Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2022 m. birželio 5 d. apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. S. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad sekmadienį, buvo pas jį atvykęs draugas, su šunimi. Būdami namuose šiek tiek išgėrė alaus. Nusileido į apačią išmesti šiukšlių. Išėjus durų iki galo neuždarė ir šuo išbėgo į laiptinę, kelių minučių bėgyje pastebėjo, kad to šuns nėra. Išėjo į laiptinę jo ieškoti, nerado. Tuomet apėjo aplink namą, šuns nerado. Supanikavo ir pagalvojo reikia važiuoti su mašina ir surasti tą šunį. Buvo šiek tiek tos panikos, blaiviai nemąstė. Sėdo už vairo ir apvažiavo tą ratuką. Nuvažiavo iki vietos, kur žinojo, nes ten šunis parke vedžioja. Šuns nerado. Išvažinėjant iš parkelio pareigūnai sustabdė. Kai tikrino nerado nei vairuotojo pažymėjimo, nei piniginės. Yra išsilaikęs vairavimo teises. Gailisi dėl savo veiksmų, tai nėra pateisinama. Pažymėjo, kad mama daro jam didelį poveikį, ji yra autoritetas, daug bendrauja, turi artimą ryšį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. S. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 58).

Galima laiduotoja T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra šeimos autoritetas kartu su vyru. Daro įtaką jo elgesiui. Pastoviai mato sūnų, jis klausosi jos, daro išvadas, jeigu pakritikuoja, priima jos išsakytą kritiką. Mato, kad sūnus išgyvena, tai buvo netikėta visai šeimai. Sūnus teigiamai charakterizuojamas tiek mokykloje, tiek universitete, dirba, taip pat vertinamas gerai, paaukštintas pareigose.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo, gynėjo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. birželio 5 d. registruotas įvykis – sustabdytas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus, pirmas putimas 2,03 promilės, antras putimas 1,73 promilės (b. l. 9).

Vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 5 d. apie 21.25 val. dirbant kartu su vyriaus. patruliu A. B., (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė jiems įtarimų, „Opel“ automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ir už vairo sėdėjo I. S. Iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai, asmuo teigė vartojęs alkoholį „alų“ prieš 2 valandas. Patikrinus alkotesteriu 21.31 val. nustatytos 2,03 prom., 21.49 val. nustatytos 1,73 prom. Automobilis priklauso I. S. <...>. (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. davė iš esmės analogiškus parodymus nurodytus vyr. patrulio J. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 20).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad prietaiso „Drager Alcotest 7510“ pagalba pirminio tikrinimo metu (21.31 val.) nustatytos 2,03 promilės, antrojo tikrinimo metu (21.49 val.) nustatytos 1,73 promilės; pridėtas patikros sertifikatas Nr. 1680134; bei alkotesterio rodmenys (b. l. 24-27).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-32).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. S. (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 1 740,00 Eur su PVM (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad I. S. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina vyr. patrulio J. Č. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurias analogiškas nurodė ir liudytojas A. D. apklausos protokole; taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi I. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas T. S. prašymas atleisti jos sūnų kaltinamąjį I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad sūnus supranta, jog pasielgė neleistinai, buvo nepateisinamai neatsakingas, žinojo, kad turi laikytis įstatymų. Jis nėra linkęs daryti nusikaltimų. Sūnus turi universitetinį išsilavinimą, dirba, darbe yra gerbiamas, turi autoritetą, dėl savo darbinių pasiekimų ne kartą buvo skatintas bei įvertintas administracijos. Pažymėjo, kad sutinka laiduoti už sūnų, juos sieja artimi santykiai, jį užaugino rodydama teigiamus pavyzdžius ir ugdydama geras savybes. Nurodė, kad pati dirba jau 30 metų teisėtvarkos sistemoje, yra neteista, nebausta administracine tvarka, ne kartą skatinta už pavyzdingą darbą bei gavusi padėkas už aktyvų bendradarbiavimą. Ji kritiškai vertina sūnaus elgesį, jo nepateisina.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas, duomenų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus ar administracinius nusižengimus nenustatyta (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO, b. l. 88). Per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymus (paskutinįjį kartą 2021 metais), kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (b. l. 83-86); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, SODROS duomenimis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 81). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Minėta, kad I. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis I. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo mama T. S. Iš byloje esančių duomenų apie T. S. matyti, kad ji dirbanti, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista, už administracinių nusižengimų padarymą bausta, padaryti nusižengimai, susiję su KET nesilaikymu, paskirtos baudos sumokėtos. Teisiamojo posėdžio metu T. S. pažymėjo, kad sūnus klausosi jos, daro išvadas, jeigu pakritikuoja, priima jos išsakytą kritiką. Mato, kad sūnus išgyvena, tai buvo netikėta visai šeimai. Pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad juos su mama sieja artimas ryšys,

Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja T. S. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su sūnumi sieja glaudūs ar artimi tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo I. S. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

T. S. skirtina I. S. laiduotoja netaikant užstato, nes yra jo mama, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti I. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. S.. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, todėl I. S. priklausantis automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. I. S. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio ,,Opel“, gamybos periodas – 2003-2009, kaina Lietuvoje su PVM 1 740 EUR (b. l. 41).

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Todėl šis turtas konfiskuotinas.

2022 m. birželio 6 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. S. vardu registruotam automobiliui ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), naikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

I. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai kaltinamasis darė (duomenys neskelbtini) vakaro metu. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol nebuvo teistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi I. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. birželio 6 d. Kaltinamojo amžius ir jo gebėjimai ateityje iš naujo įgyti aptariamą teisę savaime nesudaro teisinio pagrindo skirti jam teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

I. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant I. S. išlaidos sudaro 123, 33 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu dėl to, kad taikytas pagreitintas procesas, todėl kaltinamojo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 428 straipsnis, 432 straipsnis,

nusprendžia:

I. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dviejų metų laidavimo terminą, be užstato.

Laiduotoja paskirti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 6 d.

Paskirti I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

2022 m. birželio 6 d. priimtu nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. S. automobiliui ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

I. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.