- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-699-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00361-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. G.-G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. G.-G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas R. G. (toliau – ir ieškovas) civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo patikslintu ieškiniu atsakovei G. G.-G. (toliau - ir atsakovė) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu R. G.; 2) nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. G. tvarką: 2.1. ieškovas R. G. su sūnumi L. G. bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš motinos G. G.-G. gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos sekmadienį 18 val. ir po savaitės sekmadienį 18 val. perduodamas vaiką motinai; 2.2. atsakovė G. G.-G. su sūnumi L. G. bendrauja nelyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaiką iš ieškovo R. G. gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos sekmadienį 18 val. ir po savaitės sekmadienį 18 val. perduodama vaiką tėvui.
2. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad šalys konfliktuoja ir dėl to kenčia nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia ir trukdo ieškovui bendrauti su vaiku. Turėtų būti laikinai nustatyta lygiavertė (50/50) bendravimo tvarka. Nepilnamečiam vaikui su ieškovu yra saugu ir stabilu, ieškovas geba tinkamai prižiūrėti vaiką ir užtikrinti jo poreikių patenkinimą (po santuokos iširimo ieškovas su vaiku bendrauja kiek įmanydamas dažniau, kiekvieną savaitę pasiima vaiką pas save su nakvynėmis). Šalių sūnus noriai lieka pas ieškovą tiek dienos metu, tiek su nakvyne. Vaikas nebėra kūdikis, jis nėra žindomas, atsakovė jau dirba, todėl abu tėvai turi vienodas galimybes rūpintis vaiku. Ieškovo finansinės galimybės užtikrinti stabilią ir saugią aplinką vaiko augimui yra ženkliai geresnės nei atsakovės, jis gauna dideles pajamas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuriame vaikas gyvena nuo gimimo. Ieškovas geranoriškai užtikrins maksimalų atsakovės bendravimą su vaiku, skatins vaiko ir motinos ryšį. Taip pat ieškovas skatins vaiko bendravimą su giminėmis ir artimaisiais: seneliais, tetomis, dėdėmis ir kt. Ieškovas turi galimybę planuotis savo užimtumą, kas leidžia bendravimo su sūnumi laikotarpiu (nustatytomis dienomis) užtikrinti betarpišką rūpinimąsi vaiku. Ieškovo darbo metu vaiką galės prižiūrėti ieškovo tėvai, vaiko seneliai, su kuriais vaiką sieja artimas ryšys.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka. Dabartinė situacija yra tokia, kad vaikas gyvena su motina, t. y. atsakove šeimos name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė vaiku rūpinasi kasdien nuo gimimo, leidžia visą laiką su juo. Ieškovui išėjus iš namų, kai vaikui buvo 6 mėnesiai, jis tik kartkartėmis atvykdavo į namus, tačiau pastoviai vaiku nesirūpino. Tai, kad ieškovas daugiau uždirba už atsakovę, jokiu būdu nereiškia, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Nurodo, kad vaiku ieškovas rūpinasi tik epizodiškai. Ieškovas yra itin neatsakingas, nes ne kartą yra neatvykęs pasiimti vaiko su atsakove sutartu laiku, nors žinojo, kad atsakovei reikia anksti išvykti į darbą. Atsakovė nedraudė ieškovui matyti vaiko, visada skatino jų bendravimą ir tarpusavio ryšio kūrimą ir tas puikiai atsispindi visuose susirašinėjimuose. Šiuo metu šalys yra sutarusios laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas su vaiku būna ketvirtadienį ir penktadienį bei kas antrą savaitgalį. Esama tvarka yra šiuo metu tinkama, atsižvelgiant į vaiko amžių, prisirišimą prie motinos, tėvų užimtumą ir ieškovo galimybes ir įgūdžius prižiūrėti vaiką. Ieškovo siūloma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka atsakovei nepriimtina. Vaikui yra tik 14 mėnesių ir jis turėtų kuo daugiau laiko leisti su savo tėvais, matytis ne tokiais retais tarpais ir nebūti atskirtas nuolatos savaitėmis nuo mamos ar tėčio, ypač, įvertintina tai, kad vaikas yra labai prisirišęs prie mamos. Ieškovas niekada nebuvo pasiėmęs vaiko ilgesniam laikui kaip trys–keturios dienos, iš kurių didžiąją dalį vaiku rūpinosi ne jis, bet kiti asmenys (vaiko seneliai, auklė). Nors atsakovės pajamos nėra tokios didelės kaip ieškovo, atsakovė yra atsakinga mama, rūpinasi vaiko gerove, neturi žalingų įpročių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė laikiną nepilnamečio vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. G.-G. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3940-1026/2024 priėmimo dienos; iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatė laikiną R. G. ir nepilnamečio vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pradedant ją vykdyti nedelsiant, nuo nutarties priėmimo dienos, tai yra:
1) ieškovas R. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. G. kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant tą pačią dieną 20.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma R. G. ar G. G.-G. atostogų su šalių vaiku metu.
2) Ieškovas R. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku L. G. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant kalendorinės savaitės, kuomet bus priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, einantį sekantį savaitgalį, tai yra 2024 m. vasario 10 d.): šeštadienį 11.00 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžinant vaiką sekmadienį 18:00 val. į jo gyvenamąją vietą. Ši bendravimo tvarka netaikoma R. G. ar G. G.-G. atostogų su šalių vaiku metu.
3) Laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. G. tvarka gali būti laikinai keičiama dėl vaiko ligos. Vaikui susirgus, šalys viena kitą informuoja apie vaiko ligą bei sūnui esant ieškovo žinioje, jis nedelsiant perduodamas motinai G. G.-G.
Kitoje dalyje ieškovo prašymus atmetė.
5. Teismas iš byloje pateiktų procesinių dokumentų bei rašytinių įrodymų nustatė, kad L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena kartu su atsakove G. G.-G. adresu (duomenys neskelbtini). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad neturi duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu vaikas gyvena su atsakove, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Išvadoje nurodoma, kad vaikui gyvenant su atsakove, yra nusistovėjusi tam tikra jo dienotvarkė, įprastinė aplinka, kurių staigus pasikeitimas gali turėti įtakos vaiko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Teismo vertinimu, vien skirtinga šalių finansinė padėtis, nesant duomenų apie galimą atsakovės nepriteklių, nėra pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kitų aplinkybių, kurios pagrįstų įprastos vaiko aplinkos keitimo būtinumą ir neišvengiamumą, ieškovas nenurodė.
6. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovė pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, nėra pagrindo išvadai, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeičiama laikinai ją nustatant su ieškovu. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaiko gyvenamoji vieta su motina šiuo metu yra nesaugi, kad ji netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaiką ar kitų įrodymų, kad vaiko gyvenamosios vietos su tėvu (ieškovu) nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas, būtinybės laikinai keisti vaiko gyvenamą vietą, todėl šį ieškovo prašymą atmetė.
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad nors atsakovė nepareiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ja, tačiau tiek iš ieškinyje, tiek iš atsakovės atsiliepime, bei Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad nepilnametis vaikas L. G. gyvena su atsakove, kuri rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais. Duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove darytų vaikui neigiamą įtaką, byloje nėra. Teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą bei laikiną situacijos sureguliavimą, tikslinga būtų iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamąją vietą su atsakove.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatydamas laikiną R. G. ir nepilnamečio vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, siekiant laikino šalių ginčo sureguliavimo, atsižvelgiant į vaiko amžių (prašymo sprendimo dienai vaikui yra 14 mėnesių), šio amžiaus raidos ypatumus, nepertraukiamą gyvenimą su motina nuo pat gimimo, siekiant kuo didesnio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumo, tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką, artimiausią susiklosčiusiai faktinei bendravimo tvarkai, ir pradedant ją vykdyti nedelsiant, nuo nutarties priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas R. G. prašo panaikinti 2024 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3940-1026/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tenkinti ieškovo patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3940-1026/2024 išreikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė riboja tėvo ir sūnaus bendravimą, kas sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas, kaip tėvas, kuris yra pasirengęs užtikrinti abiejų tėvų maksimalų bendravimą su vaiku, yra tinkamesnis asmuo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo.
9.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nekilnojamas turtas, kuriame šiuo metu gyvena vaiko motina su vaiku, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl nesuprantamas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau užtikrins vaiko stabilią aplinką.
9.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, jog šalių sūnus nebūna su vaiko motina visą laiką. Vaiką dažnai prižiūri ir tretieji asmenys, t. y. vaiko auklė ir kiti artimieji. Vaikui yra susiklosčiusi normali ir stabili situacija, kad jis būna didžiąją dalį laiko tiek su motina, tiek su tėvu, tiek su trečiaisiais asmenimis, išskirtinio ryšio su motina šiuo atveju nėra, kas reiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo atveju nėra stabilumo garantas ir dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, tiek dėl nekilnojamo turto priklausomybės.
9.4. Pačios atsakovės į bylą pateikti įrodymai (susirašinėjimai su trečiaisiais asmenimis) patvirtinta, kad atsakovė nėra stabilios emocinės būsenos, o dėl jos elgesio/ būsenos nerimauja jos artimiausi asmenys, pavyzdžiui atsakovės sesuo. Atsakovė nėra savarankiška ir jai nuolatos reikalinga trečiųjų asmenų pagalba rūpinantis vaiku. Atsakovė kaltina ieškovą nebūtais dalykais, sudaro kliūtis bendrauti jam su vaiku ir užsiima provokacijomis. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis gali užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko priežiūrą ir jo poreikių patenkinimą, jis nuoširdžiai domisi vaiku ir dalyvauja jo auginime.
9.5. Teismas buvo aktyvus nesant atsakovės prašymo nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, tačiau buvo pasyvus byloje pateiktų procesinių dokumentų vertinimo atžvilgiu, tokiu būdu akivaizdžiai suponuodamas motinos svarbesnį vaidmenį vaiko gyvenime, kai CK teisės aktai numato tėvų lygias teises ir pareigas. Tokiu savo sprendimu teismas buvo šališkas ir pažeidė CPK normas.
9.6. Teismas, prieštaraudamas savo paties argumentacijai, nepagrįstai nustatė ženkliai siauresnę laikiną bendravimo tvarką nei tarp šalių nusistovėjusi faktinė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pagal faktinę tarp šalių susiklosčiusią bendravimo tvarką tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku bent 100 valandų per dvi savaites (kiekvieną savaitę ketvirtadieniais - penktadieniais su viena arba dviem nakvynėmis, bei kas antrą savaitgalį su viena arba dviem nakvynėmis), tai yra du kartu daugiau, nei pagal skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką (skundžiama nutartimi nustatytos tvarkos pagrindu tėvas bendraus su vaiku tik 43 valandas per dvi savaites ir kitomis nei įprasta savaitės dienomis). Nors atsakovė nurodo, kad ieškovo darbo metu jo valandomis su sūnumi būna auklė, tačiau atsakovės darbo metu yra tokia pati situacija.
9.7. Teismas neindividualizavo nepilnamečio vaiko poreikių ir tokiu būdu iš esmės iškreipė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, kuri yra skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės bei teisėti interesai iki ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas visiškai nevertino tokio mažo vaiko (15 mėnesių amžiaus) interesų, psichologinės raidos ypatumų, ryšio su tėvu, apskritai nepasisakė apie konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius, interesus, jo amžiui būdingus psichologinius aspektus.
9.8. Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo CPK normų ir formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl maksimalios bendravimo tvarkos taikymo, nepateikė jokių argumentų, kodėl yra iš esmės ribojamas tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas nustatant minimalią bendravimo tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, jog bendravimas su tėvu traumuotų ar žalotų nepilnametį vaiką. Visi prie atsakovės atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėti susirašinėjimai tėra provokacijos. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku ir siekia maksimaliai bendrauti su juo, dalyvauti jo auklėjime. Teismas turėtų siekti sureguliuoti santykius taip, kad būtų užkirstas kelias motinai piktnaudžiauti savo kaip motinos valdžia, o tėvui būtų užtikrintas maksimalus bendravimas su nepilnamečiu vaiku iki byla bus išnagrinėta iš esmės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė G. G.-G. prašo ieškovo R. G. atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
10.1. Vaikas gyvena su motina, t. y. atsakove šeimos turto teisinį statusą turinčiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Namas buvo įgytas šalims gyvenant faktinėje santuokoje, atsakovė kartu su ieškovu finansavo namo įrengimą, todėl atsakovė byloje reikš reikalavimą dėl namo pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe. Ieškovo argumentas yra visiškai teisiškai nepagrįstas, nes vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma ne konkrečiu adresu, bet su vienu iš tėvų. Teismas teisingai įvertino kas realiai prižiūri vaiką ir atitinkamai nutarė dėl jo laikinos gyvenamosios vietos.
10.2. Dienomis, kada vaikas būna su atsakove, visada su vaiku būna atsakovė, ji kitų asmenų pagalbos paprašo tik išskirtiniais atvejais ir tikrai ne visai dienai. Auklė vaiką prižiūri ieškovo laiku, jis ją samdosi pats.
10.3. Akivaizdu, kad jei vaiko motina po vaiko gimimo pradeda dirbti, tai ji negali būti su vaiku visą laiką. Atsakovė yra priversta dirbti, nes ieškovas, vaikui suėjus 6 mėnesiams, paliko šeimą ir išėjo iš namų.
10.4. Ieškovo siūloma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka (keistis vaiku kas savaitę) atsakovei nepriimtina. Vaikui yra tik 15 mėnesių ir jis turėtų kuo daugiau laiko leisti su savo tėvais, matytis ne tokiais retais tarpais ir nebūti atskiras nuolatos savaitėmis nuo mamos ar tėčio, ypač, vertina tai, kad vaikas yra labai prisirišęs prie mamos. Ieškovas niekada nebuvo pasiėmęs vaiko ilgesniam laikui kaip trys - keturios dienos, iš kurių didžiąją dalį vaiku rūpinosi ne jis, bet kiti asmenys (vaiko seneliai, auklė).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl įrodymų prijungimo
12. Ieškovas 2024 m. kovo 8 d. pateikė prašymą prijungti psichologės R. M. 2024 m. vasario 20 d. išvadas-rekomendacijas dėl tėvų bendravimo su vaiku modelio 50:50. Prašyme nurodė, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, papildomi įrodymai yra vėlesnės datos nei skundžiama nutartis bei atskirasis skundas, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau, kad papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovo pateiktas išvadas-rekomendacijas prijungia prie nagrinėjamos bylos.
15. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnamečio vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. G.-G. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3940-1026/2024 priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepilnametis vaikas L. G., kurio amžius nutarties priėmimo metu buvo 14 mėnesių, gyvena su atsakove, kuri rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, duomenų, jog atsakovė netinkamai įgyvendintų savo, kaip motinos, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakove darytų vaikui neigiamą įtaką, byloje nėra.
19. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinos sūnaus gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove grindžia iš esmės aplinkybėmis, jog ieškovas geriau pasirūpintų sūnaus poreikiais bei užtikrintų saugią aplinką.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečio sūnaus sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką sūnui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų jį. Byloje yra pateikta 2024 m. sausio 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, Kauno miesto VTAS) išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su atsakove, Skyrius neturi duomenų, kad aplinka, kurioje gyvena šiuo metu vaikas su atsakove, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu vaiko interesus į saugią ir stabilią aplinką labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri užtikrina sūnaus interesus, visas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, turi artimą emocinį ryšį, sūnus yra mažo amžiaus, iki šiol visad gyveno su mama, ieškovas šeimą paliko ir skyrium pradėjo gyventi, kai sūnui sukako 6 mėn. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog nekilnojamas turtas, kuriame šiuo metu gyvena vaiko motina su vaiku, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, neturi reikšmės nustatant vaiko gyvenamąją vietą, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvu, o ne konkrečiu adresu. Apelianto argumentai, jog išskirtinio ryšio tarp vaiko ir motinos nėra, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, Skyriaus specialistų išvadas, pagrįstai sprendė, jog vaikui šiuo metu saugi ir stabili aplinka bus užtikrinta nustatant laikiną gyvenamąją vietą su atsakove.
22. Pažymėtina, kad nuolatinė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Dėl bendravimo tvarkos atitikties vaiko interesams
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovo ir sūnaus L. G. bendravimo tvarką antradieniais ir ketvirtadieniais po 3 val. ir kas antrą savaitgalį su viena nakvyne nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val.
24. Apeliantas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, neatitinka net faktinės bendravimo tvarkos, prašo nustatyti maksimalią bendravimo su sūnumi tvarką pagal jo prašymą, t. y. po savaitę – lyginėmis metų savaitėmis su sūnumi bendrauja ieškovas, nelyginėmis metų savaitėmis - atsakovė. Atsakovė su tokia ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka, kadangi vaikas yra labai prisirišęs prie atsakovės.
25. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
26. Vis dėl to tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
27. Nustatant bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį yra sudėtinga užtikrinti vaiko nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką, todėl toks bendravimas gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.
28. Nagrinėjamuoju atveju šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Šalių sūnui yra 15 mėnesių, todėl natūralu, kad tokio amžiaus vaikui turi būti užtikrinama tam tikra dienotvarkė. Todėl mažamečio šalių vaiko interesus labiau atitiktų viena nuolatinė jo gyvenamoji vieta, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaiko poreikio turėti stabilią ir vaikui pažįstamą namų aplinką.
29. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamuoju atveju laikina ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka nustatyta kas antrą savaitgalį ir dvi dienas savaitėje po tris valandas nuo 17.30 val. Taigi, įvertinus tai, jog savaitės dienomis, kuomet vaiko tėvai dirba, vaikas bus ugdymo įstaigoje ar su aukle, pagal nustatytą bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė su vaiku bendraus savaitgaliais vienodą laiką, bei įvertinus, jog vaikui bus užtikrinta stabili ir pažįstama namų aplinka, įprastas ir stabilus dienos režimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl bendravimo tvarkos (kas savaitę) su sūnumi nustatymo, o apelianto argumentai, jog nustatyta jo ir sūnaus bendravimo tvarka pažeidžia tėvų lygias teises ir pareigas, yra nepagrįsti.
30. Atmestini apelianto argumentai, jog teismo nebuvo įvertinti vaiko poreikiai ir interesai, psichologinės raidos ypatumai.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog vaikas yra mažametis (15 mėnesių amžiaus), jog vaikas nuo gimimo gyvena su motina, atsižvelgęs į faktinę ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, siekiant kuo didesnio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumo, būtent ir nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais po 3 val. ir kas antrą savaitgalį su viena nakvyne nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktų psichologės R. M. 2024 m. vasario 20 d. rekomendacijų turinį, nesivadovauja jomis, kadangi rekomendacijos/išvados padarytos vertinus tik ieškovo nurodytas aplinkybes, psichologė su atsakove nebendravo, atsakovės pozicija nebuvo išklausyta.
33. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.