Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios neatliktos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant I. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat šiuo nuosprendžiu I. S. išteisintas pagal BK 259 straipsnio1 dalį, jam nepadarius šio nusikaltimo.

Be to, šiuo nuosprendžiu nuteista E. P., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent : jis nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 metų kovo 2 dieną, 15.15 val., Vilniaus romų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), įgijo ne mažiau kaip 0,049 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią gabeno ir paminėtu laiku šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 50 eurų pardavė E. P..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Iš I. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam nustatytos bausmės. Nuteistasis prašo atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis, nors ir priimtas pažeidus imperatyvias bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas, negali būti keičiamas.

8. Nuteistojo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

9. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Parenkant I. S. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgta į tai, kad I. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, yra teistas (T. 3, b. l. 43-48), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad I. S. yra recidyvistas, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). I. S. baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 3, b. l. 33-42), yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jo padaryta veika pasireiškė ne sistemingu, bet vienkartiniu narkotinės medžiagos pardavimu kitam nuo narkotinių medžiagų priklausomam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. S. skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį – trejus metus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas I. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei vertinant tai, kad apeliantas, būdamas teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė sunkų nusikaltimą, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko I. S. laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai nėra per griežta. Taip pat teismas, pritaikęs BK 64 ¹ straipsnį, bausmę apeliantui sumažino vienu trečdaliu. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad I. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nurodė ketinąs sukurti šeimą, buvo įsidarbinęs, šiuo metu besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi I. S. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris numatytas BK XXXVII skyriuje. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos jam bausmės vykdymą, nustatydamas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą ( BK 75 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas I. S. neteisėtai pritaikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir atidėjo dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau kadangi dėl aptariamo nuosprendžio prokuroro skundas negautas, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo padėties, ir nuosprendis šioje dalyje negali būti keičiamas. Tenkinti I. S. apeliacinio skundo reikalavimo atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat nėra įstatyminio pagrindo, nes BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu I. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. S. apeliacinį skundą.