- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1824-613/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“
- Suinteresuotas asmuo
- Plungės rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centras, UAB „Plungės vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Plungės rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centras, UAB „Plungės vandenys“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VVARFF“, j. a. k. 169700486, nuo 1992 m. nuosavybės teise Plungės r. sav. teritorijoje valdo: vandentiekio tinklus, žymėjimas V, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini); buitinių nuotekų tinklus, žymėjimas KF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklus, žymėjimas KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 1991 m. rugpjūčio 14 d. Plungės rajono Plungės miesto Tarybos sprendimu Nr. 46 „Dėl žemės sklypų paskyrimo“ UAB „VVARFF“ buvo paskirtas 1,8 ha dydžio žemės sklypas individualių gyvenamųjų namų statybai Plungės mieste, Gandingos gatvės pietinėje pusėje. UAB „VVARFF“ šiame sklype suprojektavo vienbučių gyvenamųjų namų kvartalą ir pradėjo statybas, šiame sklype suprojektavo ir įrengė gatves (K. Pabedinsko, Noriškių), vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, pradėjo statyti individualius gyvenamuosius namus. Įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai buvo integruoti ir prijungti prie Plungės miesto atitinkamų tinklų. Nuo 1992 metų, greta bendrovės sklypo atsirado naujos gatvės ir individualių gyvenamųjų namų kvartalai, gyvenamųjų namų savininkai neatlygintinai prisijungė prie UAB „VVARFF“ prie įrengtų tinklų, gyventojai yra UAB „Plungės vandenys“ abonentai ir moka mokesčius. UAB „VARFF“ neima ir negauna jokių įmokų už gyventojų naudojimąsi šiais tinklais. Su UAB „Plungės vandenys“ ne kartą buvo kalbama dėl šių tinklų perleidimo, tačiau bendrovė to padaryti negali, nes nėra išlikę visi statybos, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt. UAB „VVARFF“ nuosavybę patvirtinantys dokumentai. 2015 metais bendrovės užsakymu buvo atlikti vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų kadastriniai matavimai ir sudaryta nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, tačiau VĮ Registrų centro Telšių filialas atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklus, kadangi bendrovės turimi dokumentai nėra juridinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams ir daiktinėms teisėms įregistruoti, tačiau kitų dokumentų pateikti neturi galimybės, kadangi jie nėra išlikę. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog UAB „VVARFF“ nuosavybės teise Plungės rajono savivaldybės teritorijoje valdo: vandentiekio tinklus, žymėjimas V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinių nuotekų tinklus, žymėjimas KF, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklus, žymėjimas KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl objektų valdymo nuosavybės teise Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikoje vyraujančia nuostata, jog nuosavybės teisių į statinį įgijimas statybos būdu galimas tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).Teismas pažymėjo, jog teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Šiuo atveju tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo sukurti objektai – vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų tinklai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statyba užbaigta statinio priėmimu naudoti, pareiškėjas nepateikė. Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų statyba vyko laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir buvo tinkamai priimti naudoti, nėra įrodytas teisėtas nuosavybės objektų sukūrimas.Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas klausimus dėl statybos teisėtumo bei statinių įteisinimo turi spręsti inicijuojant viešojo administravimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-120-695/2017).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-999-225/2017 panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimas būtų patenkintas, arba, panaikinus apskųstą sprendimą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė netinkamas išvadas, nurodydamas, kad pareiškėjas neįrodė, jog vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų statyba vyko laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir buvo tinkamai priimti naudoti, nėra įrodytas teisėtas nuosavybės objektų sukūrimas, ir kad pareiškėjas klausimus dėl statybos teisėtumo bei statinių įteisinimo turi spręsti inicijuojant viešojo administravimo procedūras. Apelianto nuomone, kad leidimus statybai patvirtina brėžiniai su atitinkamų institucijų derinimais, dokumentų neišlikimą patvirtina Plungės rajono savivaldybės ir archyvo pažymos. Tinklų sukūrimą ir įforminimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtina tai, kad tinklai yra eksploatuojami, jie yra bendroje Plungės miesto atitinkamų tinklų sistemoje, jais naudojasi eilė abonentų ir tai patvirtina UAB „Plungės vandenys“ raštai. Jei tinklai būtų neteisėta statyba, atitinkamai jie nebūtų prijungti prie Plungės miesto atitinkamų tinklų sistemos ir jais nebūtų įmanoma naudotis.Teismas savo sprendimą motyvuoja kasacinio teismo praktika, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-120-695/2017, kuri, apelianto nuomone, negali būti vertinama kaip precedentas ir ja vadovautis, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios.Teismas, nurodydamas, kad šiuo atveju pareiškėjas klausimus dėl statybos teisėtumo bei statinių įteisinimo turi spręsti inicijuojant viešojo administravimo procedūras ir, kad pareiškėjas gali kitokia, nei teismo tvarka, gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nagrinėjant bylą nedalyvavo, išvados neteikė, liko neišsiaiškintos aplinkybės, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, jo naikinimui nėra pagrindų. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šalių procesinius dokumentus, bylos medžiagą, nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl sutinka su teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl objektų valdymo nuosavybės teise Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „VVARFF“ CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „VVARFF“ nuosavybės teise priklauso pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Apeliantė UAB „VVARFF“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas.Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Apeliantė nagrinėjamoje byloje, prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į vandentiekio, buitinių atliekų ir lietaus nuotekų tinklus buvo įgijusi vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau bendrovės turimi dokumentai nėra juridinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams ir daiktinėms teisėms įregistruoti, kitų dokumentų pateikti neturi galimybės, kadangi jie nėra išlikę. Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).Siekiant nustatyti, ar pareiškime nurodytų statinių statybos procesas buvo teisėtas, būtina vadovautis tuo metu galiojusiais aktais. Vandentiekio, buitinių atliekų ir lietaus nuotekų tinklų 1991-1993 metais statybos metu statybos procesą reglamentavo šie norminiai aktai: Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“, kuriuo patvirtina leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, galiojusi iki Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“; Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai; Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“; Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintos Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklės (RSN 124-91); Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 bei šiuo įsakymu patvirtintoje leidimų statyti ir rekonstruoti pastatus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą; duotus leidimus statybai ar rekonstrukcijai buvo būtina registruoti tam tikslui skirtose registracijos knygose. Iš esmės analogiškas statybos užsakovo pareigas – gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, turėti parengtą, nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą statybos projektą, įregistruoti pradedamą statybą savivaldybėje – nustatė ir Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punktas. Remiantis Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti” 1, 4, 8 punktais bei Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-91) 1, 2, 4, 5, 12 punktų reikalavimais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudoti objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Patvirtintas sprendimu statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti teisinę registraciją. Esminiai šių teisės aktų reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Inžineriniai tinklai priskiriami statybos objektų (statinių) kategorijai (Statybos pagrindų laikinieji nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937, galiojusius iki 1996 m. rugsėjo 1 d.). Pareiškėjai neįrodžius šių sąlygų, teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto valdymo nuosavybės teise, kadangi nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Plungės rajono Plungės miesto tarybos 1991 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 46 pareiškėjai UAB „VVARFF“ paskyrė 1,8 ha žemės sklypą individualiai gyvenamųjų namų statybai Plungės mieste, Gandingos gatvės pietinėje pusėje. 1991 m. spalio 31 d. UAB „VVARFF“ individualių gyvenamųjų namų statybos sklypo parinkimo statybos parinktas papildomai 3 ha žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai Plungės mieste, Gandingos gatvės pietinėje pusėje, pastabose nurodyta, jog projektuojamo kvartalo komunikacijos jungiamos į bendrus tinklus. Pareiškėja teismui pateikė dokumentus – parengtus vienbučių gyvenamųjų namų Gandingos gatvės kvartalo Nr. 1 ir Nr. 2 genplanus, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų planus, nurodė, jog kiti dokumentai nėra išlikę ir pareiškėja neturi galimybių juos atkurti. Šiuos pareiškėjos teiginius patvirtina pateiktos archyvinės pažymos iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo bei Plungės rajono savivaldybės, jog nerasta Gandingos gatvės kvartalo lietaus nuotekų, vandentiekio, komunalinių tinklų projektų, leidimų statybai, valstybinės komisijos pridavimo eksploatacijon aktų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų statyba vyko laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir buvo tinkamai priimti naudoti, todėl nėra įrodytas teisėtas nuosavybės objektų sukūrimas. Apeliantės teiginiai, kad 1991 metais atskiras leidimas nebuvo išduodamas, kad leidimas būdavo įforminamas derinimais ir antspaudais ant brėžinių, nepagrįsti ir paneigti statinių statybos proceso metu galiojusių aukščiau minėtų norminių aktų, reglamentavusių statybą. Taip pat nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad tinklų sukūrimą ir įforminimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtina tai, kad tinklai yra eksploatuojami, jie yra bendroje Plungės miesto atitinkamų tinklų sistemoje, jais naudojasi eilė abonentų, kadangi nepatvirtina fakto, jog jie buvo statomi gavus leidimą ir statyba užbaigta statinių priėmimo naudoti. Atsižvelgiant į statinių statybos proceso metu galiojusius norminius aktus, matyti, kad minėtų inžinerinių tinklų statybai buvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Tokių dokumentų buvimo ir vėlesnio praradimo apeliantė neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė nuosavybės teisės į minėtus nekilnojamuosius daiktus įgijimo įstatymų nustatyta tvarka.Įvertinęs bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl objektų valdymo nuosavybės teise Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos nurodytų objektų – vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų tinklų – statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir statyba užbaigta statinio priėmimu naudoti. Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus nuotekų tinklų statyba vyko laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų ir buvo tinkamai priimti naudoti, nėra įrodytas teisėtas nuosavybės objektų sukūrimas. Vien vandentiekio, buitinių bei lietaus nuotekų tinklų pažymėjimas genplanuose ir statinių sukūrimo – statybos, kaip proceso, aplinkybių įrodinėjimas į bylą pateiktais dokumentais nepatvirtina šių statinių statybos teisėtumo (legalumo) ir taip nelemia nuosavybės teisės įgijimo vienu iš CK 4.47 straipsnyje įvardytų pagrindų. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra visų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui būtinų sąlygų. Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.