Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Kristinos Zubrienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 12 d. surašė vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. 2019/62, kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovei H. Č. Po ko, deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, teisėtumo patikrinimo metu buvo nustatyta (2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. DSP-7), kad ekspertizės akte nėra ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto, statinio ekspertizė atlikta fizinio asmens – M. B. Tokiu būdu, M. B. surašant ekspertizės aktą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies reikalavimai. Šie M. B. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

2.1. Apeliantas M. B. ginčija jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių atitikimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nurodo, jog jo veikoje nenustatyti objektyvieji ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Skunde pažymi, jog ANK 358 straipsnio 3 dalies objektyvieji požymiai pasireiškia ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, specialaus subjekto – asmens, pasirašiusio statinio ekspertizės aktą, perdavimu užsakovui.

2.2. Pasak apelianto, statinio ekspertizės požymis yra susijęs su jį sudarančiu subjektu – juridiniu asmeniu, statinio ekspertizės rangovu, t. y. asmeniu, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio nuostatas. Fizinis asmuo, nesusijęs su Statybos įstatymo 17 straipsnyje nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais, negali būti laikomas statinių (jų dalių) ekspertizės rangovu, taigi, tokio fizinio asmens atliktas konkretaus statinio patikrinimas (ir patikrinimo rezultatas) neturės statinio ekspertizės statuso. Apelianto vertinimu, ANK 358 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik specialiems subjektams: asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašiusį statinio ekspertizės aktą arba asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą.

2.3. Skunde nurodoma, jog perduodamo statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimams gali būti konstatuojamas tik tais atvejais, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“, neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas, be to, patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, dėl ko M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis, nelaikytini statinių ekspertizėmis.

2.4. Skunde pažymima, jog esminiai bendrosios statinio ekspertizės aktą atribojantys požymiai nuo specialisto išvados yra įtvirtinti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 6.3, 6.14, 128 punktuose.

2.5. Apelianto vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo tai, kad M. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y. M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai, M. B. perduotų dokumentų nepasirašė, be to, nenustatyta, kad informacija apie statinį, esantį „statinių ekspertizės akte“, neatitinka tikrovės.

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovė vedėja K. Zubrienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą: paskirti M. B. administracinę nuobaudą, skiriant ne mažesnę kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

3.1. Institucijos atstovės vertinimu, 500 Eur nuobaudos paskyrimas nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, priešingai, nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda neatitinka veikos pavojingumo. Skunde pažymima, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o jų atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą.

3.2. Skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas minimalią nuobaudą, nors ir nurodė, kad nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir tai, kad yra parengtas naujas ekspertizės aktas, tačiau šių motyvų nedetalizavo, todėl, spręsdamas dėl nuobaudos dydžio, neįvertino pažeidimo pavojingumo, jo pobūdžio. Skunde pabrėžiama, jog ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusižengimas pavojingas visuomenei, taip pat turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą. M. B. padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

3.3. Apeliantės teigimu, aplinkybė, jog M. B. ėmėsi aktyvių veiksmų pasamdydamas kitą ekspertizės įmonę ir pateikė į bylą UAB „E“ atliktą statinio ekspertizės aktą Nr. B20-11/53, nėra M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra pagrindas skirti minimalią 500 Eur nuobaudą, kadangi pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo užsakovui, atitinkami teisiniai padariniai (žala) nekvalifikuojami teisės normoje.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. B., veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus bendrosios statinio ekspertizės atlikimui, tačiau sąmoningai nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų, atliko bendrąją statinio ekspertizę, pasirašė Ekspertizės aktą, nors neturėjo tam teisės ir pateikė užsakovei bei pateikė į IS „Infostatyba“. Taigi, jo elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti ir vien tai, kad specialių žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti baudą, kadangi atitinkamos srities atestuotas profesionalas negali veikti ne pagal nustatytus standartus.

3.5. Skunde pabrėžiama, jog M. B. nepripažino jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, kad jis išvis neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o rengė konsultacinę specialisto išvadą, įrodinėjo, kad kiti asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn (statytoja). Be to, atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančių teisės aktų. Be to, jo padarytų pažeidimų rimtumą rodo ir tai, kad iš asmens buvo atimtas jo veiklos atestatas. Taip pat pažymima, jog analogiškose bylose Vilniaus apygardos teismas netenkino pakeitė M. B. paskirtos nuobaudos dydį, skirdamas didesnę nei sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

4. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento rytų Lietuvos teisės skyriaus atstovė vedėja K. Zubrienė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statinio ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą pasirašė M. B., nurodydamas, jog statinio ekspertizės rangovas yra VšĮ „St“, tačiau ekspertizės aktas nėra šio subjekto pasirašytas ar kitaip patvirtintas, o tarp VšĮ „St“ ir UAB „Sk“ buvo susitarta tik dėl konsultavimo paslaugų. Taigi, M. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes neturėjo teisės naudoti VšĮ „St“ rekvizitų, nurodydamas IS „Infostatyba“ šią įmonę kaip statinio ekspertizės rangovą.

4.2. Pabrėžiama, jog H. Č., kaip statytoja, dėl statinio ekspertizės atlikimo kreipėsi į UAB „Sa“, tačiau nei UAB „Sa“, nei UAB „Sk“ neturi teisės (kvalifikacijos atestatų) atlikti bendrąją statinio ekspertizę. Todėl, institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad M. B. į IS „Infostatyba“ įkėlęs tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo parašu patvirtinto ekspertizės akto kopiją, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

4.3. Pažymima, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad statytoja H. Č. M. B. suteikė įgaliojimus veikti kaip atstovui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju M. B. veikė ne kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, ir kad nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytina ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė.

4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad M. B., veikdamas pagal įgaliojimą kaip H. Č. atstovas, ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytoja H. Č. turi statinio ekspertizės aktą. Pagrįsdamas šią aplinkybę M. B., veikdamas kaip H. Č. įgaliotas asmuo, į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengto ir tik jo parašu patvirtinto ekspertizės akto kopiją, tokiu būdu pasinaudodamas išimtimi, kada tvirtinimas nereikalingas, kai teikiamas statinio ekspertizės aktas, pateikė ekspertizės aktą, tačiau buvo nustatyta, kad jis neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų.

4.5. Institucijos atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visus administracinio nusižengimo požymius (sudėtį), kurie būtini veikos kaip administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir pagrįstai kaltininką – M. B. patraukė administracinėn atsakomybėn, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės apeliaciniai skundai netenkinami.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių; institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinių skundų argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėmė įrodymais pagrįstą bei teisėtą sprendimą pripažindamas M. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, o, individualizuodamas kaltininkui skirtiną nuobaudą, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių, charakterizuojančių pažeidėją bei administracinio nusižengimo pobūdį, visumą.

Dėl M. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

7. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Kaip matyti iš minėto straipsnio dispozicijos, šiame straipsnyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis, kurios požymis įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje. Taigi, atskleidžiant reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimo turinį, privalu remtis teisės aktais, reglamentuojančiais statinių projektavimo taisykles, be kita ko, Lietuvos Respublikos statybų įstatymu.

8. Statybos įstatymo 28 straipsnio („Statybos užbaigimas“) 2 dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad M. B. 2019 m. gruodžio 12 d. surašytas vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas Nr. 2019/62 (t. 1, b. l. 48-53), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 6 dalies 3 punkte, be kita ko, ir STR 1.04.04:2017 105 punkte numatytų reikalavimų, t. y. Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje numatytą statinio ekspertizę atliko ne statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas (subrangovas) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija ar padalinys, turintis teisę atlikti statinio ekspertizę, o statytojo H. Č. įgaliotas fizinis asmuo M. B. (t. 1, b. l. 26, 104), statinio ekspertizės akte nesant Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų privalomų rekvizitų, t. y. statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų.

10. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog, nepaisant to, kad M. B. IS „Infostatyboje“ nurodė, kad statinio ekspertizę atliko VŠĮ „St“ (t. 1, b. l. 108), ekspertizės aktas ne tik nebuvo pasirašytas ar kitaip patvirtintas šio subjekto, bet ir bylos duomenimis nenustatyta, kad UAB „Sa“ arba M. B. su VšĮ „St“ būtų sudarę sutartį dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ekspertizės atlikimo, o tarp VšĮ „St“ ir UAB „Sk“ buvo susitarta tik dėl konsultacijų paslaugų dėl UAB „Sk“ veikloje atsirandančių pastatų konstrukcijų klausimų (t. 1, b. l. 115-116). Taigi, kaip pagrįstai nurodoma institucijos atsiliepime, M. B. neturėjo teisės naudoti VšĮ „St“ rekvizitų, nurodydamas IS „Infostatyba“ šią įmonę kaip statinio ekspertizės rangovą. Kartu M. B. posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nei jo valdoma UAB „Sa“, nei UAB „Sk“, kurioje šis dirba, neturi teisės atlikti statinio ekspertizės, nors statytojos prašymas dėl ekspertizės teiktas būtent UAB „Sa“.

11. Nors aukščiau aptartas reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto požymis byloje atskleistas, administracinėn atsakomybėn patraukas M. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas. Analizuojant apelianto skunde nurodomus argumentus pastebėtina tai, jog skunde atskleidžiant šio administracinio nusižengimo subjekto požymį nepagrįstai tapatinami objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, t. y. apibūdinant subjekto požymį nepagrįstai remiamasi šiuo atveju blanketinį požymį teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą apibūdinančiomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje įrodančiomis būtent nustatyto pažeidimo faktą, kadangi ginčijamas subjekto požymis, šiuo atveju, tiesiogiai apibūdinamas minėto straipsnio dispozicijoje – statinio ekspertizės aktą pasirašiusieji asmenys.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomu siaurinamuoju specialaus subjekto aiškinimu, o bylos duomenimis nustatyta, jog būtent M. B. pasirašė bei pateikė ekspertizės aktą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, statytoja H. Č. su UAB ,,Sa“, vadovaujama M. B., pasirašė sutartį dėl vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo organizavimo ir visų su tuo susijusių klausimų (t. 1, b. l. 114), be kita ko, ir tiesiogiai dėl statinio ekspertizės atlikimo (t. 1, b. l. 26). Minėtos sutarties pagrindu M. B. pateikė 2019 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktą Nr. 2019/62, kurį asmeniškai pasirašė. Kitų statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra (b. l. 48-53). Po ko, M. B., kaip statytojos H. Č. įgaliotas atstovas, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) 92 punkte, numatyta „supaprastinta“ tvarka su atliktu statinio ekspertizės aktu pateikė dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“. Tokiu būdu, įvertinus apelianto skundo argumentus, konstatuotina, jog M. B., suvokdamas, kad neturėjo jokio teisino pagrindo pasirašyti ekspertizės akto, kuris, be kita ko, nebuvo pasirašytas ir kito statinio ekspertizės rangovo, veikdamas pagal sutartis dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo organizavimu ir visų su tuo susijusių klausimų sprendimu bei statinio ekspertizės atlikimu, pateikė teisės aktų reikalavimo neatitinkančią statinio ekspertizę užsakovui, t. y. pagal įgaliojimą pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą.

13. Skunde nurodoma, jog byloje esantis 2019 m. gruodžio 12 d ekspertizės aktas Nr. 2019/62 nėra tinkamu šio administracinio nusižengimo dalyku, kadangi šis aktas neturi statinio ekspertizės akto statuso. Šiuo aspektu teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog šį ekspertizės aktą pateikė netinkamas asmuo – ne statinio ekspertizės rangovas, tačiau, kaip minėta, nurodyta aplinkybė iliustruoja teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą, bei savaime nepaneigia pastarojo klasifikavimo. Pastebėtina, jog aplinkybę, kad byloje esantis ekspertizės aktas Nr. 2019/62 yra ekspertizės aktas ANK 358 straipsnio 3 dalies prasme, liudija tiek ginčijamo akto turinys, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai. Byloje esantis ekspertizės aktas ne tik tiesiogiai įvardijamas ekspertizės aktu (b. l. 48), tačiau šiame akte nurodomos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, be kita ko, ekspertizės akte tiesiogiai nurodoma, jog objektas vertinamas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį – atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (b. l. 53), jog statinio ekspertizė atliekama STR 1.04.04:2017 94 punkte nurodytu atveju (b. l. 49), t. y. ekspertizės aktas atliekamas siekiant pasinaudoti jau minėta supaprastinta statybos užbaigimo tvarka – netvirtinant deklaracijos apie statybos užbaigimą, o atliekant statinio ekspertizę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog M. B. pateikė būtent ekspertizės aktą įrodo ir tai, kad jis pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o būtent statinio bendrosios ekspertizės aktą, tokiu būdu deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, pastarąjį pateikiant per informacinę sistemą „Infostatyba“.

14. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, patikrinęs skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 nutarimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, kvalifikuodamas M. B. veiką, atskleisdamas administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisingai pritaikė įstatymą, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje. Todėl nėra teisinio pagrindo M. B. skunde nurodytais motyvais naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 nutarimą.

Dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio.

15. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudos rūšis bei jos dydis parenkamas, vertinant kaltininko asmenybę bei jo padarytos veikos pobūdį apibūdinančias aplinkybes, todėl atskiri administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimti ankstesni sprendimai savaime neturi esminės reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui, tai turi būti sprendžiama kiekvienoje byloje ad hoc (konkrečioje situacijoje).

16. Kaip pagrįstai nurodoma institucijos atsiliepime, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

17. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. B. aktyviais veiksmai siekė pašalinti skunde pabrėžiamus padarinius, kartu užtikrindamas tiek užsakovo, tiek visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. pateikė naują ekspertizės aktą dėl statinio, paruoštą UAB „E“, bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nusprendė, jog minimalus ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas baudos dydis – 500 Eur dydžio bauda yra pakankama nuobaudos tikslams pasiekti.

18. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Atsižvelgus į nagrinėjamo nusižengimo pobūdį, realiai pasireiškiantį Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimu statinio ekspertizės užsakovui, į nusižengimo padarymo aplinkybes – tai, kad administracinį nusižengimą M. B. padarė pirmą kartą, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nėra pagrindo teigti, jog M. B. padarytas administracinis nusižengimas yra didesnio pavojingumo. Nors apeliaciniame skunde pažymimas M. B. padarytų pažeidimų sistemingumas, tačiau šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jis buvo nebaustas, dėl to šie skundo argumentai atmestini. Skunde pagrįstai nurodoma, jog M. B., žinodamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, sąmoningai nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų, tačiau ši skunde pabrėžiama aplinkybė yra būtina siekiant atskleisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio intelektinį elementą, todėl negali būti išskirtinė.

19. Aptartas administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, rodo rūšinį šio administracinio nusižengimo pavojingumą, todėl atsižvelgdamas į tai, jog M. B. aktyviais veiksmais pašalino nustatytus pažeidimus, pateikdamas naują ekspertizės aktą, iš esmės nesukeldamas realių skunde deklaratyviai nurodomų padarinių, t. y. nenustačius pažeidimo įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą, bei tai, kad iš M. B. VI Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SP-04 buvo atimtas veiklos atestatas, į M. B. charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, jo nedidelė patirtis atliekant statinio ekspertizės vadovo funkcijas, iš esmės teigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, teismas sprendžia, kad M. B. paskirta nuobauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui – 500 Eur bauda, atitinka aptartą rūšinį administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta, kartu pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl jos keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauko asmens neprisipažinimas, pasirinkta gynybinė pozicija negali sunkinti kaltininko teisinės padėties, kadangi tai neatsiejama teisės į gynybą dalis, todėl neturi įtakos nuobaudos dydžiui. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nustatytos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, vertinant padaryto administracinio nusižengimo kontekste, nepatvirtina to, kad M. B. ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Kristinos Zubrienės apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.