Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1239-289/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-27
Bylos Nr.: I-1239-289/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00563-2017-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-1239-289/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00563-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7; 55.1.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ atstovui P. R.,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ atstovui advokatui D. N.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei J. K. ir V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ (toliau – ir UAB „Šiaulių karjerai“) skundas dėl LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo, LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. 15810436 panaikinimo, priteisimo bylinėjimosi išlaidų iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjui UAB „Šiaulių karjerai“.

Pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ skunde (I t., b. l. 2–10) nurodoma, kad priimant ginčijamą sprendimą bei patikrinimo aktą, buvo pažeistos ne tik Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, bet ir įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, priskaičiuojant papildomą 127404 Eur mokestį įtvirtinamas akivaizdus neteisingumas, kadangi įmonė mokesčius už išgautus išteklius pilnai yra sumokėjusi, išgautus išteklius Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravusi. Minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo – šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo – šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; 5) atsakomybės už priimtus sprendimus – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; 6) išsamumo – šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Institucija, surašydama ginčijamus 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo aktą, nepagrįstai izoliuotai vertino atitinkamus 2014 m. ir 2015 m. ketvirčius, neanalizavo visų 2014 m. ir 2015 m. ketvirčiais pareiškėjo deklaruotų išgautų gamtos išteklių kartu (nevertino bei neanalizavo šiais ketvirčiais pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų išgautų gamtos išteklių kiekių bei už juos pareiškėjo sumokėtų mokesčių), todėl padarė aiškiai neteisingas, prieštaraujančias tikroms faktinėms aplinkybėms išvadas, dėl to tiek skundžiamo sprendimo, tiek skundžiamo patikrinimo akto išvados yra aiškiai neteisingos. 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad Šiaulių RAAD patikrinimo tikslas ir rūšis – pakartotinis patikrinimas dėl 2015 m. ir 2016 m. I, II ketv. deklaruotų mokesčių už valstybinius gamtos išteklius pagal Šiaulių RAAD 2017 m. sausio 18 d. pavedimą Nr. P-MAKS-2. 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad „Šiaulių RAAD 2016 m. spalio 28 d. atliko planinį patikrinimą Bendrovės eksploatuojamų Trauleinių ir Arvydiškių karjerų patikrinimą. Atlikto patikrinimo metu buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 636, kurio išvadose nustatyta, kad Bendrovė pažeidė 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 5 straipsnio 5 dalį ir remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuotas 21949 Eur mokestis didesniu tarifu“. Taigi 2016 m. spalio 28 d. atlikus planinį pareiškėjo patikrinimą buvo apskaičiuotas 21949 Eur mokestis didesniu tarifu, tačiau pareiškėjui nesutikus su tokiomis institucijos išvadomis, Šiaulių RAAD jau 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte pareiškėjui priskaičiavo net 5,8 karto didesnį mokestį nei prieš tai buvo suskaičiuotas. Tokie institucijos veiksmai rodo, kad ji elgiasi aiškiai neobjektyviai ir baudžia pareiškėją vien už tai, kad jis nesutiko su institucijos pirmiau jai suskaičiuotu 21949 Eur mokesčiu, nes kitokiam paaiškinimui, kodėl 2016 m. spalio 28 d. institucija suskaičiavo 21949 Eur didesnį mokestį, kai pareiškėjas su tokiu mokesčiu nesutiko ir tada suskaičiavo net 5,8 karto didesnį mokestį (127404 Eur), nėra jokių objektyvių aplinkybių. Jeigu taip laisvai galima interpretuoti Įstatymo nuostatas ir vieną kartą suskaičiuoti atitinkamą mokestį, o kitą kartą vertinant tas pačias aplinkybes už tą patį laikotarpį suskaičiuoti net 5,8 karto didesnį mokestį, nėra prasmės kalbėti apie įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitus principus. Bendrovė pateikė pastabas dėl pirmiau minėto Šiaulių RAAD patikrinimo akto Nr. 636, apie ką yra pažymima ir Šiaulių RAAD 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte, jose be kita ko akcentuodama: „Patikrinimo akte inspektoriai nurodo, kad nedeklaruotų išteklių skirtumas atsirado laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (patikrinimo akto 3-4 psl.). Nors tikrinimo akto 3 psl. inspektoriai teigia, kad „pagal 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 7 str. 1 d. („mokesčio už statybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis)“, tačiau darydami skaičiavimus ignoruoja faktą, kad 2014 m. gruodžio 14 diena yra 2014 metų ketvirtas ketvirtis. Taigi reikia atsižvelgti į gavybos bei deklaruotus išteklių kiekius ne tik 2015 m., bet ir 2014 m. 2014 m. bendrovė iš Trauleinių karjero iki markšeiderinių apmatavimų, kurie buvo atlikti 2014 m. gruodžio 14 d. būklei, išgavo 114 t. kub. m smėlio ir žvyro ir iki 2014 m. gruodžio 30 d. dar apie 15 tūkst. kub. metrų išteklių, kurie buvo išgauti ir deklaruoti 2014 metų IV ketvirčio deklaracijoje. Šį faktą inspektoriai ignoruoja, teigdami, kad „patikrinimo akte Nr. 15 parašyta, kad pagal markšeiderinių apmatavimų duomenis Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje 2014 m. iškasta 114 tūkst. kub. m išteklių. Mokesčiai sumokėti pagal įmonėje vedamą apskaitą, buvo suskaičiuotas didesnis kiekis, už kurį sumokėti mokesčiai. Bendrovės atstovai prašymų, skundų dėl patikrinimo akto nepateikė“. Taigi inspektoriai patys pripažįsta, kad 2014 metais yra sumokėta daugiau mokesčių negu apskaičiuota markšeiderinių matavimų metu. Taigi, jei bendrovė nebūtų deklaravusi beveik 15 tūkst. kub. m išteklių, išgautų po 2014 m. gruodžio 14 d., tuomet ir būtų pažeistos 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1663 5 str. 1 d. ir 7 str. 1 d. nuostatos. Ir vis tiek, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo išgautus gamtos išteklius 2014 m. ketvirtame ketvirtyje (konkrečiai 18 248,50 kub. m smėlio ir 2 817,40 kub. m žvyro), 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte teigiama: „Įvertinus aukščiau nurodytą informaciją, nustatyta, kad Trauleinių žvyro ir smėlio telkinyje nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nebuvo vykdoma naudingųjų iškasenų gavyba, nes pagal atliktų markšeiderinių apmatavimų ataskaitų duomenis Trauleinių žvyro ir smėlio telkinyje 2014 m. gruodžio 14 d. buvęs gamtos išteklių likutis 623 tūkst. kub. m sumažėjo tik 2015 m. II ketvirtyje iki 566 tūkstančių kub. m.“ Ir šias išvadas institucija tvirtina skundžiamu 2017 m. kovo 30 d. sprendimu, nors pareiškėjas, kaip minėta, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje už 2014 m. ketvirtą ketvirtį Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo, kad išgavo 18 248,50 kub. m smėlio ir 2817,40 kub. m žvyro bei už deklaruotus išgautus gamtos išteklius sumokėjo mokesčius. Taip elgdamasi institucija yra akivaizdžiai neobjektyvi, nes vėl nepagrįstai nekreipia dėmesio į tikrąsias faktines aplinkybes dėl pareiškėjo 2014 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų išgautų gamtos išteklių bei sumokėtų už išgautus gamtos išteklius mokesčių, o pareiškėjo deklaruotus didesnius išgautus gamtos išteklių kiekius bei už didesnius tuos kiekius sumokėtus mokesčius biudžetui iš esmės ir pati yra pripažinusi patikrinimo akte Nr. 15 nurodydama, jog: „pagal markšeiderinių apmatavimų duomenis Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje 2014 m. iškasta 114 tūkst. kub. m išteklių. Mokesčiai sumokėti pagal įmonėje vedamą apskaitą, buvo suskaičiuotas didesnis kiekis, už kurį sumokėti mokesčiai“. Taigi patikrinimo akte Nr. 15 institucija sutinka, jog už 2014 metus pareiškėjas deklaravo daugiau nei 114 tūkst. kub. m išteklių ir už visą tą didesnį kiekį sumokėjo mokesčius, o tai reiškia, kad biudžetui jokios žalos nebuvo padaryta, pareiškėjas elgėsi sąžiningai, teisėtai bei teisingai. Tačiau institucija nepagrįstai linkusi tokių aplinkybių „nepastebėti“ ir įrodymus nepagrįstai vertinti izoliuotai, bet ne visumoje. Kaip pirmiau minėta, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, bendrovei skaičiuotas 127404 Eur mokestis didesniu tarifu už 2015 m. II ketv. Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį (taip įvardinta 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte ir skundžiamame 2017 m. kovo 30 d. sprendime). Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10“. Tokiu būdu Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti šie pažeidimai: nedeklaravimas išgauto gamtos išteklių kiekio; deklaravimas mažesnio nei išgautas gamtos išteklių kiekis; be leidimo išgaunamas gamtos išteklių kiekis. Už bet kurio tokio pažeidimo padarymą įtvirtinta ekonominė sankcija – tarifas dauginamas iš koeficiento 10. Teisėtų lūkesčių principas preziumuoja, kad įstatyme nustatyti draudimai ir taisyklės neturi būti interpretuojami ar aiškinami nepagrįstai plečiamai, pernelyg laisvai išplečiant nustatytų draudimų ribas bei turinį. Be to, viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Teisės normos, susijusios su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Viešojoje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Pareiškėjas UAB „Šiaulių karjerai“ nepadarė nė vieno iš pažeidimų, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2014 m. pirmą ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 19288 kub. m smėlio ir 529 kub. m žvyro. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2014 m. antrą ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 39793 kub. m smėlio ir 1871,50 kub. m žvyro. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2014 m. trečią ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 45969 kub. m smėlio ir 2312 kub. m žvyro. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2014 m. ketvirtą ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 18248,50 kub. m smėlio ir 2 817,40 kub. m žvyro. Tokiu būdu pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo, kad per 2014 metus iš viso išgauta 123298,50 kub. m (19288 kub. m + 39793 kub. m + 45969 kub. m + 8248,50 kub. m) smėlio ir 7529,90 kub. m (529 kub. m + 1871,50 kub. m + 2312 kub. m + 2817,40 kub. m) žvyro, ir už šiuos deklaruotus išgautus gamtos išteklių kiekius pareiškėjas sumokėjo mokesčius. Taigi tai įrodo, kad ne 114 kub. m išteklių buvo išgauta ir deklaruota pareiškėjo už 2014 metus, kaip bando tvirtinti institucija remdamasi markšeiderinių pamatavimų duomenimis, o 130828,40 kub. m (123298,50 kub. m + 7529,90 kub. m) gamtos išteklių. Skirtumas tarp 130828,40 kub. m ir 114000 kub. m yra daugiau nei 16 000 kub. m, ir už šį kiekį, kaip minėta, taip pat mokesčiai sumokėti. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 13298 kub. m daugiau (123295,50 kub. m - 110 000 kub. m) išgauto smėlio nei nurodyta ataskaitoje, teikiamoje Geologijos tarnybai, taip pat 3529 kub. m daugiau (7 529 kub. m - 4 00 kub. m) išgauto žvyro nei nurodyta ataskaitoje, pateiktoje Geologijos tarnybai, ir už visus tuos Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotus kiekius sumokėjo mokesčius. Todėl tų išgautų gamtos išteklių kiekių kuriuos pareiškėjas išgavo nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir buvo deklaravęs 2014 metų ketvirto ketvirčio deklaracijoje, akivaizdu, kad neturėjo deklaruoti antrą kartą, jau 2015 metais. Į šias aplinkybes skundžiamuose 2017 m. kovo 30 d. sprendime ir 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte neatsižvelgta, tai ignoruota. Pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos apie išgautus gamtos išteklius už 2014 m. ir 2015 m. ketvirčius, juos vertinant ne izoliuotai, o kartu, rodo, kad pareiškėjas nesiekė jokios mokestinės naudos, jam priklausančius sumokėti už išgautus gamtos išteklius mokesčius pilnai sumokėjo ir Įstatymo pažeidimų, už kuriuos jam reikėtų suskaičiuoti papildomus mokesčius 10 koeficiento tarifu, nepadarė. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2015 m. pirmą ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 19212,90 kub. m smėlio ir 593,10 kub. m žvyro. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2015 m. antrą ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 23557,20 kub. m smėlio ir 1901,30 kub. m žvyro. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2015 m. trečią ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 31 000 kub. m smėlio. Iš mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos už 2015 m. ketvirtą ketvirtį matyti, kad pareiškėjas deklaravo išgauto 16000 kub. m smėlio. Tokiu būdu pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo, kad per 2015 metus išgauta 89770,10 kub. m (19 212,90 kub. m + 23557,20 kub. m + 31000 kub. m + 16000 kub. m) smėlio ir 2494,40 kub. m (593,10 kub. m + 1901,30 kub. m) žvyro, ir už šiuos deklaruotus išgautus gamtos išteklių kiekius sumokėjo mokesčius. Šiaulių RAAD 2017 m. kovo 30 d. sprendime ir 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte teigdama, jog bendrovė 2015 II ketv. iš Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio išgautą 33067,8 kub. m kito smėlio deklaravo ir nesumokėjo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, neatsižvelgia ne tik į pirmiau minėtą aplinkybę apie pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotus per 2014 m., įskaitant 4 ketvirtį, išgautus gamtos išteklius ir už juos sumokėtus mokesčius, bet ir paties Šiaulių RAAD nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas 2015 m. I ketv. deklaravo neišgauto kito smėlio 19212,9 kub. m ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį 7326 Eur bei 2015 m. I-II ketv. deklaravo neišgauto žvyro 2494,40 kub. m (593,10 kub. m 2015 m. I ketv.) + 1901,3 kub. m (2015 II ketv.). Pateikia Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. rugsėjo 8 d. elektroninį laišką, kur Geologijos tarnyba pareiškėjui nurodo: ,,ataskaitų už 2015 I ketv. nebegalime priimti, nes jos buvo pateiktos pavėluotai, ketvirčio gavybą reikėtų deklaruoti su 2 ketvirčio duomenimis (sumuojant I ir II ketv. gavybą).“ Tačiau Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje 2015 m. pirmą ketvirtį, pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, pareiškėjas deklaravo 19290 kub. m smėlio ir 593 kub. m žvyro, ir už šiuos deklaruotus išgautų gamtos išteklių kiekius sumokėjo mokesčius. Institucija, teigdama, kad pareiškėjas 2015 m. antrame ketvirtyje neteisėtai nedeklaravo 33067,8 kub. m smėlio, nepagrįstai „nepastebi“, kad pareiškėjas 19290 kub. m išgauto smėlio yra deklaravęs už 2015 m. pirmą ketvirtį, taip pat 18248,50 kub. m deklaravęs išgauto smėlio už 2014 m. ketvirtą ketvirtį, todėl nebegali to paties išgauto išteklio deklaruoti jau antrą kartą, šiuo atveju 2015 m. antrame ketvirtyje. Skirtumų tarp duomenų, fiksuotų ataskaitose, pateiktose Geologijos tarnybai, ir deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, nebelieka, jeigu jas vertinti ne izoliuotai, bet visumoje. Esminė aplinkybė ta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai visi išgautų gamtos išteklių kiekiai pareiškėjo buvo deklaruoti laiku bei už juos sumokėti mokesčiai. Taigi, priešingai nei teigiama 2017 m. kovo 30 d. sprendime, bendrovė laiku deklaravo ir sumokėjo mokesčius už valstybinius gamtos išteklius bei nedisponavo jai nepriklausančiomis didesnėmis apyvartinėmis lėšomis. Pareiškėjas nepažeidė ir sąžiningos konkurencijos principų. Taigi pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai laiku yra deklaravęs visą tą gamtos išteklių kiekį, už jį yra sumokėjęs priklausančius sumokėti mokesčius, jokios mokestinės naudos nesiekė ir neturėjo, jokių tyčinių veiksmų neatliko, biudžetui jokia žala nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2017 m. kovo 30 d. sprendime ir 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte nepagrįstai pritaikyta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje esanti sankcija, paskaičiuojant mokestį didesniu tarifu – 127404 Eur. Formalūs įforminimo pažeidimai nesudaro pagrįsto pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ypač griežtos sankcijos. Pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo visą išgautą gamtos išteklių kiekį bei už visą jį sumokėjo mokesčius, kas įrodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti išgautą gamtos ištekių kiekį bei turėti mokestinės naudos. Tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų nenustatyta skundžiamuose 2017 m. kovo 30 d. sprendime ir 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-773/2007; 2012 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1542/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Teismų praktikoje aiškinant bei taikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį taip pat yra įžvelgiama į pirmiau minėtus teisės aiškinimus, į individualios bylos konkrečias aplinkybes. Kaip pavyzdį nurodo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. e2-557-386/2016, kurioje taip pat nebuvo konstatuotas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui nepagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija – 127404 Eur mokestis didesniu tarifu taikant koeficientą 10 – nors pareiškėjas nė vieno pažeidimo, įtvirtinto Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Pritaikydamas šią sankciją Šiaulių RADD aiškiai plečiamai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, įskaitant 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą, o tai nėra pagrįsta bei teisėta.

Pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ atstovas P. R. teismo posėdyje nurodė, kad dėl 2015 m. pirmo ketvirčio vėlavo pateikti deklaraciją. Gavo laišką pateikti su kitu ketvirčiu. Nusižengė dėl DKN formų. Išgavo ir deklaravo daugiau, nei įrašyta akte. Tai nėra klaida. Išgavo tiek, kiek deklaravo. Buvo nekorektiška nesumokėti ir sumokėjo. 15 tūkst. kub. m išgavo per dvi savaites. Prieš atostogas ruošia šlaitus žiemai ir juos stumdo, taip vyksta išgavimas. Bendrovės našumas leidžia išgauti 5000 kub. m per dieną, matavo metrais. Specialių dokumentų neturi, aktų nerašo, išgavimo paklaida – dvidešimt procentų. Sandėliuoja iki pusės metų, sandėlis – apie penkis ha. Išgavus turi pareigą sumokėti mokesčius, negali karjero uždaryti ir skaičiuoti mėnesį.

Pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ atstovas advokatas D. N. teismo posėdyje nurodė, kad deklaruota buvo tada, kada išgauta. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas išgavo 114 tūkst. kub. m. Deklaravo 130 tūkst. kub. m. Atsakovas sako, kad 15 tūkst. kub. m pirmame ketvirtyje nereikėjo deklaruoti. Pareiškėjas deklaravo, nes išgavo. Ketvirtame ketvirtyje deklaravo dvidešimt penkis, o Geologijos tarnybai – penkiasdešimt septynis. Skaičius sudėjus gaunama, kad viskas yra deklaruota. Antrajame ketvirtyje Geologijos tarnybai deklaravo penkiasdešimt septynis, skirtumas nesigauna. VMI viskas deklaruota tiksliai ir sumokėti mokesčiai pagal išgautą kiekį. Sudėjus visus skaičius matoma, kad atsakovas nevertino pirmo ir ketvirto ketvirčio. Deklaracija už 19,290 kub. m pateikta, mokesčiai sumokėti. Pateikė liepos 19 dienos laišką, kur įmonė siuntė du KN formas ir buvo ir pirmo ketvirčio deklaracija. Geologijos tarnyba nurodė, kad jei pavėlavo pateikti, deklaruoti antrame ketvirtyje. Įmonė negalėjo neteikti to, ką išgavo ketvirčiais, todėl taip ir išėjo. Negalima izoliuotai vertinti du KN ir nežiūrėti į mokesčių deklaravimą. Pareiškėjo atstovo nuomone, pažeidimo, nurodyto Įstatymo 6 straipsnyje, įmonė nepadarė ir laiku sumokėjo mokesčius.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime (I t., b. l. 47–55) nurodoma, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) 2016 m. spalio 28 d. atliko planinį pareiškėjo eksploatuojamų Trauleinių ir Arvydiškių karjerų patikrinimą. Atlikto patikrinimo metu buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 636, kurio išvadose buvo nustatyta, kad bendrovė pažeidė 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos įstatymo Nr. 1-1163 5 straipsnio 1 dalį ir remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo apskaičiuotas 21949 Eur mokestis didesniu tarifu. Vadovaujantis 2004 m. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 131 straipsnio 1 dalimi mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčio sumomis, turi teisę pateikti pastabas dėl patikrinimo akto. Bendrovė pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto su priedais (Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente pastabos gautos 2016 m. lapkričio 25 d., Nr. 3205). Atsižvelgiant į pastabose išdėstytą papildomą informaciją, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nusprendė atlikti pakartotinį pareiškėjo tikrinimą. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo eksploatuojamo Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio markšeideriniai matavimai už tikrinamąjį laikotarpį atlikti už laikotarpį 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. Minėtus markšeiderinius matavimus atliko UAB „GJ Magma“. Pagal šių apmatavimų ataskaitų duomenis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. išgavo 103625 tūkst. kub. m smėlio išteklių, o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. išgavo 15,765 tūkst. kub. m smėlio išteklių. Pareiškėjas pateikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2015 m. 1–IV ketvirčio ir 2016 m. I–II ketvirčio Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklius) 2-KN (toliau vadinama 2KN), kuriose nurodė, kad iš Trauleinių smėlio ir telkinio išgavo išteklių: 2015 m. I ketv. 0 tūkst. kub. m, išteklių likutis laikotarpio pradžioje 623 tūkst. kub. m smėlio, 2015 m. II ketv. 57 tūkst. kub. m smėlio, išteklių likutis laikotarpio pradžioje 623 tūkst. kub. m smėlio, išteklių likutis laikotarpio pabaigoje 566 tūkst. kub. m smėlio, 2015 m. III ketv. 31 tūkst. kub. m. smėlio, 2015 m. IV ketv. 16 tūkst. kub. m smėlio, išteklių prieaugis 294 tūkst. kub. m smėlio, 62 tūkst. kub. m žvyro, iš viso 2015 m. buvo išgauta 104 tūkst. kub. m smėlio, 2016 m. I ketv. 4 tūkst. kub. m smėlio, 2016 m. II ketv. 5 tūkst. kub. m smėlio, išteklių likutis laikotarpio pabaigoje 866 tūkst. kub. m. Žvyro Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje nurodytu laikotarpiu pagal 2KN ir markšeiderinių apmatavimų ataskaitų duomenis išgauta nebuvo. Pareiškėjas pateiktose pastabose teigė, jog atlikto patikrinimo metu buvo ignoruotas faktas, kad 2014 m. gruodžio 14 d. yra 2014 metų ketvirtas ketvirtis ir reikėjo atsižvelgti į gavybos bei deklaruotus išteklių kiekius ne tik 2015 m., bet ir 2014 m. Pastabose rašė, kad pareiškėjas 2014 m. iš Trauleinių karjero iki markšeiderinių apmatavimų, kurie buvo atlikti 2014 m. gruodžio 14 d. būklei, išgavo 114 tūkst. kub. m smėlio ir žvyro ir iki 2014 m. gruodžio 30 d. dar apie 15 tūkst. kub. metrų išteklių, kurie buvo išgauti ir deklaruoti 2014 metų IV ketvirčio deklaracijoje. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo Trauleinių žvyro ir smėlio telkinio markšeiderinių apmatavimų, kuriuos atliko UAB „GJ Magma“, už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 14 d. ataskaitos paaiškinamajame rašte yra nurodyta, kad „V. Č. individualiai įmonei išskirtame kasybos sklype 2014 m. gruodžio 14 d. Trauleinių žvyro ir smėlio telkinyje yra likę 623 tūkst. m³ išteklių, iš jų 0 tūkst. m³ žvyro ir 623 tūkst. m³ smėlio (ataskaitos 5 lentelė)“. Nuo šio likučio buvo atlikti ir kiti jau aukščiau minėti markšeideriniai apmatavimai už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. Pažymėtina, kad tarp markšeiderinių apmatavimų nėra nei vienos kalendorinės dienos, neįtrauktos į markšeiderinių apmatavimų laikotarpį. Pastarųjų markšeiderinių apmatavimų paaiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad „2015 metų I ketvirčio deklaruota gavyba yra 0 tūkst. kub. m žvyro ir smėlio <...> Paskutiniai markšeideriniai matavimai buvo atlikti 2014 m. gruodžio 14 d., tuo metu telkinyje buvo likę 623 tūkst kub. m išteklių, iš jų smėlio - 623 tūkst. kub. m ir žvyro 0 tūkst. kub. m. Už 2015 metų II ketvirtį V. Č. IĮ deklaravo 57 tūkst. kub. m smėlio gavybą. Todėl tuo metu telkinyje buvo likę 566 tūkst. kub. m smėlio ir 0 tūkst. kub. m žvyro“. Įvertinus aukščiau nurodytą informaciją, nustatyta, kad Trauleinių žvyro ir smėlio telkinyje nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nebuvo vykdoma naudingųjų iškasenų gavyba, nes pagal atliktų markšeiderinių apmatavimų ataskaitų duomenis Trauleinių žvyro ir smėlio telkinyje 2014 m. gruodžio 14 d. buvęs gamtos išteklių likutis 623 tūkst. kub. m sumažėjo tik 2015 m. II ketvirtį iki 566 tūkst. kub. m (623 tūkst. kub. m (išteklių likutis 2014 m. gruodžio 14 d.) - 57 tūkst. kub. m (išteklių gavyba už 2015 m. II ketvirtį) = 566 tūkst. kub. m (išteklių likutis 2015 m. birželio 30 d.). Tą patį faktą patvirtina ir pareiškėjo pateiktų Lietuvos geologijos tarnybai 2KN ataskaitų duomenys: 2014 m. IV ketv. 2KN ataskaitoje nurodyta, kad geologinių išteklių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 623 tūkst. kub. m, t. y. 2014 m. visą IV ketvirtį buvo išgauta tik 6 tūkst. kub. m smėlio. 2015 m. I ketv. išgauta 0 tūkst. kub. m, likutis laikotarpio pradžioje ir pabaigoje yra 623 tūkst. kub. m; 2015 m. II ketv. išgauta 57 tūkst. kub. m; likutis laikotarpio pradžioje 623 tūkst. kub. m, pabaigoje – 566 tūkst. kub. m. Pareiškėjas, eksploatuodamas Trauleinių smėlio ir žvyro telkinį, privalo vadovautis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotu leidimu Nr. KN-15-49p ir įsipareigojo naudoti išteklius pagal sąlygas, nurodytas Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Trauleinių telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo sutartyje prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-15-49p. Minėtų sąlygų 3 punktas dar kartą patvirtina, kad Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje smėlio išteklių likutis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 623 tūkst. kub. m smėlio. Todėl pakartotinio patikrinimo metu, įvertinus Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio UAB „GJ Magma“ atliktų markšeiderinių apmatavimų ataskaitų duomenis apie gamtos išteklių likučius bei pareiškėjo pateiktų Lietuvos geologijos tarnybai 2KN ataskaitų duomenis apie gamtos išteklių gavybą ir gamtos išteklių likučius ir telkinio išteklių naudojimo sutarties 3 punkto duomenis, nustatyta, kad Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. nebuvo vykdoma naudingųjų iškasenų gavyba. Pareiškėjo pateiktose pastabose nurodyta informacija apie 2014 m. gruodžio 12-30 d. išgautus 15 tūkst. kub. metrų išteklius ir jų deklaravimą 2014 m. IV ketvirčio deklaracijoje nesutampa su aukščiau minėtų dokumentų duomenimis. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Arvydiškės telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutarties prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-15-49p (9 priedas), esančios neatskiriama leidimo dalimi, 3 punkte nurodyta, kad Arvydiškės telkinio išteklius naudoja UAB „Šiaulių melioracija“ ir UAB „Ventsta“. Kadangi ši sutartis pasirašyta ir įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 29 d., išteklius iš šio telkinio pareiškėjas galėjo pradėti išgauti ir deklaruoti ne anksčiau kaip 2015 m. III ketv. Arvydiškės smėlio ir žvyro telkinio markšeideriniai apmatavimai atlikti 2015 m. spalio 13 d. ir 2016 m. liepos 7 d., kuriuos atliko UAB „GJ Magma“. Pagal Arvydiškės smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinių matavimų ataskaitų duomenis pareiškėjas laikotarpiu nuo telkinio gavybos pradžios iki 2015 m. spalio 13 d. išgavo 16,838 tūkst. kub. m žvyro išteklių, o laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. liepos 7 d. išgavo 45000 tūkst. kub. m žvyro. Pareiškėjas pateikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2015 m. I–IV ketvirčio ir 2016 m. I–II ketvirčio Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas (išskyrus durpių išteklius) 2-KN, kuriose nurodė, kad iš Arvydiškės smėlio ir žvyro telkinio išgavo išteklių: 2015 m. I ketv. 0 tūkst. kub. m, išteklių likutis laikotarpio pradžioje 3986 tūkst. kub. m (956 tūkst. kub. m žvyro, 3030 tūkst. kub. m smėlio), 2015 m. II ketv. 0 tūkst. kub. m, 2015 m. III ketv. 17 tūkst. kub. m žvyro, 2015 m. IV ketv. 9 tūkst. kub. m žvyro, iš viso 2015 m.: 26 tūkst. kub. m žvyro, 2016 m. I ketv. 4 tūkst. kub. m žvyro, 2016 m. II ketv. 32 tūkst. kub. m žvyro, išteklių likutis laikotarpio pabaigoje 4008 tūkst. kub. m (3109 tūkst. kub. m smėlio, 899 tūkst. kub. m žvyro). Atlikto patikrinimo metu pareiškėjo 2015 m. ir 2016 m. I-II ketv. išgautas statybinis gruntas priskirtas prie išteklių, išgautų iš Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio. Pakartotinio patikrinimo metu, įvertinus Šiaulių rajono Arvydiškės smėlio ir žvyro telkinio naudojimo plano (specialusis planas) duomenis ir Šiaulių rajono Trauleinių žvyro ir smėlio telkinio naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekto papildymo duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m.–2016 m. statybinį gruntą išgavo tik iš Arvydiškės smėlio ir žvyro telkinio. Pareiškėjas išgautą statybinį gruntą galėjo panaudoti Trauleinių karjero arba kitų pažeistų teritorijų rekultivavimui arba pardavimui. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) 2015 m. I–IV ketvirčio ir 2016 m. I–II ketvirčio Mokesčio už išgautąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijose (forma KIT708) (toliau – Deklaracija) deklaravo išgautas naudingąsias iškasenas Trauleinių ir Arvydiškės smėlio ir žvyro telkiniuose bendrai. Deklaracijose pateikti tokie duomenys: 2015 m. I ketv. – 19806 kub. m (593,1 kub. m žvyras, 19212,9 kub. m kitas smėlis), tačiau pagal aukščiau išdėstytą informaciją nustatyta, kad šie skaičiai nėra nurodyti Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje, nei 2KN ataskaitoje, o iš Arvydiškės telkinio smėlio ir žvyro telkinio gavyba negalėjo būti vykdoma, nes minėto telkinio naudotojais tuo laikotarpiu buvo kiti juridiniai asmenys. Pareiškėjas pateiktoje VMI deklaracijoje 2015 m. I ketv. duomenis apie išgautus gamtos išteklius nurodė iš pareiškėjo 2015 m. buhalterinės apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“, kuriame nurodyti duomenys apie parduotus, bet ne išgautus gamtos išteklius. 2015 m. II ketv. – 25458,5 kub. m (1901,3 kub. m. žvyras, 23557,2 kub. m kitas smėlis), pagal markšeiderinius apmatavimus ir 2 KN formą už 2015 m. II ketv. pareiškėjas išgavo ir turėjo deklaruoti 56,625 tūkst. kub. m kito smėlio iš Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio. Žvyro išteklių 2015 m. II ketv. nebuvo išgauta jokiame telkinyje. Pareiškėjas pateiktoje VMI deklaracijoje 2015 m. II ketv. duomenis apie išgautus gamtos išteklius nurodė iš pareiškėjo 2015 m. buhalterinės apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“, kuriame nurodyti duomenys apie parduotus, bet ne išgautus gamtos išteklius. 2015 m. III ketv. 52324 kub. m (17000 kub. m žvyras, 4324 kub. m gruntas, 31000 kub. m kitas smėlis), 2015 m. IV ketv. 26340 kub. m (9000 kub. m žvyras, 1340 kub. m gruntas, 16000 kub. m kitas smėlis), iš viso 2015 m. deklaruota: 123928,5 kub. m (28494,4 kub. m žvyras, 5664 kub. m gruntas, 89770,1 kub. m kitas smėlis). 2016 m. I ketv. 8000 kub. m (4000 kub. m žvyras, 4000 kub. m kitas smėlis), 2016 m. II ketv. 37659 kub. m (32000 kub. m žvyras, 659 kub. m gruntas, 5000 kub. m kitas smėlis). Vertinant visą pakartotinio patikrinimo metu surinktą informaciją, daroma išvada, kad pareiškėjo 2015 m. I ir II ketv. duomenys apie išgautus gamtos išteklius, pateikti VMI deklaracijose, yra klaidingi, nes minėtose deklaracijose pareiškėjas nurodė duomenis apie parduotus, bet ne išgautus gamtos išteklius, nes deklaruoti duomenys apie išgautus gamtos išteklius sutampa su pareiškėjo 2015 m. buhalterinės apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ duomenimis ir sutampa su kitais esminiais dokumentais, reglamentuojančiais gamtos išteklių telkinių tinkamą apskaitą (markšeiderinių apmatavimų ataskaitos, 2KN ataskaitos, telkinio išteklių naudojimo sutartys). Pakartotinio patikrinimo metu padarytą išvadą patvirtina ir pareiškėjo pateiktos pastabos, pareiškėjas pateiktose pastabose sutinka ir neprieštarauja bei labai tiksliai pats apibrėžia, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius yra mokamas už išgautus, o ne parduotus, dovanotus, realizuotus išteklius. Taip pat pareiškėjas pastabose pažymėjo, kad „Apyvartos žiniaraštis“ fiksuoja pardavimus, o ne išgautų išteklių kiekį. Išgauti ištekliai yra apskaičiuojami markšeideriniais apmatavimais <...> išgauti ir parduoti kubai iš principo negali sutapti, nes gavybos metu jie yra išpurenami, oro tarpai gali sudaryti nuo 5-20 proc., o kartais, taikant plovimo ar kitokias technologijas, gali atsitikti, kad išgaunama daugiau, o parduodama mažiau, todėl gavybos apimtys ir yra apskaičiuojamos tiksliai markšeiderinių apmatavimų metu.“ Pareiškėjas pateikė „Apyvartos žiniaraštį“ tik dėl statybinio grunto išgavimo įvertinimo, nes jo apskaita yra vykdoma atskirai ir neatsispindi markšeideriniuose matavimuose bei Geologijos tarnybai teikiamose 2KN ataskaitose. Todėl vertinant pateiktų VMI deklaracijų teisingumą, kaip pažymėjo ir pats pareiškėjas, iš „Apyvartos žiniaraščių“ vertinamas tik išgauto grunto kiekis. Pagal 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 7 straipsnio 1 dalies, („mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis“), 4 dalies („mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčių mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos“) nuostatas, galiojusias iki 2015 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. LRĮ Nr. XI-8 redakcija), ir nuostatas, galiojančias nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015-12-10 LRĮ Nr. XII-2155 redakcija) „mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos“). Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal pareiškėjo Trauleinių ir Arvydiškės smėlio ir žvyro telkiniuose atliktus markšeiderinių apmatavimų ataskaitų duomenis, 2KN ataskaitų duomenis bei „Apyvartos žiniaraščiuose“ pateiktus duomenis apie grunto kiekius, pareiškėjas VMI turėjo deklaruoti išgautus gamtos išteklius: 2015 m. I ketv. 0 kub. m (0 kub. m kito smėlio, 0 kub. m žvyro ir 0 kub. m statybinio grunto); 2015 m. II ketv. 56625 kub. m kito smėlio (56625 kub. m kito smėlio, 0 kub. m žvyro, 0 tūkst. kub. m žvyro) (iš Trauleinių telkinio). Lyginant su bendrovės 2015 m. II ketv., VMI pateiktos deklaracijos duomenimis, pareiškėjas nedeklaravo 33067,8 kub. m kito smėlio kiekio (56 625 kub. m - 23557,2 kub. m), 2015 m. III ketv. 52324 kub. m (31 tūkst. kub. m kito smėlio (iš Trauleinių telkinio) + 4324 kub. m grunto (iš Arvydiškės telkinio) + 17 tūkst. kub. m žvyro (iš Arvydiškės telkinio), 2015 m. IV ketv. 26340 kub. m (16 tūkst. kub. m smėlio (iš Trauleinių telkinio) + 1340 kub. m grunto (iš Arvydiškės telkinio) + 9 tūkst. kub. m žvyro (iš Arvydiškės telkinio), iš viso: 2015 m. 103625 m³ smėlio (iš Trauleinių telkinio); 26000 m³ žvyro (iš Arvydiškės telkinio); 5 664 m³ statybinio grunto (iš Arvydiškės telkinio). 2016 m. I ketv. 8 tūkst. kub. m (4 tūkst. kub. m smėlio (iš Trauleinių telkinio) + 4000 kub. m žvyro (iš Arvydiškės telkinio), 2016 m. II ketv. 37659 kub. m (5000 kub. m smėlio (iš Trauleinių telkinio) + 659 kub. m statybinio grunto (iš Arvydiškės telkinio) + 32000 kub. m žvyro (iš Arvydiškės telkinio). Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (Nr. XI-1818, 2011-12-20), nes 2015 m. II ketvirtį nedeklaravo iš Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio išgauto kito smėlio 33067,8 kub. m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (2011-12-20 LRĮ Nr. XI-1818 redakcija). Už 2015 m. II ketv. nedeklaruotą kitą smėlį apskaičiuotas 127404 Eur (33067,8 kub. m x 0,28 Eur (kito smėlio tarifas) x 1,376 (mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas) x 10 (didesnis tarifas) mokestis didesniu tarifu. Pareiškėjas pažeidė 1991 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 4 straipsnio nuostatas (2009 m. liepos 23 d. LRĮ redakcija), 2015 m. I ketv. deklaravo neišgauto kito smėlio 19212,9 kub. m ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį 7362,00 Eur, bei 2015 m. I-II ketv. deklaravo neišgauto žvyro 2494,4 kub. m (593,10 kub. m (2015 m. I ketv.) + 1901,3 kub. m (2015 m. II ketv.) ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už žvyrą 1093,00 Eur (256 Eur (2015 m. I ketv.) + 837 Eur (2015 m. II ketv.), iš viso: 8455 Eur (7362,00 Eur + 1093,00 Eur). Pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. raštu „Rašytinės pastabos dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. 15810436 panaikinimo“ (gautos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente 2017 m. kovo 13 d. Nr. 850) pateikė pastabas dėl 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. 15810436, kuriose prašo panaikinti 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo aktą Nr. 15810436, kadangi nesutinka su šiame akte apskaičiuotu 127404 Eur mokesčiu didesniu tarifu bei faktinių aplinkybių vertinimu. Pateiktose pastabose pareiškėjas teigia, kad „inspektoriai <...> darydami skaičiavimus ignoruoja faktą, kad 2014 m. gruodžio 14 d. diena yra 2014 metų ketvirtas ketvirtis. Taigi reikia atsižvelgti į gavybos bei deklaruotus išteklių kiekius ne tik 2015 m., bet ir 2014 m. 2014 m. bendrovė iš Trauleinių karjero iki markšeiderinių apmatavimų, kurie buvo atlikti 2014 m. gruodžio 14 d. dienos būklei, išgavo 114 tūkst. kub. m smėlio ir žvyro ir iki 2014 m. gruodžio 30 d. dar apie 15 tūkst. kub. metrų išteklių, kurie buvo išgauti ir deklaruoti 2014 m. IV ketvirčio deklaracijoje <...>“. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas kategoriškai nesutinka su minėta pastaba, nes 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. 15810436 argumentuotai išdėstyta, kodėl, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Trauleinių karjero negalėjo būti išgauti gamtos ištekliai: pagal markšeiderinių apmatavimų ataskaitos paaiškinamajame rašte nurodytus duomenis už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. (Patikrinimo akto Nr. 15810436 priedo Nr. 1 4 psl.) nurodyta, kad laikotarpio pradžioje, t. y. 2014 m. gruodžio 14 d., telkinyje buvo likę 623 tūkst. kub. m išteklių ir šiuo kiekiu remiantis, atliekami tolimesni skaičiavimai. Kasyba buvo vykdoma tik nuo 2015 m. II ketvirčio, tai patvirtina bendrovės teiktos 2KN ataskaitos Lietuvos geologijos tarnybai, kurios yra įvardintos minėtoje markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje. 2015 m. II ketvirtyje buvo išgauta 57 tūkst. kub. m smėlio ir 0 tūkst. kub. m žvyro, todėl gamtos išteklių likutis po 2015 m. II ketv. yra 566 tūkst. kub. m išteklių (623 tūkst. kub. m - 57 tūkst. kub. m= 566 tūkst. kub. m). Reziumuojant matyti, kad pagal minėtą markšeiderinių apmatavimų ataskaitą nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. II ketv. nebuvo vykdoma jokių išteklių gavyba; pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Trauleinių telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo sutarties prie leidimo Nr. KN-15-49p naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kurį 2015 m. rugsėjo 29 d. davė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 3 punktą Išteklių naudojimo būklė Telkinio (Trauleinių karjero) smėlio išteklių likutis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 623 tūkst. kub. m. Ši sutartis yra neatsiejama leidimo dalis, todėl joje nurodyti faktai ir duomenys privalo būti teisingi. Sutartį savo parašu patvirtino ir pareiškėjo (tuo metu V. Č. individuali įmonė) direktorius P. R.. Taigi ši sutartis dar kartą įrodo, kad nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Trauleinių karjere nebuvo išgauti jokie ištekliai, o jeigu jie buvo išgauti, tai tokie duomenys nėra tinkamai užfiksuoti nei markšeiderinių matavimų ataskaitoje, nei 2KN ataskaitose, nei sutartyje prie leidimo; iš Arvydiškės telkinio laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas negalėjo išgauti nei žvyro, nei kito smėlio, kadangi leidimas naudoti Arvydiškės telkinį išduotas tik nuo 2015 m. rugsėjo 29 d.; iki to laiko šiuo telkiniu naudojosi UAB „Šiaulių melioracija“ ir UAB „Vensta“. Pareiškėjas pateiktose rašytinėse pastabose teigia, kad „Šiaulių RAAD nėra objektyvus, vėl nepagrįstai nekreipia dėmesio į savo paties prieš tai Patikrinimo akte Nr. 15 nustatytą aplinkybę, jog pagal markšeiderinių apmatavimų duomenis Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje 2014 m. iškasta 114 tūkst. kub. m išteklių. Mokesčiai sumokėti pagal įmonėje vedamą apskaitą, buvo skaičiuotas didesnis kiekis, už kurį sumokėti mokesčiai“. Bendrovė cituoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo aktą Nr. 15, kuriame nurodyta, kad „Mokesčių už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybini gruntą deklaracija už 2014 m. I-IV ketvirčius pateikta VMI. Mokesčiai sumokėti pagal įmonėje vedamą apskaitą, buvo suskaičiuotas didesnis kiekis išeksploatuotos iškasenos, už kurį ir sumokėti mokesčiai“. Pareiškėjas prašymų, skundų, pastabų dėl 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo akto Nr. 15 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui nepateikė. Pažymėtina, kad minėtame akte mokesčio už išgautus, deklaruotus ir sumokėtus valstybinius gamtos išteklius permokos nėra užfiksuota. Pareiškėjas, teikdamas pastabas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2016 m. spalio 28 d. patikrinimo akto Nr. 636, tvirtina, kad savo buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurie vadinasi „Apyvartos žiniaraštis“, fiksuoja pardavimus, o ne išgautų išteklių kiekį ir jais remtis negalima. Minėtose pastabose bendrovė teigia: „išgauti ir parduoti kubai iš principo negali sutapti, nes gavybos metu išpurenami, oro tarpai gali sudaryti nuo 5–20 proc., o kartais taikant plovimo ar kitokias technologijas gali atsitikti, kad išgaunama daugiau, o parduodama mažiau, todėl gavybos apimtys apskaičiuojamas tiksliai markšeiderinių apmatavimų metu“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant objektyvių faktų dėl 2014 m. I-IV ketv. bendrovės VMI deklaracijų už valstybinius gamtos išteklius teisingumo įvertinimo, remtis vien tik pareiškėjo vedama apskaita, kuri, anot paties pareiškėjo, nėra patikima, negalima, todėl iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad buvo mokesčio permoka, o jei ji ir buvo, tai kokio dydžio. Pareiškėjo argumentas, kad jis deklaravo visą išgautų gamtos išteklių kiekį, už jį sumokėjo priklausančius mokesčius, yra neteisingas, kadangi Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. 15810436 yra išdėstytas argumentų visetas, kuris šiam teiginiui prieštarauja. Atsižvelgiant į pareiškėjo rašytinėse pastabose minimą Klaipėdos apygardos administracinio 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. el-557-386/2016, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nesutinka, kad minėtoje byloje nebuvo konstatuotas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas. Teismas ‚areiškėjo (UAB „Plungės lagūna“) skundą tenkino tik iš dalies – netaikė didesnio mokesčio už deklaruotą mažesnį gamtos išteklių kiekį, kadangi buvo aplinkybių, kurios, teismo nuomone, buvo lengvinančios ir atsakomybę iš dalies šalinančios, tačiau sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas ir kuriame buvo konstatuotas Mokesčio už valstybinius gamtos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nepanaikino. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus mokesčio administratoriui (šiuo atveju LR aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui) nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytose nuostatose. Jokių lengvatų Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato, o ginčų nagrinėjimo tvarką nustato šio įstatymo 9 straipsnis. Pateiktose pastabose pareiškėjas teigia, kad „formalūs įforminimo pažeidimai niekaip nesudaro pagrindo bendrovės atžvilgiu taikyti ypač griežtos sankcijos“. Vienas iš pagrindinių valstybės pajamų formavimo būdų yra mokesčiai, kurie yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, siekiant gauti valstybės pajamų, reikalingų viešųjų interesų tenkinimo finansavimui, ir tai yra mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė už valstybinius gamtos išteklius. Vykdydamas naudingųjų iškasenų telkinio kasybos darbus, pareiškėjas už išgautus išteklius gaudavo pajamas. Laiku nedeklaruodamas ir nemokėdamas mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, pareiškėjas disponavo didesnėmis apyvartinėmis lėšomis, t. y. turėjo palankesnes verslui plėtoti sąlygas negu kiti ūkio subjektai. Pažymėtina, kad pareiškėjas tokia savo veika pažeidė sąžiningos konkurencijos principus. Saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę – valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nurodo, kad vienas iš pagrindinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas, kad „<...aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Dl-pl4/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.10 punktu už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Šios taisyklės koreliuoja su Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nurodo, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad aplinkybės, kurios lėmė neteisingų duomenų apie išgautą išteklių nurodymą deklaracijoje, negalėtų būti pripažįstamos itin svarbiomis. Pažymėtina, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota kaltės forma, o Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, neišskiriant tyčinės ar netyčinės kaltės formos, aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai įskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atliekant mokestinį patikrinimą, nėra mokesčio mokėtojui suteikiama teisė tikslinti deklaraciją ar taisyti joje atsiradusias klaidas. Tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju Šiaulių RAAD nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytose nuostatose. Prašo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto Nr. 15810436 tvirtinimo“ palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė J. K. teismo posėdyje nurodė, kad neišgautų išteklių likutis yra šeši šimtai dvidešimt trys tūkstančiai kub. m. Atsakovas turi žiūrėti kiekvieną ketvirtį. Negalima mokesčių sudengti. Įstatyme tai nenumatyta, nes mokėjimo koeficientas nevienodas. Yra siekiama mokestinės naudos. Pareiškėjas sako, kad padarė klaidą, bet jie nedeklaravo tam tikro kiekio. Buvo atliktas patikrinimas už 2014 metus, kad mokėtojas deklaravo daugiau ir neteikė patikslintos deklaracijos. Įstatymas liepia deklaruoti laiku tokį kiekį, kokio reikia. Turi būti deklaruota ketvirčiais. Devyniolikos tūkstančių deklaruoti nereikėjo, juos reikėjo deklaruoti antrą ketvirtį. Reikėjo deklaruoti 625 tūkst. kub. m.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas V. G. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr.4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo Nr. 15810436 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, MVGIĮ, redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 5 d.).

Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir kitas smėlis, žvyras <...> yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnis).

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 5 punktą, deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIĮ redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), o nuo 2016 m. sausio 1 d. mokesčio mokėtojui nustatyta pareiga, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtoją, gavus mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintą deklaraciją ir per mokesčių administratoriaus pranešime nustatytą terminą pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Galimybė patikslinti pateiktą deklaraciją yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas ją užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas MVGI (MVGIĮ 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. I ketv. deklaravo neišgauto kito smėlio 19212,9 kub. m ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį 7362,00 Eur bei 2015 m. I–II ketv. deklaravo neišgauto žvyro – 2494,4 kub. m (593,10 kub. m 2015 m. I ketv. + 1901,3 kub. m 2015 m. II ketv.) ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už žvyrą 1093,00 Eur (256 Eur (2015 m. I ketv.) + 837 Eur (2015 m. II ketv.), iš viso 8455 Eur (7362,00 Eur + 1093,00 Eur).

Uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 324 (III t., b. l. 10) nurodoma, kad pagal markšeiderinius apmatavimus už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. Trauleinių žvyro ir smėlio telkinyje UAB „Šiaulių karjerai“ skirtame kasybos sklype buvo iškasta 0 tūkst. m³ žvyro ir 104 tūkst. m³ smėlio. Iš šio rašto matyti, kad 2015 m. I–II ketv. negalėjo būti deklaruojamas išgautas žvyras iš Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio. 2015 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Arvydiškės telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutartyje prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-15-49p (I t., b. l. 111–113) numatyta, kad Naudotojui skirtos telkinio dalies smėlio ir žvyro ištekliai nepradėti naudoti; Arvydiškės telkinio išteklius naudoja UAB „Šiaulių melioracija“ ir UAB „Ventsta“. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija už 2015 m. I ketv. pildyta 2015 m. balandžio 28 d. (I t., b. l. 22) ir Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija už 2015 m. II ketv. pildyta 2015 m. liepos 20 d. (I t., b. l. 23), t. y., kai Arvydiškės telkinio išteklių pareiškėjas dar nenaudojo.

Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje (I t., b. l. 22) nurodyta, kad 2015 m. I ketvirtyje išgauta 19212,9 kub. m kito smėlio.

Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitoje (išskyrus durpių išteklius) 2-KN už 2015 m. II ketv. (I t., b. l. 95–96) nurodyta, kad geologinių išteklių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Trauleinių telkinyje 623 tūkst. kub. m. Kietųjų naudingųjų iškasenų kasybos ataskaitoje (išskyrus durpių išteklius) 2-KN už 2014 m. IV ketv. (I t., b. l. 106–107) nurodyta, kad geologinių išteklių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Trauleinių telkinyje 629 tūkst. kub. m. Įvertinus šiuos duomenis sutiktina su skundžiamuose aktuose atsakovo išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas deklaravo 2015 m. I ketv. neišgauto kito smėlio 19212,9 kub. m ir dėl to per daug deklaravo ir sumokėjo mokesčio už kitą smėlį.

Vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui už iš Trauleinių smėlio ir žvyro telkinio 33067,8 kub. m išgauto kito smėlio nedeklaravimą 2015 m. II ketvirtyje paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 127404 Eur (nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10).

Atkreiptinas dėmesys, kad didesnis tarifas (koeficientas 10) taikytas būtent už 33067,8 kub. m išgauto kito smėlio Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje nedeklaravimą 2015 m. II ketvirtyje.

Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitoje (išskyrus durpių išteklius) 2-KN (I t., b. l. 97–98) nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. III ketvirtyje išgavo 31 tūkst. kub. m smėlio (likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 566 tūkst. kub. m). Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitoje (išskyrus durpių išteklius) 2-KN už 2015 m. II ketv. (I t., b. l. 95–96) nurodyta, kad geologinių išteklių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje Trauleinių telkinyje 623 tūkst. kub. m, o geologinių išteklių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 566 tūkst. kub. m.

Kaip jau buvo minėta, pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIĮ redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.).

Iš teismui pateiktų elektroninių laiškų kopijų (I t., b. l. 26) matyti, kad pareiškėjo atstovas 2015 m. liepos 19 d. išsiuntė I ir II ketvirčio 2KN formas Lietuvos geologijos tarnybai. 2015 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas L. B. nurodė, kad ataskaitų už 2015 m. I ketv. nebegali priimti, nes jos buvo pateiktos pavėluotai bei nurodė, kad šio ketvirčio gavybą reiktų deklaruoti kartu su 2 ketvirčio duomenimis (sumuojant I ir II ketv. gavybą). Nurodoma, kad tarnyba lauks pataisytų 2015 m. II ketv. kasybos ataskaitų.

Pastebėtina, kad Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos (išskyrus durpių išteklius) 2-KN rengiamos pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 1-28 numatytus ataskaitos pildymo reikalavimus.

Kietųjų naudingųjų iškasenų (išskyrus durpių išteklius) išteklių kasybos ataskaitos 2-KN priedo „Paaiškinimai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaitai 2-KN pildyti” (toliau – Priedas) 1 punkte numatyta, kad kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių (išskyrus durpių išteklius) kasybos ataskaita 2-KN parengta, siekiant įgyvendinti Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Žemės gelmių įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. liepos 1 d., 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą, jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui.

Priedo 10 punkte numatyta, kad ataskaitos trečiajame skyriuje priklausomai nuo išteklių gavybos ir panaudojimo pobūdžio įrašomi specifiniai Išteklių naudotojo duomenys apie produkcijos, gautos atlikus ataskaitiniu laikotarpiu išgautos iš telkinio naudingosios iškasenos pirminį perdirbimą (frakcionavimą), kiekį, išgautos žaliavos tiesioginį panaudojimą gamyboje ir iš jos pagamintos produkcijos kiekį ir pan.; Priedo 11 punkte numatyta, kad nurodant telkinio markšeiderinio plano sudarymo datą atkreiptinas dėmesys, kad nebūtų pažeidžiama Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01, 11 punkto ir telkinio išteklių naudojimo sutarties atitinkamo punkto nuostata dėl markšeiderinių matavimų atlikimo periodiškumo.

Iš šių nuostatų viseto galima daryti išvadą, kad Lietuvos geologijos tarnybos elektroniniame laiške nurodyta galimybė pateikti kartu 2015 m. I ir II ketvirčio 2-KN ataskaitas negali būti drauge vertinama ir kaip galimybė pateikti Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai neatsižvelgiant į Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytą tvarką. Taip pat darytina išvada, kad ginčui taikytinose nuostatose įtvirtintas (nors ir eksplicitiškai nenurodytas) periodiškumo principas, numatantis išgautų išteklių apskaitos suskirstymą į tam tikros trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma atskaitomybė, todėl nepagrįsti pareiškėjo ir pareiškėjo atstovo argumentai dėl to, jog atsakovas neturėjo vertinti atskirai kiekvieno ginčui aktualaus laikotarpio ketvirčio.

Taigi, vadovaudamasi pateiktais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokestis už deklaruotą neišgautą kitą smėlį ir žvyrą 2015 m. I–II ketv. turėjo būti įvertintas neatsižvelgiant į imperatyvias Įstatymo nuostatas, numatančias tikslius deklaravimo laikotarpius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi turimus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose sutinka su atsakovo skundžiamuose aktuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas nedeklaravo 2015 m. II ketvirtyje 33067,8 kub. m kito smėlio, išgauto Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje, ir dėl to nesumokėjo 12740,36 Eur mokesčio.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendime akcentuojama, jog bendrovė laiku nedeklaruodama ir nemokėdama mokesčių už valstybinius gamtos išteklius disponavo didesnėmis apyvartinėmis lėšomis, t.y. turėjo palankesnes verslui plėtoti sąlygas negu kiti ūkio subjektai. Sutiktina su pozicija, kad nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Todėl, atsižvelgiant į patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, turimus rašytinius įrodymus, pareiškėjui apskaičiuota 12740,36 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.

Konstatavus, kad pareiškėjas nedeklaravo 2015 m. II ketv. 33067,8 kub. m kito smėlio, išgauto Trauleinių smėlio ir žvyro telkinyje, ir dėl to nesumokėjo 12740,36 Eur mokesčio, dėl ko buvo pritaikytas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytas tarifus dauginant iš koeficiento 10, būtina įvertinti, pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A502-114/2012 išsakyta pozicija, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/2012; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Įvertinus pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį dėl mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos pateikimo, konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo pakankami aktyvus ir atidus įgyvendindamas prievolę laiku ir teisingai deklaruoti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius už 2015 m. I–II ketvirčius. Kita vertus, nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo veiksmais (neveikimu) buvo padarytas pažeidimas, susijęs su netinkamu gamtos išteklių naudojimu; bendrovė atliko markšeiderinius matavimus, aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos geologijos tarnyba dėl ataskaitų pateikimo. Vertinant pareiškėjo veiksmus, svarbia aplinkybe, be aukščiau nurodytų aplinkybių, pripažįstama ir tai, jog UAB „Šiaulių karjerai“ teikė deklaracijas ne tik Lietuvos geologijos tarnybai, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prieš 2015 m. I ketvirtį ir už vėlesnius 2015 m.– 2016 m. ketvirčius.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nesumokėta mokesčio už išgautus gamtos išteklius dalis už 2015 metų II ketvirtį, pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas padidinta 10 kartų, yra 127404 Eur. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių karjerai“ supranta ir laikosi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų reikalavimų, tikėtina, jog bendrovė neturėjo tikslo nuslėpti mokėtinų mokesčių ir turėti mokestinės naudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą iš gautų gamtos išteklių kiekį 2015 metų II ketvirtį padidinti 2 kartus, t. y. 25480,72 (12740,36 Eur x 2) Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ reikalavimas tenkintinas iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr.4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 25480,72 (12740,36 Eur x 2) Eur.

2017 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo atstovo advokato D. N. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo (II t., b. l. 151–152). Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas už skundo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paruošimą atstovui advokatui D. N. sumokėjo 330 Eur ir 21 proc. PVM, su PVM 399,30 Eur. Tai įrodo PVM sąskaita faktūra DNA Nr. 002890, jos apmokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymas), sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 46 ir papildomas susitarimas prie sutarties dėl teisinės pagalbos. Taip pat prašyme nurodoma, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių karjerai“ už kitų procesinių dokumentų (išskyrus pirmiau minėto skundo) paruošimą bei atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme atstovui advokatui D. N. sumokėjo 250 Eur ir 21 proc. PVM, su PVM 302,50 Eur. Tai įrodo mokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymas, tik jame bendrovė suklydo nurodydama prieš tai minėtą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau iš tikrųjų mokėta pagal sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 61 ir papildomą susitarimą prie sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 61) išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 61 ir išrašas iš papildomo susitarimo prie sutarties dėl teisinės pagalbos. Pareiškėjas UAB „Šiaulių karjerai“ už rašytinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. 15810436 paruošimą atstovui advokatui D. N. sumokėjo 500 Eur ir 21 proc. PVM, su PVM 605 Eur. Tai įrodo PVM sąskaita faktūra DNA Nr. 002875, jos apmokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymas), sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 32 ir papildomas susitarimas prie sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 32. Šias pareiškėjo UAB „Šiaulių karjerai“ išlaidas, iš viso 1306,80 Eur (605 Eur + 399,30 Eur + 302,50 Eur), Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo priteisti bendrovei iš atsakovo LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2017 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra serija DNA Nr. 002875 (II t., b. l. 155), 2017 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymas AB SEB banke (II t., b. l. 156), 2017 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija DNA Nr. 002890 (II t., b. l. 159), 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas AB SEB banke (II t., b. l. 160), 2017 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas AB SEB banke (II t., b. l. 163).

Pareiškėjo atstovas prašo priteisti 302,50 Eur su PVM už kitų procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas D. N. Šiaulių apygardos administraciniame teisme pareiškėjui 2017 m. birželio 8 dieną atstovavo 1 val. 32 min. (išskaičiavus 10 min. pertrauką) (II t., b. l. 164–174), 2017 m. rugsėjo 7 dieną atstovavo 43 minutes (išskaičiavus 16 min. pertrauką) (III t., b. l. 11–15).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Už advokato D. N. dalyvavimą 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 164,56 Eur (822,8 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 4-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius), už dalyvavimą 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 81,76 euro (817,6 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. 1-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Iš viso už atstovimą teismo posėdžiuose 3 valandas galėtų būti priteistina iki 246,32 Eur.

Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo atstovas (be skundo) taip pat parengė kitus dokumentus (be skundo) – 2017 m. birželio 2 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo (II t., b. l. 132–133) ir 2017 m. birželio 7 d. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo (II t., b. l. 151–152).

Taigi pareiškėjo atstovo prašyme nurodoma suma (302,50 Eur su PVM) už advokato atstovavimą teismo posėdyje ir kitų dokumentų parengimą neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus (8.18 p., 8.16) numatytos maksimalios sumos ir galėtų būti priteistina.

Taip pat pareiškėjo atstovo prašyme nurodoma, kad pareiškėjas patyrė išlaidas sumokant atstovui už skundo parengimą – 399,30 eurų (su PVM). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 4-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 822,8 Eur, darytina išvada, kad už 2017 m. balandžio 28 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 2057 Eur, taigi prašoma 399,30 Eur suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Taip pat prašyme nurodoma, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių karjerai“ už rašytinių pastabų dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. 15810436 paruošimą atstovui advokatui D. N. sumokėjo 500 Eur ir 21 proc. PVM, su PVM 605 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. A502-1269/2009 numatyta, kad pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti sulygintos su bylinėjimosi išlaidomis ABTĮ prasme, kadangi jo skundas buvo nagrinėjamas tik Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jos galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, Rekomendacijų 8.1 punktą, į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 3-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 793,3 Eur, darytina išvada, kad už 2017 m. kovo 13 d. rašytinių pastabų (skundo) parengimą galėtų būti priteistina iki 277,65 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu skundas tenkinamas iš dalies, t. y. skundžiami aktai nepanaikinami ir nusprendžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį sumažinti iki 25480,72 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų 72 ct), priteistina išlaidų suma mažintina iki 50 proc. ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 489,72 Eur, t. y. 50 proc. 979,45 Eur sumos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį sumažinti iki 25480,72 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų 72 ct).

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių karjerai“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 489,72 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 72 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bylos eiga