Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. J. ir jos gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės Mažeikių psichinės sveikatos centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nutraukimo J. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2024 m. birželio 27 d. nutartimi teismas nutarė J. J., padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinama ir, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

2. 2026 m. kovo 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras teikimas, kuriuo prašoma nutraukti ambulatorinį stebėjimą J. J. Nurodoma, kad gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi J. J. anamnezę, dabartinę psichinę būseną ir psichologinio ištyrimo rezultatus pateikė išvadą, jog J. J. psichikos būklė stabili, todėl rekomenduoja J. J. taikomą ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą nutraukti.

3. Teismo posėdyje UAB Mažeikių psichikos sveikatos centro atstovė gydytoja Agnė Sipavičiūtė palaikė išvadą, prašė teikimą patenkinti bei nutraukti J. J. taikytą priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodė, kad yra paskirti vaistai, kuriuos gydytojai išrašo, o J. J. nusiperka laiku. Jei vaistai baiginėjasi, ji pati savo iniciatyva primena, laikosi vartojimo tvarkos. J. J. tikrai daug iniciatyvos parodo esamuoju metu, turi visai neblogą gydytojo ir paciento ryšį ir jame yra aktyviai įsitraukusi į gydymosi procesą. Jei kažkas būna blogai dėl būsenos, pasiskundžia ir tada gydymas yra koreguojamas ir laikomasi rekomendacijų. Gydymas turėtų būti tęsiamas, nes jei netęs gydymo, tada psichikos būsena gali būti ne tokia stabili. Iš anamnezės yra žinoma, kad būdavo nuotaikos ir dirglumo epizodų, pakantumo trūkumo, labiau per dirglumą ir nebendradarbiavimą labiausiai pasireikšdavo, tai būtų galima prarasti, nutraukus gydymą. Jolanta yra ribotai veiksni, jos rūpintoju yra paskirtas sutuoktinis. Pačioje pradžioje, tame gydymo procese sutuoktinis dalyvaudavo kartu, abu ateidavo į konsultacijas, o sutuoktinis atvykdavo kaip lydintis asmuo. Vėliau, jeigu reikėdavo kažkokių dokumentų įstaigoje, tai būtent jis pateikė tuos dokumentus, bendradarbiavo. Paskui pacientė viena dalyvavo visame procese, jis tapo nebe toks įsitraukęs, nes ji gana savarankiškai dalyvavo. Jis irgi bendradarbiauja, atliepia gydytojų rekomendacijas ir poreikius. Jolanta yra dalinai kritiška savo būsenai ir šito pusmečio eigoje būsena pagerėjo.

4. Teismo posėdyje J. J. nurodė, kad supranta, jog gydytojai prašo nutraukimo, o ji pati sutinka gydytis savarankiškai. Paaiškino, kad vykdo individualią veiklą, pati vartoja išrašytus vaistus kaip nurodyta. Vakarais vartoja naktinius vaistus tabletėmis. Dalyvauja ambulatorinėje reabilitacijoje, vaikšto į meno terapiją. Paaiškino, kad gyvena su sutuoktiniu G. J., kuris jai padeda susitvarkyti visus reikalus.

5. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, advokatė Virginija Vainorienė pritarė teikimui bei nurodė, kad akivaizdžiai matosi, jog medicininių priemonių taikymas toliau yra nereikalingas. Kaip minėjo gydytoja, pacientė vartoja vaistus, žino vaistus, išvardino, pasakė, kada vartoja, taigi vykdo visus nurodymus, atvyksta laiku į gydymo įstaigą, lanko dailės terapiją. Atsižvelgiant į tai, pritarė teikimui ir prašė jį tenkinti.

Teikimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022).

8. Pažymėtina, jog teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį, tačiau teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, atsižvelgdamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

9. UAB Mažeikių psichikos sveikatos centro 2026 m. kovo 4 d. išvadoje nurodoma, jog pacientės būsena pagerėjusi – atslūgęs nerimas, pagerėjusi nuotaika, emocijų labilumas išblėsęs, o išorinis elgesys ramus, teisingas. Nurodoma, kad gydytojų rekomendacijų laikomasi, pacientė vaistus įsigyja ir vartoja, o injekcijų skyrimui į įstaigą visada atvyksta laiku. Konstatuota, kad gydytojo konsultacijas lankė pareigingai, stebėta stabili psichikos būsena, o pacientė bendraujanti ir įsitraukusi gydymo procese. Taip pat nurodoma, kad suicidinių minčių ar keturi J. J. neturi, jos emocijų ir impulsų kontrolė pakankama. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad tikslinga nutraukti J. J. atžvilgiu taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

10. Atsižvelgus į gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, specialistės gydytojos Agnės Sipavičiūtės paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat pačios J. J. paaiškinimus, matyti, kad J. J. psichinė būsena yra žymiai pagerėjusi, socialinio pavojingumo rizikos nėra, medicinos priemonių taikymo laikotarpiu dirbo individualiai, paskirto gydymo laikėsi. Teismas konstatuoja, jog J. J. socialinis pavojingumas yra išnykęs, jos psichinė būklė yra stabili, ji kritiška savo ligai ir supranta būtinybę gydytis, todėl priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jai nebereikalingas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jai panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro teikimą tenkinti.

Nutraukti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarties nuorašus išsiųsti prokurorui, J. J., jos gynėjai advokatei Virginijai Vainorienei, nukentėjusiajam V. J.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.