- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-2171-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10184-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- B. D., M. G., Ž. J., G. J.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Auto LT“
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė, Raimundas Moisejevas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. atskiruosius skundus, pasirašytus advokatės Renatos Vilčiauskienės, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. spalio 17 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovams B. D., M. G., Ž. J., G. J., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Auto LT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, akcijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. D. 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei akcijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Patikslintu ieškiniu, kurį teismas priėmė nagrinėti 2018 m. liepos 10 d., ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 1.1. punktą dalyje „Pirkėjas perka šias akcijas asmeninės nuosavybės teise“ ir nustatyti, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytos 100 proc. UAB „Auto LT“ paprastųjų vardinių akcijų yra B. D. ir B. D. bendra jungtinė nuosavybė; 2) pripažinti negaliojančiu 2011 m. birželio 22 d. UAB „Auto LT“ akcijų įsigijimą pagal kurį Ž. J. įsigijo 50 procentų UAB „Auto LT“ paprastųjų vardinių akcijų ir M. G. įsigijo 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Auto LT“ akcijų; 3) pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Auto LT“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų įsigijimą, pagal kurį M. G. įsigijo 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Auto LT“ akcijų; 4) taikyti restituciją natūra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, 2018 m. liepos 10 d. ieškovei ir jos atstovei išdavė teismo liudijimą, suteikiantį teisę per 3 dienas nuo liudijimo pateikimo UAB „Auto LT“ gauti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias B. D. perleido turimas akcijas 2011 m. birželio 6 d. Ž. J. ir M. G., ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias Ž. J. 2016 m. rugpjūčio 18 d. perleido akcijas M. G.. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pateikti teismui pagal 2018 m. liepos 10 d. išduotą liudijimą išreikalautus dokumentus ar jų kopijas bei, įvertinus ginčijamų sandorių vertes pagal gautus duomenis, nustatyti ieškinio sumą ir atitinkamai primokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus minėtų trūkumų, ieškovės patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
3. Vykdydama teismo įpareigojimą, 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė pateikė prašomus dokumentus bei ieškinio patikslinimą, kuriuo vietoje antrojo ir trečiojo reikalavimų prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 6 d. UAB „Auto LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią B. D. pardavė, o M. G. įsigijo 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Auto LT“ akcijų už 1 448,10 Eur. Taip pat patikslino ketvirtąjį reikalavimą, t. y. teismo prašo taikyti restituciją ir priteisti iš M. G. 50 paprastųjų vardinių UAB „Auto LT“ akcijų B. D., o iš B. D. priteisti M. G. 1 448,10 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė nebeginčija 2011 m. birželio 6 d. sandorio, kuriuo B. D. perleido 50 procentų vardinių akcijų Ž. J., t. y. ieškovė nebereiškia reikalavimų Ž. J., 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – paaiškinti kokiu pagrindu į bylą atsakovu yra įtrauktas Ž. J.. Teismas nutartyje nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus minėtų trūkumų, ieškovės patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
5. Atsižvelgdama į 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, ieškovė B. D. 2018 m. rugsėjo 11 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo Ž. J. nelaikyti atsakovu šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi apylinkės teismas ieškovei pakartotinai nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams tikslinti. Teismas nurodė, kad, nors ieškovė prašo Ž. J. nelaikyti atsakovu byloje, tačiau šioje civilinėje byloje 2018 m. liepos 10 d. jau buvo priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, o minėtas atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Vadinasi, atsakovas yra susipažinęs su bylos medžiaga ir jos procesu, todėl ieškovė, siekdama eliminuoti atsakovą Ž. J. iš bylos, privalo pareikšti prašymą arba dėl ieškinio atsiėmimo dalyje dėl atsakovui Ž. J. keliamų reikalavimų, arba atsisakyti ieškinio dalies dėl atsakovui Ž. J. keliamų reikalavimų. Ieškovei teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu ieškovė atsiima ieškinio reikalavimus, tai ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalimi, privalo gauti atsakovo sutikimą, o tuo atveju, jeigu ji atsisako ieškinio reikalavimų Ž. J. atžvilgiu, tai vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, privalo pateikti teismui duomenis, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Taigi, minėta nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovei nuspręsti ar ieškovė atsiima ieškinį atsakovo Ž. J. atžvilgiu, ar atsisako reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad nustatytu terminu nepašalinus minėtų trūkumų, ieškovės patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
7. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo ji išreiškė valią atsiimti patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovui Ž. J. dėl 50 procentų UAB „Auto LT“ 2011 m. birželio 22 d. akcijų įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. šių akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. dėl visų reikalavimų Ž. J. atžvilgiu ieškinį palikti nenagrinėtu, ir Ž. J. nelaikyti atsakovu šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
8. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, 2018 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovams B. D., M. G., Ž. J., G. J., trečiajam asmeniui UAB „Auto LT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, akcijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Skundžiama nutartimi taip pat nutarė priteisti valstybei iš ieškovės B. D. 6,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nutartyje, be kita ko, nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padarytą įrašą viešame registre dėl uždarosios akcinės bendrovės „Auto LT“ paprastųjų vardinių akcijų nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
1.1. Teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą daugiau nei prieš keturis mėnesius, tačiau ji net 4 kartus tikslino ieškinį (2018 m. liepos 4 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. rugsėjo 21 d.), o iš 2018 m. rugsėjo 21 d. teisme gauto ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų Ž. J. atsiėmimo matyti, kad ieškovė jai nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, tai yra pareikšdama, kad atsiima ieškinio reikalavimą atsakovo Ž. J. atžvilgiu, nepateikė atsakovo sutikimo dėl šio veiksmo, kuris Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalies pagrindu yra privalomas, juolab, kad ieškovei apie sutikimo pateikimo būtinumą buvo išaiškinta dar Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė eliminavo atsakovą iš teisminio proceso nenurodydama jokio teisinio pagrindo.
1.2. Esant tokiai procesinei situacijai, t. y. ieškovei teismo nustatytu trūkumams šalinti terminu tinkamai nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teismas 5 kartą nutarė nebenustatyti termino trūkumams šalinti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad gavusi teismo liudijime nurodytus dokumentus, juos teismui pateikė ne iš karto, o tik gavusi papildomą teismo įpareigojimą (2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį), pripažino, kad ieškovė nėra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu ir šiuos jos veiksmus vertino kaip neatitinkančius rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 17 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės B. D. atsakovui M. G. 1 100,00 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
2.1. Teismas nustatė, kad atsakovo M. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas suformuluotas atsiliepime į ieškinį, tačiau įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti po teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties priėmimo. Šalys nebuvo informuotos apie nutarties priėmimo datą, nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl šalys neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki ieškinio palikimo nenagrinėtu. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas sprendė, kad atsakovas M. G. šiuo atveju neturėjo galimybės iki bylos palikimo nenagrinėta pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, todėl šie įrodymai priimtini. Kadangi teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų, atsakovo M. G. turėtų už teisinę pagalbą, priteisimo klausimo, tai sudaro CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą priimti papildomą nutartį.
2.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėta byla pakankamai sudėtinga, reikalaujanti tam tikrų specialiųjų žinių, todėl darbo ir laiko sąnaudos ruošiantis bylai ir dalyvaujant jos procese yra ženklios, tačiau, kadangi byla nebaigta priimant sprendimą dėl ginčo esmės, atsakovui M. G. priteisė dalį jo turėtų 2 178,00 Eur išlaidų, t. y. priteisė 1 100,00 Eur.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Atskiraisiais skundais pareiškėjos B. D. vardu advokatė Renata Vilčiauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18436-955/2018 bei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1.1. Skunde apeliantė atkreipė dėmesį, kad CPK 119 straipsnis tiesioginį dokumentų siuntimą kitai šaliai numato tik tais atvejais, kai abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, o šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovą Ž. J. atstovautų advokatas. Todėl civilinio proceso normoms nekeliant reikalavimo su pareiškimu dėl ieškinio atsiėmimo pačiam ieškovui iš karto pateikti atsakovo sutikimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad procesinius dokumentus šaliai, neturinčiai atstovo, privalo siųsti teismas, o ne priešinga šalis, laikytina, kad ieškovė pateikė teismui tinkamą pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, o Kauno apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pašalinti ieškinio trūkumai.
1.2. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju būtent teismas privalėjo informuoti atsakovą Ž. J., kad jo atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų atsiėmimo ir turėjo sudaryti galimybę Ž. J. pateikti savo nuomonę teismui tiesiogiai. Juolab, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė kartu su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo atsiėmimo būtų pateikusi atsakovo Ž. J. sutikimą, teismas greičiausiai vis tiek turėtų įsitikinti, ar sutikimas yra duotas tinkamo asmens ir tinkamai suprantant tokio sutikimo teisines pasekmes. Nepaisant to, antrajame atskirajame skunde (dėl 2018 m. spalio 17 d. papildomos nutarties) apeliantė pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jau yra gautas ir perduotas pirmosios instancijos teismui atsakovo Ž. J. sutikimas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsiėmimo jo atžvilgiu.
1.3. Kita vertus, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą paties teismo jau priimtą ieškinį visų atsakovų atžvilgiu, kai tuo tarpu yra būtina išsiaiškinti vieno atsakovo Ž. J. poziciją dėl vieno ieškinio reikalavimo atsiėmimo būtent jo atžvilgiu, t. y. teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu visą ieškinį visų atsakovų atžvilgiu ir dėl visų reikalavimų.
1.4. Ieškovė tvirtina, kad ji nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. būtinybę tikslinti ieškinius lėmė pertekliniai teismo reikalavimai 2018 m. birželio 26 d. nutartyje, taip pat negalėjimas suformuluoti tikslių ieškinio reikalavimų dėl to, kad ieškovė savo žinioje neturėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. pirminių dokumentų. Be to, teismo įpareigojimą išsakyti savo poziciją dėl atsakovo Ž. J. ieškovė įvykdė ir pateikė teismui pareiškimą dėl savo reikalavimų šio atsakovo atžvilgiu atsiėmimo.
Šalies argumentai
1.5. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad teikdama pirminį ieškinį ji iš karto nurodė, kad negali suformuluoti tikslių ieškinio reikalavimų dėl to, kad jai nepavyko savo pačios pastangomis išsireikalauti būtinus dokumentus, dėl ko ji prašė išduoti teismo liudijimą gauti reikalingus dokumentus ir įspėjo teismą, kad tikslins ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad ieškinį ji tikslino tris, o ne keturis kartus.
1.6. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę nurodyti įstatyminį ieškinio pagrindą, pats netinkamai taikė įstatymus ir nepagrįstai reikalavo šalinti ieškinio trūkumus. Juolab, kad ieškovė buvo nurodžiusi, jog sandorius, kuriuose ji nedalyvavo, ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu. Teismo reikalavimų tiksliai nurodyti ieškinio dalyką, t. y. nurodyti sandorių šalis, akcijų pardavimo kainą ir restitucija grąžintiną pinigų sumą bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį toje bylos stadijoje, kuomet nebuvo išreikalauti duomenys apie akcijų perleidimo sandorius, buvo neįmanoma įvykdyti, nes tuo metu ieškovė neturėjo akcijų perleidimo sutarčių ir prašė teismo išduoti liudijimą šiuos dokumentus gauti. Anot apeliantės, teismo nurodymas pateikti duomenis, jog ieškovė bendradarbiavo su UAB „Auto LT“ ir teikė įmonei argumentuotus prašymus suteikdama informaciją, kokiu tikslu naudosis įmonės dokumentais, taip pat pateikti duomenis dėl pakartotinio kreipimosi į UAB „Auto LT“ taip pat buvo neteisėtas, nes įstatymo leidėjas nenumato pareigos kreiptis pakartotinai į asmenį, neišdavusį prašomų dokumentų. Nepagrįstu teismo reikalavimu ieškovė laiko ir teismo įpareigojimą patvirtinti dokumentų, teikiamų per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) kopijas, nes advokato per EPP sistemą pateikti netvirtinti dokumentai atitinka statusą „Neoriginalaus dokumento kopija“.
1.7. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje 2018 m. spalio 17 d. priėmė papildomą nutartį neįsiteisėjus 2018 m. spalio 1 d. nutarčiai, ieškovė taip pat skundžia ir šią papildomą nutartį, nes mano, kad pastarosios įsiteisėjimo faktas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus išspręstas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties. Kita vertus, jeigu nebūtų panaikintos skundžiamos nutartys, apeliantė prašo sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. G. dydį atsižvelgiant į tai, kad parengtas atsiliepimas į patikslintą ieškinį nėra itin sudėtingas, o daugelis pateiktų prašymų byloje buvo nepagrįsti ir netenkinti, už kuriuos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.
1.8. Be kita ko, apeliantė atkreipia dėmesį, kad šioje byloje būtent pirmosios instancijos teismas operatyviai ir per CPK nustatytus terminus nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, t. y., nors turėjo šį klausimą išspręsti iki 2018 m. liepos 2 d., išsprendė jį tik 2018 m. liepos 10 d.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime atsakovas Ž. J. nurodo, kad visiškai sutinka su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad sutinka, jog B. D. jo atžvilgiu atsiimtų ieškinį ir nereikalauja iš jos atlyginti jokių bylinėjimosi išlaidų, nes tokių nėra patyręs šioje byloje. Pažymi, kad teismas neišaiškino jam procesinių teisių ir pareigų procese, todėl tokio sutikimo jis negalėjo pateikti ankščiau. Be to, jeigu B. D. ir būtų kreipusis į jį dėl sutikimo davimo, tai to nebūtų galėjus padaryti, nes tuo laikotarpiu jis buvo išvykęs.
12. Atsakovo M. G. vardu advokatas Raimundas Moisejevas atsiliepime prašo atmesti B. D. 2018 m. spalio 3 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties. Nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla vyksta jau daugiau nei 4 mėnesius. Pradiniam ieškiniui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o patikslintas ieškinys priimtas 2018 m. liepos 10 d. kartu išduodant teismo liudijimą per 3 dienas reikiamiems dokumentams gauti. Ieškovei 2018 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai buvo nustatytas terminas pateikti teismui išreikalautus dokumentus ar jų kopijas bei įvertinus ginčijamų sandorių vertes pagal gautus duomenis, nustatyti ieškinio sumą ir atitinkamai primokėti žyminį mokestį. 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavus pakartotinį patikslintą ieškinį, ieškovei 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti. 2018 m. rugsėjo 11 d. teisme gavus pakartotinį patikslintą ieškinį, ieškovei 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pakartotinai nustatytas terminas trūkumams pašalinti. 2018 m. rugsėjo 21 d. gavus pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsiėmimo, akivaizdu, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės neabejotinai pagrįstai teismo buvo įvertintos kaip ieškovės nesuinteresuotumas greitu bylos išnagrinėjimu, o jos veiksmai neatitinkantys rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas ieškinys nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies pagrindu, ir papildomos nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos.
15. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatos numato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma tuo atveju, kai nustatomas asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad asmuo yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad asmuo nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-125-565/2018).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovams B. D., M. G., Ž. J., G. J., trečiajam asmeniui UAB „Auto LT“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, akcijų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, konstatavęs, kad ieškovė, pareikšdama, jog atsiima ieškinio reikalavimą atsakovo Ž. J. atžvilgiu, nepateikė atsakovo sutikimo dėl šio veiksmo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą daugiau nei prieš keturis mėnesius, ieškinį tikslino net 4 kartus, o gavusi teismo liudijime nurodytus dokumentus, juos teismui pateikė ne iš karto – tik gavusi papildomą teismo įpareigojimą. Apylinkės teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nėra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu, todėl nusprendė dar kartą ieškovei nenustatyti termino trūkumui pašalinti – atsakovo sutikimui pateikti.
17. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo sprendimu palikti ieškinį nenagrinėtu nesutinka. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tik tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Ieškovė pati turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Šiuo atveju patikslintuose ieškiniuose yra nurodytos faktinės aplinkybės ir suformuluoti reikalavimai, kurių pagrįstumo klausimą teismas išspręs tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Juolab, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, vėlesnėmis nutartimis siūlė ieškovei pateikti dokumentus, kuriais grindžiami reikalavimai, patikslinti proceso šalis. Tačiau šie siūlymai negali būti laikomi teismo įpareigojimais, dėl kurių ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 2, 3 dalys).
18. Kaip patikslinto ieškinio trūkumą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, laikė ir tai, kad ieškovei nusprendus atsiimti ieškinio reikalavimą vienam iš atsakovų, ji privalo pateikti šio atsakovo sutikimą dėl reikalavimo atsiėmimo. Išties, CPK 139 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tuo atveju, kai teismas jau išsiuntė ieškinio kopiją atsakovui, t. y. jam yra žinoma apie pradėtą procesą, ieškovas gali atsiimti ieškinį tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsakovui Ž. J. apie jo atžvilgiu inicijuotą teisminį procesą neabejotinai buvo žinoma (jis teikė teismui prašymą dėl termino pratęsimo), todėl ir jo sutikimas ieškovei atsiimant ieškinį bei teismui priimant sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu buvo privalomas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, nelaukdamas kol bus pateiktas toks sutikimas, nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Tuo labiau, kad teismas paliko nenagrinėtą ne tik tą ieškinio dalį, dėl kurios ieškovė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepašalino teismo nurodyto trūkumo, tačiau be jokio teisinio pagrindo paliko nenagrinėtu visą ieškinį visų atsakovų atžvilgiu ir dėl visų reikalavimų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį palikdamas nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso nuostatas, todėl skundžiama 2018 m. spalio 1 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Šioje byloje taip pat skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. papildoma nutartis, kuria atsakovui M. G. iš ieškovės B. D. priteista 1 100,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
21. CPK 277 straipsnis nustato, kad teismas gali priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos, vadinasi, savo esme papildomas teismo sprendimas yra išvestinis. Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį, yra pagrindas panaikinti ir šio teismo 2018 m. spalio 17 d. papildomą nutartį, kaip išvestinę ir neatsiejamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį (CPK 277 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir 2018 m. spalio 17 d. papildomą nutartį ir klausimą dėl ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.