- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- TA-662-29-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00231-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas 2014 m. vasario 13 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Paaiškina, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, kurioje buvo spręstas klausimas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, padaryta išvada, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui įteiktas 2014 m. sausio 7 d. ir prašo jam atsiųsti šio dokumento kopiją. Pažymi, jog pirmą kartą apeliacinį skundą pareiškėjas išsiuntė 2014 m. sausio 13 d., o gal net ir anksčiau, ir prašo teismo įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių pateikti dokumento kopiją, kuriame yra pareiškėjo parašas už pateiktą voką 2014 m. sausio 13 d. Nr. 38. Pažymi, jog skundo pateikti nepraleidęs termino negalėjo, nes teismo sprendimą gavo jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Nurodo, jog administracinė byla nebuvo vedama per advokatą, advokatas tik teikė teisinę pagalbą. Be to, advokatas I. T. neatsiuntė jam 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo ir turėtų pateikti informaciją, kodėl to nepadarė. Prašo nustatyti kaltinimus, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai nuslėpė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas jam išsiųstas tą pačią dieną; kaip pareiškėjas galėjo paimti sprendimą ir pan. Nurodo, jog yra priverstas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ar kitą įstaigą, nes įžvelgia piktnaudžiavimą užimama padėtimi, neatnaujinat apeliacinio skundo padavimo termino. Pažymi, jog jis neturi prieigos prie interneto ir jo nepristatė į teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. gruodžio 23 d. (III t., b. l. 162–171), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2014 m. sausio 6 d. Pareiškėjas pirmą kartą apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. sausio 14 d. (spaudas ant voko), antrą kartą – 2014 m. vasario 11 d. (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2014 m. vasario 13 d.), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo padavimo terminą ir šio prašymo netenkino bei atsisakė priimti jo apeliacinį skundą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas dalyvavo 2013 m. gruodžio 4–5 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. gruodžio 23 d. 11.30 val. (III t., b. l. 147–151, 152–154). Nors bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2014 m. sausio 7 d. (III t., b. l. 179), teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo G. K. atstovui – advokatui I. T. (III t., b. l. 173), kuris, be kita ko, taip pat dalyvavo 2013 m. gruodžio 4–5 d. teismo posėdyje bei apie tai, kad teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. gruodžio 23 d. 11.30 val., žinojo. Teismo vertinimu, apskundimo termino praleidimą lėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas.
Pareiškėjas pakartotinai teikdamas prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą naujų aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinio skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujintas, nenurodo, tačiau nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje padarytomis išvadomis ir pateikia nesutikimo su jomis argumentus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria išspręstas jo prašymo dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas, teisėjų kolegija nepasisakys.
Iš kartu su pakartotiniu prašymu pateikto voko darytina išvada, jog pareiškėjas pirmą kartą savo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. sausio 13 d., o ne 2014 m. sausio 14 d., kaip turėdama byloje pateiktą neaiškią voko kopiją (III t., b. l. 189) nustatė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. vasario 5 d. nutartyje. Tačiau šis nežymus netikslumas nedaro įtakos visumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ir jų pagrįstumui bei teisėtumui.
Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009), todėl nustačius, jog naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė, jo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintinas.
Pažymėtina, jog kiti pareiškėjo prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nurodyti argumentai (nustatyti kaltinimus ir pan.) niekaip nesusiję su praleisto termino atnaujinimo klausimu, yra nepagrįsti ir netenkinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.