- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- I-4-320/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00231-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- VPK), dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos administraciniame teismui pateiktais skundu (b.l.3-5, t.1) ir patikslintais skundais (b.l.136-138, t.1, b.l.14, t.3) pareiškėjas prašo priteisti jam 200 000 litų neturtinės žalos, padarytos VPK darbuotojų veiksmais: jo nuomone, neteisėtais VPK pareigūnų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23; VPK pareigūnų ir VPK bendruomenės slaugytojos veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, laikant jį Panevėžio VPK areštinėje, taip pat konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23 bei 2009-11-23 uždarant į karcerį; VPK pareigūnų veiksmais, neprijungiant vaizdo stebėjimo kamerų įrašų prie medžiagos, kurios pagrindu jis buvo nubaustas 2009-11-05 ir 2009-11-23 nutarimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais (b.l.116-126, t.3, 130-143, t.3) pareiškėjas nurodė, kad 2009-11-03 buvo atvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau- ir ŠTI) į VPK tam, kad dalyvautų Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismo posėdis buvo paskirtas 2009-11-05. Būdamas VPK pareiškėjas suprato, kad yra sutrikusios psichikos, ir 2009-11-05 8 val. ryto kreipėsi į VPK viršininką raštu, nurodė, kad dėl sveikatos būklės jis negali vykti į teismo posėdį, o jeigu bus vežamas prievarta, naudojant smurtą, prašė šį faktą nufilmuoti. Tą rytą jis skundėsi bloga savijauta, prašė iškviesti gydytoją, tačiau buvo pakviesta tik VPK slaugytoja L. Z. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius bendruomenės slaugytojos kompetenciją, į slaugytojo funkcijas neįeina ligų diagnozavimas ir gydymo paskyrimas. VPK, nesuteikdamas jam kvalifikuotos gydytojo arba psichiatro pagalbos, pažeidė jo teisę į tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. 2009-11-05 numatytame Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje jis turėjo duoti parodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, todėl turėjo būti geros psichinės būsenos, su gera atmintimi, orientacija. Sirgdamas vykti į teismo posėdį jis negalėjo. Jam reikėjo, kad kvalifikuotas gydytojas išduotų pažymą, kurią galėtų pateikti teismui. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytoja diagnozavo jam potrauminį sindromą, kuris priskiriamas prie psichikos sutrikimų. ŠTI, konvojuodamas jį į VPK, neįdėjo jo ligos istorijos, kurioje buvo duomenys apie jo ligą, o VPK jo ligos istorijos nepareikalavo. Neturėdama kompetencijos, bendruomenės slaugytoja, net nesusipažinusi su jo ligos istorija, konstatavo, kad jis simuliuoja, apie tai informavo konvojų bei areštinės viršininką, kuris davė nurodymą jį į teismo posėdį pristatyti jėga. Neduodami nurodymo nenusirengti, o jam nusirengus, neduodami nurodymo apsirengti, policijos pareigūnai uždėjo jam antrankius, jų tyčia neužfiksavę, kad neužsiveržtų, jį be batų, be viršutinių drabužių, be dokumentų ir jo užrašų, jį žalodami, nuvežė į Panevėžio miesto apylinkės teismą, taip pažemindami jo orumą. Jau automobilyje jį ištiko isterija. Policijos pareigūnai suprato, kad neapsirengusio žmogaus pristatyti į teismo posėdį negalima, jie tyčia siekė pareiškėją išprovokuoti daryti nusižengimus ir kad šie nusižengimai peraugtų į nusikalstamą veiką. Pareiškėjas, atsisakęs be rūbų eiti į salę, nes teismo posėdis nebuvo paskelbtas neviešu, buvo įvestas jėga. Teismo posėdžių salėje jis reikalavo atvežti jam rūbus, rašymo priemones ir dokumentus, iškviesti gydytoją. Teisėja į tai nereagavo ir tik prokuroro prašymu buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios slaugytoja jam diagnozavo sumušimus, nustatė psichikos sutrikimą. VPK pareigūnų veiksmai privedė prie to, kad teisėja R.B. jį pašalino iš teismo posėdžių salės, atėmė jam teisę gintis, priėmė neteisėtą nuosprendį, kurio dalį apeliacinės instancijos teismas panaikino. Grąžinus jį 2009-11-05 į VPK, bendruomenės slaugytoja, žinodama, kad prieš jį panaudotas smurtas, nenukreipė jo specialisto konsultacijai, nebuvo nustatytas jo sužalojimų mastas, nebuvo surašyta specialisto išvada, dėl ko jis šios išvados negalėjo pateikti kitoms institucijoms. 2009-11-17 jis vėl iš ŠTI buvo atvežtas į VPK. 2009-11-23 Panevėžio apylinkės teisme turėjo būti skelbiamas nuosprendis. Būdamas VPK, jis kreipėsi į VPK viršininką, kad jam būtų suteikta psichiatro pagalba. Dėl sveikatos būklės jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, 2009-11-23 į VPK areštinę buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jos slaugytoja G.T. L.Z. nurodymu atsisakė jam duoti raminamųjų. 2009-11-23 jis vėl prievarta VPK pareigūnų buvo išvežtas į teismą, tuo kurstant jį daryti teisės pažeidimus. Policijos pareigūnai, žinodami, kad jis serga ir dėl to atsisako vykti į teismą, nepranešė apie tai baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai. Dėl tokių VPK pareigūnų veiksmų atsirado nepasitikėjimas valstybės tarnautojais, jis patyrė kankinimus, kentėjo fizinius skausmus, patyrė terorizavimą, siaubą, buvo patalpintas į karcerį, patyrė dvasinius išgyvenimus, pavojus. Tiek 2009-11-05, tiek 2009-11-23 jis jautė, kad jo psichinė būklė sutrikusi, dėl sveikatos būklės turėjo teisę nevykti į teismo posėdį. VPK darbuotojai pažeidė jo teises ir laisves.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta. Savo atsiliepimais teismui (b.l.13-15, t.1, b.l.14-15, t.2, b.l.36-37, t.3 ) su skundais nesutinka, nurodo, kad 2009-10-01 gautu Panevėžio miesto apylinkės teismo nurodymu G.K. turėjo būti pristatytas į teismo posėdį 2009-11-05 9 val. Pareiškėjas vykti į teismą atsisakė, skundėsi bloga sveikata. Bendruomenės slaugytojai L.Z.nustačius, kad G. K. simuliuoja ligą, pareiškėjas, atsisakęs vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus vykti į teismą, jėga buvo išvestas iš areštinės kameros ir patalpintas į specialų automobilį. VPK pareigūnai A.A., R.S., J.G. 2009-11-05 tarnybiniais pranešimais informavo, kad G.K. specialiame automobilyje draskė savo drabužius, kojomis, galva ir nugara daužė automobilio pertvaros duris, buvo atsigulęs ant grindų. Automobiliui atvykus į teismo kiemą, nelipo iš automobilio, priešgyniavo, aktyviai priešinosi, teismo salėje nugriuvo ant grindų. Pakviesta greitosios medicinos pagalbos felčerė konstatavo, kad G. K. ligos požymių nėra, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą pareiškėjui 2009-11-05 nutarimu Nr. 31 buvo paskirta nuobauda- atimta teisė vieną mėnesį pirkti ar gauti perdavimą ar banderolę su spauda. Tą pačią 2009-11-05 dieną G.K. parašė dar du prašymus ir pareiškimą: dėl nenoro vykti į teismo posėdį, dėl neva neteisingo jo nuvežimo į teismo posėdį ir dėl panaudotos prieš jį prievartos. 2009-11-10 nutarimu VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja L.Š. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G.K. pareiškimo, konstatavusi, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtą nutarimą pareiškėjas skundė visoms įmanomos institucijoms, tačiau visi jo skundai buvo atmesti. 2009-11-23 15 val.30 min. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo skelbiamas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje teisiamuoju buvo G.K. G.K. atsisakė vykti į teismo posėdį, priešgyniavo, buvo agresyvus, todėl buvo jėga nuvestas į policijos automobilį; atvykus prie teismo pastato, nelipo iš automobilio, todėl į teismo salę buvo nuvestas jėga. Už atsisakymą vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus 2009-11-23 nutarimu Nr.36 G.K. 5 paroms uždarytas į karcerį. Pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pareiškėjas pats, tyčia, nugara daužydamas automobilio pertvaros duris, nusibrozdino nugarą, koją, ką užfiksavo ir greitosios medicinos pagalbos felčerė bei konstatavo 2009-11-06 8 val.30 min. apžiūros metu. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus bendruomenės slaugytojos pareigybės aprašymo vienas iš specialiųjų reikalavimų yra turėti medicininį išsilavinimą. Bendruomenės slaugytoja L.Z., turėdama profesinę kvalifikaciją ir reikiamą išsilavinimą, 2009-11-05 rytą konstatavo, kad pareiškėjas, nenorėdamas vykti į teismo posėdį, simuliuoja ligą, tą patį konstatavo ir 2009-11-05 16 val.30 min. Bendruomenės slaugytoja turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti VPK areštinėje laikomo G.K. sveikatos būklę, kreiptis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas nebuvo reikalo. VPK gavo teismo pareikalavimus pristatyti G.K. į teismo posėdžius 2009-11-05 9 val. bei 2009-11-23 15 val.30 min. ir juos vykdė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė leido jam dalyvauti teismo posėdžiuose. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-09-10 įsakymu Nr.484, 35 punkte reglamentuota, jog vaizdo stebėjimo sistemų įrašyti vaizdo įrašai saugomi ne trumpiau kaip 7 paras. Pareiškėjas nekėlė klausimo dėl vaizdo įrašų prijungimo prie medžiagų, pagal kurias jis buvo nubaustas nuobaudomis 2009-11-05 nutarimu Nr.31 ir 2009-11-23 nutarimu Nr.36, šių nutarimų neginčijo, jie nėra panaikinti. Be to, pareiškėjas savo nurodytos neturtinės žalos, patirtos dėl vaizdo įrašų neišsaugojimo, fakto nepagrindžia jokiais įrodymais. Mano, kad kreipimasis į teismą po ketverių metų yra tik piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Atsakovės atstovas nurodo, kad pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl neatsirado sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Prašo byloje taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas teismui paduotu skundu ir patikslintais skundais prašo jam priteisti neturtinę žalą, padarytą, jo nuomone, neteisėtais VPK darbuotojų veiksmais.
LR ABTĮ 18 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) nustatyta tvarka.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 str. nuostatos, CK 6.271 str. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant institucijos (šiuo atveju - atsakovės atstovo) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Kaip numato CK 6.246 str. – 6.248 str. civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad egzistuotų visuma bendrųjų atsakomybės sąlygų: būtų padaryta žala; žala būtų padaryta asmens neteisėtais veiksmais; neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sietų tiesioginis priežastinis ryšys.
Pareiškėjas savo pirminiame skunde (b.l.3-5, t.1), teismui paduotu 2013-09-20, nurodė, kad žalą jam padarė VPK pareigūnai, 2009-11-05 ir 2009-11-23 jį sergantį, sutrikusios psichikos versdami dalyvauti teismo posėdžiuose, naudodami psichinę ir fizinę prievartą, padarydami jam sveikatos sužalojimus, dėl tokių pareigūnų veiksmų jis patyrė sveikatos sužalojimus, fizinius skausmus, bauginimus, terorizavimus, siaubą, nemalonumus, kankinimus, nuostolius, bėdas, negalavimus, susirgimus, ligas, trukdymą gintis teisme, somatinius sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, pavojus, prislėgimus, įžeidinėjimus, pažeminimus, emocinę depresiją, negerbimą žmogaus, nuosmukį, sumažėjimą darbingumo, išsekimą, emocinius luošinimus, traumas, sušlubavusius jausmus, pakenkimus, reputacijos pablogėjimą, valstybės prestižo menkinimą, atsirado nepasitikėjimas valstybės tarnautojais, pareigūnais. 2009-02-05 teismui paduotu patikslintu skundu (b.l.136-138, t.1) papildomai nurodė, kad žala jam padaryta ir VPK bendruomenės slaugytojos veiksmais, konvojavimo į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23 tikslu duodant išvadą apie jo ligos simuliaciją o 2009-11-23 - ir duodant išvadą dėl jo sveikatos būklės uždarant į karcerį, t.y. neturint tam kompetencijos, nesurinkus duomenų iš kitų įstaigų apie jo ligas, nenukreipus jo išvadai dėl konvojavimo galimybės ir galimybės uždaryti į karcerį gauti pas kvalifikuotą gydytoją; nenustačius jo kūno sužalojimų po fizinės jėgos panaudojimo; taip pat ir iki 2009-11-05 netinkamai atlikus savo pareigas, nesuteikiant gydytojo - psichiatro, psichologo pagalbos, nesusisiekus su ŠTI ir gydymo įstaigomis tikslu išsiaiškinti jo tikrąją sveikatos būklę, bei VPK veiksmais, nenukreipiant jo kvalifikuoto gydytojo apžiūrai dėl patirtų sužalojimų nustatymo po fizinės prievartos panaudojimo, tuo siekiant jį nužudyti, privedant prie savižudybės, kurstant daryti nusikalstamas veikas. Teismui paduotu 2013-06-11 patikslintu skundu (b.l.14, t.3) pareiškėjas papildomai nurodė, kad žala jam padaryta ir VPK pareigūnų veiksmais, nepadarant 2009-11-05 ir 2009-11-23 įvykių filmuotos medžiagos įrašų kopijų, jų neprijungiant prie medžiagos, kurios pagrindu jam 2009-11-05 nutarimu Nr.31 ir 2009-11-23 nutarimu Nr.36 skirtos nuobaudos ir taip jų neišsaugant, sunaikinant kaip įrodymus, nepateikiant prokuratūrai, teismams. Tuo jis patyrė stresą, nepatogumus, išgyvenimus, neapsaugojimą nuo VPK darbuotojų sukčiavimo bei jų melagingų parodymų davimo. Šie pareiškėjo skundų reikalavimai yra priimti nagrinėjimui teismo nutartimis : 2012-10-03 (b.l.11, t.1), 2013-03-04 (b.l.172-173, t.1), 2013-09-06 (b.l.34, t.3) ir teismas nagrinėja bylą tik šių išvardintų teismo priimtų reikalavimų ribose. Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje reiškė dar tris patikslintus skundus, kurie buvo atsisakyti priimti teismo nutartimis 2013-06-07 (b.l.178-180, t.2), 2013-10-08 (b.l.57-59, t.3), 2013-12-05 (b.l.127-129, t.3), atsisakyti priimti patikslinti 2013-09-27 ir 2013-12-25 skundai (b.l.116-126, b.l.130-143, t.3) teismo protokoline 2013-12-05 nutartimi buvo prijungti prie bylos medžiagos tik kaip rašytiniai paaiškinimai, todėl teismas šiuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina tik tiek, kiek jos susijusios su teismo priimtais skundų reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.I-453-229/2009, kurioje G. K. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja R.B., nagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr.I-453-229/2009, ŠTI ir VPK nurodė 2009 m. lapkričio 5 d. 9 val. ir 2009-11-23 15 val.30 min. pristatyti G. K. į teismo posėdį, įvyksiantį adresu Laisvės a.1, Panevėžyje (b.l.114, t.1, b.l.115, t.1). Pagal bylos duomenis, 2009-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teisme vyko teisiamasis posėdis, o 2009-11-23 buvo skelbiamas nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje. 2009 m. lapkričio 3 d. G.K. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b.l.77-78, t.1).
Byloje esantis policijos pareigūno J. I. 2009-11-05 tarnybinis pranešimas (b.l.19, t.1) bei teismo posėdžio metu duoti šio liudytojo parodymai patvirtina, kad 2009-11-05 apie 8 val.10 min. G. K. buvo duotas nurodymas vykti į teismą, o šis nesikėlė iš lovos, atsisakė vykti, motyvuodamas bloga sveikata. Iš J. I. 2009-11-05 tarnybinio pranešimo (b.l.19, t.1), L. M. tarnybinio pranešimo (b.l.20, t.1), šių liudytojų bei liudytojos L.Z. teismo duotų parodymų matyti, kad apie G.K. atsisakymą vykti į teismą buvo informuotas Areštinės viršininkas, kuris davė nurodymą bendruomenės slaugytojai patikrinti G.K. sveikatos būklę. Bendruomenės slaugytoja L.Z. apžiūrėjo G.K., ūmios ligos būklės nenustatė, konstatavo, kad suimtasis yra simuliuojantis ligą ir informavo Areštinės viršininką, kad G.K. į teismo posėdį vykti gali. Tą patvirtina liudytojų L.Z., L.M. parodymai, įrašai G.K. asmens sveikatos istorijoje (b.l.55, t.2). Policijos pareigūnų J.I., L.M., A.A., R.S. 2009-11-05 tarnybiniai pranešimai (b.l.19-24, t.1), liudytojų J.I., L.M., A.A. teisme duoti parodymai patvirtina, kad G.K. po bendruomenės slaugytojos apžiūros ir toliau nesikėlė iš lovos, informavus apie bendruomenės slaugytojos išvadą ir pakartotinai nurodžius vykti į teismą, atsakė, kad niekur nevyks, o įspėjus, kad bus panaudota prievarta, nusirengė dalį drabužių, su kuriais apsirengęs gulėjo lovoje; tada G.K. buvo uždėti antrankiai, o jam aktyviais veiksmais priešinantis, jis buvo jėga nuvestas į policijos automobilį. Šie įrodymai pilnai patvirtina aplinkybę, kad G.K. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų nurodymą vykti į teismą. A.A., R.S., J.G. 2009-11-05 tarnybiniai pranešimai (b.l.21-26, t.1) bei liudytojų A.A. ir J.G. teisme duoti parodymai patvirtina, kad tarnybiniame automobilyje, konvojuojant G.K. į teismą, šis draskė nuo savęs rūbus, kojomis, nugara ir galva daužė į automobilio pertvarą, į policijos pareigūnų perspėjimus nereagavo, atvežus G.Korotkovą prie teismo pastato, atsisakė lipti iš automobilio, todėl jėga buvo išlaipintas iš automobilio ir pristatytas į teismą be viršutinių rūbų, be batų, be kojinių, kas užfiksuota teisiamojo posėdžio 2009-11-05 – 2009-11-23 protokole (b.l. 120-132, t.1). Šio teisiamojo posėdžio metu G.K. šūkaujant, nesilaikant teismo posėdžio tvarkos, gulant ant grindų, skundžiantis sulaužyta koja ir reikalaujant iškviesti medikus, buvo padaryta pertrauka, iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau- ir GMP) (b.l. 120-132, t.1, b.l.11, t.2). GMP felčerei S.D. suleidus vaistų nuo skausmo (b.l.27, t.1), teisiamasis posėdis buvo tęsiamas, o G.K. ir toliau elgiantis netinkamai, kliudant vesti teismo posėdį, rodant nepagarbą teismui, teisėjos R.B. nutartimi G.K. buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės (b.l.74, t.1, b.l. 120-132, t.1) ir grąžintas į Areštinę. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-11-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti į teismą nevykdymą, priešgyniavimą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau- Taisyklės) 9.1 p., 9.3 p., 10.1 p. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 8.1 p., 8.3 p. ir 9.1 p. reikalavimus, buvo paskirta nuobauda- atimti teisę pirkti ir gauti perdavimą ar banderolę su spauda vienam mėnesiui (b.l.28, t.1).
2009-11-23 11 val.53 min. Areštinės viršininko L.M. kvietimu į Areštinę apžiūrėti G.K. iškviesta GPM. GMP kvietimo kortelėje pažymėta, kad kvietimo priežastis- rėkia, blogai su nervais, G.K. reikalavo raminamųjų, apžiūrimas nesileido, buvo piktas, kitų atžvilgiu agresyvus. Nustatyta diagnozė - isterinio tipo asmenybės sutrikimas. Išvadų, kad jis negali vykti į teismą, nebuvo padaryta (b.l.12, t.2). Bendruomenės slaugytojos įrašai G.K. asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad G.K., nenorėdamas vykti į teismą, simuliuoja ligą (b.l.55-56, t.2). Policijos pareigūnų J.G., L.M, A.M. 2009-11-23 tarnybiniai pranešimai bei liudytojų L.M., J.G. teisme duoti parodymai patvirtina, kad tą pačią dieną 15 val. Areštinės viršininkui L.M. nurodžius vykti į Panevėžio miesto apylinkės teismą, G.K., išvestas iš kameros ir nuvestas prie laikino sulaikymo kambarių, atsisėdo ant žemės, pareiškė, kad niekur nevažiuos; įspėtas dėl fizinės prievartos panaudojimo, toliau atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, todėl jėga buvo patalpintas į automobilį ir nuvežtas į teismo posėdį. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad G.K., vedamas į teismo salėje esantį kaltinamųjų suolą, garsiai šaukė, reikalavo kviesti medikus, nenurodydmas priežasties, peršoko kaltinamųjų suolą, gulėsi ant grindų, į teisėjos klausimą, ar nori išklausyti nuosprendį, atsakė, kad nenori, reikalavo išvesti jį iš salės, ir teisėjos nurodymu iš teismo posėdžių salės buvo išvestas (b.l.120-132, t.1). Bendruomenės slaugytojos įrašai G.K. asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad pareiškėjas, grąžintas į VPK, buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos, kuri konstatavo ant pareiškėjo riešų esant nežymius pėdsakus nuo antrankių, bei pateikė išvadą, kad G. K. gali atlikti bausmę karceryje (b.l.56, t.2, b.l.40, t.1). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-11-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už atsisakymą vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus vykti į teismą, priešgyniavimą, agresyvų elgesį, tuo piktybiškai pažeidžiant areštinės režimo reikalavimus, G.K. buvo paskirta nuobauda- uždarymas į karcerį 5 paroms ( b.l.40, t.1).
Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą, padarytą VPK pareigūnų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23; VPK ir VPK bendruomenės slaugytojos veiksmais konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23 bei 2009-11-23 uždarant į karcerį, taip pat jį apžiūrint po teismo posėdžių
Pareiškėjas nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2009-07-01 jam buvo diagnozuotas potrauminis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimas, nuo šių ligų jis nebuvo pagydytas, be to, 2009-11-02 jam buvo diagnozuotas peršalimas, o policijos pareigūnai, jį žalodami, vertė sergantį dalyvauti teismo posėdžiuose, uždarė į karcerį, remdamiesi tik išvada, duota bendruomenės slaugytojos, kuri neturėjo reikiamos kvalifikacijos nustatyti jo sveikatos būklę, dėl ko jis išvadai, ar gali dalyvauti teismo posėdyje, gauti turėjo būti pristatytas psichiatro apžiūrai. Tokie pareiškėjo argumentai paneigiami žemiau išvardintais įrodymais.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2003-01-14 Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr.2494 suteikė teisę Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas (b.l.16, t.3), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduota 2008-04-04 Bendrosios praktikos slaugytojo licencija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L.Z. turi teisę verstis slaugos praktika pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją (b.l.17, t.3). Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teritorines policijos įstaigas steigia ir šių įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr.5-V-288 patvirtintame Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigybių sąraše, įsigaliojusiame nuo 2008-10-01, buvo numatyta tik bendruomenės slaugytojo pareigybė, tačiau nebuvo numatyta gydytojo pareigybė, tokia pareigybė nenumatyta ir vėlesniais Lietuvos policijos generalinis komisaro įsakymais, galiojančiais iki šiol (b.l. 23-33, t.3). Pagal Areštinės bendruomenės slaugytojo pareigybės aprašymą, patvirtintą Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008-08-18 įsakymu Nr.50-V-301, galiojusį iki 2012-06-11, šias pareigas einančiam asmeniui būtinas medicininis išsilavinimas, jis turi mokėti operatyviai suteikti pirmąją medicinos pagalbą, jam priskirtos funkcijos tikrinti Areštinėje laikomų asmenų sveikatą, nustatyti jų sveikatos būklę bei sužalojimus, apžiūrėti asmenis, uždaromus į Areštinės karcerį ir duoti raštišką išvadą apie tai, ar pagal savo sveikatos būklę asmuo gali būti uždarytas į karcerį (b.l.16-17, t.2). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998-11-27 įsakymu Nr.691 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau-ir MN 57:1998), galiojusi iki 2011-06-30, t.y. 2009-11-05 ir 2009-11-23 įvykių metu, nustatydama bendruomenės slaugytojos (-o) funkcijas, tarp jų nurodo- numano ūmių susirgimų, traumų diagnozę bei teikia būtinąją medicinos pagalbą (5.2.3 punktas), pagal šios medicinos normos 8.3.8 punktą, asmenis pas bendrosios praktikos gydytoją, apylinkės terapeutą ar pediatrą ne sveikatos sistemos įstaigose, įmonėse (ugdymo įstaigų, socialinės globos, krašto, vidaus reikalų ir kt. įstaigų, įmonių medicinos punktuose) savarankiškai teikiantys paslaugas bendruomenės slaugytojai privalo nukreipti, tik esant indikacijų, suteikus pirmąją ambulatorinę pagalbą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas) (toliau- ir MN 129:2004) 1 punktas nustato, kad ši medicinos norma reglamentuoja teritorinės policijos įstaigos medicinos punkto (kabineto) (toliau- medicinos punktas) veiklos tikslus, funkcijas, darbuotojų pareigas, atsakomybę, bendradarbiavimą, įrangai keliamus reikalavimus. Pagal šios medicinos normos 10, 11 punktus, pagrindinis medicinos punkto uždavinys- užtikrinti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą areštinėje laikomiems asmenims, nustatyti būtinosios pagalbos poreikį.
Šių aukščiau nurodytų aplinkybių ir teisės aktų pagrindu teismas daro išvadą, kad VPK bendruomenės slaugytoja L. Z. 2009-11-05, 2009-11-23 pagal savo kompetenciją galėjo tinkamai įvertinti G. K. sveikatos būklę ir teikti išvadą dėl jo vykimo į teismo posėdžius bei paskirtos nuobaudos atlikimo karceryje galimybės, taip pat ir nustatyti sužalojimų (jeigu tokie buvo) po fizinės prievartos priemonių panaudojimo, todėl pareiškėjo argumentas, kad bendruomenės slaugytoja neturėjo kompetencijos tokiai išvadai teikti ar konstatuoti jam padarytus sužalojimus, atmestinas kaip nepagrįstas. L., 2009-11-05 apžiūrėjusi G.K., nustatė, kad jis gali dalyvauti teismo posėdyje, 2009-11-23 jis medicinos punkte buvo apžiūrėtas ir GMP medikų. Pareiškėjo paaiškinimą, kad bendruomenės slaugytoja 2009-11-05 rytą jo net tinkamai neapžiūrėjo, paneigia teismo posėdyje liudytoja apklaustos L.Z. parodymai, kad ji G.K. apžiūrėjo gulintį lovoje savo kameroje, nes šis keltis iš lovos ir į medicinos punktą eiti atsisakė, pamatavo G.K. kraujo spaudimą, kuris neviršijo kritinės ribos, patikrino pulsą, širdies dažnį, kuris nebuvo arti pavojingos ribos, bendraujant, pareiškėjo mąstymas buvo logiškas be ūmioms psichiatrinėms būklėms būdingų simptomų ar požymių, kalba rišli, iš to sprendė, kad ūmios būklės nebuvo, pareiškėjas galėjo dalyvauti teismo posėdyje.
Pareiškėjas savo skundo teiginius, kad jis objektyviai negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos ir psichinės būsenos, grindžia medicininiais dokumentais, tarp jų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nustatyta diagnoze. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikti medicininiai dokumentai (b.l.93-160, t.2) patvirtina, kad G.K. laikotarpiu nuo 2009-06-23 iki 2009-06-30 gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, šios gydymo įstaigos ligos istorijos Epikrizėje G.K. nustatyta diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant kelis narkotikus, tendencingas elgesys- klausos haliucinacijos simuliacija, konstatuota, kad jis linkęs simuliuoti atskirus psichikos sutrikimus (b.l.108, t.2). ŠTI 2009-09-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo baudžiamąją bylą nagrinėjančią teisėją, kad G.K. pagal esamą sveikatos būklę gali dalyvauti teismo posėdyje (b.l.72, t.1), Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2009-09-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo baudžiamąją bylą nagrinėjančią teisėją apie G.K. nustatytą diagnozę, psichiatrų įvertintą G.K. sveikatos būklę (linkęs simuliuoti psichikos sutrikimus), nurodė, kad tęstinis gydymas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nerekomenduotas (b.l.73, t.1). Nurodytuose dokumentuose nėra konstatuota, kad jam nustatyti sveikatos sutrikimai yra kliūtis dalyvauti teismo posėdžiuose, atvirkščiai, minėtame ŠTI rašte nurodyta, kad G.K. pagal sveikatos būklę dalyvauti teismo posėdyje gali; iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2009-09-15 rašto bei Ligos istorijos įrašų matyti, kad G.K. išleidžiant iš šios įstaigos, tolesnis gydymas jam nebuvo paskirtas, konstatuota, kad indikacijų stacionariam gydymui nėra (b.l.104-105, t.2), Epikrizėje nurodyta, kad iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašomas pagal ŠTI pareikalavimą (b.l.108, t.2), kas rodo, kad G.K. stacionarus specialistų psichiatrų gydymas nebuvo būtinas. Taigi pareiškėjo teikti medicininiai dokumentai VPK bendruomenės slaugytojos L.Z. 2009-11-05, 2009-11-23 duotos išvados, kad G.K. dėl sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, nepaneigia. Jos nepaneigia ir GMP medikių apžiūros (2009-11-05- teismo posėdyje ir 2009-11-23 Areštinėje), nes jų metu nėra konstatuota, kad G.K. teismo posėdžiuose dalyvauti negalėjo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad 2009-11-05 ir 2009-11-23 nebuvo objektyvių kliūčių G.K. dalyvauti teismo posėdžiuose.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 246, 308 straipsnių nuostatas, kaltinamojo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje yra ne teisė, o pareiga. Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro ir LR vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr.1R/240/1V-246 (toliau- Konvojavimo taisyklės) nuostatas, teismai turi teisę teritorinėms policijos įstaigoms pateikti paraišką pristatyti konvojuojamuosius į paskirties vietą (11.2 punktas), o teritorinės policijos įstaigos privalo ją vykdyti. MN 129:2004 23 punktas nustato, kad pagal kompetenciją priimtas bendruomenės slaugytojo sprendimas asmens sveikatos priežiūros klausimais yra privalomas areštinės vadovui, kitiems policijos pareigūnams ar darbuotojams. Todėl, esant teismo pareikalavimui pristatyti G.Korotkovą į teismo posėdžius ir bendruomenės slaugytojos išvadai dėl jo sveikatos būklės, policijos pareigūnų 2009-11-05 ir 2009-11-23 G. K. duotas nurodymas vykti į teismą buvo teisėtas.
Pareiškėjas savo skundą teismui grindžia ir ta aplinkybe, kad VPK pareigūnai jam neturtinę žalą padarė 2009-11-05 į teismą jį konvojuodami ir pristatydami į viešą vietą be dalies drabužių, tuo pažemindami jo orumą. R.S. 2009-11-05 tarnybinis pranešimas (b.l.23-24, t.1) bei liudytojų A.A. ir J.G., J.I., L.M. teisme duoti parodymai patvirtina, kad G.K. pats nusirengė dalį rūbų (tą savo paaiškinimais patvirtina ir pats pareiškėjas), siekdamas išvengti konvojavimo į teismą, o įspėjus, kad prieš jį bus naudojama fizinė prievarta ir liepus apsirengti, to nedarė. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp VPK pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, pareiškėjo nurodyta žala atsirado dėl paties pareiškėjo veiksmų.
Pareiškėjas kaip neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, padariusius jam neturtinę žalą, nurodo antrankių uždėjimą, jų specialiai neužfiksavus, tuo siekiant jam sukelti skausmą, fizinės jėgos panaudojimą jo atžvilgiu, teigdamas, kad tokiu būdu jis buvo sužalotas. Konvojavimo taisyklių 228.2 punktas numato, kad konvojuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, užtikrindamas konvojuotojo teisėto reikalavimo įvykdymą, kai asmuo vengia jį vykdyti, o pagal Konvojavimo taisyklių 223 punktą fizinė prievarta suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, (...) antrankių panaudojimas. Analogiškas policijos pareigūnų galimos panaudoti fizinės prievartos apibrėžimas yra pateiktas ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje. Kaip buvo konstatuota, G.K. atsisakė vykdyti teisėtus VPK pareigūnų reikalavimus vykti į teismą, todėl, siekdami užtikrinti pareiškėjo pristatymą į teismo posėdį, VPK pareigūnai turėjo teisę pareiškėjo atžvilgiu panaudoti fizinę prievartą. Konvojavimo taisyklių 225 punktas nustato, kad prieš naudodamas prievartą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, o panaudojus prievartą, sukėlusią fizinių pasekmių, konvojaus viršininkas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad konvojuojamam nedelsiant būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba. Liudytojų L.M., A.A., J.I., J.G. parodymai patvirtina, kad G.K. atsisakius vykdyti pakartotinį nurodymą vykti į teismo posėdį po bendruomenės slaugytojos apžiūros 2009-11-05, taip pat ir 2009-11-23, G. K. buvo įspėtas dėl galimybės jo atžvilgiu panaudoti fizinę prievartą, tačiau nurodymo vis tiek nevykdė. Pristatytas į teismo posėdį 2009-11-05, teismo salėje G.K., kuris skundėsi kojos ir šonkaulių sulaužymu, buvo apžiūrėtas iškviestos GMP medikės (b.l.120-132, t.1, b.l.11, t.2), kuri konstatavo nugaros sumušimą, paviršinį nubrozdinimą. Teisiamojo posėdžio metu 2009-11-05 ir 2009-11-23 teisėjai G.K. pašalinus iš teismo posėdžių salės ir jį grąžinus į VPK, G.K. buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos 2009-11-05 16 val.30 min., kuri ligos požymių nenustatė, bei pakartotinai, jam pačiam prašant- apžiūrai 2009-11-06 8 val.50 min., kurios metu buvo konstatuoti nubrozdinimas kairėje nugaros pusėje, neryškios žymės nuo antrankių ant abiejų rankų (b.l.55, t.2), taip pat ir 2009-11-23 16 val.45 min. (b.l.55-56, t.2), kuri šios apžiūros metu pateikė išvadą ir dėl G.K. uždarymo į karcerį galimybės. Pareiškėjo paaiškinimai, kad VPK pareigūnai tyčia neužfiksavo jam uždėtų antrankių 2009-11-05, tuo siekdami sukelti jam fizinį skausmą ir jį žalodami, nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, juos paneigia minėtos 2009-11-06 medicininės apžiūros išvados, kad ant G.K. riešų buvo tik neryškios žymės nuo antrankių. Netikėti PK pareigūnų, bendruomenės slaugytojos L.Z. parodymais teismas neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tarpusavyje neprieštarauja.
Kaip jau buvo minėta, už paties pareiškėjo neteisėtus veiksmus, t.y. teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą 2009-11-05 ir 2009-11-23 G.K. VPK 2009-11-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir VPK 2009-11-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos nuobaudos, šie nutarimai nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
2009-11-06 G.K., konvojuotas iš VK į ŠTI, buvo apžiūrėtas, o, jo paties prašymu, 2009-11-10 buvo papildomai apžiūrėtas ŠTI sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Apžiūrų metu buvo konstatuota keletas papildomų sužalojimų (nedideli linijiniai įbrėžimai ir kraujosruvos); dėl G.K. kūno sužalojimo ŠTI vidaus tyrimų skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo 2009-12-08 išvada Nr.37/05-365 buvo konstatuota, kad G.K. kūno sužalojimus patyrė dėl atsisakymo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus vykti į Panevėžio miesto apylinkės teismą (b.l.8-9, t.2).
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir išvardintais įrodymais, teismas konstatuoja, kad VPK pareigūnų ir bendruomenės slaugytojos veiksmai, konvojuojant G. K. į teismą bei naudojant fizinę prievartą konvojavimo į teismą 2009-11-05, 2009-11-23 metu, uždarant jį į karcerį 2009-11-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai nuobaudai atlikti, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėti.
Dėl VPK pareigūnų veiksmų, 2009-11-05 G.K. konvojuojant į teismą ir panaudojus fizinę prievartą, G.K. skundais kreipėsi į įvairias institucijas (b.l.53-70, t.1). VPK nusikaltimų tyrimo biuro 2009-11-10 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad G.K. sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam G.K. priešinantis, griuvinėjant konvojaus automobilyje ir teismo posėdžių salėje, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l.34-35, t.1). Šis nutarimas buvo apskųstas prokuratūrai. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros I NVTS prokuroras 2009-12-09 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė G. K. skundus ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime konstatavęs, kad nenustatyta, jog G.K. nuo 2009-11-03 iki 2009-11-06 ir nuo 2009-11-17 iki 2009-11-27, būnant VPK Areštinėje bei konvojuojant jį į teismo posėdžius areštinėje dirbantys policijos pareigūnai neteisėtai (neadekvačiai, be jokios priežasties, tyčiodamiesi) naudojo prieš jį fizinį smurtą, tuo pažeisdami policijos veiklą reglamentuojančių diskrecinių normų nuostatas (b.l.101, t.1). Šis nutarimas buvo apskųstas Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2010-05-17 nutartimi atmetė G.K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros I NVTS prokuroro 2009-12-09 nutarimo panaikinimo (b.l.106-109, t.1). Paminėta nutartis buvo apskųsta Panevėžio apygardos teismui, kuris 2010-07-22 nutartimi G.K. skundą atmetė (b.l.111-112, t.1). Dėl VPK pareigūnų 2009-11-05 įvykdytų veiksmų G.K. 2011-01-24 skundu dar kartą kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 1 NVTS prokurorės 2011-02-07 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad 2009-11-05 VPK konvojaus grupės pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o juos pažeidė būtent G.K., nepaklusdamas teisėtiems konvojaus pareigūnų reikalavimams, ir tai buvo pagrindas skirti jam nuobaudą, kas ir buvo padaryta (b.l.142-143, t.1). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-02 nutartimi buvo atmestas G.K. skundas dėl šio nutarimo panaikinimo (b.l.147-148, t.1), o Panevėžio apygardos teismo 2011-03-21 nutartimi buvo atmestas G.K. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-02 nutarties panaikinimo (b.l.149-151, t.1). Paminėtuose nutarimuose ir nutartyse buvo analizuojami tie patys G.K. pateikti argumentai bei vertinami įrodymai, kaip ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-55-812/2013, išnagrinėtoje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR VRM, dėl žalos atlyginimo (sprendimo dalimi, kuri apeliacinės instancijos teismo nebuvo pakeista), be kitų klausimų, buvo vertinami tiek baudžiamąją bylą Nr.I-453-229/2009 nagrinėjusios teisėjos veiksmai, tiek ir VPK pareigūnų veiksmai pristatant G.K. į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23, konstatuota, kad ieškovas, būdamas VPK Areštinėje, be svarbių priežasčių atsisakė vykti į teismo posėdžius, jo sveikatos patikrinimo Areštinėje metu jokios ūmios būklės nustatyta nebuvo, ieškovas savo būklę simuliavo, nevykdė teisėtų konvojaus pareigūnų reikalavimų, byloje nenustatyta, kad teismo reikalavimai pristatyti kaltinamąjį į teismo posėdžius buvo neteisėti (b.l.93-106, t.3). Todėl laikytina, kad paminėti prokuratūros bei teismų procesiniai dokumentai tik patvirtina teismo padarytą išvadą, kad VPK pareigūnų ir bendruomenės slaugytojos veiksmai, konvojuojant G.K. į teismo posėdžius 2009-11-05 ir 2009-11-23 bei panaudojant prieš jį prievartą, buvo teisėti.
Nenustačius VPK darbuotojų veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, ši pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina.
Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą, padarytą VPK bendruomenės slaugytojos veiksmais iki 2009-11-05, nesuteikiant psichiatro, psichologo pagalbos, ir VPK pareigūnų veiksmais, nepadarant 2009-11-05 ir 2009-11-23 įvykių filmuotos medžiagos įrašų kopijų, jų neprijungiant prie medžiagos, kurios pagrindu jam 2009-11-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos nuobaudos (toliau- ir nuobaudų medžiaga
Teismas sprendžia, kad šiems reikalavimams pareikšti pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas strumpintas trejų metų senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Jeigu pažeidimas tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos turi atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia tokio pažeidimo, terminas dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str.4 d.). Pareiškėjo nurodyta VPK bendruomenės slaugytojos veika (neveikimas) yra tęstinio pobūdžio, ir pareiškėjo nurodymu, tęsėsi iki 2009-11-05, todėl terminas, per kurį pareiškėjas galėjo dėl nurodyto pažeidimo ginti savo teises teisme, baigėsi 2012-11-05; skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2013-02-05, t.y. praleidęs CK 1.125 straipsnyje numatytą senaties terminą. Filmuotos medžiagos įrašų kopijų prijungimas prie nuobaudų paskyrimo medžiagos yra procesinis veiksmas, t.y. įrodymų surinkimas atitinkamojoje procedūroje, kuri pasibaigia procesinio sprendimo priėmimu, ginčo atveju- pasibaigė, priėmus 2009-11-05 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kas pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nurodytą filmuotą medžiagą būtų prašęs prijungti būtent prie nuobaudų medžiagos, priimtų nutarimų, o tuo pačiu ir jų priėmimo procedūros nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad su ja sutiko. Nutarimų nuorašai jam buvo įteikti šių nutarimų priėmimo dieną, tą patvirtina G.K. parašas 2009-11-05 nutarime ir VPK pareigūnų prierašas 2009-11-23, kad G.K. pasirašyti atsisakė. Todėl darytina išvada, kad apie nutarimų priėmimo procedūroje surinktus įrodymus jis turėjo sužinoti 2009-11-05 ir 2009-11-23, tačiau nutarimų neskundė (su jais sutiko), tuo pačiu procedūros dėl įrodymų rinkimo nelaikydamas savo teisių pažeidimu. Dėl nurodytų argumentų teismas laiko, kad minėtiems reikalavimams pareikšti ieškinio terminas prasidėjo 2009-11-23 ir baigėsi 2012-11-23. Skundas teismui paduotas 2013-06-11, t.y. pasibaigus senaties terminui.
CK 1.126 straipsnis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. VPK savo atsiliepime teismui prašo taikyti ieškinio senatį (b.l.36-37, t.3), ieškinio senatis taikytina ir tuo pagrindu nurodyta skundo reikalavimų dalis atmetama (CK 1.131 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.