Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams UAB „Tuplex Baltic“ ir notarei D. J. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „City Advertising“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2010-06-08 ir 2010-09-06 pasirašytus paprastuosius vekselius; panaikinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. J. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 7 000 EUR (24.169,60 Lt) sumos bei 6 proc. metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško vekselio apmokėjimo ir (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 5 800 EUR (20.026,24 Lt) sumos bei 6 proc. metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško vekselio apmokėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas vekselių išrašymo laikotarpiu dirbo UAB „City Advertising“ direktoriumi. Tuo metu UAB „City Advertising“ ir UAB „Tuplex Baltic“ turėjo verslo santykius - UAB „City Advertising“ pirkdavo iš UAB „Tuplex Baltic“ polimerines medžiagas (plastiką) laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2010 m. pabaigos. 2010 m. pirmojoje pusėje abi bendrovės vedė derybas dėl didelės apimties plastiko užpirkimo. Numatomo sandorio suma buvo apie 60 000 Lt su 30-90 dienų mokėjimo atidėjimu. UAB „Tuplex Baltic“ pareikalavo sandorio užtikrinimui išrašyti vekselį ir (duomenys neskelbtini) UAB „City Advertising“ išrašė vekselį 5 800 EUR sumai, o (duomenys neskelbtini) vekselį – 7 000 EUR sumai. UAB „Tuplex Baltic“ reikalavimu jis R. M., kaip bendrovės vadovas, vekseliuose buvo nurodytas laiduotoju. Taip pat nurodo, kad su UAB „Tuplex Baltic“ buvo susitarta, kad jeigu sandoris neįvyks - išrašyti vekseliai bus grąžinti UAB „City Advertising“. Dėl ekonominės krizės sandoris su UAB „Tuplex Baltic“ sudarytas nebuvo, prekių vekseliuose nurodytai sumai UAB „City Advertising“ iš UAB „Tuplex Baltic“ nenupirko, tačiau UAB „Tuplex Baltic“ išrašytų vekselių negrąžino. Bendras UAB „City Advertising“ įsiskolinimas UAB „Tuplex Baltic“ už 2010 m. spalio – gruodžio mėnesius nupirktas prekes sudarė 12 605,27 Lt. Dėl šios skolos išieškojimo UAB „Tuplex Baltic“ kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, kuris 2012-01-25 sprendimu priteisė iš UAB „City Advertising“ 12 605,27 Lt skolą, 965,54 Lt palūkanų 2 000 Lt baudą. Jokių kitų skolų UAB „City Advertising“ atsakovei UAB „Tuplex Baltic“ neturi, UAB „Tuplex Baltic“ pinigų UAB „City Advertising“ neskolino. Taip pat nurodo, kad jis R. M., pasirašydamas vekselius, prisiėmė asmeninę prievolę sumokėti galimas būsimas UAB „City Advertising“ skolas už nupirktą plastiką. Nurodo, kad atsakovas, įgydamas ginčijamus vekseliu, tyčia veikė jo nenaudai, nes žinojo, kad vekselių išrašymo metu UAB „City Advertising“ 12 800 EUR (44.195,84 Lt) UAB „Tuplex Baltic“ nebuvo skolinga, taip pat dar nebuvo sudaryta sutartis dėl didelio kiekio plastiko pirkimo. Nurodo, kad UAB „Tuplex Baltic“ reikalauja išieškoti skolą pagal išrašytus vekselius, neegzistuojant realiam sandoriui, kurio pagrindu buvo išrašyti vekseliai, bei antra kartą reikalauja išieškoti pinigų sumas, kurias iš vekselio davėjo jam yra priteistos ir išieškomos kitoje vykdomojoje byloje.

Atsakovas UAB „Tuplex Baltic“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad pateikti vekseliai ieškovo buvo pasirašyti laisva valia, neverčiant, be grasinimų, smurto ar ekonominio spaudimo. Nurodo, kad ieškovas teikia teismui melagingus faktus ir argumentus, jog nurodytas sandoris dėl didelės apimties plastiko užpirkimo neįvyko, nes šis sandoris faktiškai įvyko. Į sandorį buvo įtrauktos dvi įmonės – SIA ANGARS ir UAB “RR Solutions”. SIA ANGARS pardavė įmonei UAB „City Advertising“ prekių už 24 022,37 Lt. UAB „City Advertising“ turėjo finansinių sunkumų, todėl atsiskaitymo užtikrinimui buvo pareikalauta iš ieškovo laiduoti ginčijamus vekselius. Taip pat nurodo, kad net perdavus antstoliui vykdomuosius dokumentus ir po to, t.y. vykdant skolos išieškojimo procedūrą, jokių pretenzijų dėl išduotų vekselių ieškovas atsakovui nereiškė.

Notarė D. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2011-09-06 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo gautas vekselio turėtojo – atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ prašymas išduoti vykdomuosius įrašus pagal UAB „City Advertising“ ir laiduotojo R. M. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: (duomenys neskelbtini) – 5 800 EUR sumai ir (duomenys neskelbtini) – 7.000 EUR sumai. Pateikti vekseliai atitiko visus formos reikalavimus: vekselius pateikęs asmuo yra teisėtas jų turėtojas, vekseliuose nurodyta, kad jie yra neprotestuotini, o vekselių davėjas ir laiduotojas buvo informuoti apie tai, kad jie neapmokėjo vekselių laiku. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti vykdomieji įrašai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-017 sprendimu ieškinį atmetė. Panaikino 2014-04-07 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė atsakovui UAB „Tuplex Baltic“ 579,24 EUR (2.000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo R. M.. Priteisė iš ieškovo R. M. 12,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, į Valstybės biudžetą.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra sąžiningas vekselio turėtojas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Teismas nustatė, jog ieškovas, kaip asmuo, buvo atsakovo partneris, šalys turėjo verslo sandorių, kurie buvo užtikrinami vekseliais, abi šalys žinojo vekselio reikšmę, vekselio gavėjas buvo sąžiningas, nenaudojo apgaulės ar smurto, vekselius ieškovas, kaip bendrovės vadovas, išdavė laisva valia. Bendrovė, kurios atstovu buvo ieškovas, susitaręs su atsakovu dėl būsimų sandorių, kurie iš atsakovo pusės buvo įvykdyti, išrašė vekselius ir sukūrė savarankišką abstraktų vienašalį sandorį, naują civilinių teisių objektą – vertybinį popierių. Pažymėjo, kad ieškovas su atsakovu sukūrė atskirą sandorį, laidavimo sandorį. Teismas nustatė, jog vekselio išdavimas susijęs su trečiuoju asmeniu UAB “City Advertising”, taigi vertino, jog ieškovas šiuo atveju yra ne vekselį išdavęs asmuo, o laiduotojas, todėl padarė išvadą, kad vekselio nuginčijimo teisė priklauso ne ieškovui, o bankrutuojančiai UAB “City Advertising”. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nors ir prašė pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą, tačiau nepateikė jokių argumentų, dėl ko vykdomasis įrašas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Teismas taip padarė išvadą, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Kadangi ieškovas yra nurodytas vekseliuose kaip laiduotojas, jo prievolė yra solidarioji, todėl išieškojimas pagal vekselį vykdomas vekselio turėtojo pasirinkimu, ar iš pagrindinio skolininko ar laiduotojo. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atmetė ieškinį. Taip pat teismas atmetė atsakovo UAB „Tuplex Baltic“ prašymą skirti baudą R. M. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes tokių faktų byloje nenustatė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas, kaip vekselio laiduotojas neturi teisės ginčyti UAB „City Advertising“ išduotus vekselius. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 str. 1 d. numatyta, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad laiduotojas, kaip ir vekselį išrašęs asmuo, turi teisę ginčyti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-01 nutartis c. b. Nr. 3K-7-216/2007, 2007-10-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-474/2007); Iš teismo sprendimo visiškai neaišku kokius būsimus sandorius teismas turėjo omenyje, teigdamas, kad ieškovas susitarė su atsakovu dėl būsimų sandorių, kurie iš atsakovo pusės buvo įvykdyti. Jei teismas nustatė, jog ginčytini vekseliai buvo išrašyti 2009-05-14 prekių pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimui, tai tokia išvada nepasitvirtina jokiais įrodymais, prieštarauja atsakovo pozicijai bei paneigiama prejudicinę galią turinčiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-253-862/2012; Nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad būsimi sandoriai iš atsakovo pusės buvo įvykdyti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, jog atsakovas neišrašė trečiajam asmeniui PVM sąskaitų-faktūrų ar krovinio važtaraščių, patvirtinančių prekių pardavimą trečiajam asmeniui, vykdant žodinius sandorius ir atsakovo buhalterinėje apskaitoje trečiojo asmens skolą už parduotą plastiką neapskaičiuota. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiajam asmeniui atsirado prievolė sumokėti atsakovui už įmonėms SIA ANGARS ir UAB „RR Solutions“ pateiktas prekes; Nesutinka su teismo išvada, jog vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013. Ieškovo įsitikinimu, 2010 m. birželio mėn. ir 2010 m. rugsėjo mėn. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytų žodinių ateityje vykdomų prekių pirkimo-pardavimo sandorių teisinė padėtis turi įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Žodiniai sandoriai nebuvo vykdomi, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti iš laiduotojo (ieškovo) mokėti pagal ginčytinus vekselius; Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, dėl ko vykdomasis įrašas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Pažymi, jog vykdomojo įrašo išdavimo teisinis pagrindas yra vekselis, o pripažinus vekselius negaliojančiais išnyksta vykdomųjų įrašų teisinis pagrindas, todėl vykdomieji įrašai pripažintini negaliojančiais.

Atsakovas UAB „Tuplex Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovo teiginiai bei apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės atkartoja ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovo vertinimu, tokiais savo veiksmais ieškovas siekia suklaidinti teismą bei užvilkinti išieškojimo procesą; Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Byloje buvo įrodyta, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2009-05-14 buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir įmonėms SIA ANGARS bei UAB „RR Solutions“ buvo parduotos prekės bendrai už 48 022,37 Lt sumą. Už prekes turėjo sumokėti trečiasis asmuo, kadangi jis turėjo finansinių sunkumų bei vėlavo atsiskaityti su atsakovu, atsakovas pareikalavo sandorio užtikrinimui pasirašyti vekselį ir (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo išrašė vekselį 5 800 EUR sumai ir (duomenys neskelbtini) vekselį 7 000 EUR sumai. Ieškovas kaip trečiojo asmens vadovas vekselyje pasirašė kaip laiduotojas; Ieškovo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013 citavimas yra ydingas, kadangi citatos dalys yra ištrauktos iš konteksto ir neatskleidžia tikros Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje atskleistos esmės bei teismo motyvų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo cituojama nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo išduotus vekselius negaliojančiais; Vekselio nuginčijimo teisė laiduotojui kaip ir vekselį išdavusiam asmeniui nėra absoliuti, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, laiduotojas kaip ir vekselį išrašęs asmuo turi teisę ginčyti vekselį dėl jo formos trūkumų bei remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl vekselio davėjo valios ydingumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartį c. b. Nr. 3K-3-474/2007 laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.

Trečiasis asmuo BUAB „City advertising“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Jurconsult group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 sprendimą ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t.y. Vilniaus apygardos teismui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apie nagrinėjamą bylą sužinojo visiškai atsitiktinai, kuomet civilinėje byloje Nr. 2-3473-232/2015 buvo pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo. Trečiasis asmuo nėra gavęs jokių su byla susijusių procesinių dokumentų. Jam nebuvo siųstas nei skundžiamas sprendimas nei apeliacinis skundas. Teismas nepasirūpino, kad trečiojo asmens bankroto administratoriui būtų tinkamai informuotas apie minėta ginčą. Šiuo atveju buvo visiškai ignoruoti trečiojo asmens interesai. Nagrinėjama civilinė byla turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto administratoriui nesuteikiant galimybės susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti jos nagrinėjame iš esmės buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės interesai. Akivaizdu, kad nagrinėjama byla turi įtakos bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, kadangi pripažinus, kad nagrinėjami vekseliai yra suklastoti, bus atitinkamai mažinama kreditorių reikalavimų suma, o nustačius, jog vekseliai yra galiojantys ir pervedus antstolės areštuotas R. M. lėšas vienam UAB „City adversiting“ bankroto byloje patvirtintam kreditoriui, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas;Antstolė V. M. yra areštavusi 16 291,87 EUR, priklausančių R. M. bei ketina iš šių lėšų padengti vieno bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus kreditorinį reikalavimą. Šios lėšos galimai gautos pasisavinus trečiojo asmens turtą, kadangi ieškovas iki šiol nėra perdavęs įmonės turto ir dokumentų. Šios abejonės dėl turto kilmės yra pagrįstos bei nėra grindžiamos vien tik bankroto administratoriaus prielaidomis, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno surinktais duomenimis. Todėl antstolės vykdomoji byla turėtų būti sustabdoma iki bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo iš ieškovo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3473-232/2015. Tokiu būdu bus užtikrintas viešas interesas bankroto procese ir kreditorių lygiateisiškumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti vekselius negaliojančiais.

Dėl ieškovo teisės ginčyti vekselius

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad jis, būdamas vekselių laiduotoju, negali ginčyti vekselių ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007 ir Nr. 3K-3-474/2007.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vekselio išdavimas yra susijęs su trečiuoju asmeniu UAB „City Advertising“. Ieškovas yra ne vekselį išdavęs asmuo, o laiduotojas, todėl vekselio nuginčijimo teisė priklauso ne ieškovui, o bankrutuojančiai UAB „ City Advertising“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vekselio teisinių santykių, kilusių tarp vekselio turėtojo ir vekselio davėjo laiduotojo. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Pagal ĮPVĮ 32 straipsnio 2 dalį laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, o tai suponuoja trečiųjų asmenų – laiduotojų ir įsipareigojusių pagal vekselį asmenų – laiduotojų teisinio statuso ypatumus, tai yra laiduotojams nepriklausomai nuo to, ar jie yra tretieji asmenys, ar įsipareigoję pagal vekselį, pripažįstama teisė reikšti tokius prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 str. 1 d.), t. y. laiduotojo atsakomybė pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalį yra tik solidarioji ir kitoks susitarimas, priešingai nei nustatyta CK 6.81 straipsnio 1 dalyje, negalimas. Pažymėtina ir tai, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas turi esminių skirtumų nuo bendrųjų tokių prievolių pasibaigimo bei negaliojimo pagrindų – pagrindinei prievolei pasibaigus ar ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir papildoma prievolė (CK 6.76 str. 2 d.); pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Tokie laiduotojo teisinės padėties ypatumai suponuoja laiduotojo, kaip ir vekselį išrašiusio asmens, teisę ginčyti vekselį remiantis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl vekselio davėjo valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007 ir kt.).Ieškovas R. M. ieškiniu prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paprastuosius vekselius negaliojančiais ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu, t.y. remiantis atsakovo nesąžiningumu. Atsižvelgus į teismų praktiką, tokia ieškovui teisė yra suteikta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas negali ginčyti vekselių.

Dėl sandorio, kurio pagrindu išduoti vekseliai, įtakos vekselio teisinei padėčiai

Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškia nesutikimą su teismo aplinkybių vertinimu. Pasak apelianto, atsakovas neįvykdė sandorių, kurių užtikrinimui buvo pasirašyti ginčijami vekseliai, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti iš laiduotojo mokėti pagal ginčijamus sandorius.Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė aplinkybių dėl vekselių negaliojimo pagrindų, nesiaiškino jų paskirties ir tikslo: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė bei kitų klausimų svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui, netyrė šalių įrodymų dėl vekselių negaliojimo, taip pat dėl šių klausimų nepasisakyta ir skundžiamame sprendime. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovo kaip laiduotojo teisę ginčyti vekselius ir aukščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir šią bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Trečiasis asmuo BUAB „City advertising“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Jurconsult group“, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pažymėjo, kad trečiojo asmens įtraukimas į bylą sukelia šiam teisines pasekmes, o nesuteikiant bankroto administratoriui galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, buvo pažeistos bankrutuojančios UAB „City advertising“ interesai.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti trečiojo asmens prašymo, nes tokį prašymą trečiasis asmuo, nepateikdamas apeliacinio skundo, suformulavo atsiliepime į kito byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį skundą. Nesant vienos sąlygos iš Civilinio proceso įstatyme bei teismų praktikoje nustatytų būtinųjų sąlygų pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas atmeta trečiojo asmens prašymą. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad procesiniai dokumentai, tame tarpe ir šaukimai į teismo posėdžius, trečiajam asmeniui buvo įteikti per jo akcininką A. K.. Byloje duomenų apie tai, kad teismui iki teismo sprendimo priėmimo būtų buvę žinoma apie bankroto bylos iškėlimą UAB „City advertising“, nėra. Ar akcininkas A. K. po bankroto bylos iškėlimo pranešė bankroto administratoriui apie vykstantį teisminį procesą, ar ne, nenustatyta. Tačiau šios aplinkybės, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, esminės reikšmės neturi, nes trečiajam asmeniui BUAB „City advertising“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Jurconsult group“, bus užtikrintos visos procesinės teisės.Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos sustabdymo

Trečiasis asmuo BUAB „City advertising“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2129-232/2016 dėl žalos atlyginimo iš ieškovo bankrutuojančiai įmonei. Trečiasis asmuo nurodo, kad pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą yra aplinkybės, jog antstolė yra areštavusi 16 291,87 EUR priklausančių ieškovui ir antstolės vykdomoji byla siejasi su bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais.CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos kol nebus išnagrinėta kita byla reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad net esant teisinėms prielaidoms laukti lygiagrečiai vykstančio teismo proceso (ar procesų) rezultatų, teismo sprendimas sustabdyti bylą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir siekiant procesinio veiksmingumo, turi būti proporcingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-51-464/2015).Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens prašymą yra nepagrįstas, kadangi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš ieškovo bankrutuojančiai įmonei (Nr. 2-2129-232/2016) nustatytos aplinkybės neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo kaip trečiojo asmens buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo ir trečiojo asmens kreditoriaus pasirašytų vekselių negaliojimas, taigi nustatinėjami faktai ir aplinkybės yra skirtingos. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog minimos bylos yra tarpusavyje susijusios dėl kreditorių interesų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Papildomai pažymėtina, kad 2015-07-17 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-2129-232/2016 nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015-07-17 nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad nagrinėjamos bylos sprendimas turės prejudicinę galią byloje dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei tuo atveju, jeigu bus nustatytos visos būtinos sąlygos buvusio vadovo civilinei atsakomybei kilti ir bus sprendžiamas bankrutuojančiai UAB „City advertising“ (jo kreditoriams) padarytos žalos dydžio klausimas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.