- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-228-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-17577-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aiva Survilienė, Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė
- Nuteistasis
- N. D., G. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Sonatos Raupėnaitės-Lekerauskienės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. (N. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 20 (dvidešimčiai) parų;
- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta N. D. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, aukščiau subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, N. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.
Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas G. Š., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. N. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus, tai yra turėdamas tikslą dalį jų parduoti, tai yra platinti, bei neturėdamas tikslo dalies jų platinti, o būtent: jis 2020 m. spalio 15 d. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, nuosavybės teise priklausančiame G. R. B., kurio naudotojas N. D., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (parduoti), laikė stiklinį indą su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 2,446 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,3 %), iki tol, kol 2020 m. spalio 15 d. nuo 16.50 val. iki 17.50 val. kratos, atliktos minėtame garaže, metu jas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai.
1.1. Be to, jis, veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. spalio 15 d. automobilyje „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame D. S., stovėjusiame prie garažo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtai, turėdamas tikslus platinti (parduoti) arba vartoti savo asmeninėms reikmėms, automobilio galinės sėdynės porankyje laikė tris vienetus užspaudžiamų plastikinių maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 4,913 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,5 %, ant galinės sėdynės esančioje kuprinėje neteisėtai, turėdamas tikslus platinti (parduoti) arba vartoti savo asmeninėms reikmėms, laikė permatomą, plastikinę, užvakuumuotą pakuotę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 1,992 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 9,7 %, bei turėdamas tikslus platinti (parduoti) arba vartoti savo asmeninėms reikmėms, automobilio vairuotojo durelių dėtuvėje esančioje piniginėje laikė permatomą, plastikinį, uždaromą maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 0,086 g. Šias minėtas narkotines medžiagas neteisėtai, turėdamas du tikslus, tai yra turėdamas tikslą narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir kokainą parduoti, o nepavykus parduoti – turėdamas tikslą suvartoti savo reikmėms, laikė iki tol, kol 2020 m. spalio 15 d. nuo 17.55 val. iki 18.15 val. kratos, atliktos minėtame automobilyje, metu jas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą pareigūnai.
1.2. Be to, jis 2020 m. spalio 15 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiame I. H., kuriame jis gyvena, neteisėtai, turėdamas tikslus platinti (parduoti) arba suvartoti savo asmeninėms reikmėms, prieškambaryje, ant sienos pakabinto veidrodžio dešinės pusės stalčiuje folijos lankstinuke laikė bespalvį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,114 g, prieškambaryje batų spintelėje, viršutiniame stalčiuje, esančioje batų poroje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (parduoti), laikė dvi vakuumuotas bespalves pakuotes su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 37,61 g (?-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,6 %), kairėje pusėje esančiame kambaryje, spintelės apatinėje lentynoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (parduoti), laikė dvi vakuumuotas bespalves pakuotes su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 138,87 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,3 %), viršutinėje lentynoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (parduoti), o nepavykus parduoti – suvartoti savo reikmėms, laikė du vienetus bespalvių maišelių su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio bendroji masė yra 1,642 g, ant kambario viduryje esančio stalo, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė smulkintuvą su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,082 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,1 %), ant kambario viduryje esančio stalo dėžutėje „Jagermeister“, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti (parduoti), laikė bespalvį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 4,246 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,6 %), bei turėdamas tikslą platinti (parduoti), o nepavykus parduoti – suvartoti savo reikmėms, kairėje pusėje esančiame kambaryje spintelės viršutinėje lentynoje, dviejuose bespalviuose užspaudžiamuose maišeliuose neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 0,380 g, prie lango esančios spintelės lentynoje bespalviame užspaudžiamame maišelyje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo asmeninėms reikmėms laikė psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčius psilocino, ir šių grybų sporas, grybieną, kurių masė yra 1,896 g. Šias visas narkotines bei psichotropines medžiagas neteisėtai, turėdamas du minėtus tikslus, laikė iki tol, kol 2020 m. spalio 15 d. nuo 18.40 val. iki 19.20 val. kratos, atliktos minėtame bute, metu jas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą pareigūnai.
1.3. Be to jis, neturėdamas leidimo, disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent: jis 2020 m. spalio 15 d. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje esančioje juodos spalvos spintelės stalčiuje, neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinį 914 modelio automatinį pistoletą „Zoraki“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskirtą A kategorijos šaunamiesiems ginklams, spintelės stalčiuje taip pat neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinį „Blow Magnum 2000“ modelio pistoletą „Voltran“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, stalčiuje taip pat neteisėtai laikė tris tinkamus šaudyti šaudmenis – pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina), .380 (9 mm) kalibro revolverinius .380 Me Gum šovinius, skirtus C kategorijos revolveriams, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskirtus šaudmenims, kurie skirti C kategorijos ginklams, vieną šaudyti tinkamą šaudmenį – pramoninės gamybos (Čekija), 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinį, kuris yra skirtas 9 mm kalibro daugeliui A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų, stalčiuje taip pat neteisėtai laikė permatomą plastikinę dėžutę su trimis šaudyti tinkamais šaudmenimis – pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujiniais (su CS užtaisu) revolveriniais šoviniais, kurie yra skirti 9 mm kalibro C kategorijos ginklams – dujiniams revolveriams. Tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kol 2020 m. spalio 15 d. nuo 18.40 val. iki 19.20 val. kratos, atliktos minėtame bute ir jo pagalbinėse patalpose, metu juos rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos teisme gautas N. D. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendį – pritaikius jo (N. D.) atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti visiškai ar iš dalies.
3. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu jo (N. D.) gynėjas prašė skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo mokymąsi ir įsidarbinimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, jog jis ėmėsi rimtų žingsnių keisti gyvenimo būdą, lėšų gyvenimui gauti teisėtais būdais, šios aplinkybės nėra pakankamos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas. N. D. teigimu, jis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nes jo padarytos nusikalstamos veikos, apelianto manymu, nėra tiek pavojingos, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamas tiek veikų pavojingumas, nukentėjusiųjų interesai, tiek ir kaltininko asmenybė, jo socialiniai ryšiai bei ieškoma šių interesų pusiausvyros. Atkreipia dėmesį į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teisminio nagrinėjimo metu, jis pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi ir iki šiol gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Apelianto teigimu, jis yra tinkamai socialiai integruotas visuomenėje, t. y. jis yra įgijęs kirpėjo specialybę, nuo 2021 m. sausio 8 d. įsidarbino MB „Proskinstyle”, darbe yra charakterizuojamas teigiamai, nebevartoja jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jomis nebedisponuoja, kadangi visas vykęs tiek ikiteisminis, tiek ir teisminis procesas, pasak apelianto, jį privertė gerokai susimąstyti apie tokio pasirinkto gyvenimo būdo pasekmes ir tolimesnes ateities perspektyvas, kritiškai įvertinti savo elgesį. Nurodo, jog Lietuvos Respublikoje jis neteistas, o jo duoti parodymai prisidėjo prie nusikalstamų veikų atskleidimo nagrinėjamoje byloje. Teigia, jog supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, stengiasi iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir kokybę, kadangi atsisakė nuo priklausomybės „žolei“. Jis nėra įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitas. Tai, apelianto manymu, rodo, kad jis siekia integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu bendruomenės nariu bei patvirtina jo mažesnį pavojingumą.
4. Taip pat N. D. nurodo, jog, nors pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atkreipė dėmesį, į tai, kad jis ėmėsi rimtų žingsnių keisti gyvenimo būdą, lėšų gyvenimui gauti teisėtais būdais, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos taikyti N. D. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad jo, (apelianto) mąstymas, pasikeitė teigiama linkme, jis kitaip pradėjo suprasti gyvenimo vertybes. Teigia, kad jis teisminio nagrinėjimo metu teismui detaliai paaiškino, kodėl įniko į narkotikų vartojimą ir kaip šiuo metu sugebėjo susitvarkyti su šia problema, todėl, jo nuomone, teismas, skirdamas bausmę, į visas šias aplinkybes turėjo atsižvelgti ir bausmės neformalizuoti, Taip pat, apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti tai, kad jis (N. D.) išsamiai atskleidė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė, kad dėl padalytų nusikalstamų veikų gailisi, pakeitė savo elgesį, siekia gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Iš paminėtų aplinkybių, pasak apelianto, spręstina, jog šiuo metu jis (N. D.) supranta savo elgesio ydingumą, jo nepateisina ir smerkia, pažada daugiau nenusikalsti. Atkreipia dėmesį į tai, jog po minėtų nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo.
5. Taip pat apeliaciniame skunde teigia, jog yra jauno amžiaus, sveikas, dirba kirpėju, ir tai leidžia įžvelgti tam tikrą teigiamą korekciją ir siekį pakeisti gyvenimo būdą. Todėl jo resocializacija, atsižvelgiant į jo asmenybę ir socialinius ryšius su šeima, apelianto manymu, būtų galima ir be realaus laisvės atėmimo vykdymo. Apelianto įsitikinimu, jo izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, kadangi gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, taip pat pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl, nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje numatytus tikslus gali užtikrinti švelnesnės rūšies bausmė nei laisvės atėmimas, t. y. laisvės apribojimas su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais. Apelianto manymu, apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta jam per griežta bausmė (1 metai 4 mėnesiai 10 dienų), nes jo (N. D.) asmenybė ir jo padaryti nusikaltimai nėra tiek pavojingi, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Anot apelianto, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas nuteistojo padarytų nusikaltimų mastui ir jo asmenybei, neužtikrina bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, galėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimas.
6. Be to, N. D. apeliaciniame pateikia kitą galimą bausmės tikslų įgyvendinimo alternatyvą, tvirtindamas, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidedant paskirtos jam 1 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant intensyvią priežiūrą bei kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Nurodo, kad nusikalto, būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas, yra jauno amžiaus, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka, laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, apelianto manymu, šiuo atveju būtų efektyvus. Nustatytas atliktinos bausmės dydis, taikoma intensyvi priežiūra bei jam (N. D.) skiriamų pareigų pobūdis leistų daryti išvadą, kad jis būtų pakankamai nubaustas ir sudarytų pagrindą tikėti, kad, atlikęs bausmę, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tai pat taip būtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teigia, jog teismui nusprendus taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, tikslai būtų pasiekti, išlaikant proporciją tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas bei nesuardant nuteistojo socialinių ryšių. Dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, pasak apelianto, nereiškia, kad jis išvengs bausmės, o dalies bausmės įvykdymas ir likusios neatliktos bausmės atidėjimas, paskiriant intensyvią priežiūrą bei papildomas pareigas, būtų veiksmingi ir padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui – 1 metams 4 mėnesiams 10 dienų, anot apelianto, turėtų didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei bei vėlesnei integracijai į visuomenę.
7. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba BK 75 straipsnio nuostatas. Teigia, jog pirmos instancijos teismas, parinkdamas jam (N. D.) bausmių rūšis bei dydžius, motyvuotai nepasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei nepagrįstai atsisakė paskirti jam švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimą, arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, pilnai ar iš dalies atidėti paskirtos jam bausmės vykdymą.
8. 2022 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės atsiliepimas į nuteistojo N. D. apeliacinį skundą, kuriuo prokurorė prašo N. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodo, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl visa apimtimi pritaria nuosprendyje išdėstytiems išsamiems argumentams. Teigia, jog, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Prokurorė sutinka su aukščiau paminėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais parodytas didesnis N. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas. Teigia, jog N. D. inkriminuotas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, teisingai įvertintas ne kaip atsitiktinis. Prokurorės teigimu, nuteistąjį N. D. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis buvo teistas užsienio valstybėje už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šių ir kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėtų aplinkybių visuma, prokurorės vertinimu, apylinkės teismo teisingai įvertinta, kaip atsverianti kaltininką teigiamai charakterizuojančius duomenis, susijusius su jo mokymusi, įsidarbinimu bei aplinkybes, susijusias su jo jaunu amžiumi, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas aplinkybes, kurias nurodo apeliantas savo skunde, pastarojo manymu, svarbias, sprendžiant dėl jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Pasak prokurorės, pažymėtina labai svarbi aplinkybė, kuri rodo, kad N. D. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo pavojingo elgesio, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Nors skunde jis nurodo, tokias išvadas padaręs, tačiau jo atžvilgiu šiuo metu vykstantis kitas baudžiamasis procesas leidžia daryti priešingą išvadą – 2022 m. vasario 28 d. byloje Nr. 01-1-03730-22, atskirtoje iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06754-22, surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo N. D. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Jų padarymo laikas yra vėlesnis, nei šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, jo atžvilgiu atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30341-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo N. D. atžvilgiu vykstantys baudžiamieji procesai, iš kurių vienas dėl analogiškų nusikalstamų veikų, rodo, kad jis ir toliau linkęs nusikalsti, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, linkęs daryti didesnio pavojingumo nusikaltimus. Nuteistojo nusikalstamas elgesys jo jauname amžiuje rodo jau susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma, prokurorės vertinimu, patvirtina didesnį N. D. asmenybės pavojingumą. Teigia, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas, taip pat jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra aplinkybės, kurios patvirtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas šio asmens atžvilgiu prieštarautų teisingumo principui. Prokurorė pažymi, kad N. D. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta pati švelniausia sankcijoje numatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji neteisinga. Prokurorė atsiliepime taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, nes tai draudžia BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos.
9. Nuteistojo gynėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
10. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
11. Iš nuteistojo N. D. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės. Taip pat ginčija teismo sprendimą netaikyti jo (nuteistojo) atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį.
12. Šiame kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019 ).
13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti N. D. atžvilgius BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas ir paskirdamas jam galutinę subendrintą bausmę – realų laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė
14. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Parenkant N. D. bausmės rūšį bei jos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus, du iš jų – idealiąja sutaptimi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs visas tris nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Per pastaruosius penkerius metus jis trylika kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu (Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba neapmokėjimą už transporto priemonės stovėjimą) (t.4, b. l. 12-25). Nors N. D. Lietuvoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėje už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis. Už šią veiką jam buvo paskirta 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė (t.4, b. l. 8-10). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad N. D. yra itin jauno amžiaus, įgijo specialybę ir dirba, pats ilgą laiką vartodamas narkotines medžiagas, suformavo lengvabūdišką požiūrį į disponavimą šiomis medžiagomis ir neįvertino, jog jų platinimas yra žymiai pavojingesnė ir nepalyginamai griežčiau baudžiama veika. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad N. D. laikė keturių rūšių psichiką veikiančias medžiagas, net trys iš jų buvo laikomos ir tikslu platinti. Nusikalstama veika (platinimas), paties kaltinamojo teigimu, truko apie pusę metų, į jį kreipdavosi nuolat ir gana platus ratas potencialių pirkėjų, jo kontaktais buvo dalinamasi, žinant, kad iš jo galima įsigyti reikiamų psichiką veikiančių medžiagų. Nors kaltinimai išplatinus narkotines ar psichotropines medžiagas jam nepareikšti, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, jog narkotinėmis medžiagomis galimai buvo realiai prekiaujama, be to ši veikla buvo vykdoma intensyviai. Iš aptariamų mokėtinų už kanapes sumų spręstina, jog interesantai į N. D. kreipdavosi norėdami įsigyti mažiausiai dešimtis gramų kanapių, o esant poreikiui, kaltinamasis būtų platinęs ir kitos rūšies psichiką veikiančias medžiagas, kas matyti iš pokalbių telefonu, kai pirkėjas teiraujasi dėl galimybės įgyti kokaino, bei kratos garaže rezultatų – ant jame buvusių svarstyklių rasta ir kokaino pėdsakų, – todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos šios aplinkybės rodo didesnį N. D. veikos ir asmenybės pavojingumą. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek neigiamai, tiek teigiamai N. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, bei atsižvelgęs į tai, kad 2018 m. Nyderlanduose jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tačiau baudžiamasis procesas ir atlikta bausmė savo prevencinės funkcijos neatliko ir N. D. nuo tolesnių neteisėtų tos pačios rūšies veikų darymo nesulaikė, padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant N. D. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad N. D. galimai nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, patvirtina ir prokurorės atsiliepime pateikti duomenys, jog N. D. atžvilgiu šiuo metu vyksta kitas baudžiamasis procesas – 2022 m. vasario 28 d. byloje Nr. 01-1-03730-22, atskirtoje iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06754-22, yra surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo N. D. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Jų padarymo laikas yra vėlesnis nei šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, jo atžvilgiu atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30341-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kas rodo, kad N. D. galimai linkęs daryti didesnio pavojingumo nusikaltimus, todėl sutiktina su prokurorės išvada, jog N. D. nusikalstamas elgesys jauname amžiuje rodo jau susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir nenorą keisti savo gyvenimo būdo.
16. Dėl apelianto N. D. prašymo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltininkui BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. baudžiamojoje byloje Nr.2K-376/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kad N. D. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Taip pat nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kad pastarojo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad N. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu. Remdamasi aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) paskyrimas N. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
17. Dėl N. D. apeliacinio skundo argumentų, jog nagrinėjamoje byloje yra visi pagrindai taikyti jo (N. D.) BK 75 straipsnio nuostatas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskirtos jam (N. D.) 1 metų 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant jam intensyvią priežiūrą bei kelias Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas, pažymėtina kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra akcentuota, jog, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog N. D. be kita ko yra nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXXVII skyriuje, padarymą. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos jam bausmės vykdymą, nustatydamas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Taigi, už BK XXXVII skyriuje numatytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, padarymą BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės pakankamai išsamiai išanalizavęs visas N. D. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Paskirta N. D. galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, aiškiai ne per griežta, tinkamai individualizuota tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl švelninti ją nėra jokio teisinio pagrindo.
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. D. apeliacinį skundą atmesti.