Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-03-03 · Administracinė byla Nr. I1-158-279/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-25Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2022-03-03Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
I1-158-279/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00364-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-158-279/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00364-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 37.3.; 55.1.1
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui A. O. (A. O.),teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. O. (A. O.) (toliau – pareiškėjas) skundu (1 t., b. l. 1-2) bei jo patikslinimu (1 t., b. l. 185-187) (toliau pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad besigydant LAVL 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val. įvyko konfliktas, po kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktais, surašyti du analogiški tarnybiniai pranešimai. Nurodė, kad už pažeidimą pagal BVK 142 straipsnį jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pažymėjo, kad dėl to pačio pažeidimo LAVL direktorius kreipėsi į Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK). 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 200 Eurų bauda. Nurodė, kad LAVL ir Kauno AVPK pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes jis už tą patį įvykį buvo nubaustas du kartus, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas dėl tokių veiksmų kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2019 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino pažeistą pareiškėjo teisę ir panaikino paskirtą 200 Eurų baudą. Pažymėjo, kad pareiškėjas serga sunkiomis psichinėmis ligomis, todėl aplinkybė, kad metus jis buvo laikomas baustu, turėjo rūpintis neteisėtos nuobaudos panaikinimo, ilgą laiką buvo nežinioje, nerime, kas neigiamai paveikė jo sveikatą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, LAVL prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. LAVL atsiliepimuose (1 t., b. l. 12-15, 2 t., b. l. 31-33) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. buvo gydomas psichiatrijos skyriuje. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val. atvedus pareiškėją į LAVL psichiatrijos skyriaus vedėjos kabinetą ir informavus, jog jis išrašomas ir turės išvykti planiniu konvojumi, jis pradėjo vartodamas necenzūrinius žodžius šaukti, pareigūnams nurodžius nusiraminti, toliau vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė bei pašokęs nuo kėdės, mojuodamas rankomis, puolė link medicinos personalo. Pareiškėjas buvo išvestas iš kabineto, tačiau vedamas toliau grasindamas šaukė. Uždarius į kamerą, daužė duris, garsiai šaukė, grasino su visais susidoroti ir tik pakartotinai įspėjus, jog bus panaudotos specialiosios priemonės, nusiramino. Pažymėjo, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimų. Padaryto pažeidimo faktą patvirtino LAVL apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas bei LAVL psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą, LAVL direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 5 paroms. Nurodė, kad LAVL 2018 m. lapkričio 21 d. raštu dėl pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo kreipėsi į Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK, kuris vadovaudamasis ANK 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ir ANK nuostatos. Pažymėjo, kad LAVL veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, Kauno AVPK prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Kauno AVPK atsiliepime (2 t., b. l. 1-4) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno AVPK pareigūnai 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą nubausti pareiškėją priėmė vadovaudamiesi turimais iš LAVL gautais duomenimis, kuriuose aprašyti pareiškėjo veiksmai, atitinkantys administracinius nusižengimus, numatytus 506 straipsnio 4 dalyje, 507 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad Kauno AVPK pareigūnai nenustatė aplinkybių, kad administracinė teisena negalima, kaip tai numatyta ANK 591 straipsnyje, taip pat Kauno AVPK pareigūnai neturėjo informacijos susijusios su pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymu, drausmės laikymusi. Pažymėjo, kad Kauno AVPK veikė atidžiai ir apdairiai, kaip buvo galima veikti susiklosčiusioje situacijoje, turint nurodytus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL ir Kauno AVPK, dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas LAVL ir Kauno AVPK neteisėtus veiksmus sieja su ta aplinkybė, kad jie pažeidė dvigubo nebaudžiamumo principą.

ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negalima jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem) tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad negalima ne tik bausti du kartus, bet ir persekioti ar teisti du kartus dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (to paties poelgio) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas Kapetanios ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 3453/12; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-570/2010). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą patį teisės pažeidimą, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-303/2017).

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl pareiškėjo netinkamo elgesio 2018 m. lapkričio 15 d. surašyti LAVL darbuotojų tarnybiniai pranešimai (1 t., b. l. 22-23). LAVL direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo remiantis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktais pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms (1 t., b. l. 20). Pareiškėjas jam LAVL direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, paskirtą nuobaudą atliko laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. (1 t., b. l. 21).

Iš 2018 m. lapkričio 21 d. LAVL rašto dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo nustatyta, kad LAVL į Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK kreipėsi dėl galimai pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 507 straipsnį, administracinių nusižengimų protokolo surašymui (1 t., b. l. 16). Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir remiantis ANK 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 200 Eur bauda (1 t., b. l. 3, 18). Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti minėtą nutarimą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 28 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutarime konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas, nes jam buvo pritaikyta drausminė nuobauda ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 5-6). LITEKO duomenų bazės duomenimis minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d.

Nagrinėjamojoje byloje konstatavus, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas, byloje konstatuojami ir neteisėti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamų LAVL ir Kauno AVPK veiksmai, pareiškėjo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad LAVL neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji 2018 m. lapkričio 21 d. neteisėtai inicijavo administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu aiškiai žinodama, kad už tuos pačius veiksmus pareiškėjui LAVL direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms. Kauno AVPK neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Kauno AVPK nevisapusiškai ištyrė administracinės bylos aplinkybės, kaip tą numato ANK 567 straipsnis. Kauno AVPK atsiliepime nurodytas argumentas, kad Kauno AVPK nagrinėdama administracinę bylą neturėjo duomenų apie pareiškėjui pritaikytą drausminę nuobaudą, laikomas nepagrįstu. Teismo vertinimu, aplinkybę apie pareiškėjui pritaikytą drausminę nuobaudą, Kauno AVPK galėjo sužinoti tarpusavyje bendradarbiaudama su LAVL, kuri inicijavo administracinę teiseną.

Pareiškėjas skundu iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL ir Kauno AVPK prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su tokiomis aplinkybėmis, kad jis serga sunkiomis psichinėmis ligomis, metus jis buvo laikomas baustu, turėjo rūpintis neteisėtos nuobaudos panaikinimo, ilgą laiką buvo nežinioje, nerime, kas neigiamai paveikė jo sveikatą.

Neturtinės žalos atlyginimo būdo aspektu akcentuotina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žiūrėti, pavyzdžiui 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).

Teismas sutinka, kad pareiškėją neteisėtai patraukus administracinėn atsakomybėn pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėją patraukus administracinėm atsakomybėn buvo pakenkta jo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovės atstovai būtų sąmoningai stengęsi sukelti nepatogumus pareiškėjui. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai nėra susiję su priimtais LAVL ir Kauno AVPK veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 200 Eur bauda, Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutarimu buvo panaikinta, todėl pareiškėjui paskirtos baudos mokėti neteko. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas pažymi, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. O. (A. O.) teisė, Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui neteisėtai pareiškėją patraukus administracinėn atsakomybėn, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė