- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2-388/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Gubernija“
- Atsakovas
- O. S., Panamos Respublikos bendrovei Tower Capital Reserve Corporation
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos“
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 130.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Gubernija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-224-372/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Gubernija“ ieškinį atsakovams O. S. ir Panamos Respublikos bendrovei Tower Capital Reserve Corporation dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos“ investicija ir T. S. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Gubernija“ 2008 m. rugsėjo 28 d. ieškiniu atsakovams O. S. ir Panamos Respublikos bendrovei Tower Capital Reserve Corporation prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio O. S. ir bendrovės Tower Capital Reserve Corporation 2004 m. lapkričio 1 d. sudarytą teisių perleidimo sutartį Nr. 12-12 ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančia ab initio O. S. ir bendrovės Tower Capital Reserve Corporation 2005 m. gruodžio 31 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės O. S. atstovė 2009 m. sausio 10 d. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia 2004 m. lapkričio 1 d. sudarytą teisių perleidimo sutartį Nr. 12-12 bei 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 782 straipsnio pagrindu. Jeigu teismas netenkintų reikalavimų dėl teismingumo, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad ginčijamų sandorių šalys Lietuvos Respublikoje negyvena, Lietuvos Respublikoje nėra bendrovės Tower Capital Reserve Corporation buveinės. 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodoma, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami Šiaulių miesto apylinkės teisme arba Šiaulių apygardos teisme, tačiau šis susitarimas galioja tik susitarusioms šalims. Su ieškovu, kuris sutarties sudarymo metu nebuvo ir nėra sutarties šalimi, nebuvo susitarta dėl teismingumo, todėl ieškovas negali remtis CPK 32 straipsnio nuostatomis. Byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui, o ją turi nagrinėti Rusijos Federacijos arba Panamos Respublikos kompetentingas teismas.
Atsakovo Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation ir trečiojo asmens T. S. atstovė 2009 m. sausio 10 d. atsiliepimais į ieškovo ieškinį nurodė tokius pačius reikalavimus bei išdėstė tokias pačias aplinkybes dėl bylos teismingumo, kaip ir O. S. atsiliepime.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo AB „Gubernija“ ieškinį atsakovams O. S. ir bendrovei Tower Capital Reserve Corporation dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą.
Nutartyje rašoma, kad iš ieškinio matyti, jog atsakovė O. S. gyvena Rusijos Federacijoje, o atsakovas bendrovė Tower Capital Reserve Corporation reziduoja Panamoje. Nei vienas iš atsakovų nėra Europos Sąjungos valstybėje esantis fizinis arba juridinis asmuo, todėl jiems netaikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr.44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnyje įtvirtinta teismų kompetencija. Joje numatyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Atsakovė O. S. gyvena Maskvoje, Rusijos Federacijoje, todėl ginčai dėl jos veiksmų turi būti nagrinėjami pagal jos gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublika ir Panamos Respublika nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl civilinių ginčų sprendimo teismingumo. Atsakovo buveinė yra Panamoje, todėl ieškovo ginčas turi būti nagrinėjamas pagal atsakovo buveinę. Vienoje iš sutarčių nurodyta, kad ginčai sprendžiami Šiaulių apygardos arba Šiaulių miesto apylinkės teismuose. Tačiau ši nuostata netaikoma ieškovui, kadangi jis nėra šio sandorio šalimi. Jam galioja bendrosios nuostatos, įtvirtintos CPK 783 straipsnio 3 dalyje. Kadangi ieškinys buvo priimtas, o tik gavus atsakovų atsiliepimus paaiškėjo, jog jie neturi gyvenamosios vietos arba buveinės bei turto Lietuvos Respublikoje, ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Ieškovo AB „Gubernija“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad byla teisminga Šiaulių apygardos teismui. Skunde rašoma:
Ginčijamais sandoriais AB „Gubernija“ teisės ir pareigos buvo perkeltos iš pagrindinių sutarčių, kuriose, kaip ir ginčijamuose sandoriuose, apibrėžta sandorių įvykdymo ir ginčų sprendimo vieta. 2004 m. rugsėjo 4 d. paskolos sutarties tarp bendrovės Tower Capital Reserve Corporation ir AB „Gubernija“ 17 punkte nurodyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus - perduodami Šiaulių miesto apylinkės teismui arba Šiaulių apygardos teismui. 2004 m. lapkričio 1 d. teisių perleidimo sutartyje Nr. 12-12, kurios šalimi (skolininku) išlieka AB „Gubernija“, nustatyta, kad visos kreditoriaus teisės ir pareigos pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. sutartį pereina naujam kreditoriui O. S. . 2005 m. birželio 15 d. pavedimo sutarties tarp AB „Gubernija“ ir bendrovės Tower Capital Reserve Corporation 4.3 punkte nurodyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus perduodami Šiaulių miesto apylinkės teismui arba Šiaulių apygardos teismui. 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kurios šalimi (skolininku) išlieka AB „Gubernija“, 5 punkte nurodyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus - perduodami Šiaulių miesto apylinkės teismui arba Šiaulių apygardos teismui, priklausomai nuo ieškinio dydžio ar pobūdžio. Teismingumas sandorių šalių, kurių viena šalis (skolininkas) yra AB „Gubernija“, nustatytas šalių susitarimu, o tai atitinka sutartinio teismingumo nuostatas. Teismas neteisingai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovo kreipimosi į Šiaulių apygardos teismą teises, nustatytas šalių susitarimu. CPK normos nenumato galimybės ieškinį palikti nenagrinėtą nutartyje nurodytais pagrindais. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą ir sutarčių aiškinimo principus. Nepriklausomai nuo pradinio ir naujojo kreditoriaus susitarimų, tiek pradinei sutarčiai, tiek cesijos sutarčiai galioja pradinėje sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl ginčų teismingumo. Tarp atsakovo bendrovės Tower Capital Reserve Corporation ir ieškovo iki pasikeičiant prievolės šalims galiojo minėtos pavedimo ir paskolos sutartys. Jose buvo įtvirtintos sąlygos dėl sutartinio teismingumo. Perleidžiant reikalavimus iš šių dviejų sutarčių, vienoje jų – 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje pradinis ir naujasis kreditorius taip pat numatė sąlygą dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo Šiaulių mieste veikiantiems teismams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Respublikos“ investicija atsiliepimu į ieškovo AB „Gubernija“ atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bylos teismingumą Šiaulių apygardos teismui. Atsiliepime rašoma, kad ieškinio teismingumas Šiaulių apygardos teismui apspręstas laisva sutarties šalių valia, todėl turėjo būti taikoma CPK 32 straipsnio 1 dalis. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimą, ieškinį palikdamas nenagrinėtą. Teismo išvada, kad atsakovai Lietuvos Respublikoje neturi turto, yra nepagrįsta. Skundžiama nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu ieškinys, kuriuo reiškiami turtiniai reikalavimai dėl turto, kuris šiuo metu yra AB „Gubernija“, tai yra Šiauliuose. Teismas netinkamai taikė CPK 783 straipsnio 3 dalies, 787 straipsnio nuostatas. Be to, abu atsakovai Lietuvos Respublikoje turi atstovą – advokatą, kurio pagalba realizuoja savo teises.
Atsakovų O. S. , Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation bei trečiojo asmens T. S. atstovė atsiliepimu į ieškovo AB „Gubernija“ atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o netenkinus prašymo dėl apeliacinio proceso nutraukimo – skundą atmesti. Atsiliepime rašoma, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Ieškovo advokatas pateikė skundą viršydamas savo kompetenciją, neturėdamas teisės ir nebūdamas įgaliotas. Byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Atsakovės O. S. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ji neturi, todėl taikytina Sutarties 21 straipsnio nuostata, pagal kurią kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jeigu teismas po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Apelianto nurodytos kasacinio teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. balandžio 29 d. buvo gautas ieškovo AB „Gubernija“ pareiškimas, kuriuo ieškovas patvirtina atstovo veiksmus paduodant atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties. Ieškovas patvirtina, kad atskirąjį skundą ieškovo atstovas padavė būdamas tam įgaliotas, su ieškovo pritarimu.
Atsiliepimas
Atsakovų O. S. , Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation bei trečiojo asmens T. S. atstovė 2009 m. balandžio 30 d. prašymu prašė atsisakyti priimti naujus ieškovo įrodymus, o skundo netenkinti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo AB „Gubernija“ ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams O. S. ir bendrovei Tower Capital Reserve Corporation paliktas nenagrinėtas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK). Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias ieškinį gavęs teismas privalo aiškintis ex officio. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, tai yra teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui (CPK 782 str.). Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Kadangi šiuo atveju ieškinys paduotas Panamos Respublikos bendrovei Tower Capital Reserve Corporation ir Rusijos Federacijos pilietei O. S. , taikomos CPK VII dalies Tarptautinis civilinis procesas normos. Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, kadangi atsakovais šioje byloje yra patraukti užsienio subjektai. Tarptautinio elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus.
Dėl subjekto, padavusio skundą, įgaliojimų
Atsakovų O. S. , Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation bei trečiojo asmens T. S. atstovė atsiliepimu į ieškovo AB „Gubernija“ atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, motyvuodama tuo, jog skundą padavė asmuo, neturintis tam tinkamų įgaliojimų (t. 2, b. l. 74-79). Ieškovo AB „Gubernija“ atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė advokatas R. Tamašauskas (t. 2, b. l. 65-67). Byloje pateikta 2009 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui R. Tamašauskui suteikta teisė atstovauti AB „Gubernija“ Lietuvos Respublikos teismuose ir vesti bylas juose atliekant atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, gauti vykdomuosius raštus ir pateikti juos išieškojimui, atlikti visus kitus procesinius veiksmus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi būti specialiai aptarti atstovavimo sutartyje, o turtinio ginčo byloje, kai ieškinio suma 2 000 Lt ir mažiau, taip pat atlikti šiuos veiksmus – AB „Gubernija“ vardu pasirašyti ir paduoti teismams pareiškimus, ieškinius, priešieškinius, skundus, apeliacinius skundus, atskiruosius skundus, prašymus ir kitus dokumentus (t. 2, b. l. 54). Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atstovo paduotą atskirąjį skundą ir išsiuntė jį nagrinėti į Lietuvos apeliacinį teismą (t. 2, b. l. 65) (CPK 315 str.). Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. balandžio 29 d. buvo gautas ieškovo AB „Gubernija“ pareiškimas, kuriuo ieškovas patvirtina atstovo veiksmus paduodant atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties. Ieškovas patvirtino, kad atskirąjį skundą ieškovo atstovas padavė būdamas tam įgaliotas, su ieškovu pritarimu (t. 2, b. l. 86). Šis ieškovo pareiškimas priimtinas ir vertintinas byloje kartu su kitais įrodymais, kadangi klausimas dėl atskirąjį skundą padavusio asmens įgaliojimų kilo atsakovų O. S. , Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation bei trečiojo asmens T. S. atstovei pateikus atsiliepimą (CPK 314 str.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju AB „Gubernija“ pritarė advokato R. Tamašausko atliktam procesiniam veiksmui – atskirojo skundo pasirašymui ir padavimui, o toks pritarimas turi atgalinio veikimo galią (CK 2.133 str. 6 d., 2.136 str. nuostatos). Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė ieškovo AB „Gubernija“ administracijos vadovas nepaneigia advokato R. Tamašausko atskirojo skundo pasirašymo ir padavimo patvirtinimo fakto. Išdėstytos aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad AB „Gubernija“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties, kaip procesinis dokumentas, yra be trūkumų, todėl nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto 5 dalies nuostatas. Šiuo atveju AB „Gubernija“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties nagrinėtinas iš esmės (CPK 301 str. 3 d., 336 str.).
Dėl teismingumą reglamentuojančių teisinių normų aiškinimo
Kaip jau minėta, ieškinys pareikštas Panamos Respublikos bendrovei Tower Capital Reserve Corporation ir Rusijos Federacijos pilietei O. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tiek Rusijos Federacija, tiek Panamos Respublika nėra Europos Sąjungos narės, todėl šiuo atveju netaikytini Europos Sąjungos teisės aktai dėl tarptautinio civilinio proceso. Šią aplinkybę teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.
Pagal CPK 1 straipsnio 3 dalį ir 780 straipsnį CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose”, kuri įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d., 21 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Susitarančių šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos. Išimčių šioje sutartyje ieškovo pareikštiems reikalavimams nėra nustatyta. Pagal bylos duomenis atsakovės O. S. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovas AB „Gubernija“ ieškinį atsakovei O. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo turi ir gali pareikšti atitinkamam Rusijos Federacijos teismui.
Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje nėra atitinkamų tarptautinių sutarčių, sudarytų su Panamos Respublika, kuriomis būtų nustatytos tam tikros teismingumo taisyklės ginčams, kilusiems tarp Lietuvos Respublikos ir Panamos Respublikos subjektų. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 783 str. 3 d.). Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas Panamos Respublikos bendrovė Tower Capital Reserve Corporation Lietuvoje turi turto arba jai priklauso turtinės teisės. Pažymėtina, kad piniginių reikalavimų teises į skolininką AB „Gubernija“ buvęs kreditorius Panamos Respublikos bendrovė Tower Capital Reserve Corporation yra perleidęs naujam kreditoriui (atsakovei O. S. ), o duomenų apie kitokių šio asmens turtinių teisių Lietuvoje turėjimą nėra. Trečiojo asmens atsiliepime į skundą pateiktas subjektyvaus pobūdžio aiškinimas, kad teismas nepagrįstai nurodė, esą atsakovai Lietuvos Respublikoje neturi turto, yra nepagrįstas. Kadangi Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation buveinė yra Panamos Respublikoje, ieškinio reikalavimai turi ir gali būti pareikšti pagal bendrovės buveinę atitinkamame Panamos Respublikos teisme. Apeliantas turi pasirinkti, ar ieškinį reikšti pagal atsakovės O. S. gyvenamąją vietą atitinkamam Rusijos Federacijos teismui ar pagal atsakovo Panamos Respublikos bendrovės Tower Capital Reserve Corporation buveinės vietą atitinkamam Panamos Respublikos teismui.
Ieškovas byloje yra pareiškęs reikalavimus pripažinti negaliojančia ab initio O. S. ir bendrovės Tower Capital Reserve Corporation 2004 m. lapkričio 1 d. sudarytą teisių perleidimo sutartį Nr. 12-12 ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia ab initio O. S. ir bendrovės Tower Capital Reserve Corporation 2005 m. gruodžio 31 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją (t. 1, b. l. 1-5). Ieškovas AB „Gubernija“ nėra ginčijamų sandorių šalimi.
Šalys raštu gali susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 787 str. 2 d.). CPK 788 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sutartinio teismingumo taisyklės taikytinos sutarties šalims, o ne bylos šalims, kai ieškinį dėl šios sutarties pareiškia trečiasis suinteresuotas asmuo, nesantis sutarties šalimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2003). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamos 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kurios šalys Tower Capital Reserve Corporation ir O. S. , 5 punkte nurodyta, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus - perduodami Šiaulių miesto apylinkės teismui arba Šiaulių apygardos teismui priklausomai nuo ieškinio dydžio ir pobūdžio (t. 1, b. l. 26). Ginčijamoje 2004 m. lapkričio 1 d. teisių perleidimo sutartyje Nr. 12-12, kurios šalys Tower Capital Reserve Corporation ir O. S. , nėra aptartas ginčų sprendimo teismingumas (t. 1, b. l. 180-181). 2004 m. rugsėjo 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Tower Capital Reserve Corporation ir AB „Gubernija“, (t. 1, b. l. 183-186) 17 punkte nurodyta, kad ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus - perduodami Šiaulių miesto apylinkės teismui arba Šiaulių apygardos teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą ir sutarčių aiškinimo principus. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo (apelianto) dėmesį į tai, jog šiuo atveju ieškovas ginčija ne 2004 m. rugsėjo 4 d. paskolos ir 2005 m. birželio 15 d. pavedimo sutartis, tačiau 2004 m. lapkričio 1 d. teisių perleidimo sutartį Nr. 12-12 ir 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliantas AB „Gubernija“ nėra ginčijamų 2004 m. lapkričio 1 d. teisių perleidimo sutarties Nr. 12-12 ir 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalimi. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti kituose sandoriuose, kurie nėra ginčijami, ginčų teismingumą reglamentuojančių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vienoje iš ginčijamų sutarčių - 2005 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje sutarties šalys O. S. ir bendrovė Tower Capital Reserve Corporation numatė sąlygą dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo Šiaulių mieste veikiantiems teismams, tačiau toks sutartinis teismingumas taikytinas tik šios sutarties šalims, o ne bylos šalims apskritai, kai ieškinį dėl šios sutarties nuginčijimo reiškia trečiasis suinteresuotas asmuo, nesantis sutarties šalimi. Ieškinį pareiškusi AB „Gubernija“ nėra šio ginčijamo sandorio šalimi, todėl jame nustatytas sutartinis teismingumas tokiam ieškovui netaikytinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, ieškovas AB „Gubernija“ ieškinį atsakovams O. S. ir Panamos Respublikos bendrovei Tower Capital Reserve Corporation dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo turi teisę ir gali pareikšti pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją arba buveinės vietą.
Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis toje nutartyje pateiktais išaiškinimais. Ta aplinkybė, jog atsakovai turi atstovą Lietuvos Respublikoje, nelemia bylos teismingumo Lietuvos teismams.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai apribojo ieškovo kreipimosi į Šiaulių apygardos teismą teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, gali būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti šį ieškinį. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisingai nusprendus, kad jis nėra kompetentingas nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepagrįstai buvo apribotos ieškovo kreipimosi į Šiaulių apygardos teismą teisės.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą kitais CPK ir CK numatytais atvejais. CPK 782 straipsnis numato, kad jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas jau po bylos iškėlimo nustatęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui, pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kuriomis remdamasis ieškinį paliko nenagrinėtą.
Aukščiau išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą tarptautiniame civiliniame procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria ieškovo AB „Gubernija“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas savo iniciatyva patikrino, ar ieškovo ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ir tinkamai nustatė, kad šis ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovų gyvenamąją ar buveinės vietą – Rusijos Federacijos arba Panamos Respublikos atitinkamuose teismuose. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.