Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-13 · Civilinė byla Nr. e2A-822-357/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
e2A-822-357/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas
UAB „Baltic Oil Company“
Atsakovas
UAB „Naftrus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-822-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00450-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Oil Company“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic Oil Company“ ieškinį atsakovei UAB „Naftrus“ dėl skolos priteisimo

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Naftrus“ 14831,40 Eur skolą, 311,16 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. sausio 28 d. tarp ieškovės UAB „Baltic Oil Company“ ir atsakovės UAB „Naftrus“ buvo sudaryta akcizinių naftos produktų sandėlio paslaugos sutartis Nr. 2016/01/28 (toliau sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei naftos produktų (dyzelino ir biodyzelino) priėmimo, sandėliavimo, saugojimo ir perkrovimo į kliento autocisternas paslaugas, už kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti per 3 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo dienos. Sutarties priedo Nr. 1. ir 2.1 punktais šalys susitarė, jog už naftos produktų, gautų į sandėlį geležinkeliu, perkrovimą sumaišymą su biopriedais, žymėjimą žymikliu ir dažikliu, įforminimą dokumentais ir perkrovimą iš ieškovės sandėlio į atsakovės autocisternas UAB „Naftrus“ ieškovei- paslaugų teikėjui mokės po 7,00 Eur plius PVM už 1000 kg (1 t.) naftos produktų, o už naftos produktų, gautų autocisternomis į sandėlį – po 3 Eur plius PVM už 1000 kg naftos produktų. Ieškovė pagal sutartį suteikė paslaugų už 27 683,06 Eur bei pateikė atsakovei apmokėti 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą BOC Nr. 2016-122, 27 683,06 + PVM, iš viso 33 496,50 Eur. Atsakovė sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė, suėjus terminams apmokėjo tik dalį ieškovės pateiktos sąskaitos ir liko skolinga 14 540,24 Eur už perkrautų 1741,676 tonos naftos produktų (dyzelino priedą arba biodyzelino sudedamąją dalį – RRME), nurodydama, kad ieškovė nepagrįstai priskaičiuoja perkrauto RRME kiekius, už kurį ieškovė negali reikalauti mokėti papildomai, nes RRME į ieškovės sandėlį atsakovė UAB „Naftrus“ atgabena savo transportu, šio biopriedo sumaišymas su dyzelinu įeina į bendrą fiksuotą paslaugos kainą nurodytą sutartyje, todėl negali būti apmokestinamas papildomai.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Naftrus“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad sutartimi ieškovė ir atsakovė vienareikšmiškai apibrėžė sutarties taikymo apimtį ir susitarė dėl ieškovei mokėtino atlyginimo pagal tokią sutarties taikymo apimtį. Sutarties priedo Nr. 1 punkte nurodoma, kad „Šalys susitaria, kad kliento naftos produktas, numatomas sandėliuoti paslaugos teikėjo talpyklose, yra dyzelinas, biodyzelinas atitinkantis LST EN 590:2004 standartą. Sutarties priedo Nr. 1 nuostatose (2.1. p.) yra nurodytos fiksuotos ieškovės teikiamų paslaugų kainos už 1000 kg naftos produktų (dyzelino ir biodyzelino). Fiksuota paslaugos kaina apima ir naftos produktų sumaišymą su biopriedais. Jeigu, vykdant sutartį į pagal sutartį sandėliuojamus dyzeliną ar biodyzeliną yra įmaišomas atsakovės RRME, kuris yra laikytinas naftos produkto biopriedu pagal LST EN 590:2004 standartą ir taikytinus teisės aktus, tokiu atveju, ieškovė negali reikalauti mokėti papildomų atlygio sumų už tokio biopriedo RRME įmaišymą į atsakovės naftos produktus pateiktus į ieškovės akcizinį sandėlį. Atsakovės naftos produktų sumaišymas su biopriedais sutarties nuostatų pagrindu yra įtrauktas į fiksuotą bendrą ieškovės teikiamų paslaugų kainą, skaičiuojamą už atsakovės pateiktų naftos produktų (dyzelino ir biodyzelino) kiekius į ieškovės akcizinį sandėlį. Kitoks sutarties nuostatų aiškinimas paneigtų sutarties 1.1. p. nuostatose ir sutarties priedo Nr. 1 nuostatose (1 p.), šalių aiškiai apibrėžtą „naftos produkto“ sąvoką, sutarties vykdymo tikslais. Atsakovė pati savo užsakytomis transporto priemonėmis (sunkvežimių autocisternomis) minėtą biopriedą RRME transportavo į ieškovės akcizinį sandėlį ir įmaišydavo į anksčiau sutarties pagrindu autocisternomis atgabentus atsakovės naftos produktus (dyzeliną ir biodyzeliną), o sutartis nenustato jokio papildomo atlygio ieškovei už biopriedų (RRME) priėmimą, nes atsakovės naftos produktų (dyzelino ir biodyzelino) sumaišymas su biopriedais (įskaitant RRME) įtrauktas į fiksuotą sutarties priedo Nr. 1 nuostatose (2.1. p.) įtvirtintą įkainį. RRME kiekiai ginčo laikotarpiu buvo atgabenti į ieškovės akcizinį sandėlį tik autocisternomis, todėl sutarties pagrindu galėtų būti skaičiuojamas tik 3,00 Eur + PVM už 1000 kg ieškovės atlyginimo dydžio tarifas, nes sutarties priedo Nr. 1 nuostatose (2.1. p.) šalys susitarė dėl specialios ieškovės teikiamų paslaugų kainos apskaičiavimo tvarkos, kuri nustatoma atsižvelgiant į naftos produktų pristatymo (atgabenimo) į ieškovės sandėlius būdą – geležinkelio vagonais ar sunkvežimių autocisternomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Naftrus“ ieškovei UAB „Baltic Oil Company“ 6 322,28 Eur skolą, 135,30 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 653,17 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Baltic Oil Company“. Priteisė atsakovei UAB „Naftrus“ iš ieškovės UAB „Baltic Oil Company“ 594,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad iš sutarties priedo 2.1 punkto matyti, jog šalys susitarė mokestį, kurio dydis priklauso nuo to, kokiu būdu į sandėlį gaunami naftos produktai, bet nesusitarė nuo kokio kiekio – gauto į sandėlį, ar perkrauto, sumaišyto su biopriedais, žymėto žymikliais ir dažikliais, įforminto dokumentais ar pakrauto iš sandėlio į atsakovės autocisternas, jie tą mokestį skaičiuos. Neteisi atsakovė teigdama, kad ji nesutinka mokėti už RRME, nes tai ne naftos produktas, o priedas, sutarties dalyku yra tik naftos produktai – dyzelinas, biodyzelinas, nes jis, po paslaugų suteikimo, išsivežė šį priedą ne kaip atskirą produktą, o kaip biodyzeliną, kuris yra naftos produktas ir gali būti pagal sutartį apmokestinamas.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas A. P. teismo posėdyje nurodė, kad sutarties projektą pateikė atsakovė. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis), šiuo atveju, tai būtų ieškovės naudai. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė savo prievolę yra įvykdžiusi visiškai atsakovės atžvilgiu. Suteiktos paslaugos vertė, už kurią nesutinkama mokėti yra pakankamai didelė, todėl nemokėti už ją būtų neteisinga, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Negalima neatsižvelgti į aplinkybę, kad sutartį sudarė dvi lygiavertės šalys, dalyvaujančios versle, nei viena šalis nėra silpnesnė už kitą. Sudarant sutartį abi privalėjo apsvarstyti ir numatyti visas sudaromos sutarties sąlygas ir sutarties vykdymo ar nevykdymo pasekmes. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad sudarant sutartį nebuvo apsižiūrėta susitariant dėl apmokėjimo, esant tokiai aplinkybei, negali būti situacija, kad aiškinant sutartį, savo lūkesčius įgyvendintų tik viena šalis.

6. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo kiekį sudaro būtent RRME kiekis, jis pristatytas į ieškovės sandėlius ne geležinkeliu, o autocisternomis, teisinga skaičiuoti šiuo atveju atlygį, nustatytą naftos produktams, įvežtiems autocisternomis – tai yra, po 3 Eur už naftos produkto toną, plius PVM (Akcizinių naftos produktų sandėlio paslaugos sutarties Nr. 2016/01/28 Priedo Nr. 1 ir 2.1 punktai) ir tai būtų – 6 322,28 Eur (1 741,676 tona x 3,00 Eur plius PVM).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai RRME sutapatino su naftos produktais. Neatribodamas naftos produktų ir RRME (biopriedo, pagaminto iš augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų) sąvokų, teismas neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusių tęstinių sutartinių santykių praktiką ir nepagrįstai pritaikė mažesnį suteiktų paslaugų apmokestinimo tarifą, deklaratyviai remdamasis vien savo vidiniu įsitikinimu, o ne ieškovės atstovų paaiškinimais ir faktiniu suteiktų paslaugų kiekiu (jų savikaina).

7.2. Pirmosios instancijos teismas negalėjo paskaičiuoti mažesnio, nei įpratai, paslaugų tarifo, kadangi: visi į ieškovės akcizinį sandėlį atgabenti naftos produktai buvo tik vienos rūšies, t.y. tolimesnei realizacijai neparuoštas dyzelinas; sutarties priedo 1 punktu šalys aiškiai apibrėžė, jog po kompleksinių paslaugų suteikimo (dyzelino žymėjimo ir sumaišymo) ieškovės kuro talpyklose (2 sandėliuose) bus sandėliuojamas ir išpilstomas į atsakovės autocisternas ieškovės apdorotas dyzelinas ir biodyzelinas, kuris bus tinkamas tolimesnei realizacijai, tai reiškia, jog pagal susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką konkreti ieškovės suteiktų paslaugų kaina per ataskaitinį laikotarpį buvo apskaičiuojama atsižvelgiant ne į pristatyto dyzelino (kaip žaliavos kiekį), o į bendrą ieškovės sandėliuose laikomą realizacijai paruošto dyzelino ir biodyzelino kiekį, kurio dalis per ataskaitinį laikotarpį buvo perkraunama į atsakovės autocisternas, o kita dalis paliekama saugoti ieškovės akciziniame sandėlyje; ieškovės teikiamos kompleksinės paslaugos apėmė ir naftos produktų (dyzelino) sumaišymą su biopriedais (RRME), ko pasekoje buvo gaunamas biodyzelinas; visi dyzelino priedai (biopriedai ir dažikliai/žymekliai) buvo pristatomi į ieškovės sandėlius atskirai nuo naftos produktų – tolimesnei realizacijai neparuošto dyzelino; po ieškovės kompleksinių paslaugų suteikimo (pvz. dyzelino sumaišymo su RRME) ieškovės sandėlyje buvo saugomas ir išpilstomas į atsakovės autocisternas sumaišytas (pagamintas) biodyzelinas, kurio bendras kiekis buvo lygus dyzelino ir RRME sumai; po RRME pristatymo į ieškovės sandėlius, atsakovė išsiveždavo autocisternomis atgabentą RRME ne kaip atskirą produktą, o kaip didesnį sandėliuoto dyzelino ir biopriedo mišinio (biodyzelino) kiekį; kadangi biodyzelinas taip pat yra naftos produktas, jis kartu su tolimesnei realizacijai paruoštu dyzelinu buvo apmokestinamas pagal sutartį 7,00 Eur + PVM už 1000 kg (1 t.) tarifu.

7.3. Tik naftos produktams pristatytiems autocisternomis galima buvo taikyti mažesnį tarifą, RRME buvo sumaišytas būtent su geležinkelio transportu atgabentais naftos produktais tik kaip priedas, o sumaišius gautas bendras biodyzelino kiekis perkrautas į atsakovės transportą. RRME perkrauto kiekio negalima tapatinti su naftos produktais, nes dėl priedų šalys susitarė atskirai, kad šis priedas bus tiesiog sumaišomas su naftos produktais kaip ir pavyzdžiui kuro dažikliai (žymekliai). Pažymėtina ir tai, kad dažiklių ir žymeklių kiekio atsakovė neginčija. Todėl RRME priskyrimas prie naftos produktų iškreipė tarp šalių susiklosčiusius tęstinius sutartinius santykius, sąlygojo netinkamą teismo atliktą sutarties nuostatų aiškinimą, o tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Naftrus“ prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ginčo šalys „numanomai“ susitarė dėl RRME perkrovimo paslaugos mokėtino įkainio dydžio tiesioginio priklausymo nuo naftos produkto (dyzelino) atgabenimo į apeliantės sandėlius būdo (traukinio vagonų cisternomis ar auto cisternomis), nors rašytinė sutartis ir jos priedai tokio šalių susitarimo neįtvirtino.

8.2. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, 2017-06-16 vykusio teismo posėdžio metu, apeliantės vadovas A. P., atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, kelis kartus vienareikšmiškai patvirtino ir pripažino, jog rašytinė sutartis ir jos priedai nereguliuoja RRME perkrovimo paslaugos atlygintinumo sąlygų. Taip pat A. P. patvirtino, kad tvirtinant rašytinę sutartį buvo susitarta tik dėl naftos produktų atgabenimo ir perkrovimo, o RRME – nėra naftos produktas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog nėra konkretaus ir aiškaus ginčo šalių susitarimo dėl RRME perkrovimo paslaugų įkainių taikymo – todėl pagrįstai gali būti taikomas diferencijuotas įkainis, nustatytas sutarties priedo Nr. 1 nuostatose (2.1. p.), t. y. RRME kiekiui atvežtam į apeliantės sandėlius geležinkelio cisternomis taikomas 7,00 Eur + PVM už 1 000 kg perkrovimo įkainis, o autocisternomis pristatytam RRME – 3,00 Eur+ PVM už 1 000 kg įkainis.Tuo atveju, jeigu būtų pripažintas apeliantės reikalaujamas RRME perkrovimo paslaugų apmokestinimo būdas, būtų iš esmės pakeistas rašytinės sutarties ir jos priedo Nr. 1 turinys, t. y. būtų keičiamas ginčo šalių raštu, derybų metu, laisva valia, sutarties priede Nr. 1 (2.1. p.) sutartas naftos produktų perkrovimo paslaugos apmokestinimo būdas, kuris šiai dienai galiojančios sutarties pagrindu vienareikšmiškai yra siejamas tik su naftos produktų pristatymo į apeliantės sandėlius transporto būdu (geležinkelio cisternoms ar autocisternomis). Tokiu atveju apeliantei būtų sudaryta galimybė reikalauti atlygio iš atsakovės pagal tariamai egzistavusį nerašytą susitarimą, taip paneigiant rašytinių sutartinių santykių stabilumą ir atsakovės teisėtus lūkesčius dėl sutarties vykdymo pagal iš anksto suderintas ir raštu patvirtintas sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Bylos duomenimis nustatyta, 2016 m. sausio 28 d. tarp ieškovės UAB „Baltic Oil Company“ ir atsakovės UAB „Naftrus“ buvo sudaryta akcizinių naftos produktų sandėlio paslaugos sutartis Nr. 2016/01/28, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei UAB „Naftrus“ naftos produktų (dyzelino ir biodyzelino) priėmimo, sandėliavimo, saugojimo ir perkrovimo į kliento autocisternas paslaugas, už kurias atsakovė įsipareigojo sumokėti per 3 kalendorines dienas po sąskaitos gavimo dienos. Sutarties priedo Nr. 1 1 punkte nurodoma, kad „Šalys susitaria, kad kliento naftos produktas, numatomas sandėliuoti paslaugos teikėjo talpyklose, yra dyzelinas, biodyzelinas atitinkantis LST EN 590:2004 standartą. Sutarties priedo Nr. 1. 2.1 punktu šalys susitarė, jog už naftos produktų, gautų į sandėlį geležinkeliu, perkrovimą sumaišymą su biopriedais, žymėjimą žymikliu ir dažikliu, įforminimą dokumentais ir perkrovimą iš ieškovės sandėlio į atsakovės autocisternas UAB „Naftrus“ ieškovei – paslaugų teikėjui mokės po 7,00 Eur + PVM už 1000 kg (1 t.) naftos produktų, o už naftos produktų, gautų autocisternomis į sandėlį – po 3 Eur plius PVM už 1000 kg naftos produktų. Ieškovė pagal sutartį suteikė paslaugų už 27 683,06 Eur bei pateikė atsakovei apmokėti 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą BOC Nr. 2016-122, 27 683,06 + PVM, iš viso 33 496,50 Eur. Atsakovė suėjus terminams apmokėjo tik dalį ieškovės pateiktos sąskaitos ir liko skolinga 14 540,24 Eur už perkrautų 1741,676 tonos naftos produktų.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčo kiekį sudaro RRME kiekis, jis pristatytas į ieškovės sandėlius ne geležinkeliu, o autocisternomis, sprendė, kad teisinga skaičiuoti šiuo atveju atlygį, nustatytą naftos produktams, įvežtiems autocisternomis – tai yra, po 3 Eur už naftos produkto toną, plius PVM (Akcizinių naftos produktų sandėlio paslaugos sutarties Nr. 2016/01/28 Priedo Nr. 1 ir 2.1 punktai) ir tai būtų – 6 322,28 Eur (1 741,676 tona x 3,00 Eur plius PVM). Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai RRME sutapatino su naftos produktais, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusių tęstinių sutartinių santykių praktiką ir nepagrįstai pritaikė mažesnį suteiktų paslaugų apmokestinimo tarifą, deklaratyviai remdamasis vien savo vidiniu įsitikinimu, o ne ieškovės atstovų paaiškinimais ir faktiniu suteiktų paslaugų kiekiu (jų savikaina).Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutarties priedo Nr. 1 2.1 punktu šalys susitarė dėl mokesčio, kurio dydis priklauso nuo to, kokiu būdu į sandėlį gaunami naftos produktai, bet nesusitarė nuo kokio kiekio – gauto į sandėlį, perkrauto, sumaišyto su biopriedais, žymėto žymikliais ir dažikliais, įforminto dokumentais ar pakrauto iš sandėlio į atsakovės autocisternas, jie tą mokestį skaičiuos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sutarties aiškinimui, nes iš sutarties turinio akivaizdu, kad šalys susitarė dėl diferencijuotų įkainių, priklausomų nuo produktų transportavimo priemonės. Todėl nesant konkretaus ginčo šalių susitarimo dėl RRME perkrovimo paslaugų įkainių taikymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad RRME kiekiui gali būti taikomas diferencijuotas įkainis, nustatytas sutarties priedo Nr. 1 nuostatose (2.1. p.), t. y. RRME kiekiui atvežtam į apeliantės sandėlius geležinkelio cisternomis taikomas 7,00 Eur + PVM už 1 000 kg perkrovimo įkainis, o autocisternomis pristatytam RRME – 3,00 Eur+ PVM už 1 000 kg įkainis.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių 2016 m. sausio 28 d. akcizinių naftos produktų sandėlio paslaugos sutarties bei sutarties priedo Nr. 1 2.1. punkto sąlygas CK 6.193–6.195 straipsnių, CK 1.5 straipsnio nuostatų prasme. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, nereiškia įrodinėjimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

20. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistinos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Baltic Oil company“ (įmonės kodas 164678527) atsakovei UAB „Naftrus“ (įmonės kodas 1722337671) 907,50 Eur (devynių šimtų septynių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė