Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. atstovo advokato Eriko Rugienio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimas, kuriuo V. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 500 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja M. K. 2021 m. gruodžio 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-26993-2021, kuriame nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 23 d., 10.00 val., policijos pareigūnui pareikalavus informacijos iš UAB „A“, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, kuriai priklauso transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovė V. K. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2020 m. liepos 31 d., 14.31 val. Vakariniame aplinkelyje, Vilniuje, ties Viršuliškių skersgatviu, vairavo minėtą automobilį, tuo, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui, pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju V. K. atitinka administracinio nusižengimo sudėties specialiojo subjekto požymį padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K., kaip bendrovės vadovė, buvo atsakinga už duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, pranešimą, yra neteisinga, priimta tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas sprendimas.

10. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, jog bendrovės vadovas nebuvo gavęs Institucijos pranešimo, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos išrašo kopijos (b. l. 42), patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 17 d. buvo išsiųsti pranešimai transporto priemonės valdytojui – gavėjui UAB „A“ el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu aspektu svarbu tai, jog procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui gali būti įteikiami ir elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalis), o bendrovei, be privalomos juridinio asmens buveinės įregistravus juridinių asmenų registre ir bendrovės elektroninio pašto adresą, kyla pareiga pasirūpinti tuo, kad elektroninių ryšių priemonėmis siunčiami procesiniai dokumentai, kita korespondencija butų tinkamai priimti. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti (b. l. 40-41), kad juridinio asmens bendrovės „A“ el. pašto adresas nurodytas – (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog Institucija reikalavimą pateikti informaciją išsiuntė į bendrovės oficialų el. paštą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.64 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra juridinių asmenų registrų duomenys, kurie laikomi teisingais tol, kol yra nenuginčyti (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina ir tai, jog Institucijos pranešimas buvo papildomai išsiųstas ir į oficialiai skelbiamą bendrovės el. paštą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, kad pranešimas, išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis, pagal nustatytą tvarką buvo įteiktas netinkamai.

11. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad reikalavimas pateikti informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas UAB „A“ vadovui, o šis per įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą neįgyvendino imperatyvios pareigos – nepateikė atsakymo institucijai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog pareiga pranešti teko administracinėn atsakomybėn patrauktai V. K., tinkamai neįvertino bylos aplinkybių bei bendrovės vadovo statusą reglamentuojančių teisės aktų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, ignoruodamas byloje esančius: vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo V. K. nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. atšaukiama iš direktoriaus pareigų, direktoriumi paskiriant A. K.; Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą, remiantis, kuriuo UAB „A“ vadovu nuo 2021 m. lapkričio 18 d. yra A. K., nusprendė, jog V. K. administracinio nusižengimo padarymo metu dirbo UAB „A“ direktore, remdamasis išskirtinai „Sodros“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas duomenimis.

12. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, jog bendrovės vadovo darbo santykius apibrėžia specifinė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau ir – ABĮ) reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo, atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Remiantis ABĮ 37 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar kaltininkas yra tinkamas ANK 431 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar konkrečiu atveju nėra bendrovės valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimo dėl bendrovės vadovo atšaukimo ar atleidimo iš bendrovės vadovės pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar bendrovės vadovas nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties, byloje esant tiek vienintelio akcininko sprendimui dėl bendrovės vadovo atšaukimo, tiek šį juridinį faktą patvirtinančiam Juridinio asmens registro išrašui, vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis „Sodros“ nurodomomis valstybinio socialinio draudimo laikotarpio duomenimis. Svarbu ir tai, jog juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą ir darbo sutarčiai pasibaigti, t. y. vadovo atšaukimas savaime lemia darbo santykių pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018), todėl, kaip pagrįstai nurodoma skunde, vėlesnis darbo užmokesčio gavimas iš bendrovės neįrodo, jog V. K. toliau ėjo vadovės pareigas, šiems nutrūkus oficialiai išviešinus bendrovės vadovės atšaukimą.

13. Kita vertus, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantu, kad V. K. iš UAB „A“ vadovės pareigų buvo atšaukta 2021 m. rugpjūčio 8 d. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja juridinius asmenis Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (CK 2.62 straipsnio 3 dalis), be kita ko, duomenis apie juridinio asmens valdymo organų narius ar administravimo organo narius, bei, siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas principas, jog Juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Tad šios aplinkybės patvirtina, jog V. K. atšaukimas iš UAB „A“ vadovės pareigų įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 18 d., bendrovės vadovu paskiriant A. K. (šio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre). Pabrėžtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017).

14. Kaip minėta, V. K. inkriminuotas ANK 431 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiškia neveikimu, t. y. duomenų nepateikimu per nustatytą trijų darbo dienų nuo Institucijos pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, jog Institucijos pranešimas UAB „A“ vadovui buvo išsiųstas 2021 m. lapkričio 17 d., taigi pareiga pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per trijų darbo dienų terminą, kilo tik nuo 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. nuo dienos, kurią V. K. buvo atšaukta iš vadovės pareigų, nuo kurios ši neturėjo teisės veikti bendrovės vardu, kaip vienasmenis valdymo organas, be kita ko, ir teikti minėtos informacijos. Todėl šiuo aspektu sutiktina su apeliantu, jog V. K. nėra tinkamu šio administracinio nusižengimo subjektu. Apeliaciniu skundu prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau nagrinėjamoje byloje nesant ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, t. y. nustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnyje, objektyviuosius požymius, tačiau pripažinus, jog byloje nenustatytas tinkamas subjektas, administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, tokiu atveju teismas panaikina institucijos nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

15. Teismas pastebi, jog nagrinėjamoje byloje nustatytam materialiosios teisės pažeidimui tiek priimant institucijos nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismo nutartį tiesioginės įtakos turėjo ir administracinėn atsakomybėn patrauktos buvusios UAB „A“ vadovės V. K. neveikimas. Kaip jau minėta pirmiau, CK 2.66 straipsnio 3 dalyje, ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. UAB „A“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendrovės vadovo atšaukimo buvo užregistruotas tik 2021 m. lapkričio 18 d., dėl ko, būtina nustatyti, ar apie bendrovės vadovo atšaukimą iš pareigų Juridinių asmenų registrui buvo pranešta per įstatyme numatytą terminą. T. y., nustatyti, ar V. K., kaip vienintelės UAB „A“ akcininkės, ar kito bendrovės organo įgalioto asmens (jei toks buvo), veikoje nėra ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, analizuojant galimą neveikimą, nepateikiant kitos teiktinos informacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius galimus administracinio nusižengimo požymius teismo sprendimo nuorašas perduotinas įgaliotai institucijai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. ANK 589 straipsnio 97 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223, pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo VĮ Registrų centras, taigi, nutarties nuorašas pateiktinas VĮ Registrų centrui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį pradėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. atstovo advokato Eriko Rugienio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-26993-2021 panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui spręsti klausimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį pradėjimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.