Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo motinai, tačiau atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir V. J. 2013-04-19 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas apdraudė automobilio „Audi 80“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30.

2014-01-02 (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. D., vairuodamas automobilį „Audi 80“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) pervažiavo ir sužalojo ant žemės gulintį D. J., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-419/2017 atsakovas A. D. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnyje, padarymo, o būtent dėl to, kad sukėlė pavojų nukentėjusiojo D. J. gyvybei, tai yra 2014-01-02 laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 20.50 val. (duomenys neskelbtini), lauko keliuke, vedančiame nuo pagrindinio (duomenys neskelbtini) kaimo kelio prie Č. B. gyvenamojo namo, 57 m. atstumu nuo šio gyvenamojo namo, vairuodamas nukentėjusiojo D. J. tėvui V. J. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulai, pervažiavo už automobilio jo judėjimo trajektorijoje ant žemės gulėjusį D. J., padarydamas jam krūtinės sumušimą ir suspaudimą, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinėje ir nugaroje, dešiniųjų II-VI ir kairiųjų II-V šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvomis veide, kakle, pilve, rankose, kurie visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl krūtinės sumušimo ir suspaudimo, nukentėjusysis mirė, jis, nepagelbėjo nukentėjusiajam, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam D. J., kai pastarasis dar buvo gyvas, paliekant nukentėjusįjį D. J. vieną automobilyje AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone ant galinės sėdynės, kai grėsė pavojus nukentėjusiojo D. J. gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu atsakovas A. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo buvo išteisintas, o būtent dėl to, kad 2014-01-02 laikotarpiu nuo 20.30 val. iki 20.50 val., (duomenys neskelbtini), neapšviestame lauko keliuke, vedančiame nuo pagrindinio (duomenys neskelbtini) kaimo kelio prie Č. B. gyvenamojo namo 57 m atstumu nuo šio gyvenamojo namo, vairuodamas nukentėjusiojo D. J. tėvui V. J. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinisNr. (duomenys neskelbtini) pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9,14, 34, 106, 119, 133, 231.4., 231.5. punktuose nurodytus reikalavimus (2012-11-28 nutarimo redakcija), t. y. vairavo aukščiau minėtą automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones nepaisant to, kad tai yra draudžiama, kaip eismo dalyvis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, prieš pradėdamas važiuoti atbulai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, tamsiu paros metu, būdamas neatidus kelio sąlygoms, neturėdamas įgūdžių ir patirties, važiuodamas atbulai privalėjo duoti kelią pėsčiajam bei kitiems eismo dalyviams, žinodamas, kad nukentėjusysis D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo būti greta jo vairuojamo automobilio galinės dalies, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, o atsiradus jo judėjimo trajektorijoje kelyje gulinčiam D. J., nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to važiuodamas atbuline eiga vienos ašies ratu pervažiavo per nugarą tuo metu kelyje, automobilio gale, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių ant pilvo statmenai automobilio judėjimo krypčiai gulėjusį pėsčiąjį nukentėjusįjį D. J., kurio viršutinė kūno dalis atsidūrė po automobiliu tarp priekinių ir galinių ratų iš vairuotojo pusės, po tojo vairuojamas automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, o jis nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajam D. J., neiškvietė greitosios medicinos pagalbos ir nenuvežė nukentėjusiojo D. J. į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo vairuojamu automobiliu, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. J. kūno sužalojimus: krūtinės sumušimą ir suspaudimą, pasireiškusius odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinėje ir nugaroje, dešiniųjų II-VI ir kairiųjų II-V šonkaulių lūžiais, plaučių sužalojimu, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat padarydamas sužalojimus: daugybinius odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis veide, kakle, pilve, rankose, kurie visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nuo kurių, dėl nuo krūtinės sumušimo ir suspaudimo, nukentėjusysis D. J. mirė.

Tuo pačiu nuosprendžiu teismas priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ šias sumas:

V. J. naudai - 2 904,02 Eur turtinės žalos ir 1 250,00 Eur neturtinės žalos;

I. J. naudai - 306,55 Eur turtinės žalos ir 1 250,00 Eur neturtinės žalos;

R. J. naudai – 1 250 Eur neturtinės žalos;

R. J. naudai 1 250 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismas 2017-12-21 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-590-209/2017 apeliacinius skundus atmetė ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį iš esmės paliko nepakeistą.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 18 046,88 Eur žalai atlyginti, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Po šios bylos iškėlimo teisme ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ papildomai išmokėjo 3241,98 Eur VSDFV dėl šios R. J. ir R. J. išmokėtos našlaičių pensijos, bei raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovės prašomas sumas būtų apmokėjęs.

Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos; priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą; tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą; šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto (ką nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės įrodė pateiktais rašytiniais dokumentais), bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Kasacinis teismas, yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje, taip pat nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kurioje sutapo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

Taigi, šiuo atveju, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2017-12-21 nutartimi nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo A. D. kaltės. Šiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį šioje civilinėje byloje, todėl teismui juos pakartotinai vertinti nebereikia, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas).

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo jos išmokėtas išmokas kelia tų pačių aplinkybių pagrindu, tai yra dėl 2014-01-02 eismo įvykio, ieškovė papildomai išmokėjo 3241,98 Eur VSDFV dėl šios R. J. ir R. J. išmokėtos našlaičių pensijos. Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 3241,98 Eur nesumokėto žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 3241,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta minimali 5,00 Eur suma, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 3241,98 (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną Eur ir 98 ct) Eur žalai atlyginti, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (3241,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 (septyniasdešimt tris) Eur žyminį mokestį.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas, kurio prašymu priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.