Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-281-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2A-281-1092/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00493-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Atsakovas: V. L., R. L.
Ieškovas: B. Š.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-281-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00493-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. L. ir R. L. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, leidimo pateikti projektą, gauti statybos leidimą vykdyti statybos darbams be bendraturčio sutikimo ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovo V. L. priešieškinius ieškovei B. Š. dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo, dėl žemės sklypo ribų nustatymo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir leidimo vykdyti darbus be bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), tvarką pagal G. M. paslaugų įmonės 2023 m. gegužės 2 d. parengtą projektą, pagal kurį ieškovė naudotųsi Sklypo dalimis: „A“ – 92/137; „B“ – 93/154; „C“ – 630/630; „C1“ – 11/11; „F“ 160/200; „F1“ -7/14; atsakovas V. L. (toliau – ir atsakovas) naudotųsi dalimis: „A“ – 45/137; „B“ – 61/154; „D“ – 285/285; „D1“ – 89/89; „D2“ – 54/54; „F“ – 17/200; atsakovai V. L. ir R. L. (toliau kartu – ir atsakovai) naudotųsi dalimis: „D3“ – 6/6; „D4“ – 12/12; „F“ – 23/200; „F1“ – 7/14; 2) leisti ieškovei be atsakovo sutikimo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai architekto R. P. 2021 m. rugsėjo 20 d. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato (7.17) (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstravimo įteisinimo projektinius pasiūlymus ir parengti pagal juos projektą, gauti statybos leidimą ir atlikti statybos darbus; 3) leisti ieškovei be atsakovų sutikimo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai ir pagal architekto R. P. parengtus projektinius pasiūlymus parengti techninį darbo projektą ir gauti statybos leidimą pavėsinei, malkinei, automobilių stoginei ir tvorų T1, T2, T3, T4, T5, T6, T7, esančių (duomenys neskelbtini), statybai ir rekonstrukcijai atlikti; 4) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus nuosavybės objektus, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), pagal architekto R. P. 2023 m. gegužės 24 d. parengtą Vieno buto gyvenamojo namo (6.1) padalijimo į du turto vienetus ir paskirties pakeitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą (6.2) (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinį pasiūlymą (toliau – Namo projektinis pasiūlymas), pagal kurį ieškovei priklausytų turtinis vienetas „1 Butas“ ir plane pažymėtos patalpos indeksais: 2-1 ((koridorius) 3,09 kv. m; 2-2 (virtuvė) 8,99 kv. m; 2-3 (kambarys) 11,01 kv. m; 2-4 (kambarys) 18,38 kv. m; 2-5 (koridorius), 6,27 kv. m; 2-6 (san. mazgas) 1,35 kv. m. Taip pat patalpos antrame aukšte – 3-1 (koridorius) 11,46 kv. m; 3-2 (kambarys) 9,34 kv. m, 3-3 (sandėlis) 4,31 kv. m, 3-4 (kambarys) 12,20 kv. m; 3-5 (kambarys) 10,35 kv. m; 3-6 (kambarys) 10,00 kv. m; 3-7 (san. mazgas) 5,25 kv. m; 3-8 (virtuvė) 7,28 kv. m; 3-9 (sandėlis) 2,82 kv. m; atsakovui priklausytų turtinis vienetas „2 Butas“ ir plane pažymėtos patalpos 1-1 (koridorius) 5,61 kv. m; 1-2 (san. mazgas) 2,95 kv. m; 1-3 (veranda) 10,20 kv. m; 1-4 (kambarys) – 11,86 kv. m; 1-5 (kambarys) – 19,73 kv. m; 1-6 (virtuvė) 9,72 kv. m; 5) leisti be atsakovų sutikimų pateikti MB „Amber Pro“ 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą; 6) ieškovė taip pat prašo atsakovo priešieškinio daliai, kuria prašoma nustatyti naudojimosi Ūkiniu pastatu 4I1p tvarką, taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti. Pagrindiniai ieškovės procesinių dokumentų argumentai:

1.1. Ieškovė kartu su atsakovu yra Namo ir Sklypo bendraturčiai. Be to, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 48 /1592 dalys Sklypo.

1.2. Tarp ieškovės ir atsakovų vyksta pastovūs konfliktai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, dėl Sklype esančių statinių įteisinimo ir kitų su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu susijusių klausimų sprendimo. Ieškovė parengė devynis projektus dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, tačiau atsakovas nė su viena tvarka nesutiko. Sklypo naudojimosi tvarka pagal paskutinį jos pateiktą planą visiškai atitinka 1999 m. žemės sklypo planą, kuris tik papildytas naujai bendraturčio ir ieškovės įsigytu žemės plotu, todėl ieškovė mano, kad jos pateiktas Sklypo naudojimosi tvarkos pasiūlymas atitinka visų bendraturčių interesus.

1.3. Atsakovas pateikė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – Statybos inspekcija), kuris, 2021 m. gegužės 25 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą Sklype, 2021 m. birželio 4 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Sklype yra užfiksuoti trys objektai, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. malkinė, tvora, tvora su varteliais. Dėl tvoros ir tvoros su varteliais savavališkos statybos ieškovei buvo surašyti savavališkos statybos darbų aktai. Dėl malkinės – konstatuota, jog tai yra kilnojamasis daiktas ir jis gali būti nukeliamas. Be to, Statybos inspekcija 2021 m. birželio 1 d. surašė ieškovei savavališkos statybos aktą dėl stoginės statybos. Atsižvelgiant į tai, kad malkinė, kuri buvo pastatyta 2011 metais, yra reikalinga ieškovei, ji parengė projektą dėl jos įteisinimo. Atsakovas 2021 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė, kad malkinės buvimo vieta jam netinka, nes trukdo naudotis žeme, prižiūrėti medžius. Pagal dabar parengtą naudojimosi Sklypu tvarkos projektą, ta Sklypo dalis, kur stovi malkinė, priklausytų ieškovei. Pagal pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose esančią malkinės fotofiksaciją matosi, kad yra paliktas priėjimas prie medžių ir žemės sklypo, todėl, ieškovės įsitikinimu, malkinė tikrai netrukdo atsakovui naudotis jam priklausančia Sklypo dalimi.

1.4. Automobilio stoginė yra įrengta taip, kad su atsakovui priklausančia nuosavybe neturi jokio ryšio. Ji įrengta nuo ieškovei priklausančios Namo dalies. Nuo automobilių stoginės iki atsakovo Namo dalies įėjimo laiptukų, kur prasideda jo Sklypo dalies ribos, yra 1,52 m. Be to, architektas R. P. 2023 m. gegužės 24 d. parengė Namo projektinį pasiūlymą, pagal kurį Namo vidinė siena po atidalijimo atitenka atsakovui, o ieškovei – išorinė Namo siena, esanti jai priklausančioje Sklypo dalyje, ir atitinkamai automobilio stoginės pritvirtinimas prie šios sienos nepažeidžia atsakovo interesų.

1.5. Kaip matyti iš projektiniuose pasiūlymuose esančios pavėsinės fotofiksacijos, ji nėra po atsakovo langais. Atstumas nuo Namo iki pavėsinės yra 9,5 m. Statybos techniniai reglamentai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų atstumui nuo gyvenamojo namo iki pavėsinės. Be to, šita pavėsinė pastatyta jau prieš dešimt metų vietoje buvusio šiltnamio ir jokių pretenzijų iki šiol atsakovas nereiškė.

1.6. Pagal projektinius pasiūlymus tvoros aukštis bus nuo 1,36 m (žemiausia vieta T2 tvora ) iki 1,80 m (T1). Tvora T1 – iš vertikaliai sukaltų lentų, kitos tvoros iš metalinių stulpelių, vielos tinklo segmentų.

1.7. Ieškovei priklauso 67/100 dalys, o atsakovui 33/100 dalys Namo. Dar 1978 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutartyje buvo nustatyta naudojimosi Namu tvarka tarp bendraturčių. Iš esmės yra susiformavusi tokia naudojimosi tvarka, kad bendraturčiai neturi bendro naudojimo patalpų, turi atskirus įėjimus. Tam, kad kiekvienas iš jų galėtų nevaržomai naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, nederindamas savo interesų su kitu bendraturčiu, ieškovės nuomone, yra tikslinga atidalyti kiekvieno savininko dalį.

1.8. Ieškovės prašymu MB „Amber Pro“ parengė vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), kurie buvo įrengti dar 1989 metais, supaprastintą statybos projektą. Tai nesudėtingas pirmos grupės statinys, tačiau dėl to, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai yra bendrame su atsakovais Sklype, yra būtinas rašytinis jų sutikimas šio projekto įgyvendinimui. Tačiau atsakovai nurodė, kad pagal parengtą projektą savo sutikimo neduos, kol nebus nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka.

1.9. Tarp šalių kyla ginčas ir dėl patalpų pastate 4I1p. Atsakovo tėvas niekada neprieštaravo ieškovės tėvams ir ieškovei, kad pastarieji visoje pastogėje įsirengtų patalpas. Atsakovas bendraturčiu tapo 2010 m. gegužės 28 d., kai tėvas jam padovanojo savo nuosavybę. Beveik dešimt metų atsakovas jokių pretenzijų dėl pastato 4I1p patalpų nereiškė, nes pagal susiklosčiusią naudojimosi tvarką atsakovo tėvas, o vėliau ir pats atsakovas naudojasi didesne pastato 2I1p dalimi, nei jam priklauso, o ieškovė atitinkamai 4,69 kv. m valdo mažiau pastato 3I1p. Taip pat atsakovas užima 4,67 kv. m ieškovei priklausančio pastato 3I1p pastogės. Ieškovė iki 2019 m. naudojosi dalimi patalpų – 3,21 kv. m dydžio, esančių pastate 2I1p, nes pagal 1978 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutartį lauko tualetas pastate 2I1p buvo paliktas bendram ieškovės mamos ir atsakovo tėvo naudojimuisi. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė atlaisvins ir paliks jam vienam naudotis patalpomis pastate 2I1p, o atsakovas sutiko, kad ieškovė įsiteisintų rekonstrukciją pastate 4I1p ir visose palėpėse. Tuo tikslu jie 2019 m. balandžio 17 d. pasirašė vienas kitam sutikimus: ieškovė, kad atsakovas padarytų projektą ūkinio pastato rekonstravimui, pakeičiant ūkinio pastato patalpų paskirtį iš ūkinės paskirties į gyvenamąsias patalpas ir gautų statybas leidžiantį dokumentą šiam projektui, o atsakovas ieškovei davė sutikimą padaryti projektą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, sujungiant į vieną pagalbinio ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, suformuojant kaip du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir gauti statybas leidžiantį dokumentą šiam projektui. Ieškovė taip pat sutiko, kad atsakovas patikslintų pastato 2I1p kadastrinius matavimus (jis pats ir apmokėjo už juos). Kilus tarp šalių ginčui dėl pastato 4I1p naudojimosi, atsakovo sutikimas neatitiko „Infostatyba“ keliamų reikalavimų, o naujo sutikimo atsakovas neduoda. Ieškovė kreipėsi į architektą R. P., kad parengtų projektinius pasiūlymus dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo įteisinimo. Šie projektiniai pasiūlymai apima ieškovės įrengtų patalpų pastatuose 4I1p ir 3I1p ir pastogėje įteisinimą.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Žemės tarnyba) atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Nurodė, kad ginčo šioje civilinėje byloje išsprendimas neturės įtakos Žemės tarnybos teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo mano, kad, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų, turėtų būti išlaikyta Sklypo savininkų interesų pusiausvyra ir nepažeisti teisingumo ir racionalumo principai.

3. Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas 2021 m. spalio 22 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas 4I1p), tvarką pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – Žemės fondas) parengtą naudojimosi tvarkos planą: ieškovei paskiriant naudotis pastato 4I1p dalis pažymėtas plane indeksais 1-1 (17,44 kv. m) ir 2-1 (25,15 kv. m), o atsakovui – pažymėtomis indeksais 1-2 (10,09 kv. m) ir 2-2 (11,21 kv. m). Atsakovas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas V. L. 2022 m. liepos 4 d. pareiškė kitą priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal Žemės fondo parengtą Sklypo planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi Sklypo dalimi – „C“ – 658 kv. m, o atsakovas naudotųsi dalimis –„A1“– 257 kv. m, dalimi „A2“ – 137 kv. m ir bendrai su sutuoktine R. L. dalimi „D“ – 23 kv. m. Bendrai ieškovė ir atsakovas naudotųsi Sklypo dalimis, plane pažymėtomis „B1“ – 133 kv. m ir „B2“ – 36 kv. m; 2) pripažinti atsakovui teisę bendrosios nuosavybės teise priklausančiame Sklype vykdyti žemės kasimo darbus pagal UAB „Palangos vandenys“ parengtą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą be ieškovės sutikimo. Pagrindiniai atsakovo procesinių dokumentų argumentai:

4.1. Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka yra neracionali, neatitinkanti Sklypo bendraturčių interesų. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos planą, atsakovui siūlomos paskirti Sklypo dalys nėra vientisos, yra išskaidytos nedideliais plotais, tarpusavyje nesiriboja, jas skiria didelė bendro naudojimo žemė. Neracionalu, nesant jokios būtinybės, palikti bendram naudojimui tiek daug bendro naudojimo žemės, kaip siūlo ieškovė, nes tarp šalių kils nauji ginčai ir konfliktai, todėl bendro naudojimo plotas turi būti minimalus. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi Sklypu planą ieškovės Sklypo dalis yra viena ir vientisa, o tuo tarpu atsakovui atskirai tenkančios naudotis dalys yra išskaidomos per tris dalis. Ieškovė turi galimybę laisvai ir nevaržomai naudotis atskirai jai priskirta Sklypo dalimi prie jos įėjimų į Namą, o atsakovas būdamas tokiu pat teisėtu Sklypo bendraturčiu tokios galimybės neturi. Prie atsakovo įėjimo į Namą, prie jo Namo langų, nesant jokios būtinybės, ieškovė siūlo nustatyti bendro naudojimo žemę, nors iš ieškovės pusės joks bendro naudojimo takas aplink namą nėra paliktas.

4.2. Atsakovas neprieštarauja ieškovės teisei atlikti jai priklausančių ūkinių pastatų rekonstrukciją, atsakovas tokį sutikimą yra davęs raštu. Ieškovė reiškia reikalavimą teismui leisti pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai projektinius pasiūlymus, tačiau šiuo atveju nėra rengiama visuomenei svarbaus statinio rekonstrukcija, todėl tokio įstatymų numatyto reglamentavimo, numatančio reikalavimą teikti projektinius pasiūlymus, nėra, todėl ieškovės reikalavimas nesukurs teisinių pasekmių ir toks reikalavimas nenagrinėtinas. Atsakovas nesutinka kartu su ieškove rengti tokį rekonstrukcijos projektą, ir vien jau dėl to šis ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas.

4.3. Statybos inspekcijos privalomuose nurodymuose yra nurodytas įpareigojimas nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, o ne priimtas sprendimas leisti statytojui parengti statinio projektą, gauti statybos leidimą ir, jei reikia, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą, jei statinio statyba gali būti vykdoma ir pan.

4.4. Ieškovės savavališkai pastatyta tvora T1 yra pastatyta ant atsakovo įvadinių komunikacijų - vandens ir nuotekų įvadų į atsakovui tenkančią Namo dalį, tai trukdys šių inžinerinių tinklų remontui avarijos atveju. Pagal Statybos inspekcijos privalomą nurodymą tvora turi būti nugriauta. Teismui nustačius naudojimosi Sklypu tvarką tarp bendraturčių, atsakovas neprieštarautų ieškovės teisei statyti tvorą ant jos Sklypo ribos. Atsakovas dėl tvorų T2 ir T5 neprieštarauja ir dėl jų vietos neprieštaravo iki ieškovės kreipimosi į teismą. Tvora T3 ieškovės yra savavališkai pastatyta Sklypo viduryje. Statybos inspekcija yra priėmusi privalomą nurodymą tvorą nugriauti. Atsakovas mato galimybę suderinti bendraturčių interesus dėl šios ieškovės pastatytos tvoros, jei ieškovė sutiktų pakeisti tvoros T3 dviejų segmentų ažūriškumą, nes ši ieškovės pastatyta tvora aklinai uždengia visą atsakovo Sklypo dalį ir tuo pažeidžia atsakovo teises. Padidinus Sklypo ribas, tvoros T4 ir T6 atsidūrė Sklypo ribose ir jokio ginčo neliko. Tvoros T4 ir T6 yra pastatytos seniai ir jokių atsakovo leidimų šių tvorų pastatymui nereikėjo. Atsakovas su tvora T7 nesutinka, nes ji pastatyta ties atsakovo laiptais, vedančiais į atsakovo Namo dalį, tuo visiškai užkertant atsakovui patekimą prie jo vandens ir nuotekų įvadinių komunikacijų, prie Namo fasado dalies ties jo gyvenamosiomis patalpomis, visiškai užkertant galimybes šiltinti fasadą, pamatus ar juos remontuoti.

Atsiliepimas

4.5. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu atidalyti Namą, kadangi ieškovės pageidavimas „pasiimti“ sau išorinę pastato sieną ties atsakovo įrengtomis vonios patalpomis dėl to, kad nereikėtų patraukti ieškovės savavališkai įrengtos automobilių stoginės, teisiškai neįmanomas.

4.6. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarka atitinka teismų praktikoje nurodytą adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Šiuo atveju pagal atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei ir atsakovui naudotis tektų realiosios dalys, visiškai atitinkančios turimas idealiąsias dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Atsakovui pagal nuosavybės dalis priklauso ir pastogės patalpos ūkiniame pastate 4I1p, kuriomis naudojasi ieškovė, tačiau šis faktas, kad ieškovė jau patalpas yra užėmusi, nesukuria jai teisės įgyti atsakovui priklausančią nuosavybę. Nustačius atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką tiek ieškovė, tiek atsakovas galės naudotis jiems priklausančia turto dalimis netrukdydami vienas kitam, nes kiekvienas naudosis fiziškai atribotomis, izoliuotomis pastato dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinius atmetė:

5.1. nustatė naudojimosi Sklypu tvarką pagal G. M. paslaugų įmonės 2023 m. gegužės 2 d. parengtą projektą, pagal kurį ieškovė naudotųsi Sklypo dalimis: „A“ – 92/137; „B“ – 93/154; „C“ – 630/630; „C1“ – 11/11; „F“ 160/200; „F1“ – 7/14; atsakovas naudotųsi dalimis: „A“ – 45/137; „B“ – 61/154; „D“ – 285/285; „D1“ – 89/89; „D2“ – 54/54; „F“ – 17/200; atsakovai V. L. ir R. L. naudotųsi dalimis: „D3“ – 6/6; „D4“ – 12/12; „F“ – 23/200; „F1“ – 7/14;

5.2. pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimų atlikti visus reikalingus veiksmus: pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai ir pagal architekto R. P. parengtus 2021 m. statybos darbų įteisinimo projektinius pasiūlymus (Nr. 2021-08-10-PP, Nr. 2021-10-04-PP), parengti techninį darbo projektą ir gauti statybos leidimą pavėsinei, malkinei, automobilių stoginei ir tvorų T1, T2, T3, T4, T5, T6, esančių (duomenys neskelbtini), statybai ir rekonstrukcijai atlikti;

5.3. pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimų įteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą pagal MB „Amber Pro“ 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą supaprastintą statybos projektą;

5.4. priteisė ieškovei iš atsakovų po 2 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

5.5. priteisė iš ieškovės atsakovui 1 736,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

5.6. priteisė valstybei iš ieškovės 4,26 Eur, o iš atsakovų po 5,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu teisme, atlyginimą.

6. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

6.1. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad toks ieškovės siūlymas padalyti Namo sienas, kurios yra bendros dalinės nuosavybės objektas, yra ydingas, prieštaraujantis atidalijimo teisėtumo kriterijui. Todėl teismas nusprendė, kad Namo sienų padalijimas tokiu būdu, kaip siekia ieškovė, užkerta kelią atsakovui tinkamai naudotis savo nekilnojamojo turto dalimi ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, kad dėl teismo sprendimo įgyvendinimo kiltų problemų tenkinus ieškinio reikalavimą dėl Namo atidalijimo, nes jeigu teismas tenkintų ieškinį, norint įregistruoti atidalytas Namo patalpas, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui reikėtų pateikti ne tik teismo sprendimą, kadastrinių matavimų bylas, bet ir dokumentus dėl atskirų patalpų suformavimo. Šiuo atveju ieškovė parengto pastato paskirties keitimo projekto nepateikė, jokių pastato ir buto kadastro bylų neparengė. Iš teikiamo aprašymo galima būtų spręsti, kad atidalijant Namą yra suformuojami du butai ir kiekvienam butui rengiama atskira kadastro byla ir viena byla Namui, tačiau ieškovė prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės Namą, suformuojant du atskirus nuosavybės objektus, todėl teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinamas toks ieškovės reikalavimas, iš esmės negalėtų būti įvykdytas.

6.2. Ieškovė pateikė G. M. 2023 m. gegužės 2 d. parengtą naudojimosi Sklypu projektą, iš esmės atitinkantį 1999 m. tarp bendraturčių pasirašytą ir registruotą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) naudojimosi Sklypu tvarkos planą, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka iš esmės atitinka NTR įregistruotą jos ir prieš tai buvusių bendraturčių susitartą tvarką – šalys pagal šį projektą valdytų tas pačias Sklypo dalis, kuriomis naudojosi iki šiol, šiuo atveju bus pakeistas tik šalių naudojamų žemės plotų dydis. Įvertinęs ieškovės pateikto projekto sprendinius, teismas nusprendė, kad, kylant ginčams tarp bendraturčių ir nesutariant dėl įregistruotos Sklypo tvarkos, yra tikslinga palikti tokią naudojimosi Sklypu tvarką, kuria naudojosi tiek ankstesni bendraturčiai, taip pat ir nuo 2010 m. pats atsakovas, kol bendraturčiai nesusitars dėl racionalesnės naudojimosi Sklypu tvarkos. Teismas pažymėjo, kad naudojimosi Sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nustatyta ir įregistruota NTR 2000 m. vasario 18 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 392 pagrindu, tuo tarpu atsakovas Sklypo dalį dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 2010 m., t. y. po to, kai tokia tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta. Priimdamas dovaną iš savo tėvo, atsakovas žinojo, kokia konkrečiai Sklypo dalimi jis naudosis, su naudojimosi Sklypu tvarka sutiko ir pretenzijų ieškovei nereiškė. Nors atsakovas teigia, kad prie dovanojimo sutarties nebuvo pridėtas naudojimosi Sklypu planas, tačiau 2010 m. gegužės 28 d. sutarties 7.2 punkte numatyta, kad dovanojamame žemės sklype nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, daiktas – žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), juridinis pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas, 2000 m. vasario 18 d., Nr. 392, o tos pačios sutarties 10 punkte numatyta, kad sklypo planas su gretimybėmis pridedamas. Be kita ko, netgi ir tuo atveju, jei atsakovui nebuvo pateiktas Sklypo planas, atsakovas apie egzistuojančią naudojimosi Sklypu tvarką žinojo arba galėjo sužinoti iš NTR duomenų, nes jie yra prieinami visiems bendraturčiams, todėl atsakovo teiginiai, kad prie dovanojimo sutarties nebuvo pridėti Sklypo planas ir naudojimosi Sklypu tvarka, o tai eliminavo jo galimybę svarstyti klausimą dėl dovanos priėmimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovės Sklypo plane yra aiškiai nurodyti bendraturčiams tenkančių žemės dalių dydžiai ir išsidėstymas, ši tvarka iš esmės atitinka faktiškai nustatytą ir įregistruotą naudojimosi Sklypu tvarką, kuria bendraturčiai naudojasi iki šiol, be to, ieškovė toje teritorijoje nuolat gyvena, o atsakovai – ne. Kaip nurodė patys atsakovai, jie paprastai atvažiuoja į Palangą poilsiui. Todėl, teismo vertinimu, esant bendraturčių ginčui, o atsakovams nesutinkant iš esmės tik su viena Sklypo naudojimosi dalimi (C dalyje esančio siauro ruoželio, kuris pagal nusistovėjusią tvarką ir pagal ieškovės pateiktą planą visada buvo priskirta ieškovei), yra pagrindas pagal ieškovės pateiktą planą iš esmės palikti galiojančią naudojimosi Sklypu tvarką, ją pakeičiant tik dėl to, kad bendraturčių Sklypo dalys padidėjo, pastariesiems įsigijus papildomai žemės iš valstybės.

6.4. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad jų siūloma nustatyto naudojimosi Sklypu tvarka pagal A. K. 2023 m. kovo 16 d. parengtą planą yra šalims tinkamesnė. Pagal atsakovų pateiktą naudojimosi Sklypu planą iš esmės keičiama tarp bendraturčių nusistatyta ir VĮ Registrų centre įregistruota naudojimosi Sklypu tvarka, kuri daug metų buvo nekeičiama, o ieškovė turėtų nugriauti savavališkos statybos objektais pripažintus statinius (pvz. malkinę, koreguoti automobilio stoginę, kai kurias tvoras), kuriuos teismas leido įsiteisinti be bendraturčių sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo V. L. 2021 m. gegužės 11 d. skundą Statybos inspekcija 2021 m. gegužės 25 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, esančioje Sklype, ir 2021 m. birželio 4 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Sklype yra užfiksuoti trys objektai, kurie nėra registruoti NTR, t. y. malkinė, tvora ir tvora su varteliais. Dėl nesudėtingų statinių – tvoros ir tvoros su varteliais, ieškovei buvo surašyti savavališkos statybos aktai, o dėl malkinės konstatuota, jog tai yra kilnojamasis daiktas ir jis gali būti nukeltas. Ieškovei taip pat buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl stoginės statybos.

6.6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pastatyta malkinė stovi jos Sklypo dalyje tiek pagal faktinę naudojimosi tvarką, tiek pagal šiuo sprendimu nustatytą bendraturčių naudojimosi tvarką. Tiek iš projektiniuose pasiūlymuose esančios malkinės fotofiksacijos, tiek įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atsakovai turi priėjimą prie medžių ir prie jiems priskirtos žemės sklypo dalies. Ieškovės malkinė Sklype pastatyta apie 2014 metus, ieškovė ja naudojasi pagal paskirtį ir iki šiol atsakovai dėl jos buvimo jokių pretenzijų nereiškė. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovų argumentai, susiję su malkinės panaudojimu (džiaunami rūbai, laikomos malkos, šalia atliekami medžio pjovimo darbai) ir jos estetiniu vaizdu, neatskleidžia jų teisių ir interesų pažeidimo, todėl teismas atmetė atsakovų atsisakymą leisti ieškovei parengti techninį darbo projektą kaip nepagrįstą. Statybos inspekcijos tikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad malkinė yra kilnojamasis daiktas ir jai statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, nereiškia, kad ieškovė negali prašyti bendraturčių sutikimo dėl tokio objekto projektinių pasiūlymų, techninio projekto rengimui.

6.7. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus dėl automobilio stoginės kaip nepagrįstus, grindžiamus tik prielaidomis. Tiek iš projektinių pasiūlymų, tiek įvykio vietos apžiūroje nustatyta, kad automobilio stoginė yra ieškovei pagal naudojimosi tvarką priskirtoje Sklypo dalyje, ji įrengta nuo ieškovei priklausančios Namo dalies, nuleistas stogas remiasi į trinkelėmis išklotame kieme įmontuotus stulpus, be to, automobilio stoginė yra atvira, be galinių sienų, iš šešių aliuminio profilio statramsčių, su sijomis viršuje, kurios yra vienšlaitės, ir ši stoginė nesiriboja su atsakovo Sklypo dalimis, stoginė atsiremia į bendrai naudojamą Namo išorinę sieną. Be to, architektas R. P. teismo posėdyje patvirtino, kad automobilio stoginė yra suprojektuota ir pastatyta, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ji nėra kliūtis vandentiekio remontui, jei toks remontas būtų reikalingas, stoginė atsiremia į bendrą Namo fasado sieną ir to nedraudžia teisės aktai. Todėl teismas nusprendė, kad byloje nenustatyta, kad automobilio stoginės įrengimas kaip nors pablogino ar pablogins ateityje Namo būklę ar bus pakenkta kitoms bendrojo naudojimo patalpoms, kaip teigia atsakovai, taigi atsakovai pareigos įrodyti savo teisių pažeidimą neįvykdė, tai iš esmės reiškia nepagrįstą ieškovės teisės siekti atliktų darbų įteisinimo suvaržymą.

6.8. Įvykio vietos apžiūros metu ir iš projektinių pasiūlymų nustatyta, kad pavėsinė stovi ieškovei pagal naudojimosi tvarką priklausančioje Sklypo dalyje, atstumas nuo Namo iki pavėsinės yra 9,5 m, be to, ši pavėsinė pastatyta prieš dešimt metų vietoje buvusio šiltnamio, ir jokių pretenzijų atsakovas ieškovei nereiškė. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovų argumentai nepagrindžia pavėsinės statybos darbų negalimumo ir neleidžia konstatuoti atsakovų teisių pažeidimo.

6.9. Teismo vertinimu, atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą tvoroms įteisinti priežastys konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, jos paremtos tik prielaidomis, iš esmės nenurodant, kaip ginčo tvorų įteisinimas, kurios yra faktiškai pastatytos jau seniai (išskyrus tvorą T7) ir atsakovai pretenzijų dėl jų stovėjimo Sklype niekada nereiškė, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

6.10. Teismas nustatė, kad T4 ir T6 tvoros buvo pastatytos valstybei priklausančioje Sklypo dalyje ir už šių tvorų pastatymą ieškovei buvo paskirta bauda. Remiantis NTR duomenų bazės 2023 m. birželio 29 d. duomenimis, Sklypas įregistruotas fizinių asmenų vardu asmeninės nuosavybės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi šalims padidinus Sklypo ribas, minėtos tvoros atsidūrė Sklypo ribose, dėl to tarp šalių ginčo dėl šių tvorų neliko.

6.11. Teismas nusprendė, jog tvora T7 pažeidžia atsakovų, kaip bendraturčių interesus, todėl jų atsisakymas duoti sutikimą tvoros T7 pastatymui yra pagrįstas. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti teisę įteisinti tvoros T7 statybos darbus pagal pateiktus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo.

6.12. Teismo nuomone, ieškovė savo pareigą įvykdė tinkamai – atskleidė atsakovams savo ketinimus, pateikė projektinius pasiūlymus. Ir priešingai, atsisakymo duoti sutikimą statybai priežastys aiškiai nėra apibrėžtos ir konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo nenusako. Teismas įvardytų atsakovų atsisakymo duoti sutikimą statybai argumentų svariais ir protingai motyvuotais nepripažino, dėl to nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti atsisakymą duoti sutikimus nepagrįstu ir trukdančiu ieškovei įgyvendinti teisę į statybą. Teismas konstatavo, jog, priešingai nei teigia atsakovai, ieškovė turi teisę įsiteisinti savavališką statinių statybą, nepriklausomai nuo to, kad privalomosiose nurodymuose jai yra nurodyta nugriauti savavališkai pastatytus statinius, nes tokia teisė yra įtvirtinta įstatymuose.

6.13. Teismas nustatė, kad Sklype dar 1989 m. buvo įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Atsakovai dėl ieškovės įrengto vandentiekio už Sklypo ribų nurodė, kad vandentiekis yra įrengtas už Sklypo ribų, todėl ieškovei jie neturi jokių pretenzijų. Dėl projektuojamų buitinių nuotekų tinklų atsakovai nurodė, kad ieškovės įrengti buitiniai nuotekų tinklai suprojektuoti po atsakovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu 8I1p, o šis pastatas yra avarinės būklės ir atsakovas artimiausiu metu ketina jį rekonstruoti – gilinti pamatus, tokiu atveju atsiranda tikimybė, kad atsakovas gali pažeisti ieškovės jau pravestus nuotekų tinklus, todėl reikalinga derinti bendraturčių interesus ir galbūt koreguoti buitinių nuotekų tinklų vietą, siekiant nepažeisti pačios ieškovės teisių. Teismas pažymėjo, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai įrengti prieš tris dešimtmečius, tačiau neįregistruoti, ir tarp bendraturčių dėl jų egzistavimo niekada nėra kilę ginčų, o ir atsakovai, atsisakę duoti sutikimą ieškovei bylos nagrinėjimo metu, iš esmės neprieštaravo šių tinklų įteisinimui, nes, kaip nurodė patys, jų teisių bendroje Sklypo dalyje ieškovei priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų buvimas niekaip nepažeidžia, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę įsiteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą be bendraturčių sutikimo.

6.14. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą vandentiekio ir buitinių tinklų statybos projektą inžineriniai tinklai bus tiesiami per ieškovei priskirtą pagal naudojimosi Sklypu tvarką Sklypo dalį, kurioje stovi ieškovei priklausanti savavališkai pastatyta lauko pavėsinė, kurios statybą teismas leido įsiteisinti be bendraturčio sutikimo. Tikėtina, kad dėl atsakovo ketinamų vykdyti kasimo darbų inžinerinių tinklų įrengimui lauko pavėsinę reikės patraukti ir (ar) nugriauti ir tai neproporcingai suvaržys ieškovės teises ir interesus. Atsakovai turi galimybę projektuoti inžinerinius tinklus savo Sklypo dalyje, jiems priskirtoje pagal naudojimosi Sklypu tvarką, ir tam ieškovė neprieštarautų ir sutiktų duoti sutikimą. Atsakovai nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jiems reikalingus inžinerinius tinklus galima nutiesti tik per ieškovės Sklypo dalį ir tik per tą vietą, kurioje stovi ieškovės lauko pavėsinė. Todėl teismas nesutiko su atsakovų argumentu, jog ieškovės atsisakymas vykdyti žemės kasimo darbus jai priskirtoje Sklypo dalyje yra nemotyvuotas ir nesiekiantis kitų bendraturčių interesų derinimo ir kompromiso. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai nesutinka su atsakovų ketinamais vykdyti kasimo darbais vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įvedimui, todėl tokius atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetė.

6.15. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą taikyti atsakovo priešieškinio daliai, kuria prašoma nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu 4I1p tvarką, ieškinio senatį, pažymėjęs, kad kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip alternatyvaus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo būdo, bendraturtis gali per visą bendrosios nuosavybės turėjimo laiką ir tokiems reikalavimams ieškinio senaties terminas netaikytinas.

6.16. Teismas nustatė, kad pastatas 4I1p ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovei priklauso 2/3 dalys pastato 4I1p, o atsakovui – 1/3 dalis. 1992 m. liepos 1 d. notariniu sutikimu P. L. (ieškovės ir atsakovo senelė), gyvenusi nuosavoje valdoje, davė sutikimą bendraturtei B. Š. nuolatinai naudotis patalpomis virš savo garažo, pažymėto 3G1/p, lubų visam plote ir jai priklausančia visa dalimi pastogės virš plytinio ūkinio pastato 4I1/p visam laikui ir neatlygintinai. Šis sutikimas nėra nuginčytas ir jis galioja. Nors byloje ginčo dėl to, kad atsakovui turėtų priklausyti ir pastato 4I1p pastogės dalis, nėra, tačiau nei atsakovas, nei jo tėvas, kuris dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui ginčo pastatą, pretenzijų dėl naudojimosi pastatu 4I1p tvarkos niekada ieškovei nereiškė, o ieškovė jau daugiau kaip dvidešimt metų naudojosi ginčo patalpomis ir neabejotinai turėjo pagrįstą lūkestį neatlygintinai ir visam laikui naudotis palėpės patalpomis virš pastato 4I1p, kuriose įsirengė patalpas, juolab, kad buvo gavusi P. L. notarinį sutikimą. Teismo posėdžio metu liudytoja B. K. patvirtino, kad dėl pastato 4I1p naudojimosi tvarkos buvo susitarę ankstesni bendraturčiai. Pats atsakovo tėvas atsitvėrė antrojo pastato 4I1p aukštą ir juo naudojosi, o likusia pastato 4I1p antrojo aukšto dalimi buvo leista naudotis ieškovei. Atsakovo tėvas V. L. niekada neprieštaravo, kad ieškovė įsirengtų patalpas palėpėje. Pastatas 4I1p buvo apleistas, ieškovės tėvai pradėjo įsirenginėti patalpas antrame aukšte, ieškovė šių patalpų įrengimą tęsė ir juos pabaigė, gavusi senelės sutikimą, ir nė vienas iš buvusių bendraturčių ieškovei dėl antrojo aukšto naudojimosi pretenzijų nereiškė ir tik praėjus beveik dvidešimt metų pretenzijas ieškovei pradėjo reikšti atsakovas, kai gavo šias patalpas dovanai iš savo tėvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas dar 2010 metais, priimdamas dovaną iš savo tėvo, aiškiai žinojo istoriškai susiklosčiusią ir nusistovėjusią naudojimosi pastatu 4I1p tvarką, žinojo, kad pastoge naudojasi ieškovė, kad ji yra įsirengusi joje gyvenamąsias patalpas, tačiau beveik dešimt metų ieškovei jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Be to, iš MB „Pastatų kadastras“ pastogės patalpų padalijimo projekto matyti, kad pagal nusistovėjusią naudojimosi pastatu 4I1p tvarką ieškovė faktiškai naudojasi 4,59 kv. m atsakovui priklausančiu plotu, o atsakovas faktiškai naudojasi 4,67 kv. m ieškovei priklausančiu plotu pastato pastogėje 3I1p, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė savavališkai yra užvaldžiusi jam priklausantį pastogės plotą ir vien dėl to turi būti nustatyta naudojimosi pastatu 4I1p tvarka, visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra nepakankami tam, kad būtų pakeista faktiškai nusistovėjusi naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka, juolab, kad ir pats atsakovas yra užėmęs pastato 3I1p dalį, kuri priklauso ieškovei. Todėl teismas netenkino tokio atsakovo priešieškinio reikalavimo.

6.17. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą leisti jai be atsakovo sutikimo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai architekto R. P. 2021 m. rugsėjo 20 d. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato (7.17) (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangoje, rekonstravimo įteisinimo projektinius pasiūlymus ir parengti pagal juos projektą, gauti statybos leidimą ir atlikti statybos darbus, pažymėdamas, kad ieškovė, atsakovui nesutinkant, turi galimybę atlikti ne atsakovui, o jai priklausančių ūkinių pastatų rekonstrukciją, juolab, kad atsakovas jai tokį sutikimą yra davęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovai V. L. ir R. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinių reikalavimus: 1) nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro matininkės A. K. 2023 m. kovo 16 d. Sklypo planą; 2) pripažinti atsakovui teisę Sklype vykdyti žemės kasimo darbus pagal UAB „Palangos vandenys“ parengtą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą be bendraturtės ieškovės sutikimo; 3) nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarką pagal Žemės fondo parengtą naudojimosi tvarkos planą: ieškovei paskiriant naudotis 1-1 (17,44 kv. m) ir 2-1 (25,15 kv. m) dalis, o atsakovui – 1-2 (10,09 kv. m) ir 2-2 (11,21 kv. m); 4) priteisti iš ieškovės atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp šalių iki šios bylos nagrinėjimo nebuvo jokio ginčo dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, kad atsakovas su naudojimosi Sklypu tvarka sutiko, jokių pretenzijų ieškovei niekada nereiškė ir kad jokio pagrindo keisti nusistovėjusią Sklypo tvarką nėra. Atsakovė R. L. teikė teismui paaiškinimus, kad dėl neracionalios Sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių šalys nesutaria jau labai seniai, dar prieš atsakovui priimant dovaną iš savo tėvų. Su ieškove nuo 2009 m. vyko derybos ir susirašinėjimas dėl galimybės pasikeisti naudojimosi Sklypu tvarką. Teismas taip pat nenagrinėjo byloje pateiktų rašytinių įrodymų dėl Apskrities viršininko 2000 m. vasario 18 d. įsakymo priėmimo pagrindo ir nepagrįstai įvertino aplinkybes, dėl ko buvo nustatyta ir įregistruota naudojimosi Sklypu tvarka tarp bendraturčių. Apskrities viršininko įsakymu naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo patvirtinta remiantis 1999 m. gruodžio 10 d. Sklypo padalijimo planu, pasirašytu tik pačios ieškovės ir jos motinos. Atsižvelgiant į tai, kad planas buvo pasirašytas ne visų Sklypo naudotojų, nėra jokio juridinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo tėvas ir P. L. buvo išreiškę valią dėl plane nurodytos Sklypo naudojimo tvarkos, kaip ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jie buvo informuoti dėl susitarimo tarp ieškovės ir N. Š. sudarymo. Susitarimas dėl Sklypo naudojimo tvarkos yra sandoris, kuris negali sukelti teisinių pasekmių trečiajam asmeniui, kuris nėra sandorio šalis, nors ir yra susijęs su sandorio objektu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad sandorio šalys buvo tik ieškovė ir N. Š., todėl jų susitarimas dėl Sklypo naudojimo tvarkos galėjo sukelti teisines pasekmes ir saistyti tik jas kaip sandorio šalis, o ne asmenis, kurie nebuvo tokio sandorio šalimis. Byloje esant tokiems rašytiniams įrodymams teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu nustatyta, patvirtinta ir įregistruota Sklypo naudojimosi tvarka ankstesnių bendraturčių buvo suderinta ir sutarta, kai dalis bendraturčių susitarime nedalyvavo ir nebuvo informuoti apie susitarimų sudarymą. Teismo išvada, kad susitarimas turėtų galioti ir atsakovui, gavusiam dovanų Sklypo dalį iš savo tėvų, yra visiškai nepagrįstas, nes teismo įvardijamas susitarimas niekada neturėjo jokios juridinės galios atsakovo tėvams.

7.2. Atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka buvo siekiama pašalinti daug metų tarp bendraturčių kylančias konfliktines situacijas. Esminis dalykas, ko teismas tinkamai neįvertino, kad atsakovo siūloma naudojimosi Sklypu tvarka ieškovės asmeniniam naudojimui priskirtos ir turimos žemės nesumažina ir jos išsidėstymo bendrame Sklype nekeičia, priešingai, ieškovės asmeniniam naudojimui žemės paskiriama naudotis daugiau, nei buvo prieš tai. Atsakovų siūlomu projektu bendro naudojimo žemės plotas yra mažinamas iki minimumo, tokiu būdu iki minimumo mažinant bendrus sąlyčio taškus su ieškove, to ir yra siekiama sprendžiant bendraturčių ginčus ir nustatant naudojimosi tvarką teismo sprendimu, iš esmės užkertant galimybę kilti tolimesniems ginčams ateityje.

7.3. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateiktos vizualinės medžiagos dėl naudojimosi bendrais takais sudėtingumo šiuo metu pagal dabartinę naudojimosi tvarką. Dabartinė naudojimosi Sklypu tvarka labiausiai yra patogi tik vienai ieškovei ir tenkina tik jos pačios interesus, nes jai priskirta vientisa taisyklingos formos asmeniniam naudojimui skirta Sklypo dalis, o atsakovui skirtos asmeniniam naudojimui Sklypo dalys yra išskaidomos per kelias vietas siaurais ruoželiais, kai kurios vietos yra vos 2 m pločio, siaurose dalyse auga seni medžiai.

7.4. Teismas nesigilino ir nekreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pasididino asmenine nuosavybe valdomų žemės sklypų plotą išsipirkdami valstybinės žemės sklypo dalį. Valstybinės žemės sklypo atitinkamas dalis šalys įsigijo už asmenines lėšas asmeniniam žemės naudojimui, o ne bendram naudojimui. Ieškovė savo įsigytą žemę pagal planą, kurį patvirtino teismas, priskyrė savo asmeninio naudojimo žemei, tokiu būdu pasididindama asmeninio naudojimo Sklypo dalį. Tačiau atsakovų už asmenines lėšas įsigytą valstybinės žemės sklypo dalį, pirktą asmeniniam naudojimui, teismas, patvirtindamas Sklypo naudojimo tvarką, priskyrė bendro naudojimo žemei, o atsakovo asmeninio naudojimo Sklypo dalis nepasikeitė.

7.5. Teismas netinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nes 1998 m. birželio 1 d. suderinus su UAB „Palangos vandenys“ ir gavus ieškovės sutikimą žemės kasimo darbams, atsakovas jau yra teisėtai įsirengęs vandentiekio tinklus po ieškovės automobilių stogine. Atsakovas prašė teismo pripažinti jam teisę vykdyti žemės kasimo darbus be bendraturtės sutikimo pagal UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą, kuriame numatyta, kad nauja vandentiekio linija bus įrengiama nuo atsakovo 1998 m. įrengto šulinio (ne po ieškovės stogine, o šalia jos) iki jam tenkančios ūkinio pastato dalies kasimo darbus vykdant Sklypo dalyje, šalims priskirtoje naudotis bendrai. Atsakovo pateiktas projektas buvo parengtas UAB „Palangos vandenys“, kurie yra vieninteliai įgalioti asmenys Palangos mieste spręsti vandentiekio linijų įrengimo klausimus. Jokio kito būdo, kaip nepagrįstai nurodo teismas savo sprendime, kad atsakovai turi galimybę projektuoti inžinerinius tinklus savo Sklypo dalyje, jiems priskirtoje pagal naudojimosi Sklypu tvarką, nėra. Teismas visiškai nepagrįstai, nesant jokių duomenų, kad prašomi atlikti darbai kaip nors pažeistų ieškovės teises ar teisėtus interesus, tokių darbų atsakovui atlikti neleido.

7.6. Teismas neišsprendė šalių ginčo dėl pastato 4I1p, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 260 straipsnį. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarką, jai paskiriant naudotis patalpas MB „Pastatų kadastras“ plotų schemoje pažymėtas indeksais: 1-5 (5,39 kv. m); 1-6 (10,63 kv. m); 1-8 (5,98 kv. m) ir pastogėje 1-17 (12,97 kv. m); 1-19 (12,39 kv. m), o atsakovui paskirti naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-9 (7,64 kv. m). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarka, pareiškė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastatu 4I1p, prašydamas ieškovei paskirti naudotis pastato dalis: pažymėtas Žemės fondo naudojimosi tvarkos plane indeksais: 1-1 (17,44 kv. m), 2-1 (25,15 kv. m), o atsakovui paskirti naudotis pastato dalimis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 (10,09 kv. m), 2-2 (11,21 kv. m). Tačiau teismas išsprendė tik atsakovo priešieškinio reikalavimą, o ieškovės reikalavimo nesprendė, tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

7.7. Atliekant pastato 4I1p kadastrinius matavimus, pagal kuriuos NTR įregistruotas pastatas, vidaus patalpų plotas nebuvo matuojamas. Iki kol ieškovė savavališkai įsirengusi gyvenamąsias patalpas, norėdama jas įteisinti, neatliko vidaus patalpų kadastrinių matavimų, nei atsakovui, nei jo tėvui, nei pačiai ieškovei nebuvo žinoma, kad jos užimamos ir naudojamos patalpos viršija jos 2/3 dalis turimo ūkinio pastato dalis, dėl to ir kreipėsi į atsakovą prašydama leisti jas įteisinti.

7.8. Teismas išvadas dėl atsakovo naudojimosi ieškovei priklausančiu pastatu padarė remiantis ieškovės pateiktu MB „Pastatų kadastras“ parengtu planu. Atsakovas kategoriškai neigia, kad jis naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato 3I1p dalimi. Be to, iš teismo sprendimo lieka neaišku, ar teismas sprendimu atsakovui priskiria teisę į ieškovei nuosavybės teise priklausančią pastato 3I1p dalį ir kokiu teisiniu pagrindu.

7.9. Priešingai nei teigė teismas, nustačius naudojimosi tvarką pastato 4I1p dalimis pagal atsakovo siūlomo tvarką, nė vieno iš bendraturčio teisės nebus pažeistos, kadangi kiekvienas iš bendraturčių galėtų naudotis ir disponuoti jam priklausančia dalimi ir savo dalyje įsirenginėti norimas patalpas. Priešingai nei teigia teismas, jokių papildomų statybos darbų atlikinėti nereikėtų. Ieškovė šiuo atveju savavališkai, neturėdama tam reikalingų leidimų įsirengdama gyvenamąsias patalpas pastate 4I1p, pati prisiėmė riziką dėl savavališkos statybos padarinių, todėl iš ne teisės teisė neatsiranda.

7.10. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį ir neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas neįvertino, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė teismo leisti jai be atsakovo sutikimo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai L. T. personalinės įmonės parengtą ūkinio pastato, garažo ir garažo rekonstravimo, sujungiant į vieną pagalbinio ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, jį suformuojant kaip du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus (dvi patalpas), projektą, gauti pagal šį projektą statybos leidimą ir atlikti statybos darbus, vėliau savo reikalavimą pakeitė, pateikdama visiškai naują projektą, parengtą architekto R. P., ir prašė teismo pagal architekto R. P. parengtą pagalbinio ūkio pastato paskirties pastato (7.17) rekonstravimo įteisinimo projektinius pasiūlymus leisti be bendraturčio sutikimo parengti pagal juos projektą, gauti statybos leidimą ir atlikti statybos darbus. Būtent dėl šių priežasčių, kurios išimtinai priklausė nuo ieškovės pasirinkto procesinio elgesio, atsakovas buvo priverstas patirti bylinėjimosi išlaidas, vykdant teismo įpareigojimus teikti atsiliepimus į ieškovės vis tikslinamus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

7.11. Dalies ieškovės teismo sprendimu patenkintų reikalavimų (dėl vandentiekio savavališkos statybos įteisinimo, dalies tvorų pastatytų tuo metu valstybinės žemės ribose ir kt.) atsakovas neginčijo, siūlė ieškovei išspręsti neginčijamus klausimus sudarant taikos sutartį, teikė taikos sutarties pasiūlymus, ne kartą siūlė ginčą ar jo dalį perduoti teisminei mediacijai, tačiau ieškovė nesutiko.

7.12. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinimo teisės įteisinti vandentiekio ir nuotekų tinklus, pastatytus dar 1989 m., visiškai neįvertino, kad ieškovė šioje byloje atsakovui prašant pateikti duomenis apie vandentiekio buvimo vietą Sklype tokių duomenų neteikė, teigdama, kad joks vandentiekis nėra įrengtas, vėliau pateikė rašytinius duomenis, kad vandentiekis yra nutiestas po atsakovo pastatyta tvora, ir galiausiai pateikė duomenis, kad vandentiekis yra nutiestas už šalims priklausančio Sklypo ribų, dėl to atsakovas neprieštaravo tokių tinklų įteisinimui.

7.13. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 73,75 proc., nes ieškovės reikalavimą dėl pavėsinės, malkinės, automobilių stoginės, tvorų T1, T2, T3, T4, T5, T6 įteisinimo be bendraturčio sutikimo laikė vienu reikalavimu, kurį teismas sprendimu tenkino. Kadangi ieškovė visus savavališkai pastatytus statinius prašė įteisinti pagal vieną projektinį pasiūlymą, parengtą architekto R. P., nors atsakovas niekuomet neprieštaravo dėl tvorų T2 ar T5, kurios su jo teisėmis niekaip nėra susijusios, tvorų T4 ir T6, kurios buvo pastatytos valstybinėje žemėje, dėl pavėsinės, malkinės, kuri apskritai yra kilnojamasis statinys ir jokio bendraturčio leidimo jai statyti nereikia, atsakovas atskirai patvirtinti tokio sutikimo negalėjo, nes buvo prašoma pritarimo bendram projektiniam pasiūlymui.

7.14. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams ieškovės turėtų 2 117,50 Eur dydžio išlaidų, pagal bylai pateiktą UAB „Rima ir partneriai“ 2021 m. gegužės 28 d. sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas pagal 2021 m. gegužės 28 d. dienos sutartį. Tokios išlaidos „už tarpininkavimo paslaugas“ negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Teismas šias išlaidas atsakovams priteisė laikydamas, kad jos yra patirtos, rengiant naudojimosi Sklypu tvarkos projektą, pagal kurį teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta todėl, kad naujas Sklypo planas matininko G. M. buvo parengtas tik 2023 metais šalims pasididinus bendrą Sklypo plotą. Nepateikta jokių duomenų, kad matininkui G. M. buvo sumokėta už Sklypo plano parengimą. Be to, ieškovė Sklypo planą teikė siekdama nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką ir tokiu atveju naudojimosi Sklypu planas turėtų būti rengiamas ir nesikreipiant į teismą dėl ginčo sprendimo, o kadangi Sklypas priklauso ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, plano išlaidos, jei tokios ir būtų, turėtų atitekti visiems žemės sklypo bendraturčiams, o ne tik atsakovams. Be to, ieškovė byloje reiškė ir reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pastatu 4I1p, kurio teismas neišsprendė, ir teikė naudojimosi tvarkos patalpomis planus ir šios išlaidos galėjo būti patirtos ir tuo tikslu.

7.15. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis, nors atsakovė R. L. Sklypo bendraturte tapo tik 2022 m. balandžio mėn., praėjus beveik dvejiems metams nuo civilinės bylos pradžios.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė B. Š. prašo palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovų ieškovei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Atsakovai neteisingai teigia, jog tarp šalių ginčas dėl naudojimosi Sklypu tvarkos vyksta seniai, kadangi tai neatitinka tikrovės. Tarp bendraturčių yra kilę ginčų anksčiau tik dėl atsakovo keliamo triukšmo. Atsakovų teiginiai apie tai, jog dar nuo 2009 m. tarp šalių vyko derybos ir buvo susirašinėjama su ieškove dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, yra netiesa, šie teiginiai neparemti jokiais įrodymais. Be to, atsakovas nuosavybę į Namo ir Sklypo dalį įgijo tik 2010 m. Tik atsakovės R. L. žodinis paaiškinimas negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu.

8.2. Atsakovai, aiškindami aplinkybes dėl žemės naudojimosi tvarkos, daro absurdiškas, nelogiškas išvadas, nurodydami, jog 1999 m. gruodžio 6 d. ieškovės ir N. Š. Sklypo padalijimo planas, kuris buvo pasirašytas ne visų Sklypo naudotojų (atsakovo tėvas V. L. nebuvo įforminęs Sklypo dalies nuosavybės), neleidžia teigti, jog atsakovo tėvas ir P. L. buvo išreiškę valią dėl plane nurodytos Sklypo naudojimo tvarkos, kaip ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jie buvo informuoti apie tokį susitarimą. Dar 1995 m. P. L. jai priklausančią namų valdos dalį dovanojo dukteriai N. Š..

8.3. Bendraturčiai Sklypo dalimis naudojosi faktiškai visą laiką, t. y. 1999 m. gruodžio 6 d. parengta naudojimosi Sklypu tarp bendraturčių tvarka iš esmės atitiko 1978 m. gegužės 29 d. pasirašytą Sklypo bendraturčių naudojimosi tvarką, kuri buvo 1978 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutarties, kuria P. L. dovanojo namų valdos dalį savo vaikams N. Š. ir V. L., dalimi.

8.4. Atsakovas, priimdamas dovaną iš savo tėvo, žinojo, kokia konkrečiai Sklypo dalimi jis naudosis, su naudojimosi Sklypu tvarka sutiko ir pretenzijų ieškovei nereiškė. Nors atsakovas teigia, kad prie dovanojimo sutarties nebuvo pridėtas naudojimosi Sklypu planas, tačiau sutarties 7.2 punkte numatyta, kad dovanojamame žemės sklype nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o tos pačios sutarties 10 punkte numatyta, kad Sklypo planas su gretimybėmis pridedamas. Be to, atsakovas apie egzistuojančią naudojimosi Sklypu tvarką žinojo arba galėjo sužinoti iš NTR duomenų, nes jie yra prieinami visiems bendraturčiams.

8.5. Atsakovai klysta, kad teismo sprendimu patvirtintoje Sklypo naudojimosi tvarkoje ieškovės asmeniniam naudojimui žemės paskiriama naudotis daugiau nei buvo prieš tai. Byloje esantis 1999 m. gruodžio 6 d. Sklypo padalijimo planas tokių atsakovų išvadų nepatvirtina.

8.6. Teismas teisingai nusprendė, jog atsakovai nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jiems reikalingus inžinerinius tinklus galima nutiesti tik per ieškovės Sklypo dalį ir tik per tą vietą, kurioje stovi ieškovės lauko pavėsinė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji pasirašė leidimą vykdyti žemės kasimo darbus atsakovui ant topografinio plano, kuriame buvo nurodyta, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklas bus tiesiamas nuo vandens šulinio iki ūkinio pastato, tačiau šis topografinis planas „prapuolė“ ir teisme kartu su UAB „Palangos vandenys“ parengtu statybos projektu yra pateikta kita topografinė nuotrauka.

8.7. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi pastatu 4Ilp tvarką. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. dar kartą patikslino ieškinį, kuriuo nustatyti naudojimosi pastatu 4Ilp tvarkos neprašė, o paprašė atsakovo reikalavimui dėl naudojimosi pastatu 4Ilp tvarkos nustatymo taikyti ieškinio senatį. Teismas teisingai nusprendė, kad nei atsakovas, nei jo tėvas pretenzijų dėl naudojimosi pastatu 4Ilp tvarkos niekada ieškovei nereiškė, o ieškovė jau daugiau kaip 20 metų naudojosi ginčo patalpomis ir neabejotinai turėjo pagrįstą lūkestį neatlygintinai ir visam laikui naudotis pastato 4Ilp palėpės patalpomis, kuriose įsirengė patalpas, juolab, kad buvo gavusi P. L. notarinį sutikimą.

8.8. Aplinkybė, jog atsakovė R. L. tapo atsakove byloje tik nuo 2022 m., neturi reikšmės, kadangi ji užėmė lygiai tokią pat poziciją kaip ir atsakovas, ir nesutiko nė su vienu ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimu, todėl mažinti jai priklausančių atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalį nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl Sklypo planų parengimo, yra pagrįstos ir patvirtintos tinkamais įrodymais.

8.9. Atsakovai klaidingai nurodo, kad jie sutiko dėl dalies reikalavimų, kadangi atsakovų atsiliepimai byloje ir priešieškiniai patvirtina priešingą atsakovų poziciją. Nors ir buvo siūlymai dėl taikaus susitarimo, bet, jam neįvykus, neteisinga yra teigti, kad atsakovai su dalimi ieškovės reikalavimų sutiko.

8.10. Atsakovai klysta, teigdami, kad išlaidos, susijusios su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, turėtų būti padalytos visiems Sklypo bendraturčiams, o ne tik atsakovams. Šis reikalavimas buvo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka teisme ir su šiuo reikalavimu atsakovai nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė atsakovo priešieškinių reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atitinkamus ieškovės reikalavimus, taip pat atsakovai 2024 m. kovo 26 d. apeliacinės instancijos teisme gautu pareiškimu patvirtino, kad jie nereiškia atskiro apeliacinio skundo reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijai ir pagal architekto R. P. parengtus 2021 m. statybos darbų įteisinimo projektinius pasiūlymus (Nr. 2021-08-10-PP, NR. 2021-10-04-PP), parengti techninį darbo projektą ir gauti statybos leidimą pavėsinei, malkinei, automobilių stoginei ir tvorų T1, T2, T3, T4, T5, T6, esančių Sklype, statybai ir rekonstrukcijai atlikti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija plačiau dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, dėl kurių ginčo nėra, nepasisako.

Dėl naudojimosi Sklypu tvarkos

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo ir nustatė naudojimosi Sklypu tvarką pagal G. M. paslaugų įmonės 2023 m. gegužės 2 d. parengtą projektą. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi Sklypu tvarka iš esmės atitinka 1999 m. tarp bendraturčių pasirašytą ir registruotą NTR naudojimosi Sklypu tvarkos planą. Įvertinęs ieškovės pateikto projekto sprendinius, teismas nusprendė, kad, kylant ginčams tarp bendraturčių ir nesutariant dėl įregistruotos Sklypo tvarkos, yra tikslinga palikti tokią naudojimosi Sklypu tvarką, kuria naudojosi tiek ankstesni bendraturčiai, taip pat ir nuo 2010 m. pats atsakovas, kol bendraturčiai nesusitars dėl racionalesnės naudojimosi Sklypu tvarkos. Nors atsakovas teigė, kad prie dovanojimo sutarties nebuvo pridėtas naudojimosi Sklypu planas, tačiau 2010 m. gegužės 28 d. sutarties 7.2 punkte numatyta, kad dovanojamame žemės sklype nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o 10 punkte numatyta, kad sklypo planas su gretimybėmis pridedamas. Be kita ko, netgi ir tuo atveju, jei atsakovui nebuvo pateiktas Sklypo planas, atsakovas apie egzistuojančią naudojimosi Sklypu tvarką žinojo arba galėjo sužinoti iš NTR duomenų, nes jie yra prieinami visiems bendraturčiams.

13. Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, be kita ko, argumentuodami, jog Apskrities viršininko įsakymu naudojimosi Sklypu tvarka buvo patvirtinta remiantis 1999 m. gruodžio 10 d. Sklypo padalijimo planu, pasirašytu tik pačios ieškovės ir jos motinos. Atsižvelgiant į tai, kad planas buvo pasirašytas ne visų Sklypo naudotojų, nėra jokio juridinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo tėvas ir P. L. buvo išreiškę valią dėl plane nurodytos Sklypo naudojimo tvarkos, kaip ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jie buvo informuoti dėl susitarimo tarp ieškovės ir N. Š. sudarymo. Susitarimas dėl Sklypo naudojimo tvarkos yra sandoris, kuris negali sukelti teisinių pasekmių trečiajam asmeniui, kuris nėra sandorio šalis, nors ir yra susijęs su sandorio objektu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovų argumentams.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

15. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos nusprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas klausimą, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimo tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 23 punktas; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37, 38 punktai). Be to, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad naudojimosi Sklypu tvarka pirmą kartą buvo nustatyta dar 1978 m. spalio 13 d. notariškai patvirtintoje dovanojimo sutartyje. Šioje sutartyje yra nurodyta, kokiomis dalimis naudosis kiekvienas iš apdovanotojų, kokia dalis bus naudojama bendrai, taip pat pateikta nuoroda į 1978 m. gegužės 26 d. žemės sklypo planą, sudarytą Ž. ir Š.. Iš šio plano matyti, kad jis iš esmės atitinka teismo patvirtintą naudojimosi Sklypu tvarką.

18. Byloje taip pat pateiktas 1999 m. gruodžio 6 d. Sklypo planas, iš kurio matyti, kad buvo nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka, kiekvienam iš Sklypo naudotojų paskiriant atitinkamą Sklypo dalį. Nors atsakovai teisingai nurodo, kad šiame plane nebuvo V. L. (atsakovo tėvo) ir P. L. parašų, tačiau pagal byloje pateiktus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2001 m. liepos 10 d. duomenis Sklypo savininke 1999 m. buvo tik valstybė. Tiek byloje pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 18 d. įsakymas, tiek NTR Sklypo išrašas patvirtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 18 d. įsakymo ir prie jo pridėto 1999 m. gruodžio 6 d. Sklypo plano pagrindu buvo nustatyta ir NTR įregistruota naudojimosi Sklypu tvarka. Toliau nurodomi bylos įrodymai rodo, kad su šia tvarka faktiškai sutiko atsakovo tėvai ir ji saisto ir patį atsakovą.

19. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2010 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutarties, sutuoktiniai E. L. ir V. L. (atsakovo tėvas) padovanojo atsakovui V. L. 550/1548 Sklypo dalį. Šios sutarties 1 dalies 1 punkto 1 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad apdovanotajam nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalys, pažymėtos plane indeksu: atskirai – „C1“ – 54 kv. m; „C2“ – 89 kv. m; „C3“ – 277 kv. m; „E“ – 44 kv. m. Užstatytas plotas: 86 kv. m. Tiek 2010 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartyje nurodyti atsakovui atitekusių žemės sklypo dalių indeksai, tiek nurodyti žemės sklypo dalių plotai visiškai atitinka 1999 m. gruodžio 6 d. Sklypo plane nurodytas V. L. (tėvui) priskirtas Sklypo dalis. Vadinasi, priešingai nei teigia atsakovai, šia dovanojimo sutartimi atsakovas V. L. iš esmės įgijo realiąją Sklypo dalį, kadangi sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kurios žemės sklypo dalys atsakovui atitenka nuolatiniam naudojimui.

20. Nors atsakovas V. L. bylos nagrinėjimo metu neigė žinojęs apie nustatytą naudojimosi Sklypu tvarką, vis dėlto tokias aplinkybes paneigia tiek 2010 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutarties I dalies 1 punkto 1 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos atsakovui naudoti priskirstos Sklypo dalys, tiek sutarties 7.2 punkte nurodytas juridinis faktas, kad yra nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka (apskrities viršininko 2000 m. vasario 18 d. įsakymo pagrindu), tiek tos pačios sutarties I dalies pabaigoje įrašyta žyma, kad Sklypo planas su gretimybėmis (mastelis 1:500) pridedamas. Kadangi ši sutartis yra patvirtinta notaro, o pats Sklypo planas atsakovui taip pat buvo prieinamas ir viešajame registre, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas V. L. turėjo ir galėjo būti susipažinęs su nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka. Juo labiau, atsakovo V. L. 2022 m. kovo 1 d. atsiliepimo į ieškovės ieškinį 13 punkte pats atsakovas patvirtino, kad tokia naudojimosi Sklypu tvarka yra nustatyta ir įregistruota NTR.

21. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas V. L. 2010 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi iš esmės gavo realiąją Sklypo dalį, kadangi sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi Sklypu tvarka ir kurios žemės sklypo dalys atsakovui atitenka nuolatiniam naudojimui. Vadinasi, 1999 m. gruodžio 6 d. Sklypo plane nurodyta naudojimosi Sklypu tvarka atsakovui tapo privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame plane nustatyta naudojimosi tvarka taip pat iš esmės atitinka dar 1978 m. nustatytą ir skundžiamu sprendimu patvirtintą naudojimosi Sklypu tvarką.

22. Nors teisėjų kolegija sutinka su atsakovų pozicija, kad 1999 m. gruodžio 6 d. Sklypo plane priskirta naudoti ir skundžiamu sprendimu iš esmės tokia ir palikta atsakovams naudoti Sklypo dalis (dalys) galbūt nėra tokia patogi naudoti, kaip galėtų būti, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia atsakovams teisės keisti nustatytos naudojimosi Sklypu tvarkos. Kaip minėta, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti keičiama tik dėl svarių priežasčių. Tai ypač aktualu nagrinėjamoje situacijoje, kai iš esmės analogiška (pirmosios instancijos teismo patvirtinai) tvarka egzistuoja jau daugiau kaip 40 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nurodomos aplinkybės pakankamai svariomis, kad iš esmės keisti nusistovėjusią tvarką, nepripažintinos.

23. Atsakovų prašomos nustatyti tvarkos patvirtinimas neabejotinai būtų naudingas atsakovams (suteiktų daugiau privatumo ir sumažintų bendrų takų skaičių), bet lemtų poreikį keisti nusistovėjusius ieškovės patekimo (per bendrai naudojamas Sklypo dalis) į jai priklausančius ūkinius pastatus takus ir įsirengti naujus, pertvarkyti savo ilgus metus naudotą Sklypo dalį (nes ieškovei būtų priskirta dalis atsakovo šiuo metu naudojamo sklypo už tvoros T3, kurią pirmosios instancijos teismas leido įteisinti ir ginčo apeliacinėje instancijoje dėl to nėra, taip pat Sklypo dalis, pažymėta „C2“, prie ūkinių pastatų), kažkur perkelti malkinę (pagal bylos duomenis – kilnojamąjį daiktą), kurią ieškovė pasistatė ilgus metus jos naudotoje Sklypo dalyje. Be to, patys atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad nustačius jų prašomą naudojimosi tvarką, ieškovė turėtų perkelti tvoras, kurias ji faktiškai pasistatė ilgus metus naudotose Sklypo dalyse (jas pirmosios instancijos teismas leido įteisinti ir dėl to nėra ginčo apeliacinėje instancijoje). Byloje nėra patikimų įrodymų, kad iki atsakovui tampant Sklypo bendrasavininku, tarp ankstesnių bendraturčių būtų buvę kokių nors konfliktų dėl naudojimosi sklypu. Byloje nėra ir patikimų įrodymų, kad atsakovas jau daug metų siekia pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsakovai tik abstrakčiai teigia, jog visa atsakovų bylos nagrinėjimo metu iš valstybės įsigyta žemė buvo priskirta bendram naudojimui, tačiau jokių skaičiavimų ir konkrečių argumentų šiuo klausimu apeliaciniame skunde nepateikia.

24. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad atsakovai nagrinėjamu atveju siekia realiai (pagal dovanojimo sutartį) gautos naudoti (įgytos) Sklypo dalies (dalių) esminio pakeitimo, iš esmės siekdami asmeninio patogumo ir naudos sau, nepaisant ieškovės interesų. Tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažinta svaria priežastimi keisti nusistovėjusią naudojimosi Sklypu tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo reikalavimą.

Dėl kasimo darbų

25. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai nesutinka su atsakovų ketinamais vykdyti kasimo darbais vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įvedimui, todėl tokius atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą vandentiekio ir buitinių tinklų statybos projektą inžineriniai tinklai bus tiesiami per ieškovei priskirtą pagal naudojimosi Sklypu tvarką Sklypo dalį, kurioje stovi ieškovei priklausanti savavališkai pastatyta lauko pavėsinė, kurios statybą teismas leido įsiteisinti be bendraturčio sutikimo. Tikėtina, kad dėl atsakovo ketinamų vykdyti kasimo darbų inžinerinių tinklų įrengimui lauko pavėsinę reikės patraukti ir (ar) nugriauti ir tai neproporcingai suvaržys ieškovės teises ir interesus. Atsakovai turi galimybę projektuoti inžinerinius tinklus savo Sklypo dalyje, jiems priskirtoje pagal naudojimosi Sklypu tvarką, ir tam ieškovė neprieštarautų ir sutiktų duoti sutikimą. Tačiau, pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nes 1998 m. birželio 1 d. suderinus su UAB „Palangos vandenys“ ir gavus ieškovės sutikimą žemės kasimo darbams, atsakovas jau yra teisėtai įsirengęs vandentiekio tinklus po ieškovės automobilių stogine. Atsakovas prašė teismo pripažinti jam teisę vykdyti žemės kasimo darbus be bendraturtės sutikimo pagal UAB „Palangos vandenys“ vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektą, kuriame numatyta, kad nauja vandentiekio linija bus įrengiama nuo atsakovo 1998 m. įrengto šulinio (ne po ieškovės stogine, o šalia jos) iki jam tenkančios ūkinio pastato dalies kasimo darbus vykdant Sklypo dalyje šalims priskirtoje naudotis bendrai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu atsakovų reikalavimu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga rodo, kad iš tiesų egzistuoja ne tik vandentiekio šulinys po ieškovės stogine, bet ir šalia jos, t. y. egzistuoja vandentiekio šulinys prieš atsakovo įėjimą į namą (žr., pvz., prie ieškovės 2021 m. gruodžio 14 d. ieškinio pridėtą 2021 m. birželio 1 d. G. M. paslaugų įmonės parengtą projektą, prie ieškovės 2022 m. lapkričio 20 d. prašymo pridėto MB „Amber Pro“ parengto lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo projekto Nr. AP22-09-05-SPP.B-01 sklypo planą su projektuojamais tinklais, atsakovo pateiktą vaizdo medžiagą). Nuo šio šulinio atsakovas turi galimybę prasivesti vandentiekio liniją iki jam tenkančios ūkinio pastato dalies, nekliudant ieškovės automobilio stoginės ir ieškovei priklausiančios pavėsinės (ieškovė pavėsinę yra pasistačiusi ne toje namo pusėje, kurioje planuojama tiesti vandentiekį, bet kitoje pusėje). Kadangi ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą iš esmės patvirtino, kad būtent tokiems žemės kasimo darbams buvo suteikusi atsakovui leidimą, nenurodė jokių argumentų, kodėl kasimo darbai negalėtų būti atlikti už automobilio stoginės ribų, nekliudant jos pavėsinės, teisėjų kolegija nemato priežasties, kodėl atsakovui toks leidimas neturėtų būti suteiktas. Todėl atsakovui leistina be ieškovės (bendraturtės) sutikimo atlikti žemės kasimo darbus sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Palangos savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą ir kartu su atsakovo 2022 m. kovo 1 d. atsiliepimu į ieškinį pateiktą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plano schemą Nr. 20027-TDP-VN_B.01, leidžiant atsakovui pagal minėtą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plano schemą atlikti visus kasimo darbus, išskyrus kasimo darbus atkarpoje nuo minėtoje plano schemoje pažymėto taško V1-1 iki taško PV-1. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad šioje atkarpoje, patenkančioje į ieškovės stoginės ribas, jau egzistuoja vandentiekio linija, todėl kasimo darbų jam atlikti nėra poreikio.

Dėl naudojimosi pastatu 4Ilp tvarkos nustatymo

27. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo dėl pastato 4I1p naudojimosi tvarkos, tuo pažeisdamas CPK 260 straipsnį. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarką. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarka, pareiškė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastatui 4I1p. Tačiau teismas išsprendė tik atsakovo priešieškinio reikalavimą, o ieškovės reikalavimo nesprendė, tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovų argumentą kaip nepagrįstą.

28. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškovės pozicijos naudojimosi pastatu 4I1p tvarkos nustatymo galėjo būti išsamesni, vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo šios aplinkybės laikyti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Kaip matyti iš ieškovės 2023 m. birželio 12 d. patikslinto ieškinio, ieškovė nebereiškė reikalavimo dėl naudojimosi pastatu 4I1p tvarkos nustatymo ir tik prašė atsakovo priešieškinio daliai, kuria prašoma nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarką, taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti (patikslinto ieškinio reikalavimų 6 punktas). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tik dėl atsakovo V. L. priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarką, o ieškovės tokio paties pradinio ieškinio reikalavimo nevertino.

29. Pasak atsakovų, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, nustačius naudojimosi tvarką pastato 4I1p dalimis pagal atsakovo siūlomą tvarką nė vieno iš bendraturčio teisės nebus pažeistos, kadangi kiekvienas iš bendraturčių galėtų naudotis ir disponuoti jam priklausančia dalimi ir savo dalyje įsirenginėti norimas patalpas. Priešingai nei teigia teismas, jokių papildomų statybos darbų atlikinėti nereikėtų. Ieškovė šiuo atveju savavališkai, neturėdama tam reikalingų leidimų įsirengdama gyvenamąsias patalpas pastate 4I1p, pati prisiėmė riziką dėl savavališkos statybos padarinių, todėl iš ne teisės teisė neatsiranda. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovų argumentus kaip nepagrįstus.

30. Kaip matyti iš atsakovo V. L. byloje pateikto pastato 4I1p naudojimosi tvarkos plano, nepaisant to, kad pastato 4I1p palėpėje yra patalpos, kuriomis naudojamasi, atsakovai nori nustatyti tokią naudojimosi pastatu 4I1p tvarką, kuri būti ne pagal egzistuojančių patalpų ribas, bet būtų tik teorinė, siūloma nustatyti naudojimosi tvarka net nesprendžiant atsakovų patekimo į pastato 4I1p palėpėje atsakovams priskirtinas patalpas galimybių. Tai reiškia, kad nustačius atsakovų prašomą naudojimosi pastatu 4I1p tvarką ji ateityje galėtų sukelti papildomus ginčus tarp šalių. Be to, nors apeliacinės instancijos teisme atsakovai kategoriškai neigia, kad naudojasi ieškovei priklausančia palėpės dalimi, tačiau atsakovas V. L. savo 2021 m. birželio 29 d. rašytinių paaiškinimų antroje pastraipoje pripažino, kad jis faktiškai naudoja ieškovei priklausantį 7,11 kv. m pastato plotą. Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo prie minėtų paaiškinimų pridėti dokumentai.

31. Remiantis byloje pateiktu 1992 m. liepos 1 d. sutikimu (notarinio registro Nr. 2-5427), P. L. (ieškovės ir atsakovo V. L. senelė) davė sutikimą B. Š. nuolatinai naudotis patalpomis virš jai priklausiusio garažo, pažymėto 3G1/p, lubų visam plote ir jai priklausančia visa dalimi pastogės virš plytinio ūkinio pastato 4I1p visam laikui ir neatlygintinai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis sutikimas nėra nuginčytas ir jis galioja, o ieškovė jau daugiau kaip 20 metų naudojasi tomis palėpės patalpomis. Ir nors P. L. buvo tik dalies ūkinio pastato 4I1p savininke, bet pagal bylos duomenis, V. L. (atsakovo tėvas) pastato 4I1p palėpėje jam priklausiusią dalį buvo atsitvėręs pastatyta siena. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu liudytoja B. K. patvirtino, kad V. L. (atsakovo tėvas) atitvėrė antrą aukštą, kuriame, gavus močiutės leidimą, buvo įrengtos patalpos nuomai.

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai nori tik teoriškai nusistatyti naudojamas pastato 4I1p dalis, neatsižvelgiant į esamas pastato patalpas, į ilgametę faktinę naudojimosi pastatu 4I1p tvarką, į tai, kad atsakovas faktiškai naudojasi ieškovei priklausančia palėpės dalimi, taip pat nespręsdamas klausimo dėl patekimo į savo norimas naudoti palėpės patalpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prašoma nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarka savo esme yra neteisinga ir neproporcinga, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo tokio atsakovų apeliacinio skundo reikalavimo nustatyti naudojimosi pastatu 4I1p tvarką pagal Žemės fondo parengtą naudojimosi tvarkos planą tenkinimui.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kadangi naudojimosi pastatu 4I1p tvarka lieka nenustatyta, ši aplinkybė šalims neužkerta kelio kreiptis į teismą iš naujo nei dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastato dalių atidalijimo, nei dėl naujos naudojimosi pastatu 4I1p tvarkos nustatymo taip, kad ji atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, nei kitaip ginti savo galbūt pažeidžiamas teises.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo V. L. priešieškinio reikalavimo dėl žemės kasimo darbų Sklype ir šią priešieškinio dalį iš dalies tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamumo, kurį teisėjų kolegija aptars vėliau) neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

36. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

37. Ieškovė pirmosios instancijos teisme už pareikštą ir vėliau tikslintą ieškinį sumokėjo 599,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 3 635,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso 4 234,00 Eur (599 Eur + 3 635,00 Eur).

38. Ieškovė taip pat prašė priteisti 4 235,00 Eur išlaidų UAB „Rima ir partneriai“ už tarpininkavimo paslaugas pagal 2021 m. gegužės 28 d. sutartį. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2021 m. gegužės 28 d. sąskaitą apmokėjimui Nr. 2021/05/28, 2022 m. kovo 10 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame pažymėta, kad pagal 2021 m. gegužės 28 d. sutartį visi įsipareigojimai įvykdyti, 2022 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitą 4 235,00 Eur, 2022 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 235,00 Eur sumos už tarpininkavimo paslaugas pagal 2021 m. gegužės 28 d. sutartį bei pačią 2021 m. gegužės 28 d. sutartį. Kaip matyti iš pačios 2021 m. gegužės 28 d. sutarties 1 punkto, šalys susitarė, kad R. J. savo nuožiūra suranda matininką, geodezininką ir architektą dėl ieškovės pateiktų kiemo inžinerinių statinių, naujo žemės sklypo plano ir naujos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, gyvenamojo namo atidalijimo į du turtinius vienetus projektinių pasiūlymų parengimo pateikimo derinimui su atsakovu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta dėl keturių objektų. Tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kokie konkrečiai darbai atlikti pagal šią sutartį, kas ir kada juos atliko, kokia atliktų darbų kaina, kam (kokiam matininkui, geodezininkui ar architektui), kada ir kiek buvo sumokėta už juos, kokia dalis kainos atiteko tarpininkei, kodėl šiuo atveju ieškovei buvo būtina pirkti tarpininkavimo paslaugas. Be to, buvo tenkinta tik dalis ieškovės reikalavimų, susijusių su minėtos sutarties dalyku. Dėl šių priežasčių ši ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma tarp šalių neskirstytina, nes iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti realiai patirtų, pagrįstų ir būtinų išlaidų, susijusių su ieškovės patenkintais reikalavimais, dydžio.

39. Atsakovas V. L. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 271,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinius, taip pat patyrė 6 345,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš viso 6 616,00 Eur.

40. Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies: reikalavimai dėl Namo atidalijimo, ūkinio pastato statybos darbų ir rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturčių sutikimo atmesti; reikalavimai dėl naudojimosi Sklypu tvarkos nustatymo ir inžinerinių tinklų statybos darbų įteisinimo be bendraturčių sutikimo tenkinti visiškai; reikalavimas dėl statinių statybos įteisinimo tenkintas iš dalies (netenkintas reikalavimas dėl tvoros T7 statybos darbų įteisinimo). Atsakovo V. L. 2021 m. spalio 22 d. priešieškinis atmestas visiškai, o 2022 m. liepos 4 d. priešieškinis tenkintas iš dalies, pripažįstant atsakovui teisę Sklype šiame procesiniame sprendime nurodyta apimtimi atlikti žemės kasimo darbus pagal UAB „Palangos vandenys“ parengtą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą be ieškovės sutikimo. Be to, Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi dalis bylos nutraukta, ieškovei ir atsakovui atsisakius nuo dalies pareikštų reikalavimų.

41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas V. L. neprieštaravo dėl dalies tvorų įteisinimo (T2 ir T5) ir, kaip nurodė savo atsikirtimuose, dėl jų neprieštaravo ir prieš ieškovei kreipiantis į teismą. Tuo tarpu tvoros T4 ir T6, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, buvo valstybinėje žemėje, o padidinus Sklypo ribas atsakovas nebereiškė prieštaravimų paskutiniuose paaiškinimuose ir dėl šių tvorų. Nors atsakovas nepritarė ieškovės pradiniam vandentiekio tinklų tiesimo projektui pagal vandentiekio tinklų geodezinį planą, tačiau ieškovei pateiktus naują MB „Amber Pro“ 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą supaprastintą statybos projektą atsakovas V. L. 2023 m. sausio 24 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį jokių prieštaravimų dėl naujo vandentiekio projekto jau nebereiškė ir su juo sutiko. Ieškovė taip pat teikė kelis projektus dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos, atsisakė reikalavimų dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė savo veiksmais lėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

42. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei priteistini 44 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiama lygiomis dalimis po 931,48 Eur (4 234,00 x 44 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atsakovui V. L. iš ieškovės priteisiama 56 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 704,96 Eur (6 616 Eur x 56 proc.).

43. Nors atsakovai apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis, nors atsakovė R. L. Sklypo bendraturte tapo tik praėjus beveik dvejiems metams nuo civilinės bylos pradžios, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti kita proporcija, nes atsakovė V. L. įstojusi į šią bylą vis tiek palaikė visus atsakovo V. L. reikalavimus.

44. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas neskirsto ieškovės patirtų 6 050 Eur išlaidų, kurias ji sumokėjo UAB „Rima ir partneriai“ pagal 2021 m. gegužės 5 d. sutartį, nes jos susijusios su ieškovės reikalavimais, kurie nebuvo tenkinti, taip pat neskirsto ieškovės 2 988,82 Eur, sumokėtų advokatų profesinei bendrijai „Walless“, nes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Teismas neskirsto ir atsakovo patirtų 1 440,75 Eur kitų išlaidų, nes su jais susiję atsakovo reikalavimai taip pat nebuvo tenkinti.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 16,22 Eur, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš šalių pagal nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją, t. y. iš ieškovės valstybei priteisiant 9,08 Eur, o iš atsakovų šių išlaidų nepriteisiant, nes atskirai iš kiekvieno iš jų priteistina suma nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

46. Atsakovas V. L. už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 327,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovas pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2023 m. gruodžio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitą 1 500 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo tenkinta 1/3 apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui V. L. iš ieškovės priteistina 609 Eur ((327,00 Eur + 1 500 Eur) / 3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

47. Ieškovė B. Š. už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2024 m. sausio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvitą). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus 2/3, ieškovei iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 500 Eur (1 500 Eur x 2 / 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo V. L. priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovui teisę bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti žemės kasimo darbus pagal UAB „Palangos vandenys“ parengtą vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą be ieškovės B. Š. sutikimo, pakeisti ir pripažinti atsakovui V. L. teisę bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini),

pagal Palangos savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą ir kartu su atsakovo 2022 m. kovo 1 d. atsiliepimu į ieškinį pateiktą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plano schemą Nr. 20027-TDP-VN_B.01 atlikti visus reikiamus kasimo darbus, išskyrus kasimo darbus atkarpoje nuo minėtoje plano schemoje pažymėto taško V1-1 iki taško PV-1.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir:

– Priteisti ieškovei B. Š. lygiomis dalimis iš atsakovų V. L. ir R. L. (iš kiekvieno) po 931,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

– Priteisti iš ieškovės B. Š. atsakovui V. L. 3 704,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

– Priteisti valstybei iš ieškovės B. Š. 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu teisme, atlyginimą.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei B. Š. lygiomis dalimis iš atsakovų V. L. ir R. L. (iš kiekvieno) po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės B. Š. atsakovui V. L. 609 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Vilija Valantienė