Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. J. ir K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimo pagal ieškovų V. J. ir K. J. ieškinį atsakovei G. K. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir išlaidų priteisimo bei pagal atsakovės G. K. priešieškinį ieškovams V. J. ir K. J., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, leidimo gavimo be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. J. ir K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. K. prašydami nustatyti naudojimosi ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal atsakovės pateiktą VĮ „Registrų centras“ matininko E. B. 2013-08-06 ir identišką 2015-03-24 Žemės sklypo naudojimo planą, variantas Nr. 2 (elektroninės bylos priedo b.l. 60), atsakovei paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, o ieškovams paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; nustatyti naudojimosi ieškovei V. J. ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (inžinieriniai) – kiemo statiniais (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką, ieškovei V. J. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-3 (19,70 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), viso – 27,88 kv.m., o atsakovei G. K. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.), bendras plotas – 49,36 kv.m., nustatant, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti atsakovei G. K. skirtomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2, 1-4 ir 1-7 tiek, kiek tai susiję su patekimu į V. J. skirtinas patalpas 1-3 ir 1-5; lauko virtuvę paskiriant naudotis V. J., o lauko tualetą – G. K.; šuliniu paskiriant naudotis šalims bendrai su galimybe, esant poreikiui nutiesti vandentiekio tinklą nuo šilinio pagal nustatytas žemės sklypo ribas; 3) priteisti iš atsakovės G. K. 1505,44 € (5198 Lt) palikėjų I. M. ir S. K. laidojimo, kapavietės tvarkymo ir slaugos išlaidų.

Ieškovai nurodė, kad po S. K., mirusios 2008-02-13, mirties, atsakovei G. K. nuginčijus palikėjos testamentą, ji ir ieškovė V. J. paveldėjo palikėjai priklausiusią gyvenamojo namo dalį ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. Ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir po pastatais esantis žemės sklypas. Nurodė, kad tarp šio nekilnojamojo turto bendraturčių kyla nesutarimai dėl naudojimosi juo, kadangi ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį.

Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškovų siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra nepriimtina, neracionali ir nepatogi, neišsprendžianti bendraturčių konfliktų ir užprogramuojanti kilti naujus konfliktus ateityje. Atsakovė neprieštaravo, kad lauko virtuvė tektų vien ieškovei V. J., lauko tualetas – vien atsakovei G. K., o šuliniu būtų naudojamasi bendrai, tačiau nesutiko su prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir tuo, kad namas toliau liktų bendrąja daline nuosavybe. Su reikalavimu dėl laidojimo ir slaugos išlaidų priteisimo nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi atsakovė nėra I. M. įpėdinė, tarp jos ir ieškovės nebuvo susitarimo dėl jo laidojimo išlaidų atlyginimo, taip pat tarp ir susitarimo dėl S. K. slaugos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, apie kurias atsakovė apskritai nebuvo informuota, kurios su ja nebuvo derintos; ieškovė neįrodė pirktų vaistų ir sauskelnių panaudojimo būtent S. K., pati naudodavo S. K. gaunamą pensiją, gavo jos laidojimo pašalpą.

Atsakovė G. K. priešieškiniu prašė nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal VĮ „Registrų centras“ matininko E. B. 2013-08-06 ir identišką 2015-03-24 Žemės sklypo naudojimo planą, atsakovei paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 1-11-12-13-44-45-46-7-8-9-10-1, o ieškovams paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11; atsidalinti ieškovei V. J. ir atsakovei G. K. priklausančius pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovės V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-3 (19,70 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), viso - 53,42 kv.m., bei lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); o atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.) viso – 23,82 kv.m. bei visą šių patalpų rekonstruotą, bet Nekilnojamojo turto registre neįteisintą dalį, tame tarpe po šiomis patalpomis esančius pamatus ir mansardą, taip pat lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį paliekant bendrąja daline nuosavybe ir nustatant, kad bet kuri šalis bei kito bendraturčio sutikimo turi teisę nutiesti vandentiekio tinklą nuo šulinio į nuosavybės teise priklausantį turtą; 3) neatšaukiamai ir neterminuotai suteikti G. K. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai atitekusių patalpų gyvenamojo namo dalyje leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2012 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ parengtą techninį projektą A-2012-16 TP be ieškovų V. J. ir K. J. sutikimo, ir jog G. K. asmeninėn nuosavybėn atitenka rekonstruota dalis.

Atsakovė pažymėjo, kad dar 2003-06-23 dovanojimo sutartimi iš savo motinos S. K. įsigijo 31/100 dalį gyvenamojo namo, sutartyje apibrėžiant konkrečias dovanojamas patalpas, kuriomis naudosis apdovanotoji, t.y. 1-1 ir 1-6, ir būtent šiose patalpose ji, turėdama motinos, kaip likusios namo dalies bendraturtės sutikimą, atliko rekonstrukciją, siekdama patalpas padidinti ir pritaikyti gyvenimui, visą laiką nuo dovanojimo iki šiol naudojosi tik namo patalpomis 1-1 ir 1-6, tuo tarpu likusios namo patalpos yra visiškai nenaudojamos, labai prastos būklės. Nurodė, kad teismo 2014-01-07 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi V. J. leido atsakovei gauti leidimą rekonstrukcijai ir ją įteisinti, tačiau ieškovams 2014-01-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi tapus 1208/3500 dalies žemės sklypo bendraturčiais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, būtina gauti identišką K. J. sutikimą, o kadangi ieškovai jo nepagrįstai neduoda, būtinas teismo sprendimas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovų V. J. ir K. J. ieškinį atsakovei G. K., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tenkino iš dalies. Atsakovės G. K. priešieškinį ieškovams V. J. ir K. J., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tenkino iš dalies. Nustatė ieškovams V. J. ir K. J. bei atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal VĮ „Registrų centras“ matininko E. B. 2015-03-24 Žemės sklypo naudojimo planą, variantas Nr. 1 (elektroninės bylos priedo lapas 59), atsakovei G. K. paskiriant naudotis 2292 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 1-11-12-13-44-45-46-7-8-9-10-1, o ieškovams V. J. ir K. J. paskiriant naudotis 1208 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11. Atidalino ieškovei V. J. ir atsakovei G. K. priklausančius pastatus, esančius Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovės V. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-2 (14,85 kv.m.), 1-3 (19,70 kv.m.), 1-4 (5,90 kv.m.) ir 1-5 (8,18 kv.m.), 1-7 (4,79 kv.m.), viso - 53,42 kv.m., bei lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (4,06 kv.m.), 1-6 (19,76 kv.m.) viso – 23,82 kv.m., bei kiemo statinį - lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statinį - šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), palikti bendrąja daline ieškovės V. J. ir atsakovės G. K. nuosavybe, leidžiant kiekvienam bendraturčiui be kito bendraturčio sutikimo tiesti vandentiekio tinklą nuo šulinio į jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Pripažino atsakovei G. K. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai priklausančių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), patalpų leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninį projektą A-2012-16 TP be ieškovų V. J. ir K. J. sutikimo. Priteisė ieškovei V. J. iš atsakovės G. K. 596,47 € laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų.

Teismas konstatavo, jog atsakovės G. K. priešieškiniu siūlomas pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra variantas, nors ir nukrypsta nuo kiekvienai iš šalių skirtino turto adekvatumo/atitikimo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principo, tačiau šioje konkrečioje situacijoje yra geriau užtikrinantis galimybę abiem šalims naudoti tiek ginčo gyvenamąjį namą, tiek pastatus pagal paskirtį, gauti iš jų maksimalią naudą, labiau garantuoja, kad kiekvienos iš šalies teisės bus mažiau pažeistos ir apribotos ir ateityje nekils arba kils kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, negu ieškovės ieškiniu siūloma naudojimosi šiuo turtu tvarka, nukrypstanti nuo adekvatumo principo ir neleidžianti užtikrinti racionalų, efektyvų ir ekonomišką daikto naudojimą bei sudaranti prielaidas kilti konfliktams ateityje.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą rekonstrukcijos techninį projektą, ieškovų V. J. ir K. J., kaip žemės sklypo bendraturčių, kurių sutikimas būtinas, nurodytas atsisakymo leisti atsakovei gauti jai atitekusių patalpų gyvenamojo namo dalyje leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijos įteisinimui priežastis, o taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-155-860/2014 pagal atsakovės G. K. ieškinį ieškovei V. J. medžiagą, tenkino šį atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą ir pripažino atsakovei G. K. teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai priklausančių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpų leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninį projektą A-2012-16 TP be ieškovų sutikimo.

Atsižvelgdamas į teismo sprendimu nustatomą pastatų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės faktą, teismas nustatė pagal atsakovės G. K. priešieškiniu prašomą VĮ „Registrų centras“ matininko E. B. 2015-03-24 paruoštą Žemės sklypo naudojimo planą, variantas Nr. 1 (elektroninės bylos priedo lapas 59), pagal kurį ieškovai K. ir V. J. naudotųsi būtent ta žemės sklypo dalimi, ant kurios yra ieškovei V. J. priteistinos, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo patalpos ir lauko virtuvė, ir kuri yra plane pažymėta indeksu „A“ bei atribota taškais: 11-2-3-4-5-6-46-45-44-13-12-11, o atsakovė G. K. naudotųsi ta žemės sklypo dalimi, ant kurios yra jai priteistinos, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei papildomai jos pastatytos gyvenamojo namo patalpos, lauko tualetas, kiti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir kuri yra plane pažymėta indeksu „B“ bei atribota taškais: 11-1-10-9-8-7-46-45-44-13-12-11.

Atsakovei neginčijant ir nekvestionuojant tos aplinkybės, kad palikėją S. K., kurios turtą paveldėjo V. J. ir G. K., savo lėšomis palaidojo ir jos kapavietę sutvarkė ieškovė V. J., teismas padarė išvadą, jog atsakovė G. K., būdama įstatyminė S. K. įpėdinė, turi prievolę atlyginti V. J. dalį tų žemiau nurodytų mirusiosios laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, kurias teismas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.230 str. 2 d. asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė nebūtų laiku įvykdyta, todėl atsakovės G. K. atstovų argumentai, jog su atsakove nebuvo derintos tokios išlaidos, atsakovė nebuvo apie jas tinkamai informuota, dėl jų nebuvo įpėdinių susitarimo ir pan., atmestini, nes ieškovė V. J. įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kuri kitiems asmenims, įskaitant atsakovę, nesiėmus jokių priemonių dėl laidotuvių organizavimo, kapavietės sudarymo, nebūtų buvusi laiku įvykdyta (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2013-09-20 nutartis c.b. Nr. 2A-408-124/2013). Ieškovei šioje byloje įrodžius 4119 Lt S. K. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų patyrimo faktą, iš atsakovės, paveldėjusios palikėjos turtą lygiomis dalimis su ieškove, ieškovei V. J., kaip S. K. įpėdinei, teismas priteisė pusė šių išlaidų, t.y. 2059,50 Lt arba 596,47 Eur.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 715,91 Lt S. K. slaugos ir gydymo išlaidų atlyginimo, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos pateiktuose čekiuose, apimančiuose 2006-2007 m. laikotarpį nurodytos sauskelnės, lova, vaistai buvo pirkti ir skirti būtent S. K.. Ieškovė pripažino, kad S. K. gaudavo senatvės pensiją, kurią ieškovė naudojo jos reikmėms ir poreikiams tenkinti, ir nepateikė teismui įrodymų, jog čekiuose nurodytos prekės ir vaistai pirkti ne iš S. K. pensijos, o asmeninių V. J. lėšų. Be to, byloje nėra įrodymų, (pvz., rašytinės palikėjos ir ieškovės sutarties), iš kurių būtų galima identifikuoti V. J. ir S. K. teisinius santykius ir konstatuoti, jog ieškovės galimai S. K. pirkti vaistai, higienos priemonės ir pan., buvo ne neatlygintinė ir savanoriška parama (dovanojimas), atsižvelgiant į tuo metu juos siejusius gerumu, nuoširdumu ir krikščioniškais dėsniais pagrįstus tarpusavio santykius, o būtent atlygintinis kito asmens reikalų tvarkymas. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų dėl ieškovės V. J. ir atsakovės G. K. susitarimo bendrai išlaikyti S. K. ir atitinkamai paskirstyti jos išlaikymo išlaidas.

Teismas atmetė ieškovės V. J. reikalavimą dėl 761,09 Lt I. M. laidojimo išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad 2006-02-18 mirus I. M., jo palikimą priėmė motina S. K., tačiau mirė, neįforminusi savo nuosavybės teisių, t.y. atsakovė G. K. nebuvo I. M. įpėdinė, atitinkamai neturi pareigos kompensuoti jo laidojimo išlaidas. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad V. J., patyrusi I. M. laidojimo išlaidas, būtų reikalavusi jų atlyginimo iš jo įpėdinės S. K., ir tą pati pripažino teismo posėdžio metu, t.y. ji nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų S. K., kuriuos G. K., kaip jos įpėdinė, turėtų patenkinti S. K. kreditorei. Byloje nėra jokių įrodymų dėl ieškovės V. J. ir G. K. susitarimo tarpusavyje prisiimti ir paskirstyti I. M. laidojimo išlaidas, atsakovės įsipareigojimo tokias išlaidas kompensuoti ir pan. Tokiu būdu nesant jokio teisinio pagrindo, I. M. laidojimo išlaidos ieškovei negali būti priteistos iš G. K..

Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai (ieškovai) V. J. ir K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimą civ. byloje Nr. e2-519- 855/2015 dalyje dėl gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), atidalijimo pagal atsakovės priešieškinyje pateiktą pasiūlymą bei šioje dalyje priešieškinį atmesti visiškai. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimą civ. byloje Nr. e2-519-855/2015 dalyje dėl S. K. slaugos, gydymo ir I. M. laidojimo išlaidų priteisimo ir iš atsakovės G. K. ieškovės V. J. naudai priteisti 427,77 Eur S. K. gydymo bei slaugos ir I. M. laidojimo išlaidų.

1. Gyvenamojo namo patalpų atidalijimas pagal atsakovės siūlymą iš esmės pažeidžia ieškovės V. J. interesus, kadangi šiuo metu senosios (1940 m.) statybos pastato dalies naudoti pagal paskirtį nėra galimybės. Dėl prastos patalpų būklės ieškovė nemato prasmės gauti didesnę nei jai iš tiesų priklausytų Gyvenamojo namo patalpų dalį, kas reikštų ne teisingo ir racionalaus teismo sprendimo priėmimą, tačiau nepagrįstų įpareigojimų ieškovei uždėjimą (t.y. poreikį nedelsiant organizuoti griovimo ar rekonstrukcijos darbus).

2. Nepaisant to, kad atsakovė yra atlikusi savavališką gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, savavališkai rekonstruotą ir senos statybos namą vis tiek sieja bendros konstrukcijos - bendra siena, kuri ir sudaro nepašalinamas kliūtis ieškovei ir atsakovei savarankiškai disponuoti joms tenkančiomis gyvenamoji namo dalimis. Atliekant bet kokius remonto, rekonstrukcijos, griovimo darbus abiems šalims vis tiek būtų reikalingas kitos šalies sutikimas, kadangi jokie statybos darbai negalėtų vykti izoliuotai ir savarankiškai, kai savavališkai rekonstruota ir senos statybos gyvenamojo namo dalys yra susiję bendromis laikančiosiomis konstrukcijomis.

3. Pagal ieškovų siūlymą pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka kiekvienai šalių tenka tokia, ant kurių stovi kiekvienai iš šalių priklausanti gyvenamojo namo patalpų dalis. Taigi, būtent ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

4. Teismas priėmė ir tenkino atsakovės prašymą suteikti jai teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti jai priklausančių gyvenamojo namo patalpų leidimą statybai (rekonstrukcijai) ir kitą dokumentaciją rekonstrukcijos įteisinimui pagal 2014 m. projektavimo firmos UAB „Archivoltas“ techninį projektą A-2012- 16 TP be ieškovų V. J. ir K. J. sutikimo. Tokiu būdu teismas, priėmęs aptariamą patikslinto priešieškinio reikalavimą, peržengė nagrinėtinos civilinės bylos ribas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi rungimosi ir įrodymų teikimo, vertinimo dėl to, ar yra pagrindo tokią atsakovei G. K. pripažinti teisę gauti leidimus ir kitus dokumentus savavališkos statybos įteisinimui. Pažymėtina, kad teismas nustatė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo, todėl turėjo atsisakyti priimti, o priėmus - palikti nagrinėti priešieškinio reikalavimą, su kuriuo glaudžiai susijusi byla jau yra iškelta ir nagrinėjama.

5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl 427,77 Eur (1477 Lt) I. M. laidojimo išlaidų (761,09 Lt/220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos išlaidų (715,91 Lt/ 207,34 EUR) priteisimo. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės pateikti čekiai ir už juos įsigytos prekės neįrodo, jog buvo skirtos būtent S. K. slaugai. Šalių įrodinėjimo naštą riboja objektyvūs veiksniai. Pirkimo čekiuose paprastai nėra nurodomas pirkėjas, įgytų prekių naudojimo paskirtis ir pan. Faktiškai S. K. rūpinosi ir slaugė ieškovė V. J., todėl darytina nuosekli ir pagrįsta išvada, kad ieškovė galėjo ir patyrė išlaidų S. K. slaugai, kurios turi būti atlygintos atsakovės, kaip S. K. dukters, sąskaita.

6. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo procedūra yra universali, atsakovė paveldėjo ne tik turtą, tačiau jai perėjo ir palikėjos S. K. prievolės, taigi, ir prievolė atlyginti dalį ieškovės patirtų I. M. laidojimo išlaidų. Turtinė prievolė atlyginti patirtus nuostolius yra paveldima, ji laikytina ne asmenine, bet siejama su paveldėjimu - turto perėjimu paveldėtojui, todėl nors ieškovė ir nespėjo pareikalauti, kad S. K. atlygintų pusę I. M. laidojimo išlaidų, šis reikalavimas nukreiptinas atsakovei G. K., yra teisėtas ir galiojantis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti I. M. laidojimo išlaidas (761,09 Lt/ 220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos išlaidas (715,91 Lt/ 207,34 EUR).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka iš esmės yra netinkama, nes ji neužtikrina šalies teisių nepriklausomai nuo kitos šalies norų naudotis jai siūloma turto dalimi. Siūloma tvarka neišspręs ir nepanaikins esamų konfliktų, o juos tik paskatins, nes siūlomoje tvarkoje yra pateikiami pasiūlymai nustatyti bendro naudojimo patalpas, be to, yra būtina iš esmės bendrai remontuoti bendrą turtą, kas savaime yra nekonkretu ir realiai nebus įgyvendinta, nes tai nėra įtvirtinta naudojimosi tvarkoje. Tvarka negali būti tokia, kurios negalėtų priverstinai įvykdyti antstolis, o ieškovų siūloma tvarka būtent tokia ir yra, todėl ydinga tvarka negali būti nustatoma.

2. Teismo sprendimu atidalintas turtas (konkrečios patalpos) tampa savarankiškos ir jomis disponavimas yra savarankiškas. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas statybos leidimo gavimo reikalavimas ir įrodo, kad šis klausimas yra išspręstinas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantai šios savo teisės šioje byloje nerealizavo, o atsakovė ją realizavo. Teismo sprendimas atidalinti turtą, o ne nustatyti naudojimosi tvarką yra logiškas, teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

3. Atidalinti žemės sklypą šiuo metu buvo negalima (tam reikėtų detaliojo plano parengimo ir jo patvirtinimo). Ieškovai gavo turto dalį, kuria galės savarankiškai disponuoti nepriklausomai nuo atsakovės, nes šalys neturės bendrų patalpų, t.y. savo turimas patalpas galės naudoti pagal paskirtį nereikalaujant jokio kitos šalies sutikimo, nes turtą naudojant pagal paskirtį nereikia kitos šalies suderinimų, o pažeistas teises gina teismas.

4. Teismas, priimdamas priešieškinį, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Priešieškiniu iš pradžių atsakovė siekė atidalinti tiek patalpas, tiek žemės dalis, ko pasekoje nebūtų reikėję ieškovų arba teismo leidimo rekonstruoti savo turto dalį, o po to, kai tretieji asmenys nurodė, kad žemės dalių atidalinimui yra reikalingas detalusis planas ir jo patvirtinimas, tai atsakovė buvo priversta patikslinti (pakeisti) priešieškinio reikalavimą ir to pasekoje nustačius žemės dalių naudojimosi tvarką tapo būtinas teismo leidimas rekonstrukcijai atlikti be ieškovų sutikimo. Ši priešieškinio dalis yra pažeistų teisių disponuoti savo turto dalimi gynimas, kuris išplaukia iš turto naudojimosi tvarkos ir atidalinimo nustatymu, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino šią priešieškinio dalį. Teismas nepažeidė jokių procesinių ir materialinių teisės normų. Apeliantų skundo dalis yra nepagrįsta, formali ir pilnai atmestina.

5. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad būtent už jų asmeninius pinigus buvo išleisti pinigai S. K. gydymui bei slaugymui. Net, jeigu ieškovai ir patyrė šias išlaidas, tai jas patyrė savanoriškai, o ne atlygintinai ir juo labiau atsakovės sąskaita. Dėl antkapio išlaidų, atsakovė pati savo lėšomis pastatė paminklą broliui I. M. (įrodymai pridedami) ir neprašė nei savo mamos, nei ieškovės už tai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Apeliantai (ieškovai) V. J. ir K. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Sodros išmokų mokėjimų žiniaraščius ir prašo juos prijungti. Nurodo, kad poreikis pateikti papildomus įrodymus iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo. Pažymi, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė V. J. rūpinosi močiute S. K. iki jos mirties ir išlaidas patyrė jos slaugai. S. K. skiriamos mėnesiui išmokos buvo mažos, todėl apeliantė V. J. iš savo lėšų pirkdavo V. J. reikalingas slaugai priemones.

Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į pateiktų dokumentų datas, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantai neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Be to, susipažinus su pateiktais įrodymais matyti, kad jie nei patvirtina, nei paneigia apeliantų nurodomas aplinkybes, t.y. tai kad V. J. savo lėšomis pirko S. K. reikalingas priemones. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus atsisako priimti.

Šioje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, gyvenamosios patalpos atidalinimo iš bendrosios nuosavybės turto, atsakovei duoto leidimo rekonstrukcijai pagrįstumo ir dėl laidojimo bei slaugos išlaidų ieškovams atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovams K. ir V. J. bei atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini): ieškovams K. J. ir V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2014-01-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 1208/3500 dalys, atsakovei G. K. 2004-07-05 apskrities viršininko sprendimo ir 2014-02-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 2292/3500 dalys šio žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra ieškovei V. J. ir atsakovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys: pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 69/200 dalys priklauso V. J., o 131/200 dalys G. K.; pastatas – lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys šalims lygiomis dalimis (po ½ dalį); kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 69/200 dalys priklauso V. J., o 131/200 dalys G. K.. Be to, žemės sklype yra vien G. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai: ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti gyvenamojo namo iš bendrosios nuosavybės patalpas, o ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmetė. Apeliantai nurodo, kad teismas turėjo spręsti tik dėl naudojimo turtu tvarkos nustatymo, o ne spręsti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimą. Taip pat pažymi, kad gyvenamojo namo dalių atidalijimas neįmanomas, nes nėra parengta reikiama dokumentacija.

Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.1 d.). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009).

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus pirmos instancijos teisme, konstatuotina, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių konfliktiškus santykius, į tai, kad sutarimo tarp bendraturčių dėl bendro daikto naudojimo nėra, disponavimas turtu apsunkintas, todėl teisingai buvo patenkintas būtent atsakovės reikalavimas atidalinti patalpas iš bendrosios nuosavybes teise šalims priklausančio turto, o ne nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Be to, pripažintina, kad atsakovės atidalinimo būdas pagal jos pateiktą planą yra labiau užtikrinantis abiejų šalių interesus, nes patalpos šalims paskirstomos taip, kad kiekviena šalis galėtų laisvai naudotis savo patalpomis - bendraturčiai turėtų atskirus įėjimus, nesant kitos šalies sutikimo šalys turi galimybę gerinti joms priklausančias patalpas. Tuo tarpu ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką negali būti tenkinamas, nes nors ieškovai prašo nustatyti teisę jiems naudotis patalpomis, pažymėtomis namo techniniame pase 1-3 ir 1-5, o atsakovei priskirti naudotis patalpomis 1-1, 1-6, 1-2, 1-7, 1-4, tačiau tam, kad patektų į ieškovams priskirtas patalpas 1-3 ir 1-5, jie turėtų nuolat pereiti ir patalpas, pažymėtas 1-4, 1-7 ir 1-2, kurias ieškovai siūlo priskirti atsakovei. Tokiu būdu atsakovei priskirtos patalpos būtų naudojamos abiejų šalių bendrai. Toks ieškovų siūlomas patalpų naudojimo planas šioje byloje šalių ginčo neišspręstų, o priešingai išliktų grėsmė kilti ginčams ateityje dėl šalių naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos, patalpų gerinimo ir pan.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai atidalinęs gyvenamojo namo patalpas, ieškovams paskyrė senąją pastato dalį, kuriose esančių patalpų negalima naudoti pagal paskirtį. Visų pirma, ieškovai ir patys ieškiniu prašė priskirti naudoti patalpas būtent šioje pastato dalyje, todėl teiginiai, kad šia pastato dalimi nėra galimybių naudotis laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Antra, atsakovei nuosavybės teisė į patalpas, pažymėtas 1-6 ir 1-1 atsirado 2003-06-23 Dovanojimo sutarties pagrindu, pagal kurią S. K. (palikėja) padovanojo šias patalpas atsakovei. Kaip byloje nustatyta, atsakovė pagal dovanojimo sutartį gautas patalpas pagerino, į jas investavo, todėl pirmos instancijos teismas, pagrįstai tenkinęs atsakovės reikalavimą atidalinti iš bendrosios nuosavybės turto, šias patalpas priskyrė atsakovei. Šiame kontekste atmetamas ir kitas apeliantų argumentas, kad namą sieja bendros konstrukcijos - bendra siena, kuri ir sudaro nepašalinamas kliūtis ieškovei ir atsakovei savarankiškai disponuoti joms tenkančiomis gyvenamoji namo dalimis. Pažymėtina, kad nors šalių patalpas jungia bendros konstrukcijos ir kitos statinio sudėtinės dalys, todėl visiškas šalims priklausančių patalpų atskyrimas viena nuo kitos šioje situacijoje neįmanomas. Tačiau bet kokiu atveju nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų šalims nuosavybės teise priklausančiame name, sumažinama ginčų kilimo tikimybė iki minimalios rizikos.

Apeliantai taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nurodo, kad būtent ieškovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Akcentuotina, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ieškovų ir atsakovės pateiktus projektus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrindė, kodėl atsakovės planas yra geriau užtikrinantis bendraturčių interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kodėl pirmos instancijos teismo pasirinktas atsakovės planas dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo yra netinkamas ar pažeidžiantis jų interesus (CPK 178 str.).

Apeliantais, kvestionuodami pirmos instancijos teismo sprendimą, taip pat nurodo, jog savavališka statyba negali būti teisėtu ir savarankišku civilinės apyvartos objektu, todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisės nuspręsti dėl savavališkos statybos priklausomybės atsakovei, negalėjo šios dalies priteisti G. K. naudotis. Be to, pasak apeliantų teismas, peržengė šalių reikalavimų ribas pareikšdamas poziciją dėl kitoje civ. byloje nagrinėjamo savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimo (c.b. 2-109-341/2015). Tokiu būdu, apeliantų nuomone, teismas buvo šališkas nagrinėjant šią bylą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-109-341/2015 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei G. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę G. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti savavališkai perstatytą gyvenamojo namo dalį į padėtį, užfiksuotą 2003-04-08 kadastro duomenų byloje Nr. 41-6832 ir sutvarkyti statybvietę.

Tuo tarpu šioje byloje priešieškinio reikalavimas yra statybos (rekonstrukcijos) leidimo gavimas be ieškovų sutikimo. Pagal CPK 137 str. 1 d. 5 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamo ieškinio reikalavimas nėra tapatus priešieškinio minėtam reikalavimui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą nagrinėjo, neperžengiant šios bylos nagrinėjimo ribų. Be to, vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Apeliantai nėra pateikę jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Todėl apeliantų nurodomi argumentai, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl savavališkos statybos ir palankumo atsakovei, nepatvirtina teismo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise apeliantai nesinaudojo.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl 427,77 Eur (1477 Lt) I. M. laidojimo išlaidų (761,09 Lt/220,43 EUR) ir S. K. gydymo bei slaugos išlaidų (715,91 Lt/ 207,34 EUR) priteisimo. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas atmetė šį reikalavimą vien dėl to, kad ieškovės pateikti čekiai ir už juos įsigytos prekės buvo skirtos būtent S. K. slaugai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad šis reikalavimas nebuvo patenkintas ne tik dėl to, kad ieškovės pateikti čekiai neįrodo, kad prekės buvo perkamos ne už S. K. pinigus. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, (pvz., rašytinės palikėjos ir ieškovės sutarties), iš kurių būtų galima identifikuoti V. J. ir S. K. teisinius santykius ir konstatuoti, jog ieškovės galimai S. K. pirkti vaistai, higienos priemonės ir pan., buvo ne neatlygintinė ir savanoriška parama (dovanojimas), atsižvelgiant į tuo metu juos siejusius gerumu, nuoširdumu ir krikščioniškais dėsniais pagrįstus tarpusavio santykius, o būtent atlygintinis kito asmens reikalų tvarkymas. Taigi ieškovams neįrodžius tokių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantams 207,34 Eur S. K. gydymo bei slaugos išlaidų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors ieškovė ir nespėjo pareikalauti, kad S. K. atlygintų pusę I. M. laidojimo išlaidų, šis reikalavimas nukreiptinas atsakovei G. K. yra teisėtas ir galiojantis. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad atsakovė yra S. K., o ne I. M. įpėdinė, todėl vertinant ar tikslinga atsakovei kompensuoti apeliantų patirtas I. M. laidojimo išlaidas, paveldėjimo santykiams taikomos nuostatos netaikytinos. Be to, aplinkybė, kad S. K. turėjo prievolę atsiskaityti su apeliante V. J. dėl I. M. laidojimo išlaidų byloje nebuvo įrodyta, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 320 str., 328 str.).

Atsakovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.