- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2-685-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00525-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- BUAB „Stevita“
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, atsakovės atstovui T. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Stevita“ ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių nutraukimo teisinių padarinių ir neproporcingos civilinės atsakomybės bei dvišalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti dvišalę restituciją ir priteisti iš atsakovės 423 413,83 Lt turto išpirkimo įmokų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad BUAB „Stevita“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2006-2011 m. laikotarpyje sudarė eilę finansinio lizingo sutarčių, pagal kurias atsakovė kaip lizingo davėja perdavė, o ieškovė kaip lizingo gavėja priėmė 22 vnt. transporto priemonių bei 30/100 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki 2011 m. rugsėjo mėn. lizingo sutartis vykdė, tačiau bendrovėje prasidėjus finansiniams sunkumams, sąskaitų nesugebėjo apmokėti laiku. Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-04 nutartimi ieškovei UAB „Stevita“ iškelta restruktūrizavimo byla. 2011-07-11 atsakovė sutartis vienašališkai nutraukė ir nurodė ieškovei grąžinti lizingo sutartimis perduotą turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-19 nutartimi ieškovei UAB „Stevita“ nutraukta restruktūrizavimo byla. 2012 m. liepos 25 d. turto priėmimo–perdavimo aktais transporto priemonės buvo perduotos atsakovei. Remiantis CK 6.222 str., nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką ji buvo iš pastarosios gavusi. Įstatymas nustato specifines pasekmes, t.y. vienašalę restituciją, lizingo sutarčių nutraukimo atveju - lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Šiuo atveju, pritaikius vienašalę restituciją ieškovė grąžino atsakovei turtą, kurį ji buvo gavusi, vykdydama sutartį, tačiau atsakovė negrąžino ieškovei nieko, ką vykdydama sutartį buvo gavusi iš pastarosios. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „Stevita“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo centras“. Bankroto administratorius perėmęs ir peržiūrėjęs BUAB „Stevita“ įmonės buhalterinius dokumentus nustatė, kad atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus minėtas Lizingo sutartis su ieškove ir pritaikius vienašalę restituciją, galėjo susidaryti permoka, kitaip tariant nutraukus sutartį ir šalis grąžinus į pirminę iki sutarties sudarymo padėti, ieškovė patyrė nuostolius. Tokios išvados buvo padarytos dėl to, kad beveik visos Lizingo sutartys ieškovės buvo įvykdytos daugiau nei 80 proc., o pritaikius vienašalę restituciją ir grąžinus atsakovei turtą, jis buvo parduotas didesnėmis kainomis nei likutinė neišpirkta jo vertė. Atsakovė iš ieškovės perimtą turtą pardavė, ir įskaitant PVM, iš jo gavo 1339604,83 Lt x 100 proc./79 proc. = 1695702,32 Lt finansinės naudos. Ieškovė atsižvelgė, kad atsakovė perimtus daiktus parduodama patyrė 99 354,13 Lt papildomų išlaidų. Tai reiškia, kad atsakovė, nutraukus lizingo sutartis su ieškove, ieškovei įvykdžius apie 80 proc. bei pardavus iš ieškovės perimtą turtą, atsakovė gavo 5 942 318,77 Lt bendros finansinės naudos ( 4 345 970,58 Lt + 1 695 702,32 Lt – 99 354,13 Lt), vietoj to, kad ieškovei visas sutartis tinkamai įvykdžius, būtų gavusi 5 518 904,94 Lt. 423 413,83 Lt (5 942 318,77 Lt-5 518 904,94 Lt) suma yra be pagrindo praturtėjusi ieškovės sąskaita ir kuri, pritaikius dvišalę restituciją, privalo būti ieškovei grąžinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gautina UAB „Swedbank lizingas” suma pagal su UAB „Stevita“ sudarytas lizingo sutartis sudaro 6 139 768,66 Lt. Taip pat nurodo, kad vienašalio lizingo sutarties nutraukimo sukeliamos teisinės pasekmės bei tai ar UAB „Swedbank lizingas” dėl priešlaikinės sutarčių pabaigos patyrė nuostolius ar gavo naudą, kurią turėtų grąžinti buvusiai lizingo gavėjai UAB „Stevita”, gali būti nustatyta tik po to kai lizingo sutarčių pagrindu valdytas ir naudotas turtas yra realizuotas. T.y. toks nuostolių apskaičiavimo būdas yra aiškesnis ir paprastesnis nei pagal lizingo sutartis gautinų sumų skaičiavimas, juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės ir atsakovės pateikiami duomenys apie lizingo sutarčių pagrindu gautinas sumas iš esmės skiriasi. UAB „Swedbank lizingas” 2013-10-23 pažymos Nr. SL-SR/13-4962 2 lentelėje nurodoma, kad realizavus UAB „Stevita” lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą buvo gautas 34 031,10 Lt pelnas, vadinasi ieškovė UAB „Stevita” galėtų iš lizingo bendrovės reikalauti ne didesnės nei 34 031,10 Lt sumos, tačiau tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad UAB „Stevita” neturi pareigos papildomai atlyginti lizingo bendrovės patirtas papildomas 99 354,13 Lt išlaidas ir sumokėti 180 491,32 Lt skolą pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra gavusi daugiau nei būtų gavusi ieškovei visiškai įvykdžius lizingo sutartimis prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl ieškinys negali būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp BUAB „Stevita“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys, sutarties Nr.: LT038107 – 1 autovežis SCANIA P380LB4X2HLB; LT038108 – 1 autovežio antstatas su priekaba RIMO PL 1; LT041592 – 1 naudotas automobilis DAIMLER CHRYSLER E270 CDI ELEGANCE; LT041790 – 1 balninis vilkikas DAF FT XF105.460; LT041791 – 1 balninis vilkikas DAF FT XF105.460; LT041792 – 1 balninis vilkikas DAF FT XF105.460; LT041793 – 1 balninis vilkikas DAF FT XF105.460; LT041794 – 1 balninis vilkikas; LT 043207 – 1 naujas automobilis PEUGEOT PARTNER FT 1.6 HDI; LT044255 – 1 autovežis; LT044257 – 1 autovežio antstatas su priekaba; LT050492 – 1 naudotas automobilis; LT052454 – 1 automobilis; LT057901 – 1 vilkikas; LT057902 – 1 vilkikas; LT057903 – 1 vilkikas MAN TGA 18.440 4X2 BLS; LT061542 – 1 automobilis (duomenys neskelbtini) LT066495 – 1 vilkikas; LT066497 – 1 vilkikas; LT067055 – 1 automobilis; LT078535 – 30/100 dalių pastato-automatinės telefonų stoties; LT092116 –1 autovežis MERCEDES BENZ 1836 su antstatu ir priekaba; LT092117 –1 autovežis MERCEDES BENZ 1836 su antstatu ir priekaba (t. 1, b. l. 8-191). Pagal šias lizingo sutartis atsakovė kaip lizingo davėja perdavė, o ieškovė kaip lizingo gavėja priėmė 22 vnt. transporto priemonių bei 30/100 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Swedbank lizingas” 2012-07-11 pranešimu Nr. 01-30-6629 nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012-07-19 grąžinti lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą (t. 1, b. l. 192–193). 2012-07-27 ieškovė turtą pagal minėtas lizingo sutartis atsakovei perdavė (t. 2, b. l. 2–18). Po lizingo sutarčių nutraukimo ieškovei buvo išrašytos kreditinės sąskaitos, kuriose užfiksuota prekių (turto), kurių vertė pasikeitusi (sumažėjusi) po dalies pagal lizingo sutartį priklausiusių mokėjimų, grąžinimo ūkinė operacija (t. 2, b. l. 44–67). 2013-06-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovė pardavė UAB “Mintoma” 30/100 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) už 220 000 Lt (t. 2, b. l. 68–82).
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 423 413,83 Lt turto išpirkimo įmokų. Atsakovė teigia, kad ieškinys nepagrįstas.
Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas - kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. irkt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).
Sąžiningumas – bet kurių prievolinių santykių, tarp jų ir kylančių sutarčių pagrindu, dalyvių imperatyvioji pareiga (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Sąžiningumo pareigos imperatyvumas pasireiškia tuo, kad šalys savo susitarimu jos negali nei pakeisti, nei panaikinti (CK 6.158 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, byloje nustatęs, kad lizingo davėjas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis ir, nutraukęs lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo, nesiėmė visų galimų ir būtinų priemonių nuostoliams išvengti, turi atsisakyti ginti nesąžiningo asmens teises ir taikyti CK įtvirtintus sąžiningos sutarties šalies (kartu ir laiduotojo) visiško atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar tokios atsakomybės mažinimo pagrindus (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Dėl lizingo davėjo patirtų nuostolių apskaičiavimo būdo nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012).
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus teismas tiria ir vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo, kad atsakovė iš ieškovės perimtą turtą pardavė, ir įskaitant PVM, iš jo gavo 1339604,83 Lt x 100 proc./79 proc. = 1695702,32 Lt finansinės naudos. Ieškovė atsižvelgė, kad atsakovė perimtus daiktus parduodama patyrė 99 354,13 Lt papildomų išlaidų. Tai reiškia, kad atsakovė, nutraukus lizingo sutartis su ieškove, ieškovei įvykdžius apie 80 proc. bei pardavus iš ieškovės perimtą turtą, atsakovė gavo 5 942 318,77 Lt bendros finansinės naudos ( 4 345 970,58 Lt + 1 695 702,32 Lt – 99 354,13 Lt), vietoj to, kad ieškovei visas sutartis tinkamai įvykdžius, būtų gavusi 6 139 768 Lt (t. 3, b. l. 66). Šiuo atveju skaičiuotini ir ieškovės sumokėti delspinigiai, nes ieškovė netinkamai vykdė lizingo sutartis. Kaip minėta, tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). T.y. lizingo davėjui atsiėmus ir realizavus iš lizingo gavėjo atsiimtą turtą turėtų būti vertinama neišpirktos turto vertės ir sumos, už kurią buvo realizuotas turtas, skirtumas. UAB “Swedbank lizingas” 2013-10-23 pažymos Nr. SL-SR/13-4962 2 lentelėje nurodoma, kad realizavus UAB „Stevita” lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą buvo gautas 34 031,10 Lt pelnas, todėl ieškovė UAB „Stevita” galėtų iš lizingo bendrovės reikalauti ne didesnės nei 34 031,10 Lt sumos, tačiau tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad UAB „Stevita“ neturi pareigos papildomai atlyginti lizingo bendrovės patirtas papildomas 99 354,13 Lt išlaidas ir sumokėti 180 491,32 Lt skolą pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas (t. 2, b. l. 90–181). Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovė patyrė papildomas išlaidas bei ieškovė nėra apmokėjusi sąskaitų atsakovei. Esant tokiems įrodymams, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė gavo daugiau finansinės naudos, negu būtų galėjusi gauti, jeigu lizingo sutartys būtų įvykdytos tinkamai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).
ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.