Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8790-1086/2021 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei N. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas už akių, kuriuo nebuvo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas ir bylos šalys pagrįstai nurodo, kad garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad nustatė, kad N. M. (nurodyta kaip siuntėja) atsiuntė S. K. tokio turinio žinutes: (duomenys neskelbtini). Šias žinutes teismas pripažino įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio, taigi nustatė, kad yra sąlygos garbei ir orumui ginti, tačiau nenustatęs, kad jos buvo paskleistos, atmetė ieškinį tokiu sprendimu nesutinka apeliantė, nes nurodytas žinutes matė jos sutuoktinis.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai) per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išsiuntė trumpąsias žinutes ieškovei į jos mobilųjį telefoną. Duomenų, kad ji šias žinutes būtų išsiuntusi dar ir ,kitiems asmenims ar kažkaip kitaip paviešinusi, nėra. Todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies prasme paskleidė trumposios žinutės duomenis, susijusius su ieškove. Šio fakto nekeičia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad trumpąją žinutę (-es) pamatė jos sutuoktinis, t. y. tapo žinomi pašaliniam asmeniui. Kaip nustatyta, tik ieškovei buvo atsiųsta trumpoji žinutė, šios aplinkybės ieškovė neginčija. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti duomenų, susijusių su ieškove, paskleidimu, t. y. tokių duomenų perdavimu tretiesiems asmenims. Todėl ji nėra atsakinga, kad šie duomenys ieškovės valia tapo žinomi kitiems asmenims.

14. Nustačius, jog atsakovė nepaskleidė ginčo trumposios žinutės duomenų, susijusių su ieškove, negali būti ginami ieškovės garbė ir orumas, nes, kaip nurodyta, šiai teisei apginti yra būtinas aukščiau nurodytų sąlygų visetas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės materialinį subjektinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kuomet atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus) (CK 1.8 straipsnis). Be to, CK 6.156 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija. Vertinant apeliantės argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo taikymo pagal analogiją, pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti apie jį paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. asmenys ir sąlygos, kurioms egzistuojant atlyginama turtinė ir neturtinė žala tiesiogiai reglamentuota įstatymo. Tai yra specialioji teisės norma, o vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 3 dalimi tokia norma negali būti taikoma pagal analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-206-415/2016).

16. Nors atsakovė pažemino ieškovės garbę ir orumą, bet šis pažeminimas nėra toks intensyvus, kad ieškovės garbė ir orumas turėtų būti ginami priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Kaip nustatyta, duomenys, žeminantys ieškovės garbę ir orumą, buvo atskleisti tik vienam asmeniui, kuris yra ieškovės sutuoktinis ir tai padarė pati ieškovė. Ginčo trumposios žinutės buvo išsiųstos tik ieškovės mobiliojo telefono numeriu, adresuota tik ieškovei. Byloje pateikti tik šalių trumposiomis žinutėmis susirašinėjimo fragmentai, iš kurių matyti, kad ieškovė su atsakove konfliktavo ir jos atžvilgiu vartojo nemandagius žodžius, todėl pagrindo priteisti neturtinę žalą, nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.