Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens antstolės Audronės Muzikevičienės atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-02-07 skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės neveikimo suinteresuotiems asmenims (išieškotojai) uždarajai akcinei bendrovei ,,Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“), ankstesni kreditoriai Lindorff Oy filialas, AB „Šiaulių bankas“, R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Audronė Muzikevičienė 2019 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. SD-I-593 atsisakė tenkinti pareiškėjo G. S. skundą. Antstolė šiame patvarkyme pažymėjo, kad 2018-08-23 surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. 1SD-I-232, kuris G. S. asmeniškai įteiktas 2018-08-23, kitoms proceso šalims siųsta paštu. Antstolė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Šiuo atveju nebuvo pareikštų nušalinimų ekspertui. 2018-09-01 antstolė Audronė Muzikevičienė su UAB Kovertas sudarė sutartį dėl turto vertinimo paslaugos, kurios objektas 3,5700 ha, ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis saugoma prie antstolės Audronės Muzikevičienės vidinių buhalterinės apskaitos dokumentų. Antstolė pažymėjo, kad sutartis dėl turto vertinimo paslaugos el. pašto adresu buvo išsiųsta G. S. 2019-02-11. 2018-11-19 gautas Turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11-579, kuris prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477.

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“ atsiliepimo į pareiškėjo G. S. 2019-02-07 skundą nepateikė, jai skundas dėl antstolio veiksmų, 2019-02-19 nutartis byloje 2YT-1894-445-2019, 2019-02-19 teismo pranešimas dėl rašytinių paaiškinimo (atsiliepimo) 2019-02-19 išsiųsti elektroniniu būdu per EPP. Tolimesnio bylos nagrinėjimo metu išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, teikdama prašymus civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, iki pat 2019-10-07 teismo posėdžio neišreiškė jokios savo pozicijos nagrinėjamais klausimais.

Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė, pranešimas, skundo kopija jai siunčiant registruotą pašto siuntą adresu (duomenys neskelbtini), neįteikti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens antstolės Audronės Muzikevičienės atstovė advokatė Asta Astrauskienė pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad antstolės veiksmuose nebuvo jokio piktybiškumo ar vilkinimo, o netikslios informacijos pateikimas buvo lemtas objektyvių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pati antstolė, tuo metu kada buvo gautas pareiškėjo prašymas, neturėjo vykdomųjų bylų (pastaba – turima omeny, jog bylos išsiųstos į Kauno apygardos teismą) ir negalėjo tiksliai pasakyti, kas tose bylose yra, tačiau preziumavo, kad visi dokumentai turėtų būti vykdomosiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Kaip yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2019-06-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1115-260/2019, pareiškėjas siekė ne tik susipažinti su sutartimis ir aktais, bet ir kad tokie dokumentai būtų vykdomosiose bylose, kad antstolė tinkamai vykdytų savo pareigas, taip pat, kad teismas įvertintų antstolės veiksmus. 2019-03-25 apylinkės teismo nutartyje nenurodyta kada 2018-11-19 gautas turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11579 buvo prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 – iki pareiškėjui paduodant 2019-02-07 skundą dėl antstolės veiksmų, ar po šios datos, apylinkės teismas nevertino antstolės veiksmų. Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde nepripažino, jog jo skundas prarado aktualumą, Kauno apygardos teismas sprendė, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti tik išklausęs teismo posėdyje pareiškėją, išsiaiškinęs jo nuomonę.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2019-10-07 prašymo dėl 2019-10-07 teismo posėdžio, jis, prašė paskirti kitą teismo posėdį, t. y. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nenurodė savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kadangi nėra nurodytos pareiškėjo neatvykimo priežastys, teismui nėra galimybės įvertinti jų svarbą, atitinkamai, pareiškėjui nesinaudojant suteikta galimybe išsakyti savo poziciją dėl skundo aktualumo, kitas teismo posėdis nebuvo paskirtas. Pastebėtina, kad pareiškėjas netikslino savo 2019-02-07 skundo reikalavimų. Kaip matyti iš pareiškėjo papildomų rašytinių paaiškinimų, jis kelia naujus klausimus dėl 2011, 2018 metų turto vertinimo aktų teisėtumo, tačiau atskirų reikalavimų dėl jų neginčijimo nereiškia. Kadangi pareiškėjo skundas jau yra priimtas, buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, jis nagrinėjamas toks koks yra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis numato, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Kaip matyti, pareiškėjas siekia, jog A. Muzikevičienė jos sudarytas sutartis su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktus (konkrečiau – 2018-11-19 gautą turto vertinimo aktą Nr. TEA-18-11579) prijungtų prie vykdomųjų bylų Nr. 0151/11/00477 ir 0151/11/02283 medžiagos bei pateiktų šių dokumentų skaitmenizuotas kopijas jam, t. y. pareiškėjui G. S.. Be to, pareiškėjas siekia, kad teismas įvertintų antstolės veiksmus, t. y. pripažintų tyčiniais bei neteisėtais vilkinimo veiksmus.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo 2019-02-07 skundo, jis galimai siekia, jog būtų konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, t. y. antstolės neveikimo neteisėtumo faktas. Pastebėtina, kad pareiškėjo skundas yra nagrinėjamas ypatingąja (specializuota) teisena, kur Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje bei 513 straipsnio 1 dalyje numatytas siauras spektras sprendimų, kuriuos gali priimti teismas, t. y. teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą įpareigoja veiksmą atlikti, tačiau įstatyme nenumatyta galimybė konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumą kaip atskirą reikalavimo dalyką – tai galėtų būti ieškinio teisenos dalykas. Iš pareiškėjo skundo neaišku ar jis ruošiasi antstolei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (kurios viena iš sąlygų yra neteisėti veiksmai), vėliau atskirame ieškinyje ketindamas įvardyti žalą dėl neteisėtų veiksmų, ar kelia profesinės (drausminės) atsakomybės klausimą. Kita vertus, pastebėtina, kad atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas), tačiau veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai ar tai yra sąlyga naikinti vieną ar kitą antstolio veiksmą ar įpareigoti veiksmą atlikti.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, pagal kurį užvesta ypatingosios teisenos byla, teismas iš esmės pasisako tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų dalyko, nagrinėtino ypatingąja teisena, kuris susijęs su siekiu priversti antstolę atlikti pareiškėjo norimus veiksmus (jog A. Muzikevičienė jos sudarytas sutartis su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktus prijungtų prie vykdomųjų bylų Nr. 0151/11/00477 ir 0151/11/02283 medžiagos bei jam pateiktų šių dokumentų skaitmenizuotas kopijas), vertinant ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalauja tuos veiksmus atlikti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 643 straipsnio 2 punktas numato, kad skolininkas vykdymo procese turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. Teismas nenustatė jokių fizinių ir teisinių kliūčių pareiškėjui susipažinti su norimomis vykdomomis bylomis. Šiuo atveju yra visiškai pagrįstas pareiškėjo siekis susipažinti su vykdomųjų bylų Nr. 0151/11/00477 ir 0151/11/02283 medžiaga, tačiau įrodyti koks tų bylų turinys, kad jose turi būti vieno ar kito pobūdžio dokumentai, turi pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė faktinį reikalavimo pagrindą – pagal pareiškėją vykdomosiose bylose turi būti antstolės sudarytos sutartys su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktai. Tokio savo reikalavimo teisinio pagrindo pareiškėjas neprivalėjo nurodyti ir nenurodė. Surasti teisinį pagrindą yra teismo pareiga. Teismas nerado teisės akto, kuris numatytų, jog antstolės sudarytos sutartys su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktai privalo būti vykdomosiose bylose. To nereglamentuoja nei Sprendimų vykdymo instrukcija, nei Civilinio proceso kodeksas, nei kiti teisės aktai. Pastebėtina ir tai, jog neaišku kaip tiesiogiai paveikiamos skolininko teisės šiems dokumentams nesant vykdomosiose bylose.

Teismas, analizuodamas Turto vertės nustatymo sutartį nustatė, kad jos 4 punkte yra minimas turto apžiūrėjimo aktas, turto ekspertizės akto pateikimo terminas, numatytos pasekmės už atsisakymą priimti parengtus turto vertinimo dokumentus, tačiau nieko neminima apie tai kokia forma (darbų perdavimo aktas ar kt.) turto vertintojas perduoda užsakovui darbo rezultatą. Daroma išvada, kad atliktų vertinimo darbų perdavimo aktų, kaip tokių, su kuriais siekia susipažinti pareiškėjas, apskritai nėra ir neprivalo būti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 medžiagos (2 t., b. l. 141) matyti, kad vienintelis darbų pabaigą įrodantis dokumentas yra 2018-11-16 sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. _0725, kuri yra vykdomojoje byloje, su kuria pareiškėjas turi teisę susipažinti. 2018-11-19 gautas Turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11-579 buvo prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477, su kuriuo pareiškėjas taip pat turi teisę susipažinti.

Pastebėtina, kad pareiškėjo elgesys turi požymių, jog tarsi būtų tikrinama antstolio profesinė veikla, keliamas drausminės atsakomybės klausimas (pareiškėjas analizuoja registravimo žurnalų įrašus, datas, nors ir tiesiogiai neinicijuoja atitinkamų teisminių procesų, tačiau daro išvadas, samprotauja, jog yra tam tikrų klastočių, neatitikimų, veiklos „broko“ ir panašiai). Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimai turėtų būti nagrinėjami pagal tai kokias konkrečias teisines pasekmes jam sukelia ar gali sukelti antstolės veikimas ar neveikimas.

Nustatyta, kad 2018-08-23 buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo Nr. 1SD-I-232, kuris G. S., antstolės žiniomis, asmeniškai įteiktas 2018-08-23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Šiuo atveju teismui nėra žinoma ši byloje teisiškai svarbi aplinkybė apie tai, kad buvo pareikštas nušalinimas ekspertui, ar, kad buvo sutrukdyta tai padaryti. Teismo vertinimu, būtent tai pareiškėjui gali sukelti tam tikras apčiuopiamas teisines pasekmes. A. Muzikevičienės sudarytų sutarčių su areštuoto turto vertintojais bei atliktų vertinimo darbų perdavimo aktus prijungimas ar neprijungimas prie vykdomųjų bylų, nagrinėjamoje byloje žinomomis aplinkybėmis, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Apskritai nėra įrodyta aplinkybė (teisinis pagrindas), jog šie dokumentai turi būti sudaryti, kaip tokie, o juo labiau, kad privalo būti minimose vykdomosiose bylose. Vien pareiškėjo noras, kad jos turi būti vykdomosiose bylose Nr. 0151/11/00477 ir 0151/11/02283 neįrodo tokio reikalavimo pagrįstumo. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis). Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė kada 2018-11-19 gautas turto vertinimo aktas Nr. TEA-18-11579 buvo prijungtas prie vykdomosios bylos Nr. 0151/11/00477 – iki pareiškėjui paduodant 2019-02-07 skundą dėl antstolės veiksmų, ar po šios datos.

Pareiškėjas savo skundu, kaip ir skunduose kitose Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėse bylose Nr. 2YT-7705-922/2018, Nr. 2YT-7704-308/2018, Nr. 2YT-7605-547/2018, Nr. 2YT-7483-547/2018 ir kitose, vienaip ar kitaip formuluodamas skundo dalyką ir pagrindą, siekia vieno ir to pačio tikslo, kad įkeisto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pardavimas būtų apsunkintas. Pastebėtina, kad pareiškėjo komunikavimas, supratimas apie savo teises bei pareigas, naudojimasis jomis vykdymo procese yra itin komplikuoti, kur toks rezultatas netgi galimai tenkina pareiškėją.

Pažymėtina, jog vykdymo procese patiriami turtiniai suvaržymai ir nepatogumai savaime negali būti laikomi pažeidžiančiais skolininko interesus. Pareiškėjui primenama, kad jis visada turi teisę savo noru įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir tai, kad jis nėra įgaliotas tikrinti antstolio profesinę veiklą, o tik turi tinkamai ir nepiktnaudžiaudamas naudotis teise ginti konkrečiai įvardijamas pažeistas procesines teises bei interesus, kurios iš tikrųjų sukelia teisines pasekmes ar keičia pareiškėjo teisinę padėtį, jo atžvilgiu vykdant išieškojimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad antstolė nepagrįstai priėmė ir vykdo vykdomuosius dokumentus skolininko atžvilgiu ar atliko kokius nors neteisėtus, nereikalingus ar perteklinius veiksmus, atvirkščiai, - ji siekia išieškoti priteistas pinigines sumas, laikydamasi įstatymų apibrėžtos išieškojimo tvarkos.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais

nutaria:

skundą atmesti.

Pareiškėjui (skolininkui) G. S. siūlytina pasinaudoti mokamomis profesionalaus teisininko paslaugomis arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Reikiamą informaciją galite surasti internete adresu http://www.teisinepagalba.lt/.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.