Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-02-05 · Administracinė byla Nr. TA-756-24-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
TA-756-24-14
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00231-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA756-24/2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00231-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą bei apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 3–5), kurį patikslino (I t., b. l. 136–138, III t., b. l. 3), prašydamas: priteisti jam 200 000 Lt neturtinės žalos, padarytos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vyriausiasis policijos komisariatas) darbuotojų veiksmais, konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d.; Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir Vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės slaugytojos veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, laikant jį Vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, taip pat konvojuojant jį į teismo posėdžius 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. bei 2009 m. lapkričio 23 d. uždarant jį į karcerį; Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais, neprijungiant vaizdo stebėjimo kamerų įrašų prie medžiagos, kurios pagrindu jis buvo nubaustas 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. K. skundą, 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu (III t., b. l. 162?171) pareiškėjo skundą atmetė.

II.

Pareiškėjas G. K. 2014 m. sausio 14 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kurį motyvuoja tuo, kad teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo paskelbime nedalyvavo, pats sprendimas jam buvo įteiktas tik 2014 m. sausio 9 d., o kadangi šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, naudotis internetu neturėjo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. gruodžio 23 d. (III t., b. l. 162–171), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2014 m. sausio 6 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2014 m. sausio 14 d. (spaudas ant voko), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo paskelbime nedalyvavo, o pats sprendimas jam buvo įteiktas tik 2014 m. sausio 9 d.

Nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. gruodžio 4–5 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, taigi žinojo, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. gruodžio 23 d. 11.30 val. (III t., b. l. 147–151, 152–154). Nors bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2014 m. sausio 7 d. (III t., b. l. 179), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo G. K. atstovui – advokatui I. T. (III t., b. l. 173), kuris, be kita ko, taip pat dalyvavo 2013 m. gruodžio 4–5 d. teismo posėdyje bei apie tai, kad teismo sprendimas bus skelbiamas 2013 m. gruodžio 23 d. 11.30 val., žinojo.

Vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo atstovas, advokatas I. T. negalėjo įteikti minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjui, nėra. Šiuo aspektu jokių argumentų nenurodo ir pareiškėjas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ilgas pareiškėjo laukimas ir nesidomėjimas jo atžvilgiu priimtu sprendimu, apdairaus ir rūpestingo asmens požiūriu, yra nepateisinamas. Taigi, šiuo atveju apskundimo termino praleidimą lėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, o apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėVeslava Ruskan