- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- I1-2931-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00364-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad besigydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val. įvyko konfliktas, po kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktais, surašyti du analogiški tarnybiniai pranešimai. Nurodė, kad už pažeidimą pagal BVK 142 straipsnį jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pažymėjo, kad dėl to pačio pažeidimo LAVL direktorius kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (toliau – ir Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK). 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 200 Eurų bauda. Pareiškėjo manymu tai yra tyčiniai LAVL direktoriaus veiksmai. Akcentavo, kad tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė draudžia asmenį du kartus bausti už tą patį pažeidimą. Nurodė, kad dėl tokių veiksmų kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2019 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino pažeistą pareiškėjo teisę ir panaikino paskirtą 200 Eurų baudą. Pažymėjo, kad pareiškėjas serga sunkiomis psichinėmis ligomis, todėl aplinkybė, kad metus jis buvo laikomas baustu, turėjo rūpintis neteisėtos nuobaudos panaikinimo, ilgą laiką buvo nežinioje, nerime, kas neigiamai veikė jo sveikatą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant. Atsiliepime (b. l. 12-15) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. buvo gydomas psichiatrijos skyriuje. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 10 val., atvedus pareiškėją į LAVL psichiatrijos skyriaus vedėjos kabinetą ir informavus, jog jis išrašomas ir turės išvykti planiniu konvojumi, jis pradėjo vartodamas necenzūrinius žodžius šaukti, pareigūnams nurodžius nusiraminti, toliau vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė bei pašokęs nuo kėdės, mojuodamas rankomis, puolė link medicinos personalo. Pareiškėjas buvo išvestas iš kabineto, tačiau vedamas toliau grasindamas šaukė. Uždarius į kamerą, daužė duris, garsiai šaukė, grasino su visais susidoroti ir tik pakartotinai įspėjus, jog bus panaudotos specialiosios priemonės, nusiramino. Pažymėjo, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimų. Padaryto pažeidimo faktą patvirtino LAVL apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas bei LAVL psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą, LAVL direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 5 paroms. Nurodė, kad LAVL 2018 m. lapkričio 21 d. raštu dėl pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo kreipėsi į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK, kuris vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos. Pažymėjo, kad LAVL veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakovės atstovė pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl pareiškėjo netinkamo elgesio 2018 m. lapkričio 15 d. surašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų tarnybiniai pranešimai (b.l. 22-23). 2018 m. lapkričio 21 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimu (b.l. 20) dėl nuteistojo nubaudimo, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktais paskirta nuobauda – 5 paroms perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas jam Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018-11-21 nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, paskirtą nuobaudą atliko laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. (b.l. 20-21).
Iš 2018 m. lapkričio 21 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo (b.l. 16) nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK kreipėsi dėl galimai pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 507 straipsnį, administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu (b.l. 3, 18) pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 507 straipsnio 1 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bauda. Pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti minėtą nutarimą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. spalio 28 d. nutarimu (b.l. 5-6) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Liteko duomenų bazės duomenimis minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d.
Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu panaikintas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas, o ne Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kurios veiksmus skundžia pareiškėjas, priimtas aktas. ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktą dėl šio kodekso 506 straipsnio 4 dalyje bei 507 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai. ANK 567 straipsnis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek galima per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (1 dalis); priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninė policijos komisariatui tik pateikė faktinius duomenis, kuriuos įvertinti ir juos pripažinti ar nepripažinti įrodymais ANK 569 straipsnio prasme buvo policijos komisariato pareiga, nes būtent policijos komisariatas atsakingas už visapusišką ir objektyvų bylos nagrinėjimo ištyrimą. Pažymėtina tai, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK priėmė nutarimą, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu panaikintas ir tokiu būdu pažeista pareiškėjo teisė buvo atkurta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės- Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus pareiškėjo nurodytu aspektu. Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, t.y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.