Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Butrimienės ir Egidijos Puzinskaitės,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-202 (AG-93/07-2020); taip pat panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarti iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“, ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius, bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius; ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.eI3-3181-816/2020 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu skundą atmetė.

T. B., nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, jį skundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LAVT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2553-520/2021 nusprendė jį iš dalies tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje (2020 m. sausio 2 d. posėdžio protokolas Nr. A16-1/20(2.1.58-UK5)) priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo(duomenys neskelbtini)“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius.

Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir priimti dėl šio klausimo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

LVAT konstatavo, kad sprendime nebuvo nurodyti jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų (specialistų išvadų), kurie patvirtintų poziciją, jog transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo vienos ginčo gatvės į kitą ir atvirkščiai, eismo saugumo požiūriu yra pavojingas; kad aplinkybė, jog yra būtina išlaikyti esamą padėtį, draudžiant gyventojams naudotis viešuoju keliu, iki bus įvykdytos detaliojo planavimo procedūros, nėra pagrįsta teisiniais argumentais; kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai; kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų; kad nebuvo specialistų išvados, jog yra būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo. Teismo vertinimu, kadangi buvo užtverta gatvė, paneigiant visuomenės narių (iš jų ir pareiškėjo) teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais, Komisija turėjo motyvuotai atsakyti, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių nuo 2016 metų yra ribojama pareiškėjo teisė naudotis viešuoju keliu susisiekimo tikslais, pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų kilo grėsmė saugiam eismui, jei būtent dėl šios priežasties priimtas sprendimas.

Pateiktas į bylą Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos 2022-02-03 protokolas Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD) patvirtina, kad 2022-01-13 Komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas „Sprendimo dėl administracinės bylos pagal T. B. skundą VMSA ir ESK dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus svarstymas“.

Iš protokolo matyti, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas informavo, jog VMSA yra gavusi LVAT sprendimą, kuriuo Komisija yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve) užtvėrimo techninėmis priemonėmis.

Protokole nurodyta, kad Komisijos nariai vertino esamas teritorijos pasiekiamumo galimybes atsižvelgiant į esamą gatvių infrastruktūrą, tinklą, gatvių kategorijas ir vertinant visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) judėjimo saugumą. Protokole taip pat nurodyta, kad ankstesni Komisijos sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą riboti tranzitinį eismą pravažiavimu tarp sklypų (duomenys neskelbtini) atsirandantį dėl siekio aplenkti susidarančias eismo spūstis (duomenys neskelbtini) ir taip bloginant eismo saugumo situaciją teritorijoje. Eismo saugumo priemonės (apsauginiai kelio atitvarai, atšvaitai) įrengtos pagal atestuotos įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Biseris“ parengtą nesudėtingo I grupės statinio supaprastintą projektą Nr. B20-01-SP-ATI. Atestuota įmonė parinko tinkamiausią atitvėrimo sprendimą, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą, panaikinant tranzitinio transporto eismą bei užtikrinant privažiavimą prie pastatų. Kitos techninės eismo priemonės (kelio ženklai) nebuvo vertinamos dėl eismo kontrolės stokos. Įgyvendintos eismo priemonės buvo vertinamos ir Savivaldybės eismo saugumo komisijos, kurios sudėtyje yra atestuoti eismo ekspertai, eismo specialistai, turintys specialiųjų žinių. Komisijos nariai įvertino, jog privažiavimo kelias yra siauras, vos 3,5 m., vienos eismo juostos be kelkraščių, gatvės danga nėra tinkama ir pritaikyta saugiam bei sklandžiam automobilių ir pėsčiųjų eismui. Pravažiavimas tarp sklypų (duomenys neskelbtini) yra vienintelė pėsčiųjų jungtis tarp sodų bendrijos ir viešojo transporto stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). V. B. informavo, kad šiuo metu jau yra baigiamas rengti nagrinėjamos teritorijos detalusis planas „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“. Pagal detalaus plano sprendinius formuojamas nagrinėjamo kelio aklakelis, kuris nustatomas nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, užtikrinant pėsčiųjų-dviračių takų funkcionavimą su (duomenys neskelbtini) susisiekimo tinklu (viešojo transporto stotelės ir t.t.).

Protokole taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 2, 3, 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalies 1, 2 punktais, Susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijų dalies „Siekiamas rezultatas“ (patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 30-3844/18(2.1.1.E-TD2) „Dėl susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijų tvirtinimo“), Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo (patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“) 2 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlieka jai priskirtas funkcijas, t. y. įrengia ir/ar išduoda leidimus įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, ženklinimą, stulpelius, kelio atitvarus, šviesoforus ir kt.) bendro naudojimo teritorijose, gatvėse ir kitose viešo naudojimo keliuose. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu eismo tvarka atitinka saugumo reikalavimus, nes transporto eismas vyksta aklakeliu, užtikrinant pėsčiųjų eismo saugumo sąlygas.

Protokole pažymėta, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.

Posėdyje buvo nutarta: Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs jo skundą, 2022 m. birželio 29 d. sprendimu skundą tenkino, nusprendė: „Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtą sprendimą „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“, ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius.“

Toks teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir LVAT, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinius skundus, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas vertino, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški, nes nei iš šalių procesinių sprendimų, nei iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nematyti, kokius konkrečius „sprendimą įgyvendinančius sprendinius“, tenkindamas skundo reikalavimą, teismas panaikino. Dėl to pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį kilo abejonių dėl šios rezoliucinės dalies įvykdymo konkretaus objekto (padaryto teisės ar teisėtų interesų pažeidimo pašalinimo). Be to, LVAT nurodė, kad turėtų būti įvertintas pareiškėjo materialusis teisinis suinteresuotumas byloje svarstomu klausimu.

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus, formuluodamas juos, atsižvelgdamas į LVAT nutarties išvadas: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtą sprendimą „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini), ir, tenkinus šį reikalavimą, - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti neteisėtai įrengtas atitvarines sistemas privažiavimo kelyje (gatvėje) tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo turintis teisinį suinteresuotumą, kadangi jis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ir pagal Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, bei vadovaujantis Civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais, turi teisę naudotis keliais kaip ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys.

Teismas sutinka su tokiais pareiškėjo argumentais, kad ginčijamas sprendimas turi įtakos jo teisėms ir interesams. Komisijai sprendimu nutarus palikti atitvarines sistemas, užtikrinant pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini), yra apribojama galimybė pareiškėjui naudotis gatvės dalimi. Pareiškėjas teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, patvirtino (bei pateikė į bylą aktualų NTR išrašą), kad jis valdo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) turi ten gyvenamąjį būstą, kuriuo naudojasi, ten yra ginčo teritorija ir jam nėra suprantama ir pateisinama, kodėl pagal nedidelės grupės gyventojų prašymą buvo uždarytas pravažiavimas, įrengtas akligatvis.

Neginčytina, kad kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui (Kelių įstatymo 18 str. 1 d.). Tačiau kartu pripažintina, kad visi ribojimai turi būti pagrįsti faktinių aplinkybių ir atitikti teisės aktų reikalavimus.

Kaip nustatyta administracinėje byloje eI3-3181-816/2020, LVAT, panaikindamas pirmesnį Komisijos sprendimą nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų (specialistų išvadų), kurie patvirtintų poziciją, jog transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo vienos ginčo gatvės į kitą ir atvirkščiai eismo saugumo požiūriu yra pavojingas; kad ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai; kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų; kad laikinai buvo būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.

Komisijai svarstant šį klausimą iš naujo 2022-01-13 posėdyje, pagal LVAT nutarties išvadas, kaip matyti iš Protokolo, jame nurodyta, kad Komisijos nariai vertino esamas teritorijos pasiekiamumo galimybes atsižvelgiant į esamą gatvių infrastruktūrą, tinklą, gatvių kategorijas ir vertinant visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) judėjimo saugumą. Priminta, kad ankstesni ESK sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą riboti tranzitinį eismą pravažiavimu tarp sklypų (duomenys neskelbtini) atsirandantį dėl siekio aplenkti susidarančias eismo spūstis (duomenys neskelbtini) ir taip bloginant eismo saugumo situaciją teritorijoje. Vertintas kelio siaurumas, dangos tinkamumas, kelkraščių būklė. Posėdyje taip pat pasisakyta, kad jau yra baigiamas rengti nagrinėjamos teritorijos detalusis planas „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“. Pagal detalaus plano sprendinius formuojamas nagrinėjamo kelio aklakelis, kuris nustatomas nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, užtikrinant pėsčiųjų-dviračių takų funkcionavimą su (duomenys neskelbtini) susisiekimo tinklu (viešojo transporto stotelės ir t.t.).

Vertinant Komisijos 2022-01-13 posėdyje svarstytus klausimus, bei LVAT 2021-12-08 nutarties išvadas, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija iš esmės nepagrindė jokiais įrodymais iškeltų klausimų dėl ginčo gatvės kategorijos, dėl akligatvio įrengimo laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų, kaip ir nebuvo Komisijai teiktos bei posėdyje svarstytos kokios nors konkrečios specialistų išvados, kad buvo būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo, iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo, kurių terminas, beje, nėra aiškus.

Sutiktina su anksčiau nagrinėtoje minėtoje byloje teismo padarytomis išvadomis, kad Savivaldybė, įgyvendindama jai priskirtą savarankiškąją funkciją, privalo užtikrinti ir derinti įvairių visuomenės narių ir grupių interesus, o ne atsižvelgti į pavienių visuomenės narių interesus ar patogumą, taip užtikrindama viešojo intereso įgyvendinimą. Pagal Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Nagrinėjamu atveju, atsakovės niekaip nepagrindė ir neįrodė, kodėl tenkinant vienos grupės asmenų prašymus, ginant jų interesus, yra ignoruojami pareiškėjo, kuris taip pat naudojasi ginčo keliais, jų atkarpomis gyvenamojoje teritorijoje, interesai.

Kaip patvirtino pareiškėjas, laisvo patekimo per užtvertą gatvę jau nėra nuo 2016 metų, tačiau Savivaldybė, Eismo saugumo komisija vengia pareiškėjui motyvuotai atsakyti į jo keliamus klausimus, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių yra ribojama pareiškėjo teisė naudotis viešuoju keliu susisiekimo tikslais, pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų kilo grėsmė saugiam eismui.

Atsakovė Sprendime nurodo teisės aktus, kuriais vadovaujasi priimant Sprendimą, t. y.: Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 2, 3, 4 punktas, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 7 dalies 1, 2 punktai; Susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijų dalis „Siekiamas rezultatas“ (patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-17 įsakymu Nr. 30-3844/18(2.1.1.E-TD2) „Dėl susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijų tvirtinimo“), Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo (patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“) 2 punktu. Tačiau pažymėtina, kad tai yra bendro pobūdžio teisės aktai, bei Savivaldybės rekomendacijos, laikant susisiekimą pėsčiomis vienu iš Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo principų ir vienu iš miesto plėtros prioritetų. Vienok, toks teisinis pagrindimas neatskleidžia konkrečioje vietoje, nurodytose kelio atkarpose ribojimų taikymo būtinumo pagal faktines aplinkybes. Kaip ir minėta, nepateikta įrodymų dėl akligatvio įrengimo laikantis techninio reglamento STR 2.06.04:2014 nustatytų sąlygų, nei jokių skaičiavimų dėl transporto srautų ar pėsčiųjų eismo intensyvumo bei kaip konkrečiai atitvarinės sistemos užtikrins pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje ir kodėl tokie sprendiniai neišvengiami, juo labiau, kad sprendimas juos palikti laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo sukuria neapibrėžtą galiojimo terminą. Tokia išvada darytina iš to, kad ginčijamame Sprendime nurodyta, jog, neva, jau baigiamas rengti nagrinėjamos teritorijos detalusis planas (tai yra 2022-01-13), tačiau ir teismo posėdyje 2024-03-28 atsakovės atstovė paaiškino, kad nėra žinoma, kada minėtas ginčo teritorijos detalusis planas ir jo sprendiniai bus įgyvendinti.

Pripažintina, kad Sprendimu sukurta neapibrėžta laike situacija dėl įrengtų atitvarinių sistemų, siejant jas su detaliojo plano esančioje teritorijoje sprendinių įgyvendinimu, kai Sprendime tik deklaratyviai teigiama, kad teritorijos detalusis planas baigiamas rengti, kas iš tiesų neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuriam nėra gerai pažįstamos teisės aktų nuostatos bei atitinkamos sąvokos, todėl atsakovės Komisijos formalus, deklaratyvus ankstesnio sprendimo argumentų atkartojimas, iš esmės nurodant tik atitinkamų teisės aktų nuostatas, negali būti laikomas išsamiu priimto sprendimo pagrindimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio atitikmuo) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Nagrinėjamu atveju LVAT įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp ginčo sklypų užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą, nurodė, kad sprendime nėra nurodyti jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai. Taigi, kaip jau nustatyta šiame teismo sprendime, nors ginčijamame Sprendime (protokole) yra nurodoma, kad Komisijos nariai vertino esamas teritorijos pasiekiamumo galimybes atsižvelgiant į esamą gatvių infrastruktūrą, tinklą, gatvių kategorijas ir vertinant visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) judėjimo saugumą ir visa kita, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų tokius teiginius patvirtinti.

Pažymėtina ir tai, kad vien tie faktai, jog eismo saugumo priemonės (apsauginiai kelio atitvarai, atšvaitai) įrengtos pagal atestuotos įmonės parengtą nesudėtingo I grupės statinio supaprastintą projektą; atestuota įmonė parinko tinkamiausią atitvėrimo sprendimą, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą, panaikinant tranzitinio transporto eismą bei užtikrinant privažiavimą prie pastatų, patys savaime nepatvirtina nei eismo sąlygų pavojingumo, nei tokių eismo ribojimo priemonių būtinumo, o tėra Komisijos priimto sprendimo dėl atitvarinių sistemų praktinis įgyvendinimas.

Kaip matyti iš Komisijos posėdyje dalyvavusių penkiolikos asmenų sąrašo, nei vienas jų nėra ginčo gyvenamosios teritorijos atstovas, taigi, darytina išvada, kad Komisija sprendimą priėmė neišklausiusi suinteresuotų grupių atstovų nuomonės, pakankamai neįsigilinusi į faktinę situaciją ir neanalizavusi visų galimų situacijos sprendimo variantų.

Darytina išvada, kad Komisija 2022-01-13 posėdyje, priimdama Sprendimą, taip motyvuotai ir neatsakė, neišdėstė Protokole aiškių motyvų, dėl kokių teisinių aplinkybių turi būti ribojamas eismas, t. y. neįvardijo aiškaus teisinio pagrindo pasirinkti būtent tokį ribojimą, paliekant atitvarines sistemas, neva, užtikrinančias pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini)gatve).

Vien tai, kad teisės aktai Komisijai ir Savivaldybei suteikia įgaliojimus priimti vienokį ar kitokį sprendimą eismo saugumo srityje, savaime nereiškia, kad Savivaldybė ir Komisija gali priimti bet kokius sprendimus, ribojančius asmenų teises, nepagrįsdama jų būtinybės ir nenurodydama konkretaus teisinio pagrindo. Vertintina, kad atsakovės, vykdydamos LVAT nutartį, tik iš naujo surašė sprendimą, tačiau paties klausimo dėl pravažiavimo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) užtvėrimo techninėmis priemonėmis neišvengiamumo, išsamiai ir argumentuotai neišnagrinėjo iš naujo.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija neįvykdė LVAT įpareigojimo iš naujo išnagrinėti klausimą ir priimti sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, todėl Komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtas sprendimas „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ naikintinas.

Panaikinus Komisijos posėdyje priimtą sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, susijusius su įrengtų patekimą į gatvę ribojančių priemonių demontavimu, todėl Savivaldybės administracija įpareigotina pašalinti atitvarines sistemas privažiavimo kelyje (gatvėje) tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve).

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovių. Pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, bei patyręs 400 Eur išlaidų už teisines advokatės paslaugas pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, bei 500 Eur išlaidų, bylą grąžinus nagrinėti antrą kartą iš naujo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteistina, kartu su 22,50 Eur žyminiu mokesčiu visa apimtimi, lygiomis dalimis iš atsakovų, po 461,25 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtą sprendimą „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti atitvarines sistemas privažiavimo kelyje (gatvėje) tarp (duomenys neskelbtini), sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve).

Priteisti pareiškėjui T. B. iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 922,50 Eur (lygiomis dalimis iš kiekvienos atsakovės po 461,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.