Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1773-1155/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-2027-1155/2023Nutartis · 2023-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-215-1202/2024Nutartis · 2024-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-19
Bylos Nr.
1-1773-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48868-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
I. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1773-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48868-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam V. V. (V. V.),nukentėjusiajai I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas 21 kartą, iš kurių paskutinius:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – galutine 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – galutine 75 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį – galutine 60 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme (bausmę atliko 2022 m. spalio 5 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent:

jis, 2022 m. gruodžio 29 d. apie 22.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine I. M. metu, paėmęs nuo stalo lėkštę, tyčia ją metė į šalia ant lovos sėdėjusią nukentėjusiąją, kuri pataikė jai į dešinės pusės antakio sritį, po ko, paėmęs antrą lėkštę nuo stalo, iš kurios valgė nukentėjusioji, tyčia metė nukentėjusiajai į dešinės pusės antakio sritį ir į nosies sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas I. M. poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide ir kakle, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo su I. M. svečiuose, po to abu nuėjo pas I. M. į namus, jis prigulė pamiegoti. I. M. ir jis buvo neblaivūs. I. M. pradėjo jį žadinti, prašė, kad jis pavalgytų, o jis valgyti nenorėjo. Todėl jis metė lėkštę į sieną ir su lėkšte užkabino I. M. (į ją pataikė), t. y. nespecialiai. Jokio žodinio konflikto nebuvo. Tuo metu jie buvo kambaryje, jis gulėjo ant lovos prie lango, o I. M. buvo prisėdusi kampe ant tos pačios lovos, tik arčiau sienos, prie pagalvės. Jis metė dvi lėkštes, su kuria lėkšte užkabino I. M. – nežino. Su kaltinime nurodytais I. M. sužalojimais sutinka. Po įvykio išėjo namo, nes norėjo pailsėti. Teisiamajame posėdyje po pertraukos parodė, kad jį priėmė į darbą (duomenys neskelbtini). Išgeria alkoholio 1-2 kartus per savaitę. Nukentėjusiosios atsiprašė. Jų santykiai yra draugiški. Įvykis greičiausiai įvyko dėl alkoholio, kai jie blaivūs – tokių dalykų nenutinka. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Kaltinime nurodytą dieną ji su V. V. svečiuose nebuvo, jis pas ją atėjo vakare girtas ir paprašė leisti pernakvoti. Ji tuo metu buvo blaivi, įleido jį į namus, kad mama nematytų. V. V. atėjęs paprašė pašildyti valgyti. Ji pašildė. Tuomet V. V. kažkas užėjo, skrido lėkštės. Ji pasakė V. V., kad jis eitų miegoti. Ji nenorėjo konflikto, kad konflikto nematytų mama, nes ji labai jaudinasi. Tada V. V. užmigo, o ji paskambino draugei ir paklausė, ar ji gali pas ją ateiti pasišnekėti. Ji pas draugę pasėdėjo pusvalandį, išgėrė alkoholio, išėjo namo. Namuose V. V. pamatė, kad ji turi butelį alaus, ir alų išpylė pro langą. Prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kur ji buvo išėjusi. Ji bijojo V. V., todėl nuėjo pas mamą, kad šis nelįstų. Tada jis pastūmė ją ant striukių, o ji pasakė mamai iškviesti policiją. Mama surinko numerį (nes jei numerį rinktų ji pati, V. V. iš jos atimtų telefoną).

Atsakydama į klausimus parodė, kad kai V. V. paprašė valgyti, ji pašildė maistą (gal per mažai) ir V. V. kažkas nepatiko. Jie abu sėdėjo vienas šalia kito ant lovos (ji arčiau sienos prie pagalvės), maistą ji padėjo priešais ant staliuko, kartu pradėjo valgyti. Ji suprato, kad V. V. lėkštę metė į ją, nes tai ne pirmas kartas, kai jis kelia ranką. Ji sakė, kad nenori, jog jos mama matytų jį ateinantį girtą. V. V. metė į ją vieną lėkštę, po to – antrą. Abi lėkštės į ją pataikė. Jai iš karto iššoko didelis guzas, skaudėjo, akis buvo mėlyna, iš antakio bėgo kraujas. Lėkščių šukės mėtėsi visur. Iki šio konflikto jie abu draugavo pusantrų metų, santykiai tęsiasi toliau, jis visada meluoja, kad yra (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų (duomenys neskelbtini). Negali būti, kad V. V. lėkštes metė netyčia. Ji norėtų, kad V. V. mažiau prie jos artintųsi. Jis sako, kad jei neprieis jis, tai prieis kiti. Po įvykio ją išvežė su greitąja, bet nieko siūti nereikėjo. Civilinio ieškinio reikšti nenori, nes nėra prasmės. Gal nereikia, kad V. V. būtų nubaustas, ji nenori gadinti jam gyvenimo. Ji visą laiką bijo V. V., kai jis būna girtas. Ji neseniai buvo ligoninėje, V. V. ištempė jai pirštą. Prieš savaitę ji važiavo autobusu į barą, tai pamatęs V. V. per visą autobusą ją ištempė į lauką. V. V. atima jos telefoną, slepia, neatiduoda, neleidžia niekam skambinti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S., teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, nurodė, kad daugiau neturi ką pridurti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J. K. nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios I. M. motina. Parodė, kad jos dukrą sužalojo su lėkšte. Ji pati sėdėjo virtuvėje, atėjo dukra, darė valgyti. Ji tik išgirdo lėkščių skambesį, pagalvojo, kad gal šuo įlindo į lėkštes. Po to atėjo dukra, pasakė duoti telefoną, kad skambins policijai. Iš pradžių dukra nerodė sužalojimų, tik po to rodė kraują.

Atsakydama į klausimus parodė, kad kaltinamasis ir dukra kartu atėjo į namus, nors ji daug kartų sakė, kad V. V. pas jas neitų. Jie kartu vartoja alkoholį, dukra nenueina į darbą. Dukra sakė, kad į ją metė lėkštę (gal buvo dvi lėkštės). Apie įvykį su V. V. nekalbėjo, tą dieną jis išėjo. Dukra su V. V. susitinka, jis skambina ir rašo žinutes. Jis gyveno pas jas bute, ateina, lankosi. Iš kitų žmonių ji žino, kad dukra ne kartą yra nuo V. V. gavusi. Dabar V. V. pas jas beveik nesilanko, tik atveda girtą dukrą namo ir išeina. Dukra turi problemų su alkoholiu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad I. M. apie 1,5 metų yra jo sugyventinė. Gyvena su ja ir jos mama asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Šis butas priklauso I. M. mamai. Jis prisideda pinigais tiek prie jos, tiek prie jos mamos pragyvenimo. 2022 m. gruodžio 29 d. dienos metu jie su I. M. buvo pas draugus, ten vartojo alkoholį. Apie 18-19 val. jie grįžo namo pas I. M. Kadangi buvo išgėrę nemažai alkoholio, jis nuėjo miegoti. Kol jis miegojo, I. M. buvo išėjusi pas draugę, iš kurios parsinešė vieną butelį alaus. Grįžusi, ji atėjo su alumi ir dviem lėkštėmis maisto pas jį į kambarį, pradėjo jį žadinti, klausė, ar nori kartu su ja išgerti. Jis jos prašė nelįsti prie jo, palikti jį ramybėje. Ji jam sakė, kad jei nenori išgerti, tai bent pavalgytų. Jis pasakė, kad jei ji toliau lįs, jis išpils alų, tuomet ji jam pagrasino iškviesti policiją. Tada jis paėmė alų ir išpylė pro langą. Ji toliau bandė kišti jam maistą, kad pavalgytų. Neapsikentęs jos tokio įkyrumo, paėmė tas lėkštes ir metė jai tiesiai į veidą. Maistas pabiro ant grindų, o lėkštės sudužo. Ji supyko, nuėjo į virtuvę pas mamą, norėjo paimti telefoną kviesti pareigūnus. Jis nuėjo paskui ją, prašė, kad eitų miegoti, nes yra padauginusi alkoholio. Jos mama taip pat pradėjo raminti I. M., kad ši eitų miegoti, tačiau ji, paėmusi mamos telefoną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kai ji baigė pokalbį, jis pasakė, kad eina į lauką, pasitiks atvykstančius pareigūnus. Po kelių minučių, jam išėjus iš buto, I. M. paskambino jam telefonu, pasakė, kad pajuokavo, jog iškvietė policijos pareigūnus. Jis jai atsakė, kad tai nėra juokai ir paklausė, ar gali grįžti namo, tačiau ji atsakė, kad ne, tad nebelaukęs policijos, išėjo nakvoti namo pas mamą. Apie 5 val. ryto jam paskambino I. M. ir pakvietė grįžti namo. Apklausos dieną (2022 m. gruodžio 30 d.) matė, kad I. M. nuo lėkščių mėtymo į veidą buvo patinusi akis. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, tikisi, jog ji jam atleis. Prieš I. M. ranką pakėlė pirmą kartą (t. 1, b. l. 155–158).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad lėkštes metė į sieną, o ne į I. M. Kaip minėjo praeitos apklausos metu, įvykio dieną jis prašė I. M. palikti jį ramybėje, tačiau ji bandė kišti jam maistą, kad pavalgytų. Neapsikentęs tokio jos įkyrumo, paėmė tas lėkštes ir norėjo mesti į sieną, tačiau I. M. sėdėjo prie sienos ir jis netyčia užgavo ją lėkštėmis. Visas konfliktas kilo tik dėl alaus butelio, labai dėl to gailisi (t. 1, b. l. 164–167).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis V. V. savo kaltę pripažino iš dalies, pakartojo antrosios apklausos metu duotus parodymus, papildomai parodė, jog visas konfliktas kilo tik dėl alaus butelio ir dėl to, kad abu buvo neblaivūs. Dėl to labai gailisi (t. 1, b. l. 171–174).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 19.30 val. ji su savo neblaiviu sugyventiniu V. V. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo kambaryje, ji jam padavė lėkštes su maistu. Jis staiga tapo agresyvus, metė į ją dvi lėkštes ir pataikė jai į veidą, tiksliau, viena lėkšte pataikė į nosį, o kita – į dešinę akį. Po konflikto ji nuramino jį, paguldė miegoti, pati išėjo pas draugę. Jos išgėrė alkoholinių gėrimų ir ji papasakojo, kas nutiko. Ši paragino ją iškviesti policiją. Grįžusi namo, iškvietė policiją. V. V. išgirdęs, kad ji kviečia policiją, pabėgo iš namų. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jai buvo diagnozuotas akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas. Su V. V. jie kartu gyvena apie dvejus metus, konfliktų būna dažnai, daugiausia dėl alkoholio. Policijos niekada nekviečia, pareiškimų nerašo (t. 1, b. l. 71–74).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad iki šio įvykio, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d., apie 1,5 metų buvo su V. V. sugyventiniai, kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jos mamai, kuri gyvena kartu su jais. 2022 m. gruodžio 29 d. apie 20 val. grįžo namo neblaivus sugyventinis. Ji nežino, kur šis vartojo alkoholį. Ji tą dieną buvo namuose ir nebuvo vartojusi alkoholio. Jie buvo kambaryje, V. V. paprašė, kad ji nueitų į virtuvę ir pašildytų jam pavalgyti. Ji sutiko ir nuėjo į virtuvę. Kadangi virtuvėje buvo jos mama, nenorėjo jai trukdyti, taip pat bijojo, kad V. V., būdamas neblaivus, gali ateiti ir sukelti konfliktą, todėl greitai įdėjo maistą į dvi lėkštes, truputį jį pašildė ir grįžo su dviem lėkštėmis atgal į kambarį pas V. V. Jie atsisėdo ant lovos vienas šalia kito ir pradėjo valgyti. V. V. išreiškė nepasitenkinimą, kad maistas yra nepakankamai pašildytas, paėmė vieną lėkštę su maistu ir, atsisukęs į ją, tyčia metė lėkštę į jos pusę, po to iš karto paėmė antrą lėkštę su maistu ir taip pat, nusitaikęs, tyčia metė į ją. Abi lėkštės pataikė jai į tą pačią vietą, t. y. į dešinės pusės antakio sritį. Antros lėkštės smūgio metu, ji, atsimušusi jai į dešinės pusės antakio sritį, praslydo ir pro nosį, tačiau ant nosies jokių sužalojimų nebuvo. Lėkštės sudužo ir šukės pabiro po visą kambarį. Jai pradėjo bėgti kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pradėjo verkti, tačiau stengėsi būti kuo tyliau, kad mama neišgirstų, kas vyko pas juos kambaryje. V. V. po šių savo veiksmų iš karto atsigulė į lovą ir užmigo. Ji parašė žinutę draugei, paklausė, ar gali pas ją ateiti. Ši sutiko, ji tyliai susiruošė ir išėjo iš namų. Draugė gyvena už kelių namų nuo jų. Nuėjusi pas draugę papasakojo, ką V. V. jai padarė, ši pamatė jos sužalojimą. Pas draugę pradėjo vartoti alkoholį, dviese išgėrė vieną 1,5 l talpos alaus butelį. Ji pabuvo pas draugę apie 40 min., norėjo greičiau grįžti namo, nes pabijojo, kad atsikėlęs ir jos neradęs V. V. gali pradėti triukšmauti. Draugė davė jai dar vieną alaus butelį parsinešti namo. Kai įėjo į kambarį, kur miegojo V. V., pamatė, kad jai uždarius duris, jis pramerkė akis. V. V. pradėjo priekaištauti jai dėl to, kad ji buvo išėjusi iš namų, yra išgėrusi alkoholio. Jis paėmė draugės duotą alaus butelį ir išpylė alų pro langą. Tuo metu ji išėjo iš kambario, nes išsigando V. V. Ji norėjo nueiti į virtuvę, nes ten buvo jos mama, o V. V. prie mamos niekada nesmurtauja. Tačiau V. V. pamatęs, kad ji išėjo iš kambario, pradėjo ją vytis, klausti, kur ji vėl eina. Tuomet buto koridoriuje jis viena ranka pastūmė ją į krūtinės sritį (kuria ranka jis ją pastūmė, ji neįsidėmėjo). Po stūmimo ji atsirėmė į šalia kabėjusius rūbus, tad jai šis jo veiksmas fizinio skausmo nesukėlė. Ji jo paprašė apsiraminti, nekelti triukšmo ir pasakė, kad iškvies policiją. Mama, išgirdusi jų konfliktą, paprašė V. V. apsiraminti, tačiau ji vis tiek paprašė iškviesti policiją. Mama surinko 112 ir perdavė jai ragelį. Ji išdėstė visą situaciją, ir jie atsakė, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai. V. V. išgirdęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, iš karto apsirengė ir išėjo iš namų. Atvykusiems policijos pareigūnams, ji papasakojo, kas nutiko, ir jie iškvietė greitąją, kuri nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrėti žaizdą. Ligoninėje jai sutvarkė žaizdą virš dešinio antakio, siūti nereikėjo. Daugiau dėl šio įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė. Po įvykio visa dešinė akis buvo ištinusi, susidariusi kraujosruva. Viskas gijo maždaug apie 3 savaites. Į teismo medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. V. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipdavo. Šį kartą nusprendė kreiptis, kad jis suprastų, jog taip elgtis nebegalima. V. V. būna agresyvus tik tada, kai būna išgėręs alkoholio. Blaivus jis niekada taip nesielgia, būna adekvatus žmogus. Pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi, ji jam atleidžia. Atvykusiems policijos pareigūnams galėjo nurodyti kai kurias netikslias įvykio aplinkybes dėl tuo metu patirto streso ir išgąsčio. Draugės kontaktų nežino, ji paties įvykio nematė. Taip pat ir jos mama nematė, kas vyko kambaryje su V. V., apie tai paliudyti nieko negalėtų (t. 1, b. l. 77–80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. apie 23.30 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą vykti į smurto artimoje aplinkoje atvejį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusioji I. M. Ši pradėjo aiškinti, kad žodinio konflikto su sugyventiniu metu, šis metė į ją dvi lėkštes, kurios pataikė jai į veidą, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant nukentėjusiosios dešinės veido pusės, ties antakiu, matėsi patinimas, dėl to buvo iškviesta greitoji. Moteris papildė, kad ji atnešė į kambarį sugyventiniui maistą, šiam kažkas nepatiko ir jis, paėmęs abi lėkštes, tyčia taikydamas į ją, metė jas. Atvykusi greitoji apžiūrėjo nukentėjusiąją ir buvo nuspręsta vežti ją į ligoninę apžiūrai. Kadangi jiems atvykus į įvykio vietą, įtariamasis jau buvo pasišalinęs, šis sulaikytas nebuvo (t. 1, b. l. 84–87).

Iš Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 29 d. apie 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. V. metė dvi lėkštes į savo sugyventinę I. M. ir pataikė jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6–13).

Iš 2022 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamajame daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Stovint prieš minėto namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, matomos rudos spalvos šarvuotas durys su kodine spyna. Atidarius laiptinės duris, priešais yra laiptai, kurie veda į (duomenys neskelbtini) aukšte esančius butus. Užlipus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, priešais matomos medinės, šviesiai rudos spalvos durys, kurios veda į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtas duris, patenkama į buto koridoriaus patalpas. Kairėje pusėje yra virtuvės patalpa (ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi). Stovint prie buto įėjimo durų, dešinėje pusėje yra medinės durys su stiklu, kurios veda į miegamąjį kambarį. Užėjus į minėtą miegamąjį, matomi asmeniniai daiktai, kurie priklauso buto savininkui. Apžiūrint miegamąjį, kambario viduryje matomas stiklinis staliukas. Apžiūrėjus staliuką, ant jo matomos baltos spalvos stiklo šukės. Prie minėto staliuko, arčiau lovos, taip pat matomos baltos spalvos stiklo šukės. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra. Siekiant surasti nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, vizualiai buvo apžiūrėti paviršiai, esantys įvykio vietoje, juos apšvietus smailiu kampu. Pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, daugiau neaptikta (t. 1, b. l. 28–37).

Iš „BodyCam“ vaizdo įrašo „2022_1229_234437_009.mp4“ vertimo iš rusų į lietuvių kalbą nustatyta, kad I. M. sako <...> „mane sumušė (duomenys neskelbtini). Iš pradžių vieną kartą šiandien, paskui dar kartą“; <...> „Aš padariau valgyti, man visos lėkštės čia atskrido. Nežinau, kas bus rytoj“; iš vaizdo įrašo „2022_1229_234738_010.mp4“ vertimo iš rusų į lietuvių kalbą nustatyta, kad I. M. sako <...> „Aš jam atnešiau pavalgyti. Lėkštės į mane skrido... Aš pati nesuprantu dėl ko“; metė dvi lėkštes, specialiai taikė, skaudėjo; „jis tyčia tai padarė“ (t. 1, b. l. 51–57).

Iš garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92114891102, skambučio pradžia 2022-12-29 23:31:29).MP4“ vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas žymimas „BPC“, o moters balsas – „M“:

BPC: „Vienas vienas du, klausau“; M: „Sveiki, aš ką tik skambinau, tiesiog mane vaikinas sumušė, aš kaip ir buvau vaikinams išsiuntusi nuotraukas, na per mano draugę“; BPC: „Kur tai atsitiko?“; M: „Mano namuose, (duomenys neskelbtini), kai tik jis išgirdo, iškart pradėjo rengtis“; BPC: „(duomenys neskelbtini), kelintas butas?“; M: „(duomenys neskelbtini), /toliau nesigirdi/ na jūs pati matote“; BPC: „Laiptinė koduota?“; M: „Taip, (duomenys neskelbtini)“; BPC: „Kelintas aukštas?“; M: „(duomenys neskelbtini). Kur tu bėgi?“; BPC: „Tai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)?“; M: „(duomenys neskelbtini), taip.“; BPC: „Sakykite, ar greitoji reikalinga?“; M: „Ne, greitoji nereikalinga“; BPC: „O tai jis yra vaikinas, su kuriuo jūs kartu gyvenate?“; M: „Sugyventinis“; BPC: „Jūsų vardas, pavardė?“; M: „Pas mane indai visi išdaužyti, ant mano veido“; BPC: „Koks jūsų vardas ir pavardė?“; M: „Aš truputį išgėriau, suprantate“; BPC: „Aš klausiu jūsų vardo ir pavardės“; M: „I. M....aš tau pasakiau“; BPC: „Jūs dabar kalbėkitės su manimi, gerai? Ar greitoji reikalinga ar ne?“; M: „Gerai. Ne, nereikalinga“; BPC: „Vaikai, ar yra vaikai namie? Aš klausiu, ar namie yra vaikai?“; M: „Taip, aš namuose, namuose su mama“; BPC: „Vaikai, ar yra vaikai?“; M: „Ne, ne, ne vaikų nėra“; BPC: „Laukite policijos“. Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 58–60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 209/2023(01) nustatyta, kad remiantis I. M. medicinos dokumentų duomenimis, I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai veide ir kakle, padaryti kietu buku daiktu(-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2022 m. gruodžio 30 d. 00.19 val. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Visumoje ir atskirai sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 96–97).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su nukentėjusiąja, savo sugyventine, su kuria draugauja jau pusantrų metų, I. M. įvyko žodinis konfliktas (dėl to, kad ji įkyriai jam siūlė pavalgyti), todėl jis, užpykęs, o taip pat dėl savo neblaivumo, metė lėkštes į sieną, kartu užkliudydamas nukentėjusiąją ir tokiu būdu padarydamas jai kaltinime nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad kaltinamasis V. V. neigia turėjęs tyčią sužaloti nukentėjusiąją. Ši kaltinamojo versija vertintina kritiškai, kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestina. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis savo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog, paėmęs lėkštes, metė jas tiesiai nukentėjusiajai į veidą, o kaltinamojo versija, kad jis lėkštes metė į sieną, atsirado tik vėlesnių jo apklausų metu, todėl kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie netyčinį nukentėjusiosios sužalojimą laikytini nepatikimais. Be to, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai prieštarauja ir gyvenimiškai logikai – esant tam tikrai situacijai, galima neįvertinti aplinkybių ir, taikantis į vieną objektą, netyčia užkliudyti šalia esantį žmogų, tačiau nagrinėjamu atveju paeiliui buvo metamos dvi lėkštės, abejomis pataikant į nukentėjusiosios veidą, taigi, kaltinamasis, vieną kartą pataikęs lėkšte į nukentėjusiosios veidą, savo elgesio nenutraukė, o metė dar vieną lėkštę, ja vėlgi pataikydamas į nukentėjusiosios veidą, kas paneigia kaltinamojo versiją apie netyčinius jo veiksmus. Šią jo versiją taip pat paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai, kurie yra neprieštaringi ir vienas kitą papildo, todėl teismas jais remiasi.

Nukentėjusioji I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. V. paprašė valgyti, ji pašildė maistą (gal per mažai) ir V. V. kažkas nepatiko. Jie abu sėdėjo vienas šalia kito ant lovos (ji arčiau sienos prie pagalvės), maistą ji padėjo priešais ant staliuko, kartu pradėjo valgyti. Ji suprato, kad V. V. lėkštę metė į ją, nes tai ne pirmas kartas, kai jis kelia ranką. V. V. metė į ją vieną lėkštę, po to – antrą. Abi lėkštės į ją pataikė. Jai iš karto iššoko didelis guzas, skaudėjo, akis buvo mėlyna, iš antakio bėgo kraujas. Lėkščių šukės mėtėsi visur. Iki šio konflikto jie abu draugavo pusantrų metų, jų santykiai tęsiasi toliau. Liudytojas V. S. patvirtino teismo pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji I. M., kuri pradėjo aiškinti, kad žodinio konflikto su sugyventiniu metu, šis metė į ją dvi lėkštes, kurios pataikė jai į veidą, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant nukentėjusiosios dešinės veido pusės, ties antakiu, matėsi patinimas, dėl to buvo iškviesta greitoji. Moteris papildė, kad ji atnešė į kambarį sugyventiniui maistą, šiam kažkas nepatiko ir jis, paėmęs abi lėkštes, tyčia taikydamas į ją, metė jas. Atvykusi greitoji apžiūrėjo nukentėjusiąją ir buvo nuspręsta vežti ją į ligoninę apžiūrai. Liudytoja D. J. K. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ji sėdėjo virtuvėje ir išgirdo lėkščių skambesį. Atėjo dukra, pasakė duoti telefoną, kad skambins policijai. Iš pradžių dukra nerodė sužalojimų, tik po to rodė kraują. Jos dukrą sužalojo su lėkšte (gal buvo dvi lėkštės). V. V. gyveno pas jas bute, ateina, lankosi. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1‑ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 29 d. apie 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. V. metė dvi lėkštes į savo sugyventinę I. M. ir pataikė jai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. 2022 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus staliuką, ant jo matomos baltos spalvos stiklo šukės. Prie minėto staliuko, arčiau lovos, taip pat matomos baltos spalvos stiklo šukės. Iš „BodyCam“ vaizdo įrašo „2022_1229_234437_009.mp4“ vertimo iš rusų į lietuvių kalbą nustatyta, kad I. M. sako <...> „mane sumušė (duomenys neskelbtini). Iš pradžių vieną kartą šiandien, paskui dar kartą“; <...> „Aš padariau valgyti, man visos lėkštės čia atskrido. Nežinau, kas bus rytoj“; iš vaizdo įrašo „2022_1229_234738_010.mp4“ vertimo iš rusų į lietuvių kalbą nustatyta, kad I. M. sako <...> „Aš jam atnešiau pavalgyti. Lėkštės į mane skrido... Aš pati nesuprantu dėl ko“; metė dvi lėkštes, specialiai taikė, skaudėjo; „jis tyčia tai padarė“. Iš garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92114891102, skambučio pradžia 2022-12-29 23:31:29).MP4“ vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą nustatyta, kad I. M. nurodo „Sveiki, aš ką tik skambinau, tiesiog mane vaikinas sumušė <...>“; „Sugyventinis <...>“; „Pas mane indai visi išdaužyti, ant mano veido <...>“. Tokios pačios aplinkybės yra nurodytos 2022 m. gruodžio 20 d. protokole–pareiškime (t. 1, b. l. 1–3) ir BRIT ataskaitos žiūrėklės duomenyse (t. 1, b. l. 20–22), o Vilniaus AVPK 2022 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, be kita ko, pažymėta, kad nukentėjusiosios antakis yra ištinęs, ji yra šoko būsenos, akivaizdžiai išsigandusi (t. 1, b. l. 23–27).

Aplinkybę, kad nukentėjusiajai I. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 209/2023(01), kurioje nustatyta, kad remiantis I. M. medicinos dokumentų duomenimis, I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai veide ir kakle, padaryti kietu buku daiktu(-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2022 m. gruodžio 30 d. 00.19 val. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Visumoje ir atskirai sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus prieš tai nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nekyla jokių abejonių, kad kaltinamojo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios patirtu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo V. V. veiksmai, atlikti savo šeimos nario – sugyventinės – atžvilgiu, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus – savo šeimos nario – sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – daug kartų teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas; atlikęs arešto bausmę, paleistas 2022 m. spalio 5 d., t. y. vos prieš du mėnesius iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (t. 1, b. l. 116–139), per vienerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka (tris kartus už važiavimą viešuoju transporto be bilieto ir vieną kartą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 140–144), nedirba (t. 1, b. l. 145–147), iš jo žodžių – registruotas Užimtumo tarnyboje, ketina įsidarbinti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pilnai atlygino (t. 2, b. l. 26).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. V. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. V. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams be intensyvios priežiūros ir paskiriant atitinkamas pareigas. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant minimalią dalį minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl V. V. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros ir jam skirtinos šios BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 8 ir 10 punktuose nustatytos pareigos: gydytis priklausomybę alkoholiui; pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 175–176), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusioji I. M. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (t. 1, b. l. 103–104). Civilinio ieškovo atstovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes PSDF padaryta turtinė žala yra atlyginta; civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos (t. 2, b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) baltos spalvos stiklo šukės kartoninėje dėžėje, saugomos Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 46–48), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintinos; 2) du kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, V. V. paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, V. V. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 8 ir 10 punktuose nustatytas pareigas: gydytis priklausomybę alkoholiui; pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – baltos spalvos stiklo šukes, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti; du kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė