Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Šiurnos apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo dienos. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-11 iki 2013-01-13.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant „paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 7 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, televizoriaus laidu sudavė per veidą, nugarą ir galvą savo mažametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajai V. S. poodines kraujosruvas kaktoje, veido kairėje pusėje ir nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis prašė prokuroro skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė prokuroro skundą tenkinti iš dalies, taip pat tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau pažeidė bausmių subendrinimo taisykles ir paskyrė neteisingą bausmę.

Prokuroras ir nuteistasis apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, taip pat nekelia V. S. kaltės klausimo dėl padarytos veikos, tačiau skundais prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydamas jų reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis V. S. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi nuteistajam paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistajam V. S. buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams.

Taigi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis pirmosios instancijos teismas privalėjo prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau paskyrė galutinę subendrintą bausmę, kurį yra mažesnė nei Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Kolegija nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi teismas subendrindamas nuteistajam V. S. paskirtas bausmes teisėtai ir pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau paskyrė neteisingą bausmę, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės prideda dalį Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skiria galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams.

Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad yra viena V. S. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistasis nedirba, yra nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka, kad nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei atsižvelgdama į tai, kad V. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnesiai 15 dienų), konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį ir nėra per griežta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę pagal sankciją, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

BK 75 straipsnio 1 dalis, teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidė­da­mas baus­mės vyk­dy­mą teis­mas privalo motyvuoti, ko­dėl yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das many­ti, kad baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo.

Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama taip, jog atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2010).

Kolegija įvertinusi tai, kad V. S. būdamas nuteistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, kad ne pirmą kartą smurtauja savo šeimos narių atžvilgiu, neturi pagrindo manyti, kad nuteistajam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, todėl daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistajam V. S. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Be to, teisėjų kolegija nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartyje ištaisytas rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės. Kadangi motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas nebuvo nurodęs kokia paskirtos bausmės dalis bus pridedama prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei kokia bus skiriama galutinė subendrinta bausmė, o ištaisius rašymo apsirikimą nuteistajam V. S. buvo skirta griežtesnė bausmė. Dėl to Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (mėnesiams).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria pakeista V. S. paskirta bausmė.

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.