- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- I-8674-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03227-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
- 3.6Teismo išlaidos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 2–4).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2012 m. iki 2016 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikytas netinkamomis, žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis, dėl to patyrė moralinę žalą, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjui teko gyventi (valgyti, miegoti, skaityti knygas prieblandoje) tokiomis sąlygomis, kai kameroje tvyrojo nepakeliamas dvokas, nes sanitarinis mazgas (tualetas) įrengtas gyvenamojoje patalpoje ir jame nebuvo ventiliacijos. Tualetas buvo be durų, nuo likusios gyvenamosios dalies skyrė vos 1,2 m sienelė, įrengtas prie kameros durų, o kitoje kameros pusėje, priešais atvirą sanitarinį mazgą (tualetą), prie sienos pritvirtintos geležinės maisto lentynėlės (vos 0,5 m atstumu). Kameroje dažniausiai gyvendavo 4 asmenys, o kiekvienas asmuo per parą vidutiniškai sanitariniu mazgu (tualetu) naudojasi apie 12 kartų, taigi, nesunku įsivaizduoti, koks buvo oras kameroje. Be to, remiantis Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (tolia – ir CPT) standartais CPT/Inf/E (2002) 1-Rev.2003, patogus ir tinkamas tualetas bei higienos užtikrinimas – tai esminiai žmoniškos aplinkos elementai (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3]).
2.2. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. 178 patvirtintas Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias asmeniui priklauso 3 m² pasivaikščiojimo plotas, tačiau tai prieštarauja CPT išaiškinimui: remiantis Antrąja bendra ataskaita [CPT/Inf (92) 3], suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis, o vidutinis asmeniui pasivaikščioti skirias plotas turi būti ne mažesnis kaip 8 m². Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai visiškai netvarkomi, juose pastoviai prišiukšlinta, labai dažnai nesutvarkomos išmatos, šlapinamasi, todėl tvyro neapsakoma smarvė. Pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkomi tik kokios nors komisijos atvykimo išvakarėse. Pasivaikščiojimo kiemeliuose asmenys visiškai neapsaugoti nuo lietaus, įrengti yra vos 0,5 m pločio kiauri asbesto stogeliai, o pagal Taisykles stogeliai turi būti 1,2 m pločio. Be to, kai būdavo prastas oras, pareiškėjas iš viso neidavo pasivaikščioti į kiemelį.
2.3. Pareiškėjas nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo labai dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą, o žinant, kad kameros įrengtos skirtinguose aukštuose, nuotoliai pakankamai dideli ir dar yra 30 kg asmeninių daiktų, taip pat pagalvė, čiužinys ir antklodė, galima tik įsivaizduoti, kiek nervų, streso tekdavo patirti dėl perkėlimų. Be to, remiantis CPT Antrąja bendra ataskaita [CPT/Inf (92) 3], nuolatinis kalinio kilnojimas gali turėti labai žalingų pasekmių jo psichologinei būsenai ir psichikai, tam tikromis sąlygomis nuolatinis kilnojimas gali prilygti nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui.
2.4. Kamerose nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai, todėl, norint pasikviesti pareigūną, tekdavo šauktis, šaukštais, puodukais arba lėkštėmis daužyti į geležines duris. Be to, teisė į informaciją (supažindinimas su pareigomis ir teisėmis bei laikymo įstaigoje tvarka) Lukiškių TI-K buvo tik formali dėl didelės pateikiamos informacijos apimties ir kasdien į įstaigą atvyksiančių asmenų srauto.
2.5. Dėl sveikatos problemų pareiškėjas kreipdavosi į medicinos, psichologines tarnybas, tačiau kvalifikuoto gydimo arba konsultacijos negalėjo gauti dėl didelio įstaigoje laikomų asmenų skaičiaus, taip pat trūko vaistų, taigi, medicinos paslaugos egzistavo tik formaliai, nuo visų ligų tebuvo keli vaistai – paracetamolis ir „diclac“.
2.6. Pareiškėjas taip pat išreiškė poziciją, kad asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto.
2.7. Būnant 23 valandas per parą tokiomis nežmoniškomis sąlygomis labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trūkdavo oro, privatumo, pastoviai skaudėjo galva, kameroje tvyrojo įtampa, bet kada galėjusi pasibaigti smurtu. Pareiškėjas tapo irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti. Lukiškių TI-K administracija fiziškai negalėdavo reaguoti į skundus, prašymus dėl suimtųjų pertekliaus, taip pat negalėjo tinkamai vykdyti nustatytų higienos reikalavimų. Lukiškių TI-K reguliariai ir sąmoningai žlugdė pareiškėją kaip žmogų, kai jis dar nebuvo nuteistas, sistemingai pažeidinėjo visus galimas įstatymus. Lukiškių TI-K neteisėtomis veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, pareiškėjui buvo padaryta moralinė žalą t. y. jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasini sukrėtimą, emocinę depresiją, nebuvo įmanoma pailsėti, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, pablogėjo gyvenimo kokybė, pablogėjo pareiškėjo sveikata (padaryta nepataisoma žala sveikatai), savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, kalinimo sąlygos ne gerėja, o tik blogėja.
2.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, CPT Septintosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (97) 10] 13 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, EŽTT praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr.A502-734/2009; Nr. A438-121/2009; Nr. A525-1181/2010).
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 13,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(t. 1, b. l. 15–27).
1. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A261-1027/2011 ir prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.
2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. V-212 „Dėl Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nustatyta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, pagal jos lentelės 6.34 punktą suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 m., todėl nėra galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjo judėjimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Be to, pareiškėjas kad 2012 m. lapkričio 22 d. išvyko į Kybartų pataisos namus ir kitą kartą į Lukiškių TI-K atvyko tik 2013 m. gegužės 23 d.
3. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
4. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 23 d. vakare, 2013 m. gegužės 29 d. vakare, 2013 m. liepos 26 d. – 2013 m. liepos 30 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d, 2013 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugsėjo 4 d., 2013 m. gruodžio 15 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. balandžio 15 d., 2014 m. 18 d. – 2014 m. balandžio 19 d., 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugsėjo 16 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d., 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. spalio 22 d., 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 16 d., 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 21 d., 2015 m. sausio 5 d. – 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 14 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. balandžio 30 d. – 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. birželio 25 d. – 2015 m. birželio 28 d., 2015 m. spalio 27 d. – 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. gruodžio 22 d. – 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. kovo 4 d. – 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. kovo 23 d. – 2016 m. balandžio 13 d., 2016 m. balandžio 19 d. – 2016 m. balandžio 24 d., 2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. gegužės 11 d., 2016 m. gegužės 19 d. – 2016 m. gegužės 320 d., 2016 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 19 d., 2016 m. birželio 29 d. laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo išvykęs iš įstaigos.
5. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
6. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).
7. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
8. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
9. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią vykdytojai nuolat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, kasmet sutartis buvo pratęsiama; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dėl šių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
10. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
11. Dėl kamerų įrengimo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės) taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
12. Dėl iškvietimo mygtukų
Pagal PĮ taisyklių 35.4 punktą kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti, tačiau nuo 2010 m. sausio 27 d. šis punktas negalioja. Kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kameroje laikomi asmenys.
13. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).
14. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
15. Dėl pasivaikščiojimo
Motyvuojamoji dalis
15.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.
15.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada yra barstomi, valymo darbus atlieka kiemsargis. Be to, pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai; tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).
15.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,13 m² iki 37,40 m², III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Pažymėtina, kad TI taisyklėse, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, įsakyme Nr. V-124 ir Lietuvos higienos normoje ar kituose teisės aktuose nenustatytas pasivaikščiojimo kiemeliuose plotas tenkantis vienam asmeniui.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant minėtam nutarimui.
17. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje, siekdami aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Įstatymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.
18. Dėl supažindinimo
Suimtieji / nuteistieji, atvykę į įstaigą, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeisti. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su BVK, Įstatymo, PĮVVT, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, savo teisėmis ir pareigomis, su draudimais, buvo įspėtas už šių teisės aktų pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su minėtais teisės aktais, taisyklėmis ir pan. patvirtina jo parašas, kuris turi būti ant blanko „Supažindinimas“ (šis blankas įsiuvamas į asmens bylą).
19. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
20. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
21. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 220 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 13,20 Eur (220 x 0,06 Eur).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas T. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas (žr. atsiliepimą (t. 1, b. l. 15–27)):
– 2013 m. gegužės 23 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), vakare kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. gegužės 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 25 d. – 2013 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 267 ryta buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 27 d. išvyko į Utenos areštinę;
– 2013 m. gegužės 29 d. atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), vakare kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. gegužės 30 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2013 m. liepos 25 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,28 m²), vakare kameroje buvo 5 asmenys;
– 2013 m. liepos 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 376 (plotas – 7,35 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. liepos 27 d. – 2013 m. liepos 29 d. kameroje Nr. 376 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. liepos 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. liepos 31 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 1 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 2 d. – 2013 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 5 d. išvyko į Rokiškio areštinę;
– 2013 m. rugpjūčio 12 d. atvyko iš Rokiškio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugpjūčio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 14 d. – 2013 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 322 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 17 d. – 2013 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugpjūčio 22 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;
– 2013 m. rugsėjo 3 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugsėjo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugsėjo 5 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę;
– 2013 m. gruodžio 13 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 119 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 119 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 16 d. išvyko į Rokiškio areštinę;
– 2013 m. gruodžio 18 d. atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 209 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. gruodžio 19 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2014 m. balandžio 15 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 207 (plotas – 6,80 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. balandžio 16 d. išvyko į Utenos areštinę;
– 2014 m. balandžio 17 d. atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 18 d. – 2014 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 112A buvo 1 asmuo;
– 2014 m. balandžio 20 d. – 2014 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 112A buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 22 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2014 m. rugpjūčio 19 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 399 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2014 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 399 buvo 6 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 399 buvo 4 asmenys;
– 2014 m. rugpjūčio 26 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;
– 2014 m. rugsėjo 16 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. rugsėjo 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 363 (plotas – 6,79 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 363 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. rugsėjo 23 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;
– 2014 m. spalio 14 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. spalio 15 d. išvyko į Utenos areštinę;
– 2014 m. spalio 22 d. atvyko iš Utenos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. spalio 23 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2014 m. gruodžio 9 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 209 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 209 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gruodžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 373 (plotas – 7,25 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 373 buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gruodžio 22 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę;
– 2015 m. sausio 5 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 378 (plotas – 6,54 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 379 (plotas – 6,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 8 d. – 2015 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 379 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 373 (plotas – 7,25 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 23 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 373 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. vasario 12 d. išvyko į Panevėžio apskrities areštinę;
– 2015 m. kovo 10 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 125 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 380 (plotas – 7,35 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 380 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 380 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 15 d. – 2015 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 380 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 17 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;
– 2015 m. balandžio 7 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. balandžio 8 d. išvyko į Klaipėdos areštinę;
– 2015 m. balandžio 29 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 17,02 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;
– 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 404 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 5 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;
– 2015 m. birželio 9 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. birželio 10 d. išvyko į Panevėžio areštinę;
– 2015 m. birželio 23 d. atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 113 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 405 (plotas – 17,02 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 405 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 27 d. kameroje Nr. 405 buvo 4 asmenys;
– 2015 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 405 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 29 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2015 m. spalio 27 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. spalio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 387 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. spalio 31 d. – 2015 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 3 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;
– 2015 m. lapkričio 10 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 11 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2015 m. gruodžio 22 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. gruodžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 203 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. gruodžio 24 d. – 2016 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 203 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. sausio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 204 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. sausio 13 d. – 2016 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 204 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. vasario 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. vasario 4 d. – 2016 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 217 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. vasario 11 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2016 m. kovo 4 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2016 m. kovo 5 d. – 2016 m. kovo 6 d. kameroje 118 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. kovo 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 243 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. kovo 8 d. – 2016 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 243 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. kovo 16 d. išvyko į Panevėžio areštinę;
– 2016 m. kovo 23 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. kovo 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 243 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. kovo 25 d. – 2016 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 243 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 216 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. balandžio 8 d. – 2016 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 216 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. balandžio 14 d. išvyko į Klaipėdos areštinę;
– 2016 m. balandžio 19 d. atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. balandžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 204 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. balandžio 21 d. – 2016 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 204 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. balandžio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 217 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. gegužės 12 d. išvyko į Panevėžio apskrities areštinę;
– 2016 m. gegužės 19 d. atvyko iš Šalčininkų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2016 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 372 (plotas – 7,23 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. gegužės 21 d. – 2016 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 372 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. gegužės 26 d. – 2016 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 372 buvo 2 asmenys;
– 2016 m. gegužės 28 d. – 2016 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 372 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. gegužės 31 d. išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę;
– 2016 m. birželio 2 d. atvyko iš Panevėžio apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 224 (plotas – 5,33 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 4 d. – 2016 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 224 buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 20 d. išvyko į Panevėžio apskrities areštinę;
– 2016 m. birželio 29 d. atvyko iš Panevėžio apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 224 (plotas – 7,33 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. birželio 30 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8).
2. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (t. 2, b. l. 41–43).
3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 45–47).
4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 37–39).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. G. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 1-4).
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. G. į Lukiškių TI-K atvyko 2012 m., o išvyko 2016 m. birželio 30 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 15-27)). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. (žr. voką, t. 1, b. l. 5), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Pabrėžtina, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimo, atlikto 2012 m., neįrodė, o teismas tokių duomenų neturi (t. 1, b. l. 16), todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. 8 paras pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas T. G. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.
4. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas T. G. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. birželio 29 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 15-27)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas T. G. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 18 parų. Atkreiptinas dėmesys, jog T. G. dažnai buvo laikomas vienas kamerose arba nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų plotų reikalavimų, arba jo apskritai nebūdavo Lukiškių TI-K. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (t. 2, b. l. 41–43); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 45–47); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (t. 2, b. l. 37–39).
Nors pareiškėjas išreiškė nusiskundimus pasivaikščiojimų trukme, tačiau šioje administracinėje byloje nustatyta (ir pats pareiškėjas pripažįsta), jog jis gaudavo 1 val. per dieną pasivaikščioti kiemeliuose, o tai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Kita vertus, teismas sutinka, kad galimai pareiškėjui neigiamus pojūčius sukėlė sanitariniai mazgai, kurie nebuvo pilnai atitverti nuo gyvenamosios zonos (žr. fotonuotraukas, t. 1, b. l. 152, 156; t. 2, b. l. 14).
Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus pažeidimus, daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, taip pat su sanitariniais mazgais, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus.
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (18 parų pareiškėjas T. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 190 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 190 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
6. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. birželio 29 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 18 parų).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.