- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-117-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00129-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės veiksmų (neveikimo), suinteresuoti asmenys – antstolė A. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, Lindorff Oy filialas, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, R. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. 2019 m. vasario 7 d. skunde dėl antstolės veiksmų prašė teismo pripažinti, kad antstolė A. M. tyčia vilkina jos sudarytų sutarčių su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktų prijungimą prie vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos; pripažinti, kad antstolė A. M. tyčia vilkina jos sudarytų sutarčių su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmenizuotų kopijų pateikimą G. S.. Nurodė, kad jis 2019 m. sausio 9 d. prašymu „Dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga“ prašė antstolės leisti susipažinti su vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, esant reikalui daryti kopijas, ar fotokopijas, taip pat prašė pateikti antstolės sutartis su areštuoto turto vertintojais paminėtose vykdomosiose bylose ir atliktų vertinimo darbų perdavimo aktus. Antstolė 2019 m. sausio 14 d. elektroniniu laišku atsakė, kad prašomos vykdomosios bylos 2019 m. sausio 9 d. buvo išsiųstos į Kauno apygardos teismą, todėl ji negali suteikti galimybės susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga. Antstolė 2019 m. sausio 21 d. pateiktu elektroniniu laišku atsakė, kad prašomos sutartys su areštuoto turto vertintojais ir atliktų vertinimo darbų perdavimo aktai yra vykdomosiose bylose, išsiųstose į Kauno apygardos teismą, todėl antstolė negali pateikti jų skaitmenizuotų kopijų. Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad jos nuoroda į vykdomąsias bylas yra neteisinga, nes prie jų medžiagos nėra pridėta prašomų sutarčių ir atliktų vertinimo darbų perdavimo aktų. Nurodė, kad skundo parengimo dieną buvo praėjusios 29 dienos, tačiau antstolė nebuvo pateikusi prašomų dokumentų, todėl pareiškėjas priverstas skųsti antstolės veiksmus ir vilkinimą. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. tuksėjo 1 d. antstolė sudarė sutartį su UAB „Kovertas“ dėl turto vertinimo paslaugos 3,57 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nėra užregistruota jokiuose antstolės kontoros dokumentų registruose. Antstolė patvarkyme nurodė, kad tariamai 2019 m. lapkričio 19 d. buvo gautas Turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11-579, tačiau 2018 m. Turto vertinimo aktas taip pat nėra užregistruotas jokiuose antstolės kontoros dokumentų registruose. Be to, turto savininkai nebuvo informuoti apie numatomą turto apžiūrą ir joje nedalyvavo. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad analogiška situacija buvo ir su 2011 m. vertinimo ataskaita. Turto savininkai nebuvo informuoti apie planuojamą apžiūrą natūroje, turto vertinimo ataskaita neįtraukta į antstolės kontoros dokumentų registrus, PVM sąskaita faktūra už vertinimą taip pat neužregistruota gaunamų dokumentų žurnale. Susisiekus su UAB „Kovertas“ atstovais jie nepatvirtino antstolės teiginių, kad 2018 m. spalio 16 d. baigtą rašyti vertinimo ataskaitą užlaikė iki 2019 m. lapkričio 19 d. Pokalbių telefonu metu su UAB „Kovertas“ paaiškėjo, kad turto apžiūra natūroje nebuvo atlikta, nei antstolė, nei turto savininkai nebuvo kviečiami ir vietoje nebuvo surašyti vertinamo turto apžiūros aktai. Nepatvirtinti antstolės teiginiai, kad jai Turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11-579 buvo įteiktas tik 2019 m. lapkričio 19 d., o užklausus apie darbų perdavimo aktus galiausiai apskritai atsisakė patvirtinti, kad iš viso buvo pasirašytos kokios nors vertinimo sutartys su antstole A. M. dėl paminėto sklypo vertinimo.
2. Antstolė A. M. 2019 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. SD-I-593 atsisakė tenkinti pareiškėjo G. S. skundą. Patvarkyme antstolė pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. 1SD-I-232, kuris G. S. asmeniškai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 23 d., kitoms proceso šalims siųsta paštu. Nušalinimų ekspertui pareikšta nebuvo. 2018 m. rugsėjo 1 d. antstolė su UAB „Kovertas“ sudarė sutartį dėl turto vertinimo paslaugos, kurios objektas 3,5700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis saugoma prie antstolės vidinių buhalterinės apskaitos dokumentų. Antstolė pažymėjo, kad sutartis dėl turto vertinimo paslaugos 2019 m. vasario 11 d. el. pašto adresu buvo išsiųsta G. S.. 2018 m. lapkričio 19 d. gautas Turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11-579, kuris prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas vertino, jog pagrįstas pareiškėjo siekis susipažinti su vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžiaga, tačiau įrodyti koks tų bylų turinys, kad jose turi būti vieno ar kito pobūdžio dokumentai, turi pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė faktinį reikalavimo pagrindą – pagal pareiškėją vykdomosiose bylose turi būti antstolės sudarytos sutartys su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktai. Teismas nerado teisės akto, kuris numatytų, jog antstolės sudarytos sutartys su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktai privalo būti vykdomosiose bylose. To nereglamentuoja nei Sprendimų vykdymo instrukcija, nei Civilinio proceso kodeksas, nei kiti teisės aktai. Teismas pažymėjo ir tai, jog neaišku, kaip tiesiogiai paveikiamos skolininko teisės šiems dokumentams nesant vykdomosiose bylose.
5. Teismas, analizuodamas Turto vertės nustatymo sutartį, nustatė, kad jos 4 punkte yra minimas turto apžiūrėjimo aktas, turto ekspertizės akto pateikimo terminas, numatytos pasekmės už atsisakymą priimti parengtus turto vertinimo dokumentus, tačiau nieko neminima apie tai, kokia forma (darbų perdavimo aktas ar kt.) turto vertintojas perduoda užsakovui darbo rezultatą. Teismas padarė išvadą, kad atliktų vertinimo darbų perdavimo aktų, kaip tokių, su kuriais siekia susipažinti pareiškėjas, apskritai nėra ir neprivalo būti. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos teismas nustatė, kad vienintelis darbų pabaigą įrodantis dokumentas yra 2018 m. lapkričio 16 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. _0725, kuri yra vykdomojoje byloje, su kuria pareiškėjas turi teisę susipažinti. 2018 m. lapkričio 19 d. gautas Turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11-579 buvo prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pareiškėjas taip pat turi teisę susipažinti.
6. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai turėtų būti nagrinėjami pagal tai, kokias konkrečias teisines pasekmes jam sukelia ar gali sukelti antstolės veikimas ar neveikimas. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. 1SD-I-232, kuris G. S., antstolės žiniomis, asmeniškai įteiktas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra žinoma teisiškai svarbi aplinkybė apie tai, kad buvo pareikštas nušalinimas ekspertui, ar, kad buvo sutrukdyta tai padaryti. Teismas vertino, kad būtent tai pareiškėjui gali sukelti tam tikras apčiuopiamas teisines pasekmes. A. M. sudarytų sutarčių su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktus prijungimas ar neprijungimas prie vykdomųjų bylų, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.
7. Teismas sprendė, jog nėra įrodyta aplinkybė (teisinis pagrindas), jog šie dokumentai turi būti sudaryti, kaip tokie, o juo labiau, kad privalo būti vykdomosiose bylose. Vien pareiškėjo noras, kad jie turi būti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo tokio reikalavimo pagrįstumo. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kada 2018 m. lapkričio 19 d. gautas turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11579 buvo prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) – iki pareiškėjui paduodant 2019 m. vasario 7 d. skundą dėl antstolės veiksmų, ar po šios datos.
8. Teismas pažymėjo, jog vykdymo procese patiriami turtiniai suvaržymai ir nepatogumai savaime negali būti laikomi pažeidžiančiais skolininko interesus. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad antstolė nepagrįstai priėmė ir vykdo vykdomuosius dokumentus skolininko atžvilgiu ar atliko kokius nors neteisėtus, nereikalingus ar perteklinius veiksmus, atvirkščiai, - ji siekia išieškoti priteistas pinigines sumas, laikydamasi įstatymų apibrėžtos išieškojimo tvarkos. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas G. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmė – pareiškėjo skundą patenkinti, arba parduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui kyla pareiga įrodyti antstolės veiklos neteisėtumą. Teismas turėjo būti aktyvus, imtis priemonių visų bylos aplinkybių išsiaiškinimui. Teismas, spręsdamas klausimus dėl antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, gali išeiti už skundo ribų. Apelianto nuomone, šiuo atveju teismas nesiekė atskleisti bylos esmės, nors turėjo pripažinti antstolės ir turto vertintojų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir užduoti jiems klausimus, kodėl nei sutartys su UAB „Koverta“, nei turto vertinimo aktai, nei sąskaitos už tariamai atliktus vertinimus nebuvo užregistruotos antstolės gaunamų arba siunčiamų dokumentų registruose.
9.2. Pirmosios instancijos teismui išreikalavus antstolės siunčiamų ir gaunamų dokumentų registrus, tačiau neišreikalavus vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teismas negalėjo patikrinti pareiškėjo 2019 m. spalio 5 d. papildomų paaiškinimų, kad dokumentai susiję su G. S. areštuoto turto vertinimu nebuvo užregistruoti antstolės kontoros registruose, taip pat patikrinti, kokie iš viso dokumentai yra vykdomosiose bylose.
9.3. Teismas, atmesdamas pareiškėjo pasisakymus dėl vertinimo darbų perdavimo aktų nebuvimo, nepagrįstai sureikšmino UAB „Kovertas“ 2018 m. lapkričio 16 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kuri taip pat nėra užregistruota antstolės gaunamų dokumentų registre. Be to, areštuoto turto vertinimo darbų pabaigos siejimas su avansine sąskaita faktūra prieštarauja LR PNM įstatymo 2 straipsnio 30 punktui, 14 straipsnio 2 daliai, nes šiuo atveju, kai jau yra suteikta paslauga, atsiranda prievolė apskaityti PVM mokestį, t. y. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, o ne avansinę sąskaitą.
9.4. Teismui pripažinus, kad visgi darbų pabaiga turi būti fiksuojama, paprastai tai daroma surašius vertinimo darbų atlikimo perdavimo aktą. Nesurašius tokio akto, laikytina, jog vertinimo iš viso nebuvo.
9.5. Antstolės siekimas išeinant iš sutarties ribų išvengti savalaikiai apskaityti PVM mokestį valstybei, negali būti pateisinamas ar toleruojamas. Tikslas vengti laiku mokėti PVM negali būti aiškinamas ir siejamas su darbų perdavimu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolė A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismo aktyvus vaidmuo ypatingosios teisenos bylų procese nesuteikia teismui teisės ir juolab nereiškia jo pareigos suformuluoti už pareiškėją pareiškimo dalyką arba pakeisti netinkamą pareiškimo dalyką tinkamu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pateikto skundo ribose. Be to, neatsižvelgiant tik į pateikto skundo reikalavimus, teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir atsakė į pareiškėjo papildomai pateiktuose paaiškinimuose išdėstytus prašymus ir klausimus.
10.2. Apelianto argumentai, kad teismas neišreikalavo vykdomųjų bylų ir dėl to neva tai negalėjo patikrinti pareiškėjo papildomų paaiškinimų, atmestini, nes tiek vykdomosios bylos, tiek ir visa kita dokumentacija buvo išreikalauta iš antstolės kontoros ir pareiškėjui buvo sudaryta galimybė su visa medžiaga susipažinti teisme ir ja pareiškėjas naudojosi.
10.3. Antstolių veikloje nėra vieningos praktikos dėl sutarčių sudarymo su ekspertais, atliekančiais turto vertinimo ekspertizes. Kadangi vykdymo procesas nereikalauja tokių sutarčių sudarymo ir antstoliai ekspertizes paveda atlikti ekspertams surašydami patvarkymus, antstoliai nėra tokių sutarčių sudarymo iniciatoriai. Visgi paskutiniu metu ekspertai siekia įforminti šiuos santykius sutartimis, taip užsitikrindami prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (ypatingai atsiskaitymo už atliktus darbus) savalaikį vykdymą.
10.4. 2018 m. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Kovertas“ ir ji buvo saugoma prie antstolės vidinių buhalterinių dokumentų. Antstolė, atsakydama pareiškėjui į jo pateiktą prašymą pateikti minėtą sutartį, sąžiningai klydo nurodydama, kad minėta sutartis yra prijungta prie vykdomosios bylos ir, kad šio dokumento antstolė pateikti negali, nes vykdomoji byla yra teisme prijungta prie civilinės bylos. Pareiškėjui teisme susipažinus su vykdomąja byla ir pakartotinai 2019 m. vasario 7 d. pateiktame prašyme antstolei nurodžius, kad šio dokumento vykdomosiose bylose nėra, tik tuomet antstolė nustatė, kad sutartis yra pridėta prie kitų buhalterinių dokumentų. Šis dokumentas dar 2019 m. vasario 11 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas apeliantui. Taigi, antstolė nesiekė vilkinti sutarties pateikimo apeliantui, ar sutarties prijungimo prie vykdomosios bylos. Nustačiusi, kad dokumentas likęs prisegtas prie kitų buhalterinių dokumentų, nedelsiant atsakė į apelianto prašymą ir išsiuntė dokumento kopiją.
Šalies argumentai
10.5. Apelianto teiginiai dėl mokesčių vengimo yra atmestini ne tik kaip nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, bet ir kaip neatitinkantys PVM mokėjimo teisinio reglamentavimo principų. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui.“ (PVM Įstatymo 95 straipsnio nuostatos taikomos užsienio apmokestinamųjų asmenų, neįsikūrusių šalies teritorijoje, šalies teritorijoje tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, todėl šiuo atveju ši išimtis netaikytina). Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu ne antstolei, bet paslaugos pardavėjui, t. y. šiuo atvejui ekspertui tenka pareiga laiku sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Antstolei tenka pareiga laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.
11. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų (neveikimo), teisėtumo.
14. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas LR CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų.
15. LR CPK XXXI skyriaus normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad pareiškėjas G. S., pateikdamas skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, prašė pripažinti, jog antstolė tyčia vilkina jos sudarytų sutarčių su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktų prijungimą prie vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei šių dokumentų skaitmenizuotų kopijų pateikimą pareiškėjui. Pareiškėjo skundu nebuvo prašoma panaikinti antstolės veiksmą ar įpareigoti antstolę jį atlikti, o tik pripažinti tyčiniais ir neteisėtais antstolės vilkinimo veiksmus. Taigi, pateikto skundo reikalavimai ne visiškai atitinka CPK 510 straipsnio reikalavimus, nes kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundo, juo iš esmės prašoma tik konstatuoti antstolės neveikimo neteisėtumo faktą.
17. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, ir kt.).
18. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio (skundo) dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio (skundo) trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
19. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu neprašė panaikinti antstolės veiksmą ar įpareigoti antstolę jį atlikti. Pripažinimas, kad antstolės neveikimas buvo neteisėtas, reikštų antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas toks materialinio pobūdžio reikalavimas – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, pareiškėjas prašė priimti procesinį sprendimą, kuris nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateikto skundo reikalavimas dėl antstolės veiksmų neatitinka proceso normų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundą, jo trūkumų nepašalino, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismų nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi pareiškėjo skunde nenurodytas CPK 510 straipsnį atitinkantis reikalavimas ir tinkamai nesuformuluotas materialusis teisinis reikalavimas dėl teisių gynimo, o šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundas su tokio turinio reikalavimu teisme nenagrinėtinas ir tai sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. 2019 m. vasario 7 d. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.