Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-27 · Administracinė byla Nr. I-3093-423/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
I-3093-423/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02068-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3093-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-02068-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 20.2.3.1; 55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

nedalyvaujant pareiškėjui V. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 480 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 12 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 5-6). Skunde nurodė, kad pagal antstolio M. D. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, išieškojimas turi būti vykdomas tik iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, išskaičiuojant ne daugiau, kaip 70 procentų nuo sumos, viršijančios 1 minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA) ir 20 procentų nuo sumos, neviršijančios 1 MMA. 2017-05-28 pareiškėjo teta pervedė į jo sąskaitą 4 Eur, o 2017-07-17 pareiškėjo motina pervedė 8 Eur, kad pareiškėjas galėtų nusipirkti vitaminų imunitetui stiprinti, tačiau šias lėšas Alytaus pataisos namų buhalterė pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą pagal patvarkymą. Šios lėšos nebuvo pareiškėjo darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, taip pat neviršijo 1 MMA sumos, todėl pataisos namų administracija, nuskaitydama minėtas lėšas, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, pagal kurią išieškojimas iš tokių lėšų negalimas. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, negalėjo nusipirkti maisto papildų ir vitaminų, taip pat pašto ženklų, vokų, tušinukų. Šios aplinkybės pareiškėjui sukėlė depresiją, sunkius dvasinius išgyvenimus, nemigą, sveikatos pablogėjimą. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 480 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 12 Eur turtinei žalai kompensuoti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b. l. 14-19) nurodė, kad pareiškėjo artimųjų pervestos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas lėšas, iš kurių išskaitymas negalimas. Pagal CPK 668 straipsnį, negalima nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kuri negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Aptariamu atveju, skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų. draugų) ir yra skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, o laikytinos papildomomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose. Pagal antstolių patvarkymus, pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos yra areštuotos 100 procentų, nepaliekant galimybės naudotis 1 MMA neviršijančia suma. Apie patvarkymų nutraukimą ar pakeitimą jokių duomenų iš antstolių nebuvo gauta. Vykdydami antstolio patvarkymą, Alytaus PN veikė teisėtai ir jokių neleistinų veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio ir to, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo veiksmų, jog pataisos namų administracija, pažeisdama CPK nuostatas, iš jo asmeninės sąskaitos vykdant antstolių patvarkymus neteisėtai nuskaičiavo pareiškėjui 2017-05-28 ir 2017-07-17 artimųjų pervestas lėšas (12 Eur). Dėl to jis negalėjo įsigyti vitaminų, vokų, pašto ženklų, tušinuko, patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Alytaus PN arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolis Mindaugas D. A. PN 2015-04-29 pateikė patvarkymą Nr. S166993, antstolė V. M. pateikė 2015-11-05 patvarkymą Nr. B-6554, antstolis G. P. pateikė 2017-03-01 patvarkymus Nr. 19-S-526 ir Nr. 19-S-527 (b. l. 23-26), pagal kuriuos turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininkui, t. y. pareiškėjui, priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Vykdant šiuos patvarkymus, iš pareiškėjo sąskaitos 2017-05-29 į antstolio M. D. ir atstolės V. M. depozitines sąskaitas buvo pervesta po 2 Eur iš lėšų, kurias 2017-05-28 pareiškėjui pervedė E. B. (iš viso 4 Eur). Į antstolio G. P. sąskaitą 2017-07-18 buvo pervesta 1,97 Eur suma, į antstolės V. M. sąskaitą – 2,27 Eur suma, o į antstolio M. D. sąskaitą – 3,05 Eur suma, iš lėšų, kurias į pareiškėjo sąskaitą 2017-07-17 įmokėjo L. D. (b. l. 22).

Pareiškėjas tvirtina, kad šiais veiksmais Alytaus PN pažeidė į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, be to, minėtos lėšos nebuvo pareiškėjo darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos.

CPK 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.).

CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas.

Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į CPK 739 straipsnyje (negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socišmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos) nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Pinigų sumos, pervestos į pareiškėjo sąskaitą nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą, vadovaujantis CPK 733 straipsnio nuostatomis.

CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai, kuriais yra apsaugomas turtas reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turto, kuris negali būti išieškomas, sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (instrukcijos 93 p.). Nei CPK 668 straipsnyje, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenurodyta, kad negalima išieškoti iš nuteistojo sąskaitoje esančių giminaičių pervestų piniginių lėšų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pažymėjo, kad nuteistiems asmenims jų artimųjų pervedamos piniginės lėšos nepriskiriamos tokioms išmokoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Alytaus PN veiksmų pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams.

Pareiškėjas tvirtina, kad Alytaus PN pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Alytaus PN sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Alytaus PN, kurie nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų lėšų išskaitymo, neturėjo visiškai jokios galimybės įsigyti pašto ženklų, vokų ir tušinuko, kad galėtų parašyti laišką artimiesiems, be to, negalėjo nusipirkti vitaminų ir papildų, būtinų imunitetui palaikyti.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas reguliariai gauna pinigines išmokas iš valstybės biudžeto lėšų ir pašalpas iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo būtiniausioms reikmėms įsigyti: 2017-06-08 gavo 3,80 Eur piniginę išmoką už gegužės mėnesį, 2017-08-17 – 3,80 Eur išmoką už liepos mėnesį, 2017-10-16 – 6 Eur išmoką už rugsėjo mėnesį. Šias lėšas pareiškėjas išleido įstaigos parduotuvėje ir apmokėjo už dokumentų kopijavimo paslaugas (b. l. 22). Iš šių lėšų išieškojimas nebuvo vykdomas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo jokių galimybių įsigyti kanceliarinių prekių ar vitaminų, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas taip pat nenurodė, ir byloje nėra duomenų, kad, pritrūkęs būtiniausių prekių (vokų, tušinukų, pašto ženklų), būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu išduoti tokias priemones, o administracija būtų atsisakiusi tenkinti šį prašymą. Be to, Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinti įvairūs socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo būdai, t. y. ne tik susirašinėjimas paštu, tačiau ir telefoniniai pokalbiai, kurie gali vykti kito abonento sąskaita, trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kt.

Pareiškėjas teigia, jog negalėjo įsigyti būtinų vitaminų ir maisto papildų, tačiau nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad minėti vitaminai jam buvo paskirti pagal medicinines indikacijas ir pareiškėjas jais nebuvo aprūpintas. Pagal skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes šioje dalyje nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog pagal pareiškėjo sveikatos būklę, jam buvo paskirti būtino pobūdžio medikamentai, kuriais jis nebuvo aprūpintas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių tai patvirtinančių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

Kaip jau buvo minėta valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis minėtais ginčo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Alytaus PN ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.). Tokia teismo išvada atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (LVAT 2017-05-19 nutartis byloje Nr. A-482-602/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjas V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė