Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-11-19 · Administracinė byla Nr. eAS-1208-629/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-19
Bylos Nr.
eAS-1208-629/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04561-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-1208-629/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04561-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas), sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad Sprendimas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) jai į paskyrą įkeltas 2025 m. liepos 30 d., tačiau dėl retai peržiūrimos MIGRIS paskyros, pranešimą jį pastebėjo tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjos vertinimu, skaičiuojant terminą skundui paduoti nuo minėtos datos, Sprendimo apskundimo terminas – 2025 m. rugpjūčio 27 d., nepraleistas. Be to, pareiškėja nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo ir sąžiningai suklydo manydama, kad skundui paduoti 14 dienų terminas pradedamas skaičiuoti po Sprendimo gavimo. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į advokatą, 2025 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė atstovavimo sutartį ir teismui skundą padavė 2025 m. rugpjūčio 19 d.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja Migracijos departamento Sprendimą, išsiųstą per MIGRIS sistemą, gavo 2025 m. liepos 30 d., nepaisant to, kad MIGRIS paskyrą patikrino tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., todėl laikė, kad siekiant apskųsti Sprendimą, buvo praleistas Sprendime nustatytas terminas skundui paduoti.

Teismas nurodė, jog pareiškėja, žinodama savo teisinę padėtį, tai, kad jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), jog nuo 2025 m. gegužės 3 d., įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykusi į Rusijos Federaciją per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau nei kartą, kaip nustatyta, turėjo numatyti, kad savo MIGRIS paskyroje gali gauti Migracijos departamento pranešimus, todėl ir paskyrą pasitikrinti dažniau. Šiuo atveju pareiškėja turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdama su Sprendimu – įstatymo nustatytu terminu paduoti skundą teismui.

Teismas taip pat nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas teismui pateikė papildomus duomenis, kuriuose nurodė, jog pareiškėjai į jos nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas automatinis pranešimas apie MIGRIS paskyroje gautą naują žinutę. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus duomenis, nurodė, jog ši informacija tik sustiprina poziciją, kad pareiškėja turėjo visas galimybes Sprendimo apskundimo termino ribose susipažinti su priimtu sprendimu ir jį apskųsti, tačiau tik dėl savo neapdairumo to padaryti laiku nespėjo, todėl turi prisiimti tokio savo neigiamo elgesio pasekmes.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei skundą priimti.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas buvo įkeltas į pareiškėjos MIGRIS paskyrą 2025 m. liepos 30 d., tačiau pareiškėja retai tikrina savo MIGRIS paskyrą, todėl pranešimą apie priimtą Sprendimą ji pastebėjo tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., kada tikrino apsilankymo Migracijos tarnyboje datą (jai buvo paskirtas apsilankymas 2025 m. rugpjūčio 14 d.). Pareiškėja teigia, kad neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamai teisinių žinių, tad buvo įsitikinusi, kad skundui paduoti skaičiuotina 14 dienų po Sprendimo gavimo, tai yra po 2025 m. rugpjūčio 13 d., ir manė, jog terminas skundui paduoti sueis tik 2025 m. rugpjūčio 27 d. Apie tai, kad terminas skundui paduoti suėjo 2025 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja sužinojo tik po to, kai kreipėsi į advokatą. Atstovavimo sutartį pareiškėja pasirašė 2025 m. rugpjūčio 14 d., motyvuotam skundui surašyti reikėjo laiko, todėl skundas paduotas 2025 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji yra Rusijos Federacijos pilietė ir dėl minėtos priežasties nepakankamai gerai moka lietuvių kalba, kas savaime sutrukdė jai suprasti siunčiamos informacijos į el. paštą, kurį taip pat tikrino nedažnai, ir trumposios žinutės (SMS pranešimo) turinį, taigi iš esmės ir paties skundžiamo Sprendimo turinį ji suprato tik kai kreipėsi į advokatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą praleidus skundo padavimo terminą, kai terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomas panaikinti Sprendimas nėra nurodytas Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jo panaikinimo administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-395/2010; kt.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2025 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. 25S170370 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Iš kartu su Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 25 d. raštu pateiktų įrodymų (ekranvaizdžių) matyti, kad pareiškėjai per MIGRIS (papildomai informuojant ir elektroniniu laišku pareiškėjos nurodytu elektroniniu paštu bei trumpąja žinute pareiškėjos nurodyto telefono numeriu) 2025 m. liepos 30 d. išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą. Pranešime nurodyta, kad siunčiamas elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas (ADOC) ir šio dokumento nuorašas. Iš MIGRIS sistemos išrašų matyti, kad pareiškėjai 2025 m. liepos 30 d. 07.46 val. išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą (LLG panaikinimas) buvo atidarytas 2025 m. rugpjūčio 13 d. 10.48 val.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai 2025 m. liepos 30 d. per MIGRIS buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą Sprendimą ir pats Sprendimas, papildomai ją informuojant elektroniniu paštu pareiškėjos nurodytu adresu ir trumpąja žinute jos nurodytu telefono numeriu. Nuo šios dienos pareiškėjai buvo sudaryta reali galimybė prisijungti prie MIGRIS paskyros ir susipažinti su Sprendimu bei jo turiniu. Pareiškėja neneigia nei pačios MIGRIS paskyros naudojimo, nei fakto, jog Sprendimas jai buvo išsiųstas 2025 m. liepos 30 d., todėl teisėjų kolegija laiko, kad Sprendimas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas pareiškėjai įteiktu nuo jo išsiuntimo per MIGRIS dienos – 2025 m. liepos 30 d.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, iš esmės nurodė tik tai, kad su Sprendimu faktiškai susipažino 2025 m. rugpjūčio 13 d. prisijungusi prie MIGRIS. Pareiškėja nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamai teisinių žinių ir buvo įsitikinusi, kad skundui paduoti skaičiuotinas 14 dienų terminas po Sprendimo gavimo, tai yra po 2025 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėja paaiškino, kad apie tai, jog terminas skundui paduoti suėjo 2025 m. rugpjūčio 13 d. sužinojo tik po to, kai 2025 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į advokatą. Pareiškėjos teigimu, advokatui motyvuotam skundui surašyti reikėjo laiko, todėl skundas paduotas 2025 m. rugpjūčio 19 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...> (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje AS-787-629/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jai teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jos teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo pačios pareiškėjos valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija pažymi, jog Sprendime pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, atitinkanti Įstatymo 138 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau pareiškėja šios tvarkos nesilaikė ir jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių ji nenurodė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą, pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino Sprendimui apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino skundui paduoti praleidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartas pareiškėjos elgesys negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja elgėsi pareigingai, rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės objektyviai nepateisina jos nesidomėjimo MIGRIS sistemoje gauta informacija. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja neprisijungė prie MIGRIS paskyros iš karto po pranešimo išsiuntimo, savaime nelaikytina objektyvia kliūtimi ar svarbia priežastimi ABTĮ 30 straipsnio prasme. MIGRIS yra ta informacinė sistema, kuria pati pareiškėja pasirinko naudotis, teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, todėl iš jos buvo pagrįstai tikimasi, kad ji periodiškai tikrins sistemoje gaunamus pranešimus, juolab kad papildomai buvo informuota elektroniniu paštu ir trumpąja žinute.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė