Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 600,00 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis, netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. kameros buvo nesuremontuotos – dėl netvarkingų langų jose labai šalta, o miegoti trukdė nuolat lašantis iš čiaupo vanduo; taip pat buvo netinkamai įrengtas (t. y. tupimas) sanitarinis mazgas; taip pat buvo sudėtinga į kamerą išsikviesti pareigūnus.

5. Dėl ginčo laikotarpio pažymėtina tai, kad pareiškėjas skunde teigia, kad jis Lukiškių TI-K buvo kalinamas 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., tačiau iš teismui atsakovės atstovo pateiktų duomenų (kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės, pareiškėjo asmens dosjė duomenų) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. Šią informaciją patvirtino ir atsakovės atstovas atsiliepime į skundą. Pareiškėjui atsiliepimas į skundą buvo įteiktas, tačiau pareiškėjas dėl ginčo laikotarpio teismui jokių paaiškinimų nepateikė.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6.1. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012).

6.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, dėl 2011–2014 m. laikotarpiu kalinimo Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis ir šioje administracinėje byloje Nr. I-7278-629/2016 teismas atmetė pareiškėjo T. G. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2011 m., o skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už 2012–2014 m. laikotarpį palikti nenagrinėta. Administracinėje byloje Nr. I-8674-815/2016 pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jis nuo 2012 m. iki 2016 m. Lukiškių TI-K laikytas netinkamomis, žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis. Teismas šioje administracinėje byloje Nr. I-8674-815/2016 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui T. G. 190,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d., jam kalint Lukiškių TI-K ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (administracinė byla Nr. I-4448-872/2019) ir teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 36,00 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d.

6.3. Pažymėtina, kad aptartose bylose pareiškėjas skundėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų tokių, kaip ploto trūkumas, naudojimasis sanitariniu mazgu, pažeidžiant privatumą, oro trūkumo kamerose, higienos priemonių neišdavimo, perkėlimo iš vienos kalinimo įstaigos į kitą, dėl sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas keldamas ginčą, nurodo jau kitus Lukiškių TI-K administracijos padarytus pažeidimus nei buvo nagrinėti anksčiau nurodytose administracinėse bylose, kaip jau minėta, kad Lukiškių TI-K kameros buvo nesuremontuotos – dėl netvarkingų langų jose labai šalta, o miegoti trukdė nuolat lašantis iš čiaupo vanduo; taip pat buvo netinkamai įrengtas (t. y. tupimas) sanitarinis mazgas; taip pat buvo sudėtinga į kamerą išsikviesti pareigūnus.

7.1. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 ⁰C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 ⁰C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismui pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktai ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pažeidimų, susijusių su netinkama temperatūra ir netvarkingais langais, VSC nenustatė. Patikrinus gyvenamąsias kameras Nr. 379, 203, 293 ir 336, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė buvo tinkama, langų rėmai, sanitariniai įrenginiai nesulūžę, buvo techniškai tvarkingi.

7.2. Teismas tuo pačiu pažymi, jog dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose konkrečiai kamerose ir kada jam kalint buvo netinkama temperatūra, todėl VSC nenustačius pažeidimų, laikytina, kad kameros atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas pats ne kartą tikrino kameras ir buvo nustatyta, kad kamerų langai (langų rėmai) tvarkingi ir lengvai atidaromi (Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 96-4386). Taigi pareiškėjo argumentas dėl netinkamos temperatūros ir netvarkingų langų atmestinas kaip nepagrįstas.

7.3. Dėl pareiškėjo argumento, kad kameroje lašėjo vanduo ir kad tai pareiškėjui sukėlė nemalonius pojūčius, pasakytina, kad byloje nėra pateikta tokių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją su skundais dėl netvarkingos kriauklės ir lašančio vandens, taip pat dėl sulūžusių langų rėmų, tačiau Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus darbuotojams patikrinus kameras, kuriose pareiškėjo nurodė pažeidimus, jie nebuvo nustatyti (Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 3 d. pranešimas, Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 4 d. atsakymas Nr. 96-4410).

8. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad kamerose buvo įrengtas tik tupimas tualetas, kas jam sukėlė daug nepatogumų.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl tupimo klozeto, pažymi, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą klozetą (unitazą). Be kita ko, pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Tad šioje byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos negalėjo naudotis tupimo tipo tualetu, konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl suteiktų sąlygų naudotis tik tupimo tipo tualetu nėra jokio pagrindo.

9. Pareiškėjas teigė, kad buvo sudėtinga išsikviesti pareigūną (prižiūrėtoją), jam tekdavo daužyti šaukštu į duris, tačiau niekas nereaguodavo. Pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik nurodė savo teiginį apie tai, kad jam buvo sudėtinga prisikviesti pareigūnus į kamerą, tačiau visiškai jo nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjo argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pabrėžtina, kad teisminėje praktikoje laikomąsi pozicijos, jog vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas (jis neveikė ir buvo sudėtinga išsikviesti pareigūnus), konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3124-756/2019).

9.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tik abstrakčiai nurodė, jog turėjo nervintis, ilgai laukti, daužyti šaukštu, taigi pareiškėjas neįrodė, kad dėl pareigūnų neiškvietimo į kamerą jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala.

9.2. Taip pat teismas pastebi, kad iš byloje esančios pareiškėjo medicininių dokumentų kortelės matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl galvos skausmų ir nemigos, kad buvo atsisakęs maisto, kad jam buvo pablogėjęs virškinimas, tačiau visais atvejais pareiškėjas buvo tinkamai apžiūrėtas gydytojo-terapeuto, visos medicininiuose dokumentuose išrašytos išvados buvo, kad pareiškėjas tinkamas konvojuoti, taigi darytina išvada, kad pareiškėjui ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvo sukelta, o jo sveikatos nusiskundimai laikytini tik laikinais negalavimais, kurie negali būti vertinami kaip ilgalaikiai padariniai sveikatai.

10. Vertinant pareiškėjo nurodomų aplinkybių pagrįstumą svarbu ir tai, kad dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu jis jau buvo kreipęsis į teismą, tačiau tuo metu oro temperatūros ir vėdinimo kamerose, vandens lašėjimo, unitazo konstrukcijos, ribotos galimybės išsikviesti pareigūnus, neįžvelgė kaip pažeidžiančių jo teises. Todėl ir dėl šios aplinkybės nurodytų pažeidimų realumas kelia abejonių.

11. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

12. Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.