Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2014-08-08 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė du kartus kumščiu į veidą E. M., po to pargriovė ją ant lovos, dėl to ji susitrenkė kairiąją koją, jai atsirado kraujosruva viršutinėje lūpoje ir kairėje šlaunyje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir pagrobė E. M. priklausančius auksinius auskarus, kurių vertė 579,24 Eur (2 000 Lt) bei auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, kurių vertė 868,86 Eur (3 000 Lt), iš viso pagrobė turto už 1 448,10 Eur (5 000 Lt).

Be to, L. J. 2015-10-10 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant viaduko, stovint prie jai priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį - 100 eurų valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patruliui A. R., veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, einančiam jam pavestas kelių eismo priežiūros funkcijas, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. siekdama išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą, prašydama nepildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį - transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems.

Kaltinamoji L. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykis įvyko 2014 m. rugpjūčio mėnesį jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gėrė su nukentėjusiąja E. M., su ja susipyko ir atliko fizinius veiksmus jos atžvilgiu, ir pagrobė iš jos auksą, t.y. auskarus ir grandinėlę, kuriuos užstatė lombarde. Vėliau auksą išpirko, su nukentėjusiąja susitaikė, pagrobtus daiktus atidavė, ji pretenzijų jai neturi. Kitas įvykis įvyko 2015 m. spalio mėnesį apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ant viaduko. Ji vairavo automobilį Audi A4 būdama neblaivi ir ją sustabdė policijos pareigūnai bei tikrino jos neblaivumą. Ji neprisimena kaip siūlė kyšį, tačiau siūlė pareigūnams susitarti, kad ją paleistų. Ji pastoviai vartoja vaistus, nes jai yra nustatyta vidutinės formos depresija. Ji naudoja receptinius vaistus Imovane, Ketiponol, Alprozolan, tepridal, Paroxetin. 2016 m. ji gulėjo stacionare dėl sveikatos pablogėjimo, dėl depresijos. Alkoholio nevartoja, nes yra užsikodavusi. Jei vaistų nevartotų, vartotų alkoholį. Už vairavimą būdant neblaiviai yra nubausta bauda, tačiau jos nesumokėjusi, be to atimta teisė vairuoti 2 metams. Dėl padarytų pažeidimų gailisi. Šiuo metu nedirba, tačiau šią savaitę įsidarbins.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, gynėjas advokatas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. J. prisipažinimo, jos kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-08 ji buvo pas pažįstamą L. J., adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai neprisimena, pas ją gėrė šampaną ir alų. Apie 17.00 val. ji norėjo išeiti ir važiuoti į namus, bet L. J. nenorėjo, kad ji išeitų ir jos susipyko, L. J. pasakė, kad niekur neis, grasino sumušti. Ji bandė išsiveržti, bet ji neleido ir pradėjo ją stumdyti, po to sudavė du kartus rankos kumščiu į veidą, pargriovė ant lovos. Krisdama ji susitrenkė kairiąją koją į žurnalinį staliuką. Jai nuvirtus ant lovos L. J. užvirto ant jos ir iš ausų ištraukė auksinius auskarus su Svarovskio akmenukais – 2 000 Lt (579,24 EUR) vertės, bei nuo kaklo nusegė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku – 3 000 Lt (868,86 EUR) vertės. Segdama auskarus ir grandinėlę ji sakė „duok čia, dabar jie bus mano“. Po to, ji tuos auksinius dirbinius pasiėmusi atsitraukė nuo jos. Ji buvo išsigandusi ir pasakė jai, kad eis nupirkti alkoholio ir ji ją išleido. Išėjusi ji išsikvietė sūnų, kuris ją parvežė namo. Papildomai apklausta E. M. nurodė, kad papuošalai jai gražinti, su L. J. susitaikė, jai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jai susitaikius su įtariamąja (20, 21 b.1.).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis parvežė savo mamą E. M. namo, ji buvo apsiverkusi ir sumušta, minėjo, kad ją apiplėšė draugė L. J., tačiau jis nesigilino į detales. Kitą dieną jo mama pasakė, jog pasigedo auksinių papuošalų (42 b. l.).

2014-08-09 E. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2014-08-08 apie 17.00 val. būnant pas pažįstamą L. J., adresu (duomenys neskelbtini), pastaroji ją sumušė, bei padarė turtinės žalos (4 b. l.).

2015-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1211-14, L. J. atžvilgiu (8 b. l.).

2015-12-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-12-10 nutarimu nutarta - sujungti baudžiamųjų bylų Nr. 01-1-56317-15 ir Nr. 41-1-1211-14 ikiteisminius tyrimus į vieną, paliekant kaip pagrindinį baudžiamosios bylos numerį 41-1-1211-14 (10-11 b. l.).

2014-08-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota (14-18 b. 1.).

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniosios patrulės R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta apie galimai padarytą apiplėšimą (19 b. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1162/14(04) nurodyta, kad E. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (24 b. l.).

2014-08-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta sutartis dėl lombardo paslaugų su L. J. ir aukso gaminiai (25, 26 b. l.).

2014-08-19 daiktų apžiūros protokole užfiksuota pagrobtų juvelyrinių dirbinių apžiūra (27-30 b. 1.).

2014-10-08 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad E. M. atpažino savo juvelyrinius daiktus, kuriuos iš jos pagrobė L. J. (34-37 b. 1.).

2014-09-10 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp kaltinamosios L. J. ir nukentėjusiosios E. M. (52-53 b. l.).

2014-11-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2014-11-10 prokuratūros nutarimas, kuriuo pritaikius BK 38 str., L. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (75-76 b. l).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamosios L. J. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., visiškai įrodyta, t.y., kad L. J. 2014-08-08 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė du kartus kumščiu į veidą E. M., po to pargriovė ją ant lovos, dėl to ji susitrenkė kairiąją koją, jai atsirado kraujosruva viršutinėje lūpoje ir kairėje šlaunyje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir pagrobė E. M. priklausančius auksinius auskarus kurių vertė 579,24 Eur (2000 Lt) bei auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, kurių vertė 868,86 Eur (3 000 Lt), iš viso pagrobė turto už 1 448,10 Eur (5000 Lt). L. J. kaltė įrodoma pačios kaltinamosios prisipažinimu padarius nusikaltimą, nukentėjusiosios E. M. parodymais, protokolu-pareiškimu, liudytojo A. M. parodymais, specialisto išvada ir kt. Atlikdama neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios E. M. atžvilgiu, kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). L. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant smurtą.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu R. P.. Jiems patruliuojant maršrutu - Šiaulių rajonas, šaukimu „Alksna-31“, maždaug apie 17.00 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo per radijo ryšio priemonę gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), link traukinių stoties, nesaugiai manevruoja tamsios spalvos automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant tarnybiniu automobiliu „S. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dubijos gatve apie 17.03 val. nuo S. Daukanto gatvės link Tilžės gatvės pastebėjo minėtą automobilį, kuris nusuko link Žemaitės gatvės ant naujojo viaduko. Kolega R. P. vairavo tarnybinį automobilį. Pastarasis įjungęs automobilio švyturėlius sustabdė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis sustojo Žemaitės gatvėje ant viaduko. Jis priėjo prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė, paprašė sėdinčios prie vairo moters automobilio dokumentų. Automobilio salone sėdėjo neblaivus vyriškis. Moteris pateikė reikiamus dokumentus. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad automobilį vairavo L. J.. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Moteris jam pati pripažino, kad yra išgėrusi. Atėjo kolega, kuris atnešė alkotesterio matuoklį, kuriuo L. J. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumo laipsnis. Paprašė, kad L. J. sėstų į tarnybinį automobilį. L. J., atsisėdo į policijos tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės, o jis su kolega lygtai stovėjo prie tarnybinio automobilio. L. J. sunkiai orientavosi aplinkoje. Į tarnybinį policijos automobilį buvo pasodintas vyriškis, kuris dėl girtumo elgėsi nekultūringai, keikėsi. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje, su juo nebuvo galima susikalbėti. Buvo iškviestas policijos ekipažas, kuris atvykęs neblaivų vyriškį pristatė į Šiaulių m. ir r. PK patalpas. Jis L. J. paaiškino, kad jos automobilis bus nutemptas į saugojimo aikštelę, nes jis trukdo eismui. Pasiūlė jai išsiimti iš automobilio asmeninius daiktus. Apie 17.10 val. (tikslaus laiko neprisimena) L. J. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis irgi nuėjo ten. Kolega tuo metu buvo prie tarnybinio automobilio, jis atsidaręs dureles kažką darė automobilio salone. Atstumas nuo L. J. iki tarnybinio automobilio buvo apie 5-7 metrus. Tada L. J. jam pasakė, kad jai nieko nereikia pasiimti iš savo automobilio ir paklausė, ar negalėtų susitarti. Ji pasakė: „duodu aš tau 100 eurų ir skirstomės“. Jis L. J. įspėjo sakydamas, kad už bandymą papirkti policijos pareigūną gresia baudžiamoji atsakomybė. Ji jam primygtinai gal kokius 5 kartus pasiūlė 100 eurų, sakydama: „duodu 100 eurų ir skirstomės“. Jai pakartojo, kad policijos pareigūnui negalima siūlyti kyšio, tačiau ji paprašė, kad nuvažiuot iki jos namų ir ji atneš jam 100 eurų ir bus atsiskaitę. L. J. jam siūlė tik žodžiu 100 eurų, pinigų iš kišenės nebuvo išsitraukusi. Ji neminėjo jam, kad su savimi turi pinigų. L. J. jam siūlė kyšį dėl to, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. L. J. paprašė, kad sėstų į tarnybinį automobilį. Jai atsisėdus informavo per radijo ryšio priemonę Šiaulių AVPK budėtoją, kad kelių eismo taisyklių pažeidėja siūlė jam 100 eurų kyšį. L. J. automobilis buvo nutemptas į saugojimo aikštelę, o L. J. buvo pristatyta į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 14 punktu, ATPK 126 str. 4 d., kolega R. P. surašė L. J. administracinį teisės pažeidimo protokolą. Kolega R. P. negirdėjo, kaip L. J. jam siūlė pinigus, nes jis, kaip minėjo, tuo metu buvo prie tarnybinio automobilio, tai yra buvo atsidaręs tarnybinio automobilio dureles, kažką darė jo salone. Nors tarnybiniame automobilyje yra įrengta garso ir vaizdo įranga, tačiau mano, kad nebuvo užfiksuotas šis įvykis, nes L. J. jam pinigus siūlė stovėdama prie savo automobilio, o ne prie tarnybinio. Pats kolega jam teigė, kad negirdėjo, kaip L. J. jam siūlė kyšį (99-101 b. 1.).

Birt ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2015-10-10 16.58 pranešta apie tai, kad L. J. bandė papirkti pareigūnus siūlydama 100 Eur kyšį (85-88 b. l.).

2015-10-10 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad iš L. J. paimti 250 eurų, kurie buvo kartu ir apžiūrėti (91-94 b. 1.).

2015-10-28 apžiūros protokolu užfiksuota, jog buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašu, užfiksuotu 2015-10-10 policijos automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta stenograma (104-106 b. 1.).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. pačios kaltinamosios L. J. prisipažinimas, policijos pareigūno A. R. parodymai, apžiūros protokolai ir kt. įrodo, kad L. J. 2015-10-10 apie 17.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje ant viaduko, stovint prie jai priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį - 100 eurų valstybės tarnautojui - patruliui A. R., einančiam jam pavestas kelių eismo priežiūros funkcijas, siekdama išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą, prašydama nepildyti administracinės teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei (tiesioginė tyčia) pagrįsti. L. J. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajai L. J. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios L. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamoji L. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikos baigtos, tyčinės. Nusikalto būdama neteista (66, 135-136 b. l.), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (131-134 b. l.), nedirbanti (127 b. l.). Nors kaltinamoji L. J. teisme nurodė, kad šią savaitę žada įsidarbinti, tačiau iš VSDFV išrašo apie įsidarbinimus matyti, kad L. J. nedirba, Darbo biržoje neregistruota (b.l. 128), psichikos ir priklausomybės ligų registruose įrašyta (123, 124, 125 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad abu nusikaltimus įvykdė būdama neblaivi, nusikaltimą pagal BK 180 str. 1 d. įvykdė iš savanaudiškų paskatų, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti paskyrus L. J. už padarytas nusikalstamas veikas straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės trukmės nustatytinos mažesnės nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-06 baudžiamuoju įsakymu, L. J. pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., L. J. nustatytas 40 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

2016-01-19 teisme gautas L. J. prašymas, surengti bylos nagrinėjimą. Prašymu L. J. savo kaltės neginčija dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau remiantis BK 54 str. 3 d., prašo pakeisti 2016-01-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę į švelnesnę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Prašymą grindžia tuo, kad negali atlikti arešto bausmės dėl sveikatos būklės, kadangi jai nustatyta diagnozė: PDI, vidutinio sunkumo depresija, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Ji serga ir gydosi dėl depresijos nuo 2004-04-28, taikytas stacionarinis gydymas. Šiuo metu vartoja vaistus, kurie gydytojo teigimu yra priskiriami psichotropinių vaistų grupei, kurių nebus leidžiama įsinešti ir vartoti areštinėje. Be to, 2016-01-04 nukreipta stacionariam gydymui dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo. Teismo posėdyje nurodė, kad ji pastoviai vartoja vaistus, nes jai yra nustatyta vidutinės formos depresija. Ji naudoja receptinius vaistus Imovane, Ketiponol, Alprozolan, tepridal, Paroxetin. 2016 m. ji gulėjo stacionare dėl sveikatos pablogėjimo, dėl depresijos. Alkoholio nevartoja, nes yra užsikodavusi. Jei vaistų nevartotų, vartotų alkoholį. Vidutinio sunkumo depresijos epizodą patvirtina 2016-01-07 medicinos dokumentų išrašas (b.l. 159) iš kurio matyti, kad jai priskirti vaistai, kurių vartojimo nutraukimas negalimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1 d., 2 d. 5 p.). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 1, 3 dalys). Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusį asmenį pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014). Tuo tarpu L. J. baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste teismas pažymi, kad teismų praktikoje į kaltininko asmenybę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2010, 2K-160/2011, 2K-150/2014).

Teismas pažymi, kad kaltinamosios L. J. nurodyta aplinkybė, kad ji serga ir gydosi nuo depresijos, bei tai, kad gydymas gali būti suteiktas tik laisvėje, nesudaro pagrindo teigti, jog L. J. paskirta arešto bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinamosios ligos, ji neturės galimybės tinkamai gydytis bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad asmenų atliekančių arešto bausmę tvarką nustato LR teisingumo ministro įsakymai „Dėl areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, „Dėl vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“ patvirtinimo ir kt. Tarp teisės aktų, reglamentuojančių asmenų teisę į gydytojo paskirtus vaistus, nėra nurodyta, kad asmenims būtų draudžiama juos vartoti, tik nustatytos tam tikros sąlygos.

Taigi byloje nenustatyta, kad kaltinamoji L. J. negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 str. 2 dalis), todėl teisinio pagrindo taikyti L. J. BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra. (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-452-332/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-286-174/2013).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą numatytos bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. padarymą numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Kaltinamajai L. J. už jos padarytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyčinius apysunkius nusikaltimus skiriamos arešto bausmės yra mažesnės, nei BK 180 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų arešto bausmių vidurkiai.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl atsižvelgiant į L. J. asmenybę, teismui skiriant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai.

Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės yra nepakankamos individualizuoti L. J. bausmę už jos padarytas nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinumą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į L. J. apibūdinančias aplinkybes (neteista, bausta administracine tvarka, nustatyta po viena atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, gydosi, nustatyta diagnozė - depresija), tačiau jos nevertinamos kaip išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Be to, šioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, visos jos buvo įvertintos, pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skiriant bausmę, artimą sankcijos minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamoji prisipažįsta esanti kalta.

L. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (57, 119-120 b. l.).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi 50 eurų nominalo kupiūros, kurios buvo paimtos iš L. J., konfiskuotinos kaip nusikaltimo padarymo priemonė (95-97 b. l.); trys 50 eurų nominalo kupiūros, kurios buvo paimtos iš L. J., grąžintinos L. J. (95-97 b. l.); juvelyriniai dirbiniai, kurie nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 41-1-1211-14 buvo grąžinti E. M. pagal pakvitavimą, paliktini E. M. neribotai nuosavybei (40 b. l.); kompaktinė plokštelė su garso įrašu, esanti prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją areštu 40 (keturiasdešimt) parų.

L. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją areštu 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir L. J. skirti subendrintą bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. J. nustatyti 40 (keturiasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

L. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi 50 eurų nominalo kupiūras, paimtas iš L. J., konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę; tris 50 eurų nominalo kupiūras, paimtas iš L. J., grąžinti L. J.; juvelyrinius dirbinius, grąžintus pagal pakvitavimą E. M., palikti neribotai jos nuosavybei; kompaktinę plokštelę su garso įrašu, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.