Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1.2.3.2.5, 1.2.3.2.10, 1.2.4.1, 1.2.27.1, 2.1.15.1.1, 2.1.15.1.2, (S).

2010 m. birželio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujanciojo Stasio Lemežio,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. V., gimes (duomenys neskelbtini) Varenos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasiu išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Varenos rajono apylinkes teismo 1993 08 30 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams, vadovaujantis BK 47 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, teistumas išnykes; 2) Varenos rajono apylinkes teismo 1998 01 13 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 1 d. laisves atemimu trejiems metams su 1/5 dalies turto konfiskavimu; 3) Šalcininku rajono apylinkes teismo 2000-03-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams su 1/10 dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 str. 3 d. prie paskirtos bausmes prideta dalis neatliktos bausmes pagal 1998 01 13 nuosprendi ir galutine subendrinta paskirta bausme – laisves atemimas 1 metams 6 menesiams su 1/10 dalies turto konfiskavimu; 4) Vilniaus apygardos teismo 2003-09-11 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 3 metams; 5) Varenos rajono apylinkes teismo 2005-09-11 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisves atemimu 3 menesiams, pritaikius BK 64 str. 1,3 d. bausmes subendrintos ir prie Vilniaus apygardos teismo 2003 09 11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metu 11 men. 22 d. laisves atemimo bausmes dalies prideta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 metams ir 2 menesiams; 6) Varenos rajono apylinkes teismo 2009-12-02 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisves atemimu 4 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose, bausmes neatlikes, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. V., budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, sunkiai sužalojo A. L., gimusi (duomenys neskelbtini) m., o butent: jis, 2009 m. spalio 12 d., laikotarpyje nuo 17:00 val. iki 19:00 val., (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, savo namuose, be jokios priežasties, tycia sudave viena smugi su peiliu A. L. i dešiniji šona, tuo padarydamas kiaurymini durtini – pjautini pilvo dešines puses sužalojima su kepenu dešines skilties ir tulžies pusles sužalojimais, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais A. V. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Jis gi, toje pacioje vietoje, tuo paciu laiku, asmeninio konflikto metu, tycia nužude S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m., o butent: 2009 m. spalio 12 d., laikotarpyje nuo 17:00 val. iki 19:00 val., (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, savo namuose, be jokios priežasties, po A. L. sužalojimo, tycia sudave viena smugi su peiliu S. K. i kaire krutines lastos puse, tuo padarydamas nukentejusiajam kiaurymini durtini – pjautini krutines lastos ertmes sužalojima su kairio širdies skilvelio ir kairio plaucio pažeidimu, del ko nuo umaus nukraujavimo i krutines lastos ertme S. K. mire, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Be to, A. V., panaudodamas fizini smurta pasipriešino policijos pareigunui T. C., atliekanciam viešojo administravimo funkcijas, o butent: jis 2009 m. spalio 13 d. apie 10:30 val. K. kaime, Varenos rajone, budamas apsvaiges nuo alkoholio, savo namuose, guledamas lovoje nepakluso Varenos rajono policijos komisariato Kriminalines policijos skyriaus tyrejo T. C. teisetam reikalavimui atsikelti ir važiuoti i policijos komisariata apklausai ir aktyviais veiksmais pasipriešino pareigunui, einanciam tarnybines pareigas, apsisukdamas lovoje ketino peiliu smogti T. C., bet pareigunas išmuše peili iš kaltinamojo rankos ir panaudojus jega, besipriešinanti A. V. kartu su policijos pareigunu nuvede iki policijos automobilio bei pristate i Varenos policijos komisariata, t.y. A. V. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis A. V. kaltu del jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parode, kad prisimena, jog dure peiliu S. K., taciau neprisimena, kad A. L. buvo atejes pas ji ir kad jis ji butu sužalojes, policijos pareiguno T. C. nužudyti nenorejo ir nesikesino jo nužudyti, jokio peilio jis neturejo. Parode, kad su A. L. ir S. K. buvo pažistami apie 20 metu, kartu su jais užaugo, su jais buvo normalus, geri santykiai. 2009 m. spalio 12 d. su S. K. ryte išgere, po to S. K. nuejo pas save namo, o jis nuejo miegoti. Veliau parejo žmona ir jis kartu su ja nuejo pas A. L., kuris kartu su S. K. gere degtine prie A. L. namo. Jis prie ju prisedo ir gere kartu su jais. Geriant alkoholi, S. K. padave pinigu jo žmonai I. M., kad ji nueitu i parduotuve ir nupirktu kelis butelius degtines. Ji parneše degtines, visi gere toliau. Po to A. L. motina pradejo visus barti ir jie išsiskirste, jis su S. K. ir žmona I. išeidami pasieme neišgertus 2-3 butelius degtines, kurie priklause S. K., nes buvo pirkti už jo pinigus. Visi nuejo pas kaltinamaji toliau gerti. Begeriant S. K. jam tikriausiai kažka pasake ir jis, pjaustydamas dešra užkandai, peiliu S. K. „stuktelejo“ i krutines puse. Po „stuktelejimo“ S. K. dar sedejo, jie dar kažka kalbejosi, paruke ir S. K. išejo. Jam išejus jis dar paruke ir nuejo miegoti. Ryte užejo pas motina, kuri pasake, kad S. K. mires, o A. L. sužalotas. Ta diena ryte su S. K. išgere 3 butelius vyno, o veliau gere degtine, kiek išgere neprisimena. Durti peiliu S. K. nenorejo – taip išejo. Grižes iš mamos i savo kambari nusiskuto, apsirenge, sugyventine dar paklause, kur jis rengiasi, atsake, kad ruošiasi, nes vis tiek tuoj atvažiuos policijos pareigunai. Žmona ruoše valgyti, o jis atsigule i lova ir žiuredamas televizoriu užmigo. Ta ryta jis buvo išgeres 2 litru talpos buteli alaus, degtines negere. Prabudo tada, kai i kambari atejo T. C.. Žinojo, kad tai kriminalines policijos pareigunas, kuris pastoviai vaikšto be uniformos. Kaltinamasis kažka pasake T. C. ir jam besikeliant iš lovos T. C. užlauže rankas. Pasake, kad nelaužtu ranku, bet jis dar labiau prispaude prie žemes ir pakviete pagalba. Atejo kitas pareigunas, ji nuvede i mašina ir prirakino prie kažkokio troso. Peilio lovoje jis neturejo ir niekada jo nesinešiojo kišeneje. Durti peiliu T. C. net nesikesino. Aiškina, kad T. C. kirsti peiliu negalejo, nes jis jau buvo apsirenges ir pasiruošes važiuoti i policija. Jokio smugio peiliu jis nedare, gulejo lovoje, buvo apsirenges ir susidejes daiktus i sportine rankine. Besikeliant iš lovos T. C. jam užlauže rankas, kodel jis taip padare, pasakyti negali. Del ivykio su A. L. nieko pasakyti negali, nes net neprisimena, kad jis butu atejes i jo namo dali, apie sužalojima sužinojo ryte iš mamos.

Analogiškus parodymus kaltinamasis A. V. dave apklausiamas itariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas itariamuoju 2009 10 14 A. V. parode, jog prisimena, kad su S. K. gere degtine jo namo verandoje, jis pjauste peiliu dešra, toliau nebeprisimena. Neprisimena ar buvo atejes A. L. ir ar jis jam dure peiliu, to neprisimena, su A. L. niekada susipykes nebuvo. Nežino, kaip cia viskas ivyko. Anksciau nebuvo taip, kad ko nors neprisimintu. Neskaiciavo kiek ta diena išgere degtines (T.1, b. l. 168-169). Apklausiamas itariamuoju 2009-10-14 A. V. parode, kad pjauste dešra, S. K. sedejo prie stalo ant minkštasuolio, jis kažka jam pasake, neprisimena ka, bet matyt kažka, kas jam nepatiko, todel turetu rankoje peiliu tiesiog jam stuktelejo i krutine. Tuo metu kaltinamasis buvo atsistojes ir stovejo prie S. K.. S. K. dar kiek pasedejo, o paskui išejo. Kai S. K. išejo, jis nuejo miegoti. Kita ryta nuejo pas mama (gyvena tame paciame name), kuri pasake, kad S. K. rastas negyvas, kad jis papjautas. Jis prisimine, kad iš vakaro S. K. pas ji verandoje gere ir jis jam idure peiliu. Tada suprato, kad jis S. K. ir nudure. Apžiurejes pastebejo, kad kruvina ta vieta ant minkštasuolio, kur sedejo S. K.. Suprato, kad nužude žmogu, bet kai jam dure, tai tikrai nenorejo jo užmušti (T. 1, b.l. 173-174). Parodymu patikrinimo vietoje metu A. V. parode vieta, kur sedejo S. K., o jis stovejo, rankoje laike peili, po to, kai S. K. jam kažka pasake, kas jam nepatiko, jis peiliu dure S. K. i krutines sriti (T. 1, b. l. 175-179). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo 2009-10-22 A. V. parode, kad ryte, apie 10:00 – 10:30 val., jis nuejo pas netoliese gyvenanti kaimyna S. K., kuris buvo grižes iš darbo po nakties, buvo truputi išgeres. S. K. dave 20 litu, kad nupirktu du butelius vyno ir dvieju litru buteli alaus. Atnešta vyna ir alu abu išgere ir išsiskirste. Veliau žmona I. jam atneše dvieju litru buteli alaus. I. M. pasake, kad S. K. geria pas A. L.. Jis nuejo pas juos, prisedo prie ju ir kartu gere. Buvo vienas pradetas butelis, kitas stovejo pilnas. L. motina liepe sunui nueiti parvesti karve, bet jis nenuejo. K. padave I. M. pinigu, kad ji nupirktu du butelius degtines, duonos ir miltu, I. viska nupirko. A. L. motina vel pradejo rekti, tada jis su S. K. parejo pas ji namo ir verandoje gere atsinešta degtine. Prisimena, kad išgere du butelius degtines, dar gere. Jis pjauste dešra, o S. K. pradejo ant jo kažka vapalioti. Tada jis jam stuktelejo kažkur i pilva ranka, kurioje buvo peilis. Po to gere toliau, paruke, po to S. K. atsikele ir išejo namo. Ryte, kai atsikele, sugyventine pasake, kad L. kažka perpjove per drabužius peiliu, kad stuktelejo K., jis pasedejo, o paskui išejo, o šiandien jis negyvas. Jis pamate ant minkšto virtuvinio kampo, kur sedejo S. K., krauja. To momento, kad butu atejes L., jis neprisimena (T. 1, b. l. 181-182). Apklausiamas itariamuoju 2009-10-11 A. V. parode, kad pasilieka prie savo ankstesniu parodymu, neprisipažista, kad peiliu sužalojo A. L., prisipažista, kad peiliu idure S. K., bet jo užmušti nenorejo. Spalio 13 d. ryte atvažiavo policija, jis miegojo savo kambaryje, buvo išgeres du litrus alaus. Prie savo lovos pamate du policijos pareigunus, kuriuos iš matymo pažista, vienas iš ju buvo kriminalistas C., kuris paprastai vaikšto be uniformos, kitas buvo taip pat be uniformos. Jie jam kažka pasake, jis jiems kažka atsake, bet iš lovos nesikele. Tada jie vel kažka pasake, jis pasikele iš lovos ir jiems kažka atsake. Tada abu pareigunai ji pagulde ant žemes, užsuko rankas ir jas surakine antrankiais išvede iš namo. Jis jokio peilio neturejo, niekam jo nedure. Žino, kad jie abu yra policijos pareigunai. Su T. C. niekada jokiu reikalu neturejo, todel T. C. nera jokio reikalo kalbeti netiesa (T. 1, b. l. 185-186). Pareiškus galutini itarima, apklausiamas itariamuoju, 2010-03-18 A. V. prisipažino peiliu sužalojes S. K., bet užmušti jo nenorejo. O A. L. ta diena pas ji iš viso nebuvo atejes i namus, todel neprisipažista, kad ji sužalojo. Prieš policijos pareiguna C. su peiliu nešokinejo, nebande jo sužaloti ar nužudyti (T. 1, b. l. 190).

Nukentejusysis A. L. parode, kad su kaltinamuoju pažistami apie 20 metu, niekada tarp ju jokiu konfliktu nebuvo, nebuvo net susipyke. 2009-10-12, prieš pietus S. K. atejo pas ji, dave 100 Lt ir jis parneše du butelius degtines. Begeriant atejo A. V. su I. M., išgere antra buteli. S. K. dave I. pinigu, kurie buvo like nuo 100 Lt, I. nuejo nupirkti degtines, bet pas ji jau nebegere, nes motina jam liepe parvesti karve, o sveciai išejo pas kaltinamaji i namus. Išeidamas S. K. pakviete ji ateiti pas A. V., nes butent jis buvo daves pinigu degtinei, todel ir pasake, kad jeigu nori „dagert“, ateik. Ji kviete išgerti S. K., todel parvedes karve namo, jis nuejo pas A. V.. Atejes i veranda rado sedinti ant suoliuko S. K., I. M. stovejo palei duris, o A. stovejo laikydamas rankoje peili, jam nieko nesakes peiliu dure i dešini šona, už ka dure, nežino iki šiol, tam nebuvo jokios priežasties. Jis pajuto aštru skausma šone ir išbeges iš verandos, praejes kelis metrus pargriuvo. Pro šali ejo S. C. ir R. N., ji parvede namo, o svainis iškviete greitaja pagalba, kuri ji išveže i ligonine, kur operavo. Buvo pažeistos kepenys. Prašo priteisti 500 Lt turtines žalos už pirktus vaistus ir 3000 Lt neturtines žalos.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G829/09(06) nurodyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta durtine-pjautine kiaurymine pilvo dešines puses žaizda su kepenu dešines skilties ir tulžies pusles sužalojimu. Žaizda padaryta aštraus duriamai pjaunancio daikto poveikyje. Sužalojimas padarytas vieno poveikio pasekoje, galejo buti padarytas peiliu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (T.1, b. l. 77-78). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G12-829/09/10(06) matyti, kad po padarytu sužalojimu A. L. galejo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimai padaryti vienu irankiu. Iš pateiktu dvieju peiliu, didesne tikimybe, kad sužalojimai A. L. padaryti peiliu Nr. 2, sužalojimai kune atitinka drabužiuose esamus sužalojimus (T.1, b. l. 79-81).

Liudytojas R. N. parode, kad 2009-10-12, vakare, apie 19 val. ejo i namus iš švogerio S. C., pamate, kad šalia K. sodybos kažkas sedi, priejes pamate A. L.. Paklause, kas atsitiko, jis atsake, kad ji V. perpjove. Netrukus priejo S. C. ir jie dviese partempe A. L. namo ir iškviete greitaja pagalba. Kaltinamaji pažista ir ji charakterizuoja kaip aršu žmogu.

Liudytojas S. C. parode, kad 2009-10-12, vakare, jis ejo pas savo švogeri, pamate A. L., kuris sedejo prie K. sodybos šalikeleje. Ta sodyba yra apie 50m nuo A. V. sodybos. Jis su R. N. paeme už ranku (pažastu) A. L. parneše namo, kurie yra už 100 metru. Jo svainis R. N. buvo priejes anksciau, todel ju pokalbio jis negirdejo. Namuose pamate žaizdas ir kruvinus drabužius, žaizda buvo pilvo srityje. Namiškiai iškviete greitaja pagalba.

Išanalizavus šiuos irodymus kolegija daro išvada, kad butent kaltinamasis A. V. dure peiliu A. L. ir padare jam sunku sveikatos sutrikima. Nors kaltinamasis nepripažista sužalojes A. L., nes neprisimena, kad A. L. buvo atejes pas ji i namus, taciau pats nukentejusysis A. L. parode kaip viskas ivyko, nukentejusiojo parodymus patvirtina liudytojai R. N. ir S. C., teismo medicinos specialisto išvadas. Kad kaltinamasis sužalojo A. L. 2009 m. spalio 13 d. ryte, kaltinamajam pasake ir jo sugyventine I. M.. Teismas atsižvelgia i tai, kad ivykio metu kaltinamasis buvo labai girtas, nes visa diena girtavo, todel gali ivykio ir neprisiminti. Kodel A. V. dure peiliu nukentejusiajam A. L. nustatyti nepavyko, pagrinde del persigerimo alkoholiu, kai savo veiksmu jau nebekontroliavo.

Nukentejusioji L. N., žuvusiojo S. K. sesuo parode, kad kaltinamaji pažista nuo vaikystes, gyvena viename kaime. Ryte paskambino kaimyne ir pasake, kad S. K. guli negyvas. Ji pagalvojo, kad sušalo, nes brolis dažnai gerdavo. Atbego ir rado ji negyva visai netoli nuo namu. Ji šauke, A. V. motina ir sugyventine vaikšciojo aplink nama ir net neatejo pažiureti ko ji rekia. Prie jos priejo viena moteris ir pasake, kad jis nužudytas, nes kaltinamojo sugyventine praše pagalbos pas juos , kad paskambintu, sake, kad A. suvare K. peili, bet tie žmones nepatikejo ir išvare sugyventine. Ta ryta A. vede policininkai, jos sunus sake A.: „Ka tu padarei?“, o jis atsake: „Aš mažai padariau, dar ir tau taip gali buti“. Vedamas A. buvo girtas. S. K. palaidojo ji, prašo priteisti 3700 Lt laidojimo išlaidu.

Nukentejusioji D. J. apie tevo mirties aplinkybes nieko nežino. Tevas jai padedavo materialiai, prašo priteisti 50 tukstanciu litu moralinei žalai atlyginti, kaltinamasis yra sveikas vyras ir gali dirbti.

Iš 2009-10-13 ivykio vietos apžiuros protokolu matyti, kad ant kelio ties T. sodyba, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, rastas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su žaizda kaireje krutines puseje. A. V. gyvenamajame name, verandoje, ant grindu, baldu rastos demes, panašios i krauja, peilis, o kieme prie laiptu rastas i žeme ikištas dar vienas peilis (T. 1,b. l.20-44).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 354/09 (06), nurodyta, kad S. K., gim. 1952-06-01, lavone rasta durtine - pjautine, kiaurymine i krutines lastos ertme, žaizda krutines lastos kaireje puseje, kairio plaucio viršutines skilties priekinio krašto pjautinis pažeidimas, kiaurinis durtinis - pjautinis širdipleves pažeidimas, kiauryminis i skilvelio ertme durtinis - pjautinis kairio širdies skilvelio šonines sieneles pažeidimas padaryta neužilgo iki mirties, veikiant krutines lastos kaire puse aštriu, duriancio - pjaunancio tipo, žalojanciu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. S. K. lavono kraujyje rasta 2,22% etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtuma (T.1,b. l. 51-57).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 105-354/09 (06) nurodyta, jog S. K. mirtis ivyko del kiauryminio durtinio - pjautinio krutines lastos ertmes sužalojimo su kairio širdies skilvelio ir kairio plaucio pažeidimu, umai nukraujavus i krutines lastos ertme. Sužalojimai galejo buti padaryti veikiant vienu žalojanciu irankiu ar daiktu. Tiek tyrimui pateiktas peilis Nr. 1, tiek tyrimui pateiktas peilis Nr. 2, gali veikti kaip aštrus, duriancio - pjaunancio tipo, žalojantys daiktai. Labiau tiketina kiauryminio durtinio - pjautinio krutines lastos ertmes sužalojimo padarymo galimybe veikiant peiliu Nr. 1. Kiauryminis durtinis - pjautinis krutines lastos ertmes sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui statmenai traumuojamam kuno paviršiui ir iš kaires i dešine. Po kuno sužalojimo, salygojusio mirti, padarymo, nukentejusysis trumpa laiko tarpa galejo atlikti savarankiškus veiksmus. Nuo sužalojimo padarymo momento iki mirties momento galejo praeiti keliolikos – keliu dešimciu sekundžiu laiko tarpas. Sužalojimai padaryti esant trauminiam poveikiui nukentejusiojo atžvilgiu iš priekio - kaires ir galejo buti padaryti tiek nukentejusiajam esant vertikalioje, tiek nukentejusiajam esant horizontalioje padetyje. S. K. lavono drabužiuose esantys audinio pažeidimai išsidestymu ir kryptimi atitinka, sugretinant, lavono krutines lastos kaireje puseje esancia žaizda. ( t. 1, b. l. 58-62 )

Specialisto išvadoje Nr. S 424/09 (01) nurodyta, jog dviejose nuoplovose iš ivykio vietos, ant skuduro yra S. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Dviejose nuoplovose iš ivykio vietos yra žmogaus kraujo pedsakai, atlikus DNR tyrima, gauti nepilni vieno vyriškos lyties asmens DNR profiliai, kurie sutampa su S. K. DNR profiliu su 99,999999999% tikimybe. Nuoplovoje iš ivykio vietos, ant peilio yra žmogaus kraujo pedsakai, kam priklauso pasakyti negalima, nes atlikus DNR tyrima, DNR profiliu, tinkamu asmens identifikavimui, negauta. ( t. 1, b. l. 132-142).

Išanalizavus byloje surinktus ir teisinamajame posedyje patikrintus irodymus nustatyta, kad kaltinamasis savo namo verandoje išgertuviu metu peiliu viena karta dure S. K. i krutines kairia puse, pažeisdamas kairi plauti, širdipleve, kairi širdies skilveli, ko pasekoje S. K. mire. Del šio mirtino sužalojimo padarymo savo kalte kaltinamasis pripažista, taciau nori sušvelninti savo padeti, aiškindamas, kad S. K. peiliu „stuktelejo“ i krutines puse. Tas „stuktelejimas“ buvo stiprus ir baigesi mirtimi.

Nukentejusysis T. C. parode, kad dirba Varenos policijos komisariate Kriminalines policijos skyriaus inspektoriumi. Kaltinamaji pažista iš anksciau iš matymo, nes sedi viename kabinete su kolega, kuris aptarnauja ta apylinke. Anksciau reikalu su A. V. neturejo. 2009-10-13 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime rastas žmogaus lavonas, i ivyki važiavo operatyvine grupe, tyreja papraše, kad jis atvežtu A. V. apklausai, kodel jis buvo reikalingas tyrejai, nesake. Nuvažiavus i K. kaima, lavona rado prie runkeliu lauko, netoli kaltinamojo gyvenamosios vietos. Kadangi ekspertas budejo operatyvineje grupeje, pareigunai nuejo forminti lavono, o jis nuejo pas kaltinamaji ji atsivesti i automobili. Priemeneje sutiko jo sugyventine, kuri parode, kur guli A. V.. Kambaryje ant lovos gulejo kaltinamasis, ji pajudino ir pasake: „A., kelkis, reikia važiuoti i Varenos PK“, jis neatsisukdamas su keiksmažodžiais pasake: “Eik iš cia, nes gausi i snuki“. Pagalvojo, kad jis nesupranta, kas cia atejo, prisistate, kad yra C. iš Kriminalines policijos, norejo parodyti pažymejima, ji išsitrauke, bet pamate, kad nesuprastu, kas tame pažymejime parašyta. Pakartojo, kad cia policija ir reikia važiuoti i policijos komisariata, kur ji norima apklausti. Kaltinamasis jam pradejo grasinti necenzuriniais žodžiais. Pasake, kad apsiramintu, nes vis tiek teks važiuoti, palauks, kol jis persirengs. Kaltinamojo balso tembras pasidare agresyvus, suprato tai kaip realia gresme, kad tuoj prasides muštynes, mate, kad jis ruošiasi smogti arba dar kažka padaryti, todel sulenke ranka ir pasiruoše smugiui, kad apsigintu. Pakartojo prašymus, taciau sulenkta ranka laike prie pilvo. Staiga A. V., lovoje atsisukinedamas, rankoje laikydamas peili, kirto jam ir pataike i atstatyta ranka, jo riešas atsitrenke i nukentejusiojo rieša. Kažkaip gavosi, kad ta peili jis išmuše, kur peilis nukrito nepastebejo. Laikydamas kaltinamojo ranka užvirto jam ant nugaros ir prispaude prie koju, sulenke per puse. Nežinojo, kur yra peilis, todel stengesi, kad jo nepaimtu. A. V. nusitempe ant grindu, laike prispaudes ir tuo metu atejo policijos pareigunas R., matyt išgirdo šauksmus. Dviese išvede kaltinamaji link mašinos, vede užlauže rankas, kad nesipriešintu. Prie mašinos uždejo antrankius ir prirakino, kad nepabegtu. Kaltinamojo sugyventine viska mate, jiems netrukde, stovejo išsigandusi nuošaleje. Kaltinamojo motina buvo užejusi veliau ir incidento pradžios nemate. Kaltinamasis smoge iš apacios, todel smugis butu „ejes“ srityje iš apacios i viršu. Buvo realus grasinimai iš kaltinamojo puses, nes jis jam sake „Eik, nes užmušiu“. Jei butu norejes pagrasinti, jis butu išsitraukes peili ir sakes, kad jei lis, „papjaus“, bet jis padare konkretu veiksma. Nežino, kuo butu pasibaige, S. K. nespejo išgelbeti. Kaltinamasis nebuvo labai girtas. Po to, apžiurint ivykio vieta, prie lovos buvo rastas peilis.

Kaltinamasis A. V. neigia turejes peili ir kesinesis suduoti smugi policijos kriminalistui T. C., kuri pažinojo ir kuris dažniausiai vaikšciodavo be uniformos. Atvirkšciai, smurtas buvo panaudotas prieš ji.

2009-11-29 akistatos metu su A. V. T. C. parode, kad tyrejos nurodymu 2009-10-13 ryte nuvažiavo parvežti A. V. ir jo sugyventine I. M.. A. V. rado gulinti apsirengusi lovoje. Garsiai pasake, kad jis keltusi, prisistate Varenos policijos pareigunu C., tai pakartojo kelis kartus. A. V. keikesi, siunte ji šalin, grasino, buvo agresyviai nusiteikes, todel pareigunas buvo isitempes ir viena savo ranka laike sulenkes, kad galetu atremti smugi, jeigu toks bus. Staiga V. sukdamasis lovoje smoge rankoje turetu peiliu jam i pilvo sriti. T. C. blokavo smugi ir sugriebe A. V. už rankos, išmuše peili, užlauže jam ranka ir prispaude prie lovos. A. V. stipriai muistesi, pavyko ji paguldyti ant grindu ir užlaužti ranka. Tada i kambari atejo E. R., A. V. nuvede iki tarnybinio automobilio, ten jo rankos buvo surakintos antrankiais. Peilis buvo juoda rankena, ji rado R. ir Navickas, kai apžiurejo V. namus. A. V. akistatos metu pareiške, kad tokiu C. parodymu netvirtina, nes jis prisimena tik tiek, kad ryte pasitaise sveikata, t.y. atsigere alaus ir atsigule žiureti televizoriaus, jokio peilio neturejo, buvo užmiges. Kaip pro migla prisimena, kad jam ranka užlauže policijos pareigunas C. ir nuvede i policijos mašina, kur surakino rankas antrankiais ir paliko sedeti mašinoje. Neprisimena, kad C. butu prisistates jam kaip policininkas, kad butu keikes C., grasines jam ar pan.(T.1,b.l.187-188).

Liudytojas E. R. parode, kad 2009-10-13 buvo gautas pranešimas, kad K. kaime, ant gatves, guli vyro lavonas. I ivykio vieta važiavo operatyvine grupe tarnybiniu automobiliu, su jais kartu važiavo ir T. C., kuris iš to kaimo turejo i policijos komisariata pristatyti asmeni apklausai. Jie apžiurejo lavona, ant kurio krutines matesi durtine žaizda. T. C. buvo nuejes i šalia esancia sodyba. Apžiurinejant ivykio vieta išgirdo garsa gretimoje sodyboje, kur buvo nuejes T. C.. Liudytojas nubego i nama ir rado žmogu, gulinti ant grindu, kuri, užlaužes rankas, laike T. C.. T. C. paaiškino, kad bande kelti kaltinamaji, kuris bande T. C. idurti peiliu, bet T. C. išmuše peili, parverte kaltinamaji ant grindu ir del to girdejosi tas triukšmas. Kaltinamaji pakele ir nuvede prie policijos automobilio, uždejo antrankius, o patys apžiurejo ivykio vieta. Kambaryje šalia lovos rado peili juodu kotu. Ivykio vietos apžiuros metu kieme šalia duru rado dar viena peili, kuris buvo ismeigtas žemeje lauke, tas peilis buvo panašus i rastaji anksciau, buitines paskirties. Kažkas iš namiškiu pasake, kad peili ten paslepe nuo A. V..

Liudytoja T. V., kaltinamojo motina, sutiko duoti parodymus ir pasake, kad namas yra dvieju galu, viename gale gyvena ji su vyru, o kitoje sunus su 4 vaikais ir sugyventine. Sunus visa vasara grybaudavo, uogaudavo, užsidirbdavo, padedavo tevams, o tevai padedavo išlaikyti jo vaikus. 2009-10-12 su dukra grybavo, grižo apie 16 val., buvo užejusi marti, ka ji pasake neprisimena. Kai atvažiavo policijos pareigunai paimti sunaus, ji buvo namie, nuejo pas sunu, C. šauke kelkis, bet jis nesikele, tada C. pradejo jos sunu tampyti iš lovos, pasake, kad jo nedaužytu ir leistu paciam atsikelti. Atejo dar vienas pareigunas ir jos sunu ištempe. Sunus peilio nenaudojo, pareigunai ji ištrauke iš lovos už apykakles, ji tai mate, už parankiu iki mašinos vede du pareigunai, antrankiu nebuvo uždeta. Ji jokio peilio, ismeigto krumuose, nemate. Peilis prie lovos buvo seniai padetas, nes gal vaikai obuolius valge. Toje lovoje miega vaikai, bet kadangi A. buvo girtas, tai ir atsigule i vaiku lova. Ji nesake sunui, kad vienas yra išvežtas i ligonine, o kitas negyvas. Kaltinamasis teismo posedyje paneigia motinos parodymus ir nurodo, kad butent mama 2009 m. spalio 13 d. ryte, apie 6-7 val., jam pasake apie ivykio pasekmes. Liudytoja po to patikslino, kad gal ir sake, bet neprisimena. Iš perskaitytu T. V. parodymu (T.1, b. l.117-118) matyti, kad pas ja spalio 12 d. vakare buvo atejusi I. M. ir pasake, kad A. V. idure A. L.. K. I. buvo neblaivi, tai ji nekreipe demesio i jos žodžius. Jau buvo priteme, kai ji buvo išejusi i kiema ir mate nuo A. namo galo link kelio nueinanti S. K., kuris ejo normaliai, o kita ryta S. K. rado negyva.

Teismo posedyje nukentejusysis T. C. paaiškino, kad kaltinamojo motina i kambari iejo veliau, todel konflikto pradžios nemate, kambaryje buvo tik kaltinamojo sugyventine.

Liudytoja I. M. kaip kaltinamojo A. V. šeimos narys atsisake teisiamajame posedyje duoti parodymus (BPK 82 str. 2 d.). Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo išaiškintos teises, numatytos BPK 82 str., ji sutiko duoti parodymus ir apklausiama 2009-10-13 ir 2009-10-19 tyrejo bei 2009-10-22 ikiteisminio tyrimo teisejo parode, kad 2009 m. spalio 12 d. po pietu ji kartu su savo sugyventiniu A. V. buvo A. L. namo kieme, kur kartu su A. L. ir S. K. gere degtine. Ji išgere labai nedaug. Degtine pirko ji parduotuveje, pinigus dave S. K.. Kadangi A. L. turejo eiti parginti karves, tai ji, A. V. ir S. K. išejo i jos ir A. V. namus gerti toliau. A. V. kviete eiti pas ji gerti ir S. K., ir A. L.. Pastarasis pažadejo ateiti veliau. Ji papraše A. L. atsinešti kiaušiniu. Kai parejo i namus, tai A. V. ir S. K. sedejo namo verandoje ir gere degtine. Ji buvo kitame kambaryje, kai i veranda iejo A. L.. Tada ji irgi atejo i veranda, mate, kad A. V. rankoje laike virtuvini peili ir nieko nesakes peiliu dure A. L. i dešini šona. A. L. iš karto išejo. S. K. tuo momentu sedejo ant kedes. A. V. pasisuko i S. K. ir nieko nepasakes peiliu dure S. K., atrodo, i šona. Ji labai išsigando ir išbego i kiema. S. K. truputi pasedejo ir išejo pro duris. Po keliu minuciu ji sugrižo i veranda, pamate ant stalo ta pati peili, paeme ji ir išnešusi i kiema paslepe gelyne, t.y. ikišo i žeme. Peili ji išneše, nes bijojo, kad A. V. nesužalotu ir jos. Peilis buvo visas metalinis, t.y. ir kotas, ir geležte. Kede, ant kurios sedejo S. K., buvo kruvina. Ji negirdejo, kad A. V. butu konfliktaves su S. K. ar A. L.. Ji norejo iškviesti policija, gydytojus, bet kaimyne neleido paskambinti. Viskas buvo apie 18 val. A. V. jau ne pirma karta šokinejo su peiliu. 2009 m. spalio 13 d. ryte namuose A. V. susirado buteli degtines ir gere. Apie 10.30 val. kažkas i namo duris pasibelde, užejo vyriškis, kuris prisistate Varenos rajono policijos komisariato kriminalines policijos pareigunu C.. Pareigunas paklause, kur A. V. ir ji parode lova kambaryje, kur gulejo A. V.. Pareigunas prisistate ir A. V., pasake keltis. A. V. gulejo ant šono, keikesi. Pareigunas C. paliete A. V. peti, tuo momentu A. V. kažkur iš po saves ištrauke peili ir smoge pareigunui, bet pareigunas ranka blokavo smugi, išmuše peili, prispaude A. V. lovoje, užlauže ranka ir laike. Tada atejo dar vienas policininkas ir A. V. išvede iš namo i policijos automobili. Ji policijos pareigunams pasake, kur buvo paslepusi peili, kuriuo A. V. sužalojo A. L. ir S. K.. Po sužalojimo S. K. pasedejo keleta minuciu verandoje toje pacioje vietoje ir išejo. A. V. peili buvo padejes ant stalo, dar S. K. neišejus iš ju namu. Šiuo peiliu A. V. prieš tai pjauste dešra. Ryte atsikelusi ir išleisdama vaikus i mokykla pamate, kad S. K. guli nugriuves prie kaimyno daržo, bet ji prie jo nepriejo. Kai A. V. atsikele, ji jam pasake ka jis padare. Jis jai nieko neaiškino, kodel taip padare, pats netikejo, kad taip padare, nieko neatsimine. V. mama irgi mate parkritusi S. K., bet prie jo nejo (T.1,b. l.110-111,112,115-116).

Surinktais irodymais patvirtinama, kad kaltinamasis A. V., žinodamas, kad T. C. yra kriminalines policijos pareigunas, pastarajam vykdant tarnybines pareigas pasipriešino, panaudodamas peili, kesindamasis peiliu durti pareigunui i pilvo sriti.

Del nusikalstamu veiku kvalifikavimo pasikesinus nužudyti A. L. ir S. K.

A. V. kaltinamas tuo, kad 2009-10-12, laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., K. kaime, Varenos rajone, budamas apsvaiges nuo alkoholio, savo namuose, be jokios priežasties, tycia sudave viena smugi su peiliu A. L. i dešini šona, po to iš karto, tycia sudave viena smugi su peiliu S. K. i kaire krutines lastos sriti. Nuo patirtu sužalojimu S. K. mire, o nukentejusiajam A. L. pavyko praeiviu pagalba sugrižti i savo namus, kur atvyke iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai suteike A. L. medicinine pagalba ir taip išgelbejo pastarojo gyvybe. Šiais veiksmais A. V. kesinosi nužudyti du žmones ir padare nusikaltima, numatyta LR BK 22 str. 2 d., 129 str. 2 d. 5 p.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus irodymus nustatyta, kad kaltinamasis A. V. sunkiai sutrikde sveikata A. L. ir nužude S. K.. Kadangi vienas žmogus nužudytas, o kitam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veiksmai negali buti kvalifikuojami tik kaip pasikesinimas nužudyti du žmones, nes vienas žmogus nužudytas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 16 p. 3 d. išaiškinta, kai kesinamasi nužudyti du asmenis, taciau ne vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal 22 straipsni ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkta. Šiuo atveju vienas žmogus nužudytas, todel taip kvalifikuojant veikas padaryta klaida.

Mineto Senato nutarimo 16 p. 2 d. išaiškinta, kad vieno žmogaus nužudymas ir pasikesinimas nužudyti kita, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal LR BK 129 straipsnio 1 d. ir 22 straipsnio ir 129 str. 2 dalies 5 punkta. Taip galima kvalifikuoti veiksmus tik esant kaltininko sumanymui nužudyti du asmenis. Mineto Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo 6 p. 2 d. išaiškinta, kad veika gali buti kvalifikuojama kaip pasikesinimas nužudyti tik esant apibrežtai kaltininko tyciai atimti gyvybe. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neturejo sumanymo nužudyti du asmenis: tokio nusikaltimo neplanavo, sužalojo žmones visiškai atsitiktinai – buvo seni pažistami, draugaudavo, kartu išgerdavo, jokiu konfliktu tarp ju nera buve, padaryti toki sunku nusikaltima nebuvo nei priežasciu nei motyvu. Ta diena kaltinamasis visa diena gere, negali paaiškinti savo elgesio motyvu. I veranda iejus nukentejusiajam A. L., kaltinamasis nieko nesakes staiga rankoje turetu peiliu dure pastarajam i dešini šona, padarydamas sunku sveikatos sutrikdyma. Peiliu sudave tik viena smugi, daugiau sužalojimu net nesikesino daryti. Nukentejusysis laisvai išejo i lauka, kaltinamais jo nesivijo, niekas jam netrukde užbaigti savo sumanymo nužudyti A. L., jei toks sumanymas butu buves., taciau jis savo veiksmu pasekmems buvo visiškai abejingas, t. y. veike neapibrežta tycia jo pavojingos veikos padariniams (nukentejusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirciai), tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju, A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todel kaltinamojo veika del A. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikuojama iš LR BK 22 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. I LR BK 135 str. 1 d.

Sunkiai sužalojus A. L., toje pacioje vietoje, tuo paciu peiliu kaltinamasis sudave viena smugi sedinciam ant minkštasuolio S. K. i kaire krutines lastos puse. Po to padejo peili ant stalo, abu dar pasedejo, paruke, išgere, S. K. atsistojo ir išejo namo, o kaltinamasis nuejo miegoti (liudytojos I. M. parodymai, T. 1, b. l. 110-116). S. K. išejes iš namo, netoliese pargriuvo ir ryte rastas negyvas. Šios aplinkybes rodo, kad S. K. atžvilgiu kaltinamasis veike neapibrežta tycia, budamas visiškai abejingas savo nusikalstamos veikos pasekmems, todel atsako pagal atsiradusius padarinius – šiuo atveju nužudyma pagal LR BK 129 str. 1 d. (Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo 6 p. 3 d.).

Perkvalifikavus kaltinamojo veika iš LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. i LR BK 135 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. nebus pažeisti LR BPK 255 ir 256 straipsniu reikalavimai, nes veika perkvalifikuojama pagal baudžiamaji istatyma, numatanti lengvesni nusikaltima, o faktines nusikalstamos veikos aplinkybes nesikeicia, joms duodamas kitoks teisinis ivertinimas. Pagal atskirus BK straipsnius A. V. veika buvo kvalifikuota ir 2009 m. lapkricio 11 d. pranešime apie itarima (T. 1, b. l. 183-184). Teismas mano, kad šiu nusikaltimu padarymo priežastimi buvo besaikis alkoholio vartojimas.

Del nusikalstamu veiku kvalifikavimo T. C. atžvilgiu del nukentejusiojo asmens tarnybos

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaltinamas pasikesines nužudyti asmeni del nukentejusiojo asmens tarnybos, o butent: 2009 m. spalio 13 d., apie 10.30 val., K. kaime, budamas apsvaiges nuo alkoholio, savo namuose, Varenos rajono policijos komisariato Kriminalines policijos skyriaus tyrejui T. C. einat tarnybines pareigas, t.y. darbo metu, atvykus i A. V. gyvenamaji nama, prisistacius policijos pareigunu, parodžius tarnybini pažymejima ir pareikalavus kartu vykti i policijos komisariata apklausai, jis tycia sudave viena smugi T. C. i pilvo sriti, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes nukentejusysis T. C. viena ranka atreme smugi, kita ranka išmuše peili ir, panaudojes kovines savigynos veiksmus, ji sulaike ir pristate i Varenos rajono policijos komisariata. Šiais veiksmais A. V. kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 10 p.

Inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes. Vakarykšciai sunkiai sužalojes A. L. ir nužudes S. K. kaltinamasis nuejo miegoti. Ryte sugyventine ir motina papasakojo, ka vakar padare, kaltinamasis nieko neprisimine. Sugyventines I. M. aiškinimu A. V. ryte išgere buteli degtines ir užmigo vaiku lovoje. Pats kaltinamasis aiškina, kad ryte išgere 2 litru talpos buteli alaus, persirenge, nusiskuto ir ruošesi išvežamas i policija. Žiuredamas televizoriu užmigo. Pažadino Kriminalines policijos pareigunas T. C., kuris vaikšto be policininko uniformos. Taciau teismo posedyje kaltinamasis aiškino, kad T. C. neprisistate, jis jo nepažino, nors T. C. pažista apie 5-6 metus. T. C. kažka jam pasake, jis jam kažka atsake, bet neprisimena. Jis pasake, kad T. C. prie jo nelistu, bet pareigunas krito ant jo, užlauže ranka, pasikviete pagalbos, atejo dar vienas pareigunas ir ji surakintomis rankomis nuvede i policijos automobili, po to išveže i policijos komisariata. Peilio jis neturejo ir policijos pareigunui nesipriešino, nes jau buvo apsirenges, nusiskutes ir susidejes daiktus i sportine rankine, pasiruošes vykti i policijos komisariata. Nukentejusysis T. C., nekeisdamas savo parodymu, tvirtina, kad prisistate, kas jis toks, parode tarnybini pažymejima, bet suprato, kad kaltinamasis nesupranta, kas jam rodoma, todel žodžiais keleta kartu pakartojo, kad keltusi ir važiuotu i policijos komisariata. Kaltinamasis pradejo atsibusti, pradejo jam grasinti ivairiais žodžiais, sake: „Eik, nes užmušiu“, pradejo muistytis lovoje, kažko ieškojo. Jis sulenkta ranka prisidenge pilva, nes pagalvojo, kad guledamas lovoje kumšciu suduos i pilvo sriti. A. V., guledamas lovoje, atsisukinedamas, rankoje laikydamas peili, sudave jam ir pataike i atstatyta ranka, jo riešas atsitrenke i jo ranka. Jis ta peili išmuše, užlauže ranka, užgule kaltinamaji, po to nutempe ant grindu ir, užlaužes dešine ranka, prispaude prie grindu ir tuo pat metu atejo R., jie dviese besipriešinanti A. V. nuvede iki policijos automobilio, kur jam uždejo antrankius. Nukentejusysis mano, kad grasinimas jam buvo realus, kaltinamasis nepakluso pareiguno teisetiems reikalavimams keltis ir važiuoti i policijos komisariata. Liudytojas E. R. parode, kad T. C. paaiškino, kad bande kelti kaltinamaji, kuris bande idurti peiliu, bet T. C. parverte ant žemes, išmuše peili ir del to girdejosi triukšmas. Po to, apžiurint ivykio vieta, šalia lovos rado peili juodu kotu.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisejo 2009-10-19 liudytoja I. M. parode, kad 2009-10-13 A. V. susirado buteli degtines ir pradejo gerti, po to atsigule i lova. Apie 10.30 val. i duris kažkas pasibelde ir užejo i nama, prisistate, kad jis yra Varenos rajono policijos pareigunas T. C.. Paklause, kur yra A. V., ji parode lova, kurioje jis gulejo. Pareigunas prisistate ir A. V., jam pasake „kelkis“. A. V. gulejo šonu, pasake, kad policininkas eitu iš cia, pasake kažkokius keiksmažodžius. Pareigunas pakrutino A. V. peti, tuo metu A. V. iš po saves kažkur ištrauke peili ir smoge pareigunui, taciau nepataike, nes pareigunas ranka blokavo smugi, išmuše peili ir A. V. prispaude lovoje, užlauže ranka ir laike. Paskui atejo dar vienas pareigunas ir A. V. išsivede (T. 1, b. l. 112). Teisiamajame posedyje I. M. atsisake duoti parodymus (BPK 82 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 6 p. išaiškinta, kad veika gali buti kvalifikuojama kaip pasikesinimas nužudyti tik esant apibrežtai kaltininko tyciai atimti gyvybe. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukelusi jokiu padariniu (šove ir nepataike), jei tycia buvo nukreipta i kito žmogaus gyvybes atemima. Kai yra tiesiogine neapibrežta tycia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veike netiesiogine tycia.

Apie kaltininko tycios turini teismas sprendžia atsižvelgdamas i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimu kieki ir pobudi, vieta (pvz., sužaloti gyvybei svarbus organai), nusikalstamu veiksmu intensyvuma ir ju nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentejusiojo santykius, elgesi ivykio metu, taip pat prieš nusikaltima ir po jo padarymo ir kt. Kaltininkas panaudojo peili, žodžiais grasino pareigunui. Byloje nesurinkta irodymu, kad kaltinamasis turejo tycia atimti gyvybe T. C., ka rodo jo veiksmai: iš lovos neatsikele, guledamas lovoje, atsisukinedamas, rankoje laikydamas peili, kesinosi suduoti smugi peiliu T. C., taciau smugio suduoti nepavyko, nes T. C. išmuše peili. Smugis negalejo buti stiprus, nes jis suduotas gulincio ant lovos žmogaus, kuris atsisukinedamas link nukentejusiojo peiliu norejo suduoti smugi T. C., šio savo veiksmo pasekmems jis buvo visiškai abejingas, todel atsako pagal atsiradusias pasekmes, o ju šiuo atveju nebuvo. Kaltinamasis i konkrecia vieta nesitaike, pataike ranka su peiliu i nukentejusiojo ranka, jokiu sužalojimu nukentejusiajam nepadaryta. Kadangi veike neapibrežta tycia, teismas neturi pagrindo teigti, kad kaltinamasis pasikesino pareigunui atimti gyvybe arba padaryti sunku ar nesunku sveikatos sutrikdyma, todel nera pagrindo kaltinamojo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 22 str. 2 d., 129 str. 2 d. 10 p. i 22 str. 2 d. 135 str. 2 d. 10 p. arba 22 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 10 p.

Teismas daro išvada, kad A. V., panaudodamas fizini smurta, kesindamasis smogti peiliu policijos pareigunui, atliekanciam savo pareigas sulaikyti A. V. ir pristatyti i Varenos rajono policijos komisariata, kur buvo gautas pranešimas iš ligonines, kad ten pristatytas sužalotas A. L..

Policijos veiklos istatymo 2 straipsnis nustato, kad policijos pareigunas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybes tarnautoju i policijos istaiga ir turintis viešojo administravimo igaliojimus nepavaldiems asmenims. Policijos pareigunas gali reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldus asmenys vykdytu jo teisetus reikalavimus, o ju nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievarta. Istatymais pagristi policijos reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, už šiu reikalavimu nevykdyma asmenys atsako istatymu nustatyta tvarka.

Butinos salygos: 1) nukentejusysis eina istatymo jam pavestas pareigas (T. C. dirbo Varenos rajono policijos komisariate Kriminalines policijos tyreju ir jam buvo pavesta i policijos komisariata pristatyti A. V. apklausai del A. L. sužalojimo, kad jis nužude S. K. dar nebuvo žinoma); 2) atlieka konkrecias viešojo administravimo funkcija (šiuo atveju turejo sulaikyti A. V. ir pristatyti ji i policijos komisariata) ir policijos pareiguno reikalavimai yra teiseti (T. C. veiksmai buvo teiseti ir A. V. privalejo juos vykdyti).

Pasipriešinimas smurtu – tai tyciniai aktyvus kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja prieš nukentejusiji fizini smurta. A. V. savo aktyviais veiksmais – išsitraukdamas peili ir suduodamas smugi policijos pareigunui pasipriešino T. C., kuris, panaudojes kovinius veiksmus, išmuše iš aktyviai besipriešinancio A. V. peili, sulaike ji ir pristate i policijos komisariata. Peilis buvo paliktas vaiku ju lovoje, i kuria, budamas girtas atsigule kaltinamasis. Kaltinamasis buvo pasiruošes vykti i policijos komisariata: nusiskutes, persirenges, susidejes reikiamus daiktus, kas rodo, kad pareiguno nesiruoše žudyti.

Kaltinamojo A. V. veiksmai perkvalifikuojami iš LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 10 p. i LR BK 286 str. Teismu praktikoje veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 286 str. net panaudojus ginklus ir peilius (Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-227/2010, 2K-802/2007(S). Toks veikos kvalifikavimas nepažeidžia LR BPK 255 str. ir 256 str. reikalavimu.

Del bausmes skyrimo

Kaltinamojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe – visus tris nusikaltimus padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimu padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Butent kaltinamojo girtumas buvo padarytu nusikaltimu priežastimi, sukele kaltinamajam nepamatuota pykti ir irzluma, neadekvacius veiksmus ir situacijos nesuvokima. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes 2009-12-30 – 2010-01-19 akto Nr. 79 TPK-59 matyti, kad A. V. letiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholi, priklausomybes sindromas, del kuriu jis gali suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Ekspertai konstatavo, kad byloje nagrinejamu ivykiu metu tiriamasis nebuvo fiziologinio afekto busenoje ir kitoje emocineje busenoje, kuri galejo tureti esmines itakos jo samonei ir veikai, o jo elgesi didesne dalimi salygojo apsvaigimas nuo alkoholio, kurio pasekoje iš esmes keiciasi aplinkos suvokimas bei ivertinimas, sunkeja sprendimu paieška, susiaureja galimu veikimo budu diapazonas, pervertinamos savo galimybes, susilpneja savikontrole, keiciasi išgyvenimu ir poelgiu pobudis – jie tampa impulsyvus, betarpiški, agresyvus ir pan. (T. 2, b. l. 7-9).

Atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamasis teismui nebuvo nuoširdus, neigia padares nusikalstamas veikas nukentejusiuju A. L. ir T. C. atžvilgiu, pripažista nužudes S. K., taciau savo kalte stengiasi sušvelninti. Del padarytu veiku nesigaili, pasekmems yra abejingas.

Skiriant bausme teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d), kitomis bausmes skyrimo taisyklemis, taip pat esminemis susiformavusiomis teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Atsižvelgiama i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni (sunkiai sutrikdžius A. L. sveikata padarytas susnkus nusikaltimas – BK 11 str. 5 d., 135 str. 1 d., nužudžius S. K. – labai sunkus nusikaltimas, BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d; pasipriešinimas policijos pareigunui panaudojant fizini smurta– nesunkus nusikaltimas, BK 11 str. 3 d., 286 str.). Atsižvelgiama ir i nusikaltimu intensyvuma – A. L. ir S. K. sudave po viena smugi peiliu i gyvybiškai svarbius organus. Visi nusikaltimai tyciniai, padaryti del girtumo. Padarytu nusikaltimu pasekmems buvo visiškai abejingas, padares sunkius sveikatos sutrikdymus A. L. ir S. K. nesieme jokiu pastangu suteikti sunkiai sužalotiems asmenims pagalba, nuejo miegoti. Atsižvelgiama ir i tai, kad yra atsakomybe sunkinanti aplinkybe, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera, charakterizuojamas neigiamai: anksciau teistas 5 kartus, 4 teistumai neišnyke, nusikaltimus padare vykstant procesui del J. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, del ko 2009-12-02 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. Niekur nedirba, šeimos gerbuviu nesirupina, girtauja, išgeres dažnai konfliktuoja su kaimynais, agresyvus, pragyvenimo šaltinis – gautos pašalpos už vaikus (T. 2, b. l. 18). Atsižvelgiant i visas išdestytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybe, jo elgesi nusikaltimu padarymo metu ir po nusikaltimu, A. V. skirtinos laisves atemimo bausmes, didesnes už bausmes vidurki.

Neatlikta 4 menesiu laisves atemimo bausme pagal Varenos rajono apylinkes teismo 2009-12-02 nuosprendi subendrinama su paskirtomis bausmemis BK 63 str. 9 d. tvarka.

Vadovaujantis BK 66 str. i bausmes laika iskaitomas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2009 m. spalio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2010 m. birželio 29 d.

Daiktiniai irodymai sunaikinami kaip beverciai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Del pripažinimo pavojingu recidyvistu

Pagal BK 27 str. 1 dali nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ir nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu. Toks asmuo yra recidyvistas. Pagal Lietuvos Respublikos 2002-10-29 istatymo Nr. 9-1162 9 str., isigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui asmuo del nusikalstamu veiku, padarytu iki naujojo Baudžiamojo kodekso isigaliojimo, gali buti pripažintas recidyvistu arba pavojingu recidyvistu tik tuo atveju, jeigu šioms veikoms taikytinas naujojo BK 27 str. 2 d. nuostatos. A. V. iki naujojo BK isigaliojimo turejo du neišnykusius teistumus, po naujojo BK isigaliojimo iki šioje byloje nagrinejamu veiku padarymo turi dar du neišnykusius teistumus už tycinius nusikaltimus, t. y. recidyvistas. Pagal BK 27 str. 2 d. 2 p. nusikaltimu recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padares asmuo gali buti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, budamas recidyvistas, padaro nauja labai sunku nusikaltima. A. V., budamas recidyvistas, padare labai sunku nusikaltima – nužude S. K. (BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d.), todel yra pagrindas ji pripažinti pavojingu recidyvistu. Teismas atsižvelgia i kaltininko neigiama asmenybe, ankstesnius teistumus, kad iš ju jokiu išvadu nedaro, girtauja, teisiamas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimu padaryma, daro išvada, kad A. V. pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d.).

Del civiliniu ieškiniu

Valstybine ligoniu kasa pareiške 4211,55 Lt civilini ieškini del A. L. gydymo (T. 1, b. l. 98-109). Nukentejusysis A. L. prašo priteisti 500 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentejusioji L. N. prašo priteisti 3700 Lt brolio S. K. laidojimo išlaidu atlyginimui. Nukentejusioji D. J. del tevo S. K. nužudymo iš kaltinamojo prašo priteisti 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorine ligoniu kasa pateike civilini ieškini del 4211,55 Lt nukentejusiojo A. L. gydymo išlaidu priteisimo iš kaltininko. Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad žala, padaryta asmeniui, jeigu jis, suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus A. V. kaltu del A. L. sužalojimo, A. V. privalo atlyginti Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4211,55 Lt nukentejusiojo gydymo išlaidu. Civilinis ieškinys irodytas (T. 1, b. l. 99-107) ir tenkintinas pilnai. Kaltinamais su ieškiniu sutinka.

Nukentejusysis A. L. prašo priteisti 500 Lt turtines žalos, kuria sudaro vaistu pirkimas po sunkaus sveikatos sutrikdymo, išlaidos pateisintos dokumentais (T. 1, b. l. 71) ir teisiamajame posedyje pateiktas vaistiniu kasos pajamu kvitas. Kaltinamasis su turtines žalos dydžiu sutinka. Iš A. V. priteistina A. L. 500 Lt turtines žalos atlyginimo. Del padarytu sužalojimu A. L. patyre fizines ir dvasines kancias, buvo ilgai gydomas, tik mediku pagalba išgelbeta jo gyvybe. A. L. pareikštas civilinis ieškinys del 3000 Lt neturtines žalos atlyginimo yra pagristas, atitinka Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatas ir tenkintinas pilnai. Kaltinamasis su A. L. pareikštu ieškiniu sutinka.

Nukentejusioji L. N., nužudytojo S. K. sesuo, prašo priteisti 3700 Lt brolio laidojimo išlaidu. Išlaidos patvirtintos dokumentais (T. 1, b. l. 86-89), yra protingos ir sutinkamai su Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. turi buti atlygintos visiškai. Iš priteistinos sumos išskaiciuojama pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del paramos mirties atveju“ išmoketa 1040 Lt laidojimo pašalpa ir iš kaltinamojo A. V. priteistina (3700-1040 = 2660) 2660 Lt turtines žalos atlyginimo L. N..

Nukentejusioji D. J., S. K. dukte, prašo priteisti 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, nes mama yra mirusi, tevas S. K. jai dažnai padedavo materialiai, jie labai glaudžiai bendraudavo, todel del tevo mirties patyre dvasinius išgyvenimus.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtine žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukretimas, emocine depresija ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, del asmens gyvybes atemimo. Nustatant neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pasekmes, žala padariusio asmens turtine padeti, jei padaryta turtine žala, i padarytos turtines žalos dydi, kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pasekmes – nužudytas nukentejusiosios tevas, i kaltinamojo turtine padeti – niekur nedirbo, turto neturi, turi 4 mažamecius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, taciau yra darbingas ir ateityje gales atlyginti padaryta neturtine žala. Nukentejusiosios pareikštas 50 000 Lt ieškinys del tevo nužudymo nera aiškiai per didelis, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todel tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 129 str. 1 d., 286 str. ir paskirti bausmes

pagal BK 135 str. 1 d. (del A. L. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo) laisves atemima 8 (aštuoneriems) metams.

pagal BK 129 str. 1 d. (S. K. nužudymas) laisves atemima 13 (trylikai) metu.

pagal BK 286 str. (pasipriešinimas pareigunui T. C. panaudojant fizini smurta) laisves atemima 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d. paskirtas bausmes subendrinti apemimo ir sudejimo budu su Varenos rajono apylinkes teismo 2009-12-02 nuosprendžiu paskirta 4 menesiu laisves atemimo bausme pagal BK 138 str. 1 d. ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 16 (šešiolikai ) metu. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., A. V. pripažinti pavojingu recidyvistu.

I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2009 m. spalio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2010 m. birželio 29 d. Kardomaja priemone suemima iki nuosprendžio isiteiejimo palikti nepakeista. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2010 m. birželio 29 d.

Priteisti iš A. V. Valstybinei ligoniu kasai 4211,55 Lt (keturis tukstancius du šimtus vienuolika litu 55 ct) gydymo išlaidu; 500 (penkis šimtus) Lt turtines žalos ir 3000 (trys tukstanciai) Lt neturtines žalos atlyginimo A. L.; 2660 (du tukstancius šešis šimtus šešiasdešimt) Lt turtines žalos atlyginimo L. N. ir 50 000 (penkiasdešimt tusktanciu) Lt neturtines žalos atlyginimo D. J..

Daiktinius irodymus: du peilius, skudura, A. L. viršutinius marškinius, apatinius marškinius, džemperi, S. K. apatinius marškinius, tris megztinius, kvitus, saugomus Varenos rajono policijos komisariate (T. 1, b. l. 157-158), sunaikinti kaip menkavercius.

Apeliacinis skundas gali buti paduotas per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio iteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.