. B. darbo užmokesčių (1 t., b. l. 78-79). Tokia teismo pozicija atitinka ir LVAT praktiką, suformuotą panašiose bylose (pvz. 2003-04-10 sprendimas adm. byloje Nr. A10-359-02(S), 2011-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A662-1102/2011).

Tuo pačiu teismas mano, jog A. B. kaltės forma nėra tiesioginė tyčia, kalti veiksmai padaryti dėl, viena vertus, patirties nebuvimo, antra vertus, dėl reglamentavimo neaiškumo, dėl to, kad, kaip matyti iš bylos įrodymų, URM, kaip biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas iki 2012 metų pabaigos įgyvendinusi institucija, laiku nenustatė diferencijuotas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobūdį ir jų dydį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais), o URM 2011-11-08 įsakymu Nr. V-232 patvirtinta URM ir jos finansuojamų biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, tarnybinių atlyginimų schema (koeficientais) (kad įstaigų prie URM vyriausiųjų buhalterių tarnybinių atlyginimų koeficientai yra nuo 12 iki 18) disonuoja su Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 4-ju priedu, nes jame apskritai nėra vyriausiojo buhalterio pareigybės.

VTĮ 5 straipsnis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Kadangi VTĮ detaliau nereglamentuoja valstybės tarnautojo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos tiesioginės materialinės žalos atlyginimo sąlygų, manytina, jog šiuo atveju galima taikyti Darbo kodekso 257 str. 5 dalį, pagal kurią darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Anksčiau išdėstytos aplinkybės lemia, kad atsakomybę dėl valstybei (plačiąja prasme) padarytos materialinės žalos A. B. turėtų pasidalinti su URM, taip pat ir su Lietuvos kariuomene, kuri, perėmusi Centro savininko funkcijas, nesiėmė priemonių tęsti permokų išieškojimą iš R. P. bei A. M. atlyginimų arba, jiems atsisakius tai daryti geruoju, pateikti ieškinį (inter alia A. S. atžvilgiu), kaip tai numato VTĮ, teisme. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B., nežiūrint Valstybės kontrolės pastabų, A. S. 2012 metais ir toliau mokėjo darbo užmokestį ne pagal teisės aktais nustatytą dydį. Iš A. B. priteistina 25 000 litų suma.

Teismas, įvertinęs šiame teismo sprendime išdėstytus argumentus, taip pat mano, jog materialinę žalą tikslinga priteisti Valstybei, kuri formuoja valstybės biudžeto išlaidas inter alia biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir kuri dėl A. B. veiksmų patyrė žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Energetinio saugumo centro direktoriaus 2012-01-02 įsakymą Nr. P-03 „Dėl tarnybinio atlyginimo koeficiento vyriausiajai buhalterei A. S. nustatymo“.

Priteisti iš A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų materialinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėHenrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė