- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-319-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09894-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Transtira“
- Ieškovas
- Delamode Baltics
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ratautas“, UAB „Brevitra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-694-141/2012 pagal ieškovo Delamode Baltics, UAB patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Transtira“, tretieji asmenys UAB „Ratautas“, UAB „Brevitra“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Delamode Baltics, UAB (toliau - Ieškovas) su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ (toliau - Atsakovas) 4 216, 66 Lt nuostolių, 543, 12 Lt skolos už krovinio vežimo paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta Sutartis Nr. 24631E, kuria Ieškovas įsipareigojo Atsakovui suteikti krovinio tarptautinio pervežimo paslaugas, t. y. krovinį nuvežti į Jungtinę Karalystę ir jį pristatyti gavėjui Cirrus Environmental Solutions Ltd, o Atsakovas įsipareigojo už suteiktas pervežimo paslaugas sumokėti 130 eurų bei nuo šios sumos skaičiuojamą PVM, arba 534, 12 Lt su PVM. Atsakovas savo krovinį iki jo paėmimo sandariai supakavo ir 2010 m. lapkričio 12 d. perdavė Ieškovo samdomam vežėjui, trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“, kuris Atsakovo perduotas pakuotes su kroviniu tą pačią dieną nugabeno į sandėlį, kuriame iki Atsakovo pakuočių su kroviniu vežimo jos buvo laikomos kartu su kitų užsakovų kroviniais. Atsakovo pakuotės su kroviniu buvo perduotos tiesiogiai trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“, kadangi tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Brevitra“ yra sudarytas 2009 m. rugpjūčio 26 d. susitarimas, kurio pagrindu tretysis asmuo UAB „Brevitra“ iš Ieškovo užsakovų Lietuvos Respublikoje paima jų krovinius ir nugabena į sandėlį, iš kurio surinkus reikiamą kiekį krovinių, paties Ieškovo užsakymu kiti vežėjai juos veža į Didžiąją Britaniją. Atsakovui priklausančios pakuotės su kroviniu 2010 m. lapkričio 12 d. atvežtos į trečiojo asmens UAB „Brevitra“ naudojamą sandėlį, jų nepažeidžiant, buvo pakrautos į kitam Ieškovo samdytam vežėjui, trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ priklausančią transporto priemonę. Be Atsakovo su kroviniu buvo vežami ir kitų Ieškovo užsakovų kroviniai: Didžiosios Britanijos bendrovės „Delamode PLC“, Latvijos bendrovės „V.A. LOGISTIKA SIA“, UAB „Asstra Vilnius“, UAB „Transekspedicija“, UAB „Baltijos Rusko“. Taigi šio tarptautinio pervežimo situacijoje Ieškovas, kaip vežėjas, įsipareigojo Atsakovui pervežti jo, kaip siuntėjo, atžvilgiu krovinį, o Atsakovas įsipareigojo Ieškovui, kaip vežėjui, Atsakovo atžvilgiu už pervežimą sumokėti sutartą kainą. Taip pat Ieškovas, perduodamas Atsakovo krovinį vežti trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“, trečiojo asmens UAB „Ratautas“ atžvilgiu tapo krovinio siuntėju su visomis krovinio siuntėjui tenkančiomis teisėmis ir pareigomis, o tretysis asmuo UAB „Ratautas“ Ieškovo atžvilgiu tapo krovinio vežėju. Faktiniam vežėjui, trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“, 2010 m. lapkričio 16 d. atvykus į Angliją, pravažiuojant muitinės kontrolę Doverio mieste jo mašina buvo sustabdyta muitinės pareigūnų ir nukreipta į patikrinimo vietą. Patikrinę vežamą krovinį, pareigūnai Atsakovo pakuotėse rado ne tik teisėtai vežamus aplinkos filtrus (tokį krovinio pavadinimą važtaraštyje nurodė pats Atsakovas), bet ir kontrabandines cigaretes. Kadangi Atsakovo perduotos vežti pakuotės buvo su paslėptu neteisėtu kroviniu, vežėjo, trečiojo asmens UAB „Ratautas“ transporto priemonė 2010 m. lapkričio 16 d. buvo sulaikyta, o Atsakovo pakuotės su kroviniu dėl jose rastų kontrabandinių cigarečių buvo konfiskuotos ir dėl to nepasiekė gavėjo. Dėl šios priežasties faktinis vežėjas, tretysis asmuo UAB „Ratautas“ ėmėsi teisėtų priemonių, t. y. samdė Jungtinėje Karalystėje dirbantį advokatą, siuntė aiškinamuosius raštus dėl šio įvykio bei nuolat telefonu informuodavo Ieškovo atstovus, jog yra patiriami dideli nuostoliai dėl transporto priemonės prastovos. Ieškovas dėl susidariusios situacijos taip pat buvo priverstas kreiptis į advokatą, kuris pateiktų teisinę konsultaciją, kaip teisingai teisiniu požiūriu elgtis susidarius šiai situacijai, t. y. ar atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ iš karto, ar pirmiausiai kreiptis su pretenzijomis į neteisėtus krovinius perdavusius užsakovus ir tik gavus atlyginimą iš jų, atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“. Tretysis asmuo UAB „Ratautas“ atsiėmė transporto priemonę, kadangi nenustačius faktinio vežėjo neteisėtų veiksmų ir įsitikinus, kad jis negalėjo žinoti, kad Atsakovo pakuotėse ir kitų dviejų užsakovų kroviniuose yra paslėptos kontrabandinės cigaretės, 2011 m. sausio 18 d. jam buvo grąžinta transporto priemonė. Dėl priverstinės prastovos, kurią lėmė tai, kad Atsakovas neužtikrino savo krovinio teisėtumo, tretysis asmuo UAB „Ratautas“ patyrė nuostolių 12 400 Lt sumai, kurie buvo paskaičiuoti užsakymo Nr. C-1537 (pasirašytas tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“) 2.1.3 punkto pagrindu, numatančiu, kad Ieškovas kaip krovinio pervežimo užsakovas turi mokėti 200 Lt baudą už kiekvieną priverstinės prastovos laiką. Po transporto priemonės grąžinimo tretysis asmuo UAB „Ratautas“ 2011 m. vasario 2 d. Ieškovui, kaip krovinio siuntėjui, pateikė pretenziją dėl minėtų nuostolių atlyginimo. Savo ruožtu Ieškovas pretenzijomis informavo Atsakovą ir bendrovę „Delamode PLC“ bei UAB „Astra Vilnius“ apie pretenziją dėl nusikalstamo krovinio perdavimo ir dėl to atsiradusių nuostolių. Ieškovas minėtoms bendrovėms taip pat pateikė identiškus susitarimus dėl nuostolių atlyginimo. Pagal pateiktus susitarimų variantus iš kiekvieno iš minėtų užsakovų buvo pareikalauta sumokėti po ? trečiojo asmens UAB „Ratautas“ prašomo nuostolių atlyginimo (12 400/3 = 4 133, 33 Lt), po ? Ieškovo patirtų išlaidų už advokatės teisinę konsultaciją (250/3 = 83, 33 Lt) ir sumokėti už krovinio pervežimą, nepaisant to, kad jis buvo konfiskuotas ir nepasiekė gavėjų. Viso konkrečiai iš Atsakovo buvo pareikalauta sumokėti 4 216, 66 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė netenkinti Ieškovo reikalavimų. Nurodė, kad Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius dėl to, kad jis atlygino nuostolius faktiniam vežėjui, trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ už privertinę prastovą ir buvo priverstas dėl susidariusios faktinės situacijos teisinio įvertinimo kreiptis į advokatę, nepagrįstas. Be to, ieškinio teiginiai, kad Atsakovas savo krovinį sandariai supakavo savo sandėlyje, kad perdavė vežti pakuotes su paslėptu neteisėtu ir nusikalstamu kroviniu, kad krovinio turinys buvo žinomas Atsakovui yra niekuo nepagrįstas. Tokį, koks buvo pristatytas krovinys, Atsakovas perdavė trečiajam asmeniui UAB „Brevita“. Tretysis asmuo UAB „Ratautas“ paėmė šį krovinį ir kitus krovinius iš trečiojo asmens UAB „Brevita“ sandėlio, todėl darytina prielaida, kad kontrabandinės cigaretės buvo įkrautos UAB „Brevita“ sandėliuose. Geranoriškai sumokėjus trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ jo patirtas išlaidas dėl priverstinės prastovos, jis jų negali reikalauti iš Atsakovo, nes tam nėra teisinio pagrindo. Sumokėtos išlaidos už trečiojo asmens UAB „Ratautas“ priverstinę prastovą negali būti laikomos su vežimu susijusiais nuostoliais. Tai šalutiniai nuostoliai, o pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija) atlyginami tik faktiniai nuostoliai. Ieškinyje Ieškovas nenurodo, kokių faktinių nuostolių patyrė jis, kaip vežėjas, vežimo metu. Nors Atsakovas prašė ieškinio netenkinti, tačiau pasisakė ir dėl reikalavimo priteisti 6 proc. dydžio palūkanas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 punkte nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. palūkanos. Atsakovas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo UAB „Brevitra“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė priteisti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jokių pastabų dėl krovinio ar krovinio pakuotės CMR važtaraštyje nebuvo. Įvertinus tai, kad būtent Atsakovo krovinyje buvo rasta kontrabandinių prekių bei į tai, kad Atsakovas, pateikdamas Ieškovui krovinį, neužtikrino, kad krovinyje nebūtų neteisėto krovinio, suteikė neteisingą informaciją apie krovinį, t. y. nenurodė, kad pakuotėje yra paslėptos kontrabandinės prekės ir nepateikė šių prekių dokumentų, Atsakovas laikytinas atsakingu dėl patirtų išlaidų. Atsakovo veiksmai tiesiogiai sąlygojo tai, kad Ieškovas patyrė nuostolių, nes turėjo atlyginti vežėjo patirtą žalą. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad sprendžiant palūkanų priteisimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi ne CMR konvencijos nuostatomis, bet Lietuvos Respublikos ?ivilinio kodekso nuostatomis.
Trečiojo asmens „Ratautas“ 2012 m. kovo 12 d. atsiliepime nurodyta, kad jis su Atsakovui pateiktais reikalavimais sutinka, kadangi ieškinyje nurodytus nuostolius jam atlygino Ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė Ieškovo naudai iš Atsakovo 4 216, 66 Lt nuostolių atlyginimą, 543, 12 Lt skolą už krovinio vežimo paslaugas, viso 4 759, 78 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 759, 78 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 677, 82 Lt bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe 143, 00 Lt žyminio mokesčio, 534, 82 Lt už dokumentų vertimo paslaugas, 4 000,00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Nurodė, kad CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punktas nustato, jog siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius už neteisingų duomenų apie krovinį pateikimą vežėjui. Šiuo konkrečiu atveju Atsakovas neįvykdė pareigų, krovinį lydinčiuose dokumentuose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie krovinį. Krovinio vežėjo neteisėtų veiksmų nenustatyta, pakuotės buvo priimtos ir perduotos vežėjui nepažeistos. Krovinio turinys nebuvo tikrinamas krovinio vežėjo ir jo siuntėjo akivaizdoje, nenustatyti jokie pakuočių pažeidimai, todėl pirmos instancijos teismas vertino, kad nei Ieškovas, nei krovinio vežėjas neatliko neteisėtų veiksmų su kroviniu, o pakuočių turinys privalėjo būti žinomas jų siuntėjui, t. y. Atsakovui, kad Atsakovas privalo sumokėti už vežimo paslaugas, nepriklausomai nuo to, kad krovinys nebuvo pristatytas gavėjui Anglijoje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ieškovas įvykdė įsipareigojimus pagal krovinių vežimo sutartį, todėl nėra atsakingas krovinio vežėjui už suteiktas paslaugas, o suma už krovinio gabenimo paslaugas priteistina iš Atsakovo. Atsakovas pateikė užsakymą Ieškovui dėl krovinio vežimo ir yra krovinio siuntėjas jo atžvilgiu, o vežėjai yra tretieji asmenys UAB „Ratautas“ ir UAB „Brevitra“. CMR važtaraštyje Nr. BT 001556 nėra pastabų apie pakuotės pažeidimus ir kitus neatitikimus. Krovinį tolimesniam vežimui iš trečiojo asmens UAB „Brevitra“ perėmė tretysis asmuo UAB „Ratautas“. Kadangi jokių pastabų važtaraštyje nėra, teismas konstatavo, kad tretysis asmuo UAB „Brevitra“ priėmė krovinį iš siuntėjo ir jį perdavė kitam vežėjui su nepažeistomis pakuotėmis, t. y. tokios pačios būklės, kaip ir gavo. Atsakovo krovinyje radus kontrabandines cigaretes, teismas nusprendė, jog ši bendrovė neužtikrino, kad nebūtų neteisėto krovinio ir suteikė neteisingą informaciją apie krovinį, nes nenurodė apie pakuotėse paslėptas kontrabandines cigaretes ir nepateikė tokių prekių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CMR konvencijos 7 straipsnio prasme siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų važtaraštyje. Siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo (CMR konvencijos 11 straipsnio 1 ir 2 punktai). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punkto nuostata taikoma apskaičiuojant kompensaciją už prarastą ar sugadintą krovinį. Šiuo konkrečiu atveju yra pareikšti reikalavimai atlyginti nuostolius dėl transporto priemonės prastovos ir atsiskaityti už krovinio vežimo paslaugas pagal krovinio vežimo paslaugų užsakymą. Priteisdamas 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 4 759,78 Lt nuostolių ir paslaugų sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi LR Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis. Teismas, patenkinęs Ieškovo patikslintą ieškinį, priteisė iš Atsakovo Ieškovui 143, 00 Lt žyminio mokesčio, 534, 82 Lt už bylos procesinių dokumentų vertimus ir 4 000, 00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti, viso 4 677, 82 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ 2 420, 00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš Atsakovo Ieškovo naudai 4 216, 66 Lt nuostolių atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 216, 66 Lt sumą, skaičiuojamos nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat pakeisti šio sprendimo dalį, kuria priteistos iš Atsakovo Ieškovo naudai 4 677, 82 Lt bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe 143, 00 Lt žyminis mokestis, 534, 82 Lt už dokumentų vertimo paslaugas, 4 000, 00 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti - žyminį mokestį skaičiuojant pagal patenkintų reikalavimų dalį, 4 000, 00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti mažinant, be to, pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš Atsakovo trečiojo asmens UAB „Brevitra“ naudai 2 420, 00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti, šią sumą mažinant. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje Ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis patyrė nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo veiksmų. Ieškinio sumą ieškovas kildino iš tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“ pasirašyto užsakymo Nr. C-1537, kurio 2.1.3 punktas numatė, kad Ieškovas, kaip krovinio pervežimo užsakovas, turi mokėti 200 Lt baudą už kiekvienos priverstinės prastovos laiką. Tačiau Atsakovas mano, kad baudos už priverstinę prastovą sumokėjimą negalima laikyti nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisingų duomenų apie krovinį pateikimą vežėjui. Pažymėjo, kad pagal CMR konvenciją atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo. CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už pavėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas. CMR konvencijoje neįtvirtintas ir baudų mokėjimas už siuntėjo padarytas klaidas, ir kadangi Ieškovas reikalauja priteisti sumokėtą baudą už priverstinės prastovos laiką pagal susitarimą tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“, tai toks susitarimas laikytinas prieštaraujančiu CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkte įtvirtintai imperatyviai nuorodai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad geranoriškai sumokėdamas baudą Ieškovas veikė savo nuožiūra ir prisiėmė riziką, kad jo sumokėtos baudos dydis galėjo realiai nesutapti su patirtų nuostolių, jei tokių buvo, dydžiu. Atsakovas mano, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas privalėjo taikyti ne 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą, o 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą, nes palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Be to, teismas, priteisdamas Ieškovui 4 000, 00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti ir priteisdamas trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ 2 420, 00 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti, nesilaikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatų ir priteisė išlaidas, viršijančias maksimalius dydžius, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš Atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo toje dalyje, kurioje teismas patenkino Ieškovo reikalavimą priteisti iš Atsakovo sutartą atlyginimą Ieškovui už krovinio vežimo paslaugas Ieškovui vykdant krovinio pervežimą, bet jo nepristačius krovinio gavėjui dėl paties Atsakovo neteisėtų veiksmų - neteisingų duomenų apie krovinį suteikimo ir krovinio teisėtumo neužtikrinimo, ir su šia sprendimo dalimi sutinka. Nėra pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl veiksmų Atsakovui kyla civilinė atsakomybė CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto pagrindu ir atsiranda Atsakovo pareiga atlyginti Ieškovui, kaip vežėjui, patirtus nuostolius ir išlaidas, atsiradus dėl neteisingų duomenų pateikimo apie krovinį. Ieškovas nesutinka su Atsakovo teiginiais, esą Ieškovas neįrodė, jog dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nuostolių, taip pat esą Ieškovas reikalavo atlyginti ne nuostolius, o baudą už priverstinės transporto priemonės prastovos laiką. Trečiojo asmens UAB „Ratautas“ transporto priemonė dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sulaikyta 62 dienas, faktinis vežėjas patyrė 12 400 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas CMR konvencijos prasme trečiojo asmens UAB „Ratautas“ atžvilgiu buvo krovinio siuntėjas, pareiga atlyginti faktinio vežėjo patirtus nuostolius dėl neteisėto krovinio faktiniam vežėjui perdavimo ir iš to kilusių pasekmių kilo pirmiausiai Ieškovui, kuris 2011 m. vasario 17 d. atlygino trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ patirtus nuostolius 12 400 Lt sumai. Apie faktinio vežėjo trečiojo asmens UAB „Ratautas“ patiriamus nuostolius dėl transporto priemonės prastovos Ieškovas Atsakovą informavo dar 2010 m. lapkričio 29 d. pretenzija. Apie konkrečius patirtus nuostolius dėl priverstinės prastovos Ieškovas informavo Atsakovą elektroniniu laišku 2011 m. vasario 4 d., pridėdamas UAB „Ratautas“ 2011 m. vasario 2 d. pretenziją, t. y. dar iki tos dienos, kai Ieškovas atlygino nuostolius UAB „Ratautas“. Ieškovas pažymi, kad jokioje pretenzijoje Ieškovas vežėjo patirtų nuostolių dėl transporto priemonės prastovos, bei savo nuostolių po 12 400 Lt sumos sumokėjimo trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ netraktavo kaip baudos už priverstinę transporto priemonės prastovą, o nuo pat priverstinės transporto priemonės prastovos ją ir įvardijo kaip nuostolius. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki civilinės bylos iškėlimo teisme Atsakovas būtų nesutikęs su faktu, kad faktinis vežėjas dėl transporto priemonės priverstinės prastovos patyrė realius nuostolius, bei su pačiu nuostolių dydžiu arba atsisakęs atlyginti nuostolius dėl to, jog jie yra bauda už prastovą, o ne realūs nuostoliai. Todėl nepagrįstas Atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog Ieškovas nuostolius faktiniam vežėjui atlygino savo nuožiūra. Nurodė, kad CMR konvencijos 27 straipsnis nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir teismai, spręsdami šį klausimą turi vadovautis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-213/2009, Nr. 3K-3-92/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš Atsakovo priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 759, 78 Lt sumą. Ieškovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla priskirtina sudėtingų civilinių bylų rūšiai, kadangi keliami sudėtingi CMR konvencijos nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių pagal tapačias ar iš esmės tapačias faktines aplinkybes nėra suformuota teismų praktika. Be to, Ieškovui atstovaujantis advokatas rengė ne vieną procesinį dokumentą, t. y. buvo parengtas didelės apimties ieškinys, rengiama ir tvirtinama dešimtys Ieškinio priedų, taip pat prašymai, o teismui nusprendus įtraukti du trečiuosius asmenis, buvo parengti patikslinti ieškiniai su dešimtimis priedų. Taip pat buvo atstovaujama teisme. Dėl šio ginčo Ieškovas buvo atstovaujamas ir ikiteisminėje stadijoje, kada raštu ir žodžiu Atsakovą buvo siekiama įtikinti susitarti taikiai. Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK 98 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir dėl 2 420 Lt išlaidų priteisimo iš Atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“. Šiuo atveju trečiojo asmens advokatė ne tik surašė atsiliepimą sudėtingoje byloje, bet trečiąjį asmenį atstovavo teisme. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, Ieškovas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių ginčą, tiek procesinės teisės normas, ir dėl to Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti teisėto ir pagrįsto Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo.
Tretysis asmuo UAB „Brevitra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti trečiojo asmens UAB „Brevitra“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas reikalauja atlyginti ne dėl vėlavimo pristatyti krovinį susidariusias baudas, kurios pagal CMR konvenciją yra negalimos, bet dėl Atsakovo kaltės vežėjo patirtus nuostolius. Ieškovo patirti nuostoliai susidarė tik dėl to, kad Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas tiek CMR konvencijoje, tiek sudarytoje sutartyje su Ieškovu. Pažymi, kad CMR konvencija sankcijų už pervežimo sutarties nevykdymą nereglamentuoja. CMR konvencija tik nustato siuntėjo atsakomybę už netinkamai vykdomas pareigas (CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punktas), tačiau nereglamentuoja atsakomybės dydžio, todėl siuntėjo atsakomybė galima tiek nuostolių atlyginimo, tiek baudų mokėjimo forma. Tai, kas nenustatyta CMR konvencijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuota nacionaliniuose teisės aktuose. Sankcijų nusistatymą šalims leidžia CK 6.70 str., todėl sankcijų nustatymas dėl patirtų prastovų nėra draudžiamas CMR konvencijos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė Ieškovui iš Atsakovo 4 216, 66 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 216, 66 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija iš jo priteistos 543, 12 Lt sumos už krovinio vežimo paslaugas, tačiau argumentuoja, kad baudos už priverstinę prastovą sumokėjimą negalima laikyti nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisingų duomenų apie krovinį pateikimo vežėjui, o kitų patirtų nuostolių Ieškovas neįrodė, ir Ieškovo reikalavimas priteisti sumokėtą baudą už priverstinės prastovos laiką pagal susitarimą tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“ prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkte įtvirtintai nuostatai.
Byloje nustatyta, kad pagal tarp Ieškovo ir Atsakovo sudarytą 2010 m. lapkričio 12 d. sutartį Nr. 24631E Ieškovas įsipareigojo pervežti transporto paraiškoje nurodytą krovinį iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją (b. l. 5). Pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. Krovinių pervežimo sutartį Nr. 09/08/26 Atsakovo krovinys nugabentas į trečiojo asmens UAB „Brevitra“ nuomojamą sandėlį, kur buvo laikomas iki išgabenimo su kitų siuntėjų kroviniais (b. l. 6 - 7). Iš šio sandėlio Atsakovo krovinys, remiantis tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“ sudaryta sutartimi, buvo pakrautas į UAB „Ratautas“ transporto priemonę, kuri ir gabeno krovinį gavėjui į Didžiąją Britaniją, kartu su kitų užsakovų - „Delamode PLC“, „V.A. Logistika SIA“, UAB „Astra Vilnius“, UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Baltijos Rusko“ kroviniais (b. l. 8). Trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ atvykus į Angliją, 2010 m. lapkričio 16 d. kroviniai ir transporto priemonė buvo patikrinti muitinės pareigūnų ir Atsakovo trijose krovinio pakuotėse buvo rasti aplinkos filtrai ir paslėptas kontrabandinis krovinys (cigaretės) (b. l. 21, 22). Byloje esanti trečiojo asmens UAB „Ratautas“ 2011 m. vasario 2 d. pretenzija, o taip pat ir 2011 m. rugsėjo 28 d. vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina Ieškovo atliktą 12 400 Lt sumos pervedimą trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ (b. l. 32, 40). Ieškovas kelia reikalavimą iš Atsakovo priteisti ? dalies išmokėtos trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ sumos, t. y. 4 133, 33 Lt.
Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime teisingai nurodė, kad šalių teisiniai santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties. Krovinio vežimo sutartis, tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ieškovo ir Atsakovo santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).
Iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją atsiradusiems santykiams CMR konvencijos nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tie santykiai yra reglamentuoti šioje konvencijoje. CMR konvencija įvardija krovinio vežimo sutarties šalis (siuntėjas ir vežėjas), joje reglamentuojamos jų teisės ir pareigos, atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.
Tačiau Ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado vykdant tarp Ieškovo, kaip užsakovo, ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“, kaip vežėjo, užsakymą krovinio pervežimui Nr. C-1537, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas ir Atsakovas sudarė minėtą krovinio vežimo sutartį, kurios pagrindu Ieškovas įsipareigojo pervežti Atsakovui krovinį iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją. Ieškovas nurodė, kad Atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl Atsakovo nepranešimo Ieškovui apie jo siunčiamame krovinyje esančias cigaretes, dėl ko trečiojo asmens UAB „Ratautas“ transporto priemonė buvo areštuota Didžiosios Britanijos pareigūnų bei prastovėjo 62 paras, ir Ieškovas, remdamasis užsakymo Nr. C-1537 2.1.3. punktu, numatančiu, jog užsakovas atlygins vežimo nuostolius, t. y. sumokės 200 Lt dydžio prastovą už kiekvieną parą, sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ 12 400 Lt (62 x 200 = 12 400 Lt) už prastovą. Taigi tarp Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“ buvo keliamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo už prastovą, o ne dėl žalos ar nuostolių, atsiradusių dėl krovinio praradimo, jo sugadinimo ar pavėluoto pristatymo atlyginimo. CMR konvencija nereglamentuoja šalių atsakomybės už prastovą klausimo, nuostolių už ją atlyginimo dydžio. Kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiškiami kitu, negu numatyta CMR konvencijoje, pagrindu, dėl šalių atsakomybės sąlygų ir ribų turi būti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2009). Esant tokioms aplinkybėms, taikyti CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatą, kuria remiasi Atsakovas apeliaciniame skunde, ir teigti, jog Ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Ratautas“ susitarimas dėl nuostolių atlyginimo prieštarauja CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punktui, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Atsakovas neginčija savo kaltės dėl neteisingų duomenų apie krovinį suteikimą ir prastovos parų skaičiaus. Tai, kad tretysis asmuo UAB „Ratautas“ ne dėl savo kaltės patyrė 62 paras prastovų, sukūrė teisines pasekmes ir Ieškovo pareigą atlyginti trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ nuostolius pagal sutartimi sulygtų netesybų dydį, kadangi kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“ susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti trečiojo asmens UAB „Ratautas“ galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais jo nuostoliais. Toks nuostolių atlyginimo būdas pagal šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išreikštą šalių sutarties nuostatose, atitinka teisingus ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Taigi, Ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ratautas“ sudarytos sutarties sąlyga dėl netesybų už prastovą nėra niekinė.
Sumokėjęs trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ netesybas, Ieškovas pagal bendrą CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nuostatą, numatančią siuntėjo atsakomybę už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, įgijo teisę šią sumą reikalauti iš Atsakovo. Ši norma įpareigoja siuntėją (Atsakovą) atlyginti ne tik vežėjo patirtus nuostolius, bet ir visas patirtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju neginčijami Atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė neteisingos informacijos apie krovinį pateikimu, dėl ko buvo sustabdyta ir areštuota krovinį gabenusi trečiojo asmens UAB „Ratautas“ transporto priemonė. Nurodyti neteisėti Atsakovo veiksmai dėl jo paties kaltės sąlygojo Ieškovo pareigą išmokėti trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ sutartines netesybas, kompensuojant minimalius nuostolius, ir buvo priežastiniame ryšyje su padarytais nuostoliais, kurie buvo sulygti sutartinių netesybų būdu. Taigi dėl Atsakovo kaltės Ieškovas buvo priverstas patirti nuostolius, kuriuos jam privalo atlyginti Atsakovas. Be to, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais Atsakovas, pažeidęs prievolę pateikti vežėjui visapusišką informaciją apie siunčiamą krovinį ir į krovinį įdėjęs cigaretes, negali išvengti pareigos atlyginti Ieškovui pastarojo trečiajam asmeniui UAB „Ratautas“ sumokėtas sutartines netesybas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta Atsakovo argumentą dėl CMR konvencijos 27 straipsnio taikymo skaičiuojant palūkanas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė Ieškovas, CMR konvencijos 27 straipsnis nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų taikytina nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-213/2009, Nr. 3K-3-92/2011). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino Ieškovo reikalavimą dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 4 216, 66 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su iš jo Ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ priteistu teisinės pagalbos išlaidų dydžiu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA). Teismas pažymi, kad skaičiuojant priteistino už advokato pagalbą užmokesčio dydį nagrinėjamoje byloje 1 MMA sudarė 800 Lt.
Byloje nustatyta, kad Ieškovas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. Škėma (b. l. 48). 2011 m. lapkričio 3 d. Ieškovas Vilniaus m. 2 apylinkės teismui pateikė ieškinį (b. l. 2). Už ieškinio surašymą nustatytas koeficientas yra 3, todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio dydis už šią teisinę paslaugą galėtų sudaryti 2 400 Lt. Į bylą 2012 m. vasario 29 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys, į jį įtraukiant trečiuosius asmenis UAB „Ratautas“ ir UAB „Brevitra“ (b. l. 81-83). Kadangi patikslintas ieškinys tik nežymiai skiriasi nuo ieškinio, už jo parengimą nėra tikslinga taikyti maksimalų užmokesčio dydį (1 200 Lt). Advokatas A. Škėma, atstovaudamas Ieškovą, dalyvavo dvejuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 2 val. 40 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18. ir 9. punktais, atstovavimo laikas vienoje byloje sumuojamas ir apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, ir už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas 0, 15 MMA. Nagrinėjamu atveju tai sudarytų 360 Lt. Už teismui pateiktą 2011 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl dokumentų, patvirtinančių Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, prijungimo prie civilinės bylos, advokato užmokestis galėtų būti 96 Lt (Rekomendacijų 8.16. p.). Pirmosios instancijos teismas Ieškovui iš Atsakovo priteisė 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kas neviršija maksimalios rekomenduojamos sumos, todėl Atsakovo argumentas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ už pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisė 2 420 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2., 8.16., 8.18. punktus ir į tai, kad trečiojo asmens UAB „Brevitra“ atstovė, advokatė A. Vingrienė – Šimkūnienė (b. l. 92) surašė atsiliepimą į ieškinį, prašymą prijungti dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, dalyvavo posėdyje, kuris tęsėsi 50 min., pripažintina, jog trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ priteistos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamos sumos.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas, o apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini.
Kadangi Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš jo Ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Brevitra“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo atitinkamai 2 000 Lt ir 1 875 Lt (b. l. 129, 130, 136, 137). Remiantis Rekomendacijų 8.11. punktu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą koeficientas yra 1.5, todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio dydis už šią teisinę paslaugą galėtų sudaryti 1 200 Lt. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, Ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 200 Lt kiekvienam.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Delamode Baltics, UAB (į. k. 300614485) iš atsakovo UAB „Transtira“ (į. k. 122282884) 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Brevitra“ (į. k. 300559989) iš atsakovo UAB „Transtira“ 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.