Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. e2A-691-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
e2A-691-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37453-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Vegda“
Atsakovas
Luminor Bank AB
Trečiasis asmuo
J. Č.
Civilinė byla Nr. e2A-691-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37453-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.6.8.11.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vegda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vegda“ ieškinį atsakovui Luminor Bank AB (buv. pav. AB DNB bankas) dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo J. Č., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vegda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2005 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 466 su visais vėlesniais pakeitimais bei 2005 m. spalio 7 d. Kreditavimo sutarties Nr. 816-05 IL su visais vėlesniais pakeitimais ir priedais vienašališką nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; pratęsti 2005 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutarties Nr. 466 su visais vėlesniais jos pakeitimais nustatytą galutinį kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminą iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; atidėti pagal 2005 m. liepos 27 d. Kredito linijos sutartį Nr. 466 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir pagal 2005 m. spalio 7 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. 816-05 su visais vėlesniais jos pakeitimais priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydį, nustatant, kad priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai yra sumokami per 24 mėnesius nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., mokant lygiomis dalimis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25-osios dienos.Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas, nutraukdamas sutartis, pažeidė CK 6.217 str., nes ieškovės pradelstų mokėjimų suma pagal Kredito linijos sutartį sudarė tik 11,5 proc. visų įsipareigojimų atsakovui sumos, todėl toks atotrūkis tarp pažadėtojo ir faktiškai atlikto prievolių įvykdymo objektyviai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartį; Kreditavimo sutarties nutraukimo metu ieškovė nebuvo jos pažeidusi, nes faktiškai buvo sumokėjusi net 6 160,30 Eur daugiau, nei privalėjo sumokėti pagal Kreditavimo sutartį. Nepaisydamas pranešimų kad iki 2016 m. gegužės 1 d. įkeistas turtas bus parduotas potencialiam pirkėjui ir tokiu būdu atsiskaityta, atsakovas nesuteikė ieškovei galimybės realizuoti turto. Atsakovas nutraukęs sutartis, pats pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto, dėl ko atsakovui įkeistas turtas yra parduodamas varžytynėse žemiau rinkos kainos. Toks atsakovo elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas, ekonomiškai ydingas bei sukeliantis papildomos žalos ieškovei. Atsakovas taip pat nutraukė ir su ieškove sudarytas Lizingo sutartis, tokiais savo veiksmais iš esmės apsunkindamas ieškovės galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kadangi buvo atimti Lizingo sutarčių objektai (vilkikai ir priekabos), kurie generuodavo ieškovei pajamas.Atsakovas Luminor Bank AB su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. pranešimu įspėjo ieškovę, kad tuo atveju, jei per papildomai nustatytą prievolėms įvykdyti terminą (iki 2015 m. lapkričio 5 d.) nesumokės pradelstų mokėjimų: 1) 2.147,09 Eur palūkanų bei 108,76 Eur delspinigių pagal 2005 m. spalio 7 d. Kreditavimo sutartį; 2) 20.493,25 Eur palūkanų ir 1482,81 Eur delspinigių pagal 2005 m. liepos 27 d. Kreditavimo sutartį, tai sekančią dieną (2015 m. lapkričio 8 d.) Bankas vienašališkai nutrauks sutartis. 2015 m. lapkričio 7 d. prašymu ieškovė prašė nenutraukti sutarčių bei žadėjo, iki 2015 m. gruodžio 20 d., sumokėti įsiskolinimus. 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Bankas sutiko atidėti priverstinį skolos išieškojimą (ne sutarčių nutraukimą), jei ieškovė įvykdys 2015 m. lapkričio 17 d. rašte nurodytas sąlygas. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neatliko jokio mokėjimo, nepateikė visų reikalautų dokumentų, todėl sutartys buvo nutrauktos.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 27 d. šalys sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 466, kuria sulygo dėl 200 000 Lt kredito linijos limito suteikimo. Kredito linijos grąžinimo terminai ir sumos buvo nurodytos Kredito linijos sutarties 4 p. Metų palūkanų dydis (5,9 proc.) – Kredito linijos sutarties 5 p., kredito linijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms papildyti (8 p.), kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės – sutarties 10 p. Kredito linijos sutartį pasirašė ieškovės direktorė J. Č.. Vėliau Kredito linijos sutartis buvo keista susitarimais: 1) 2007 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. 466/1, 2) 2008 m. sausio 29 d. susitarimu Nr. 466/2, 3) 2010 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. 466/3, 4) 2012 m. balandžio 18 d. susitarimu Nr. 466/4, 5) 2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 466/5 (šiuo susitarimu galutinis kredito linijos limito grąžinimo terminas nustatytas iki 2016 m. rugsėjo 30 d.). 2005 m. spalio 7 d. šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 816-05 IL. Kredito suma – 200 000 Lt, paskirtis – suskystintųjų dujų kolonėlės įrangai įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2012 m. rugsėjo 30 d., mokėtinos sumos nurodytos Kreditavimo sutarties priede Nr. 1. Metų palūkanos – kintamos palūkanos, nurodytos Kreditavimo sutarties 5 p. Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės numatytos minėtos sutarties 11 p. Netesybos numatytos Kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų – 34 p. (0,05 proc. dydžio delspinigiai). 2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 816-05IL/2, šalys pakeitė Kreditavimo sutartį, Susitarimo preambulės „C“ punkte nurodė, jog pripažįsta aplinkybę, kad ieškovei savalaikiai nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įsipareigojimų, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta, tačiau sutarta dėl minėtos Kreditavimo sutarties vykdymo atnaujinimo. Susitarimo preambulės „B“ punkte šalys užfiksavo 2013 m. rugsėjo 25 d. buvusius ieškovės įsiskolinimus: negrąžinta kredito suma – 67 859,07 Lt, priskaičiuota ir nesumokėta palūkanų – 1 299,89 Lt, priskaičiuota ir nesumokėta delspinigių – 49,50 Lt. Susitarimu pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas į 2016 m. rugsėjo 30 d., o tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos numatomos priede Nr. 1, pradelstų palūkanų ir delspinigių sumos – priede Nr. 2. Susitarimo 11.4 p. sulygta, jog su trečiuoju asmeniu sudaroma Laidavimo sutartis.Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 3056-17/860 ieškovė buvo įspėta, kad tuo atveju, jei per papildomai nustatytą prievolėms įvykdyti terminą (iki 2015 m. lapkričio 5 d.) nesumokės pradelstų mokėjimų: 1) 2 147,09 Eur palūkanų bei 108,76 Eur delspinigių pagal 2005 m. spalio 7 d. Kreditavimo sutartį; 2) 20 493,25 Eur palūkanų ir 1 482,81 Eur delspinigių pagal 2005 m. liepos 27 d. Kreditavimo sutartį, tai sekančią dieną (2015 m. lapkričio 8 d.) bankas vienašališkai nutrauks sutartis. 2015 m. lapkričio 7 d. prašymu ieškovė prašė nenutraukti Kredito linijos sutarties bei žadėjo iki 2015 m. gruodžio 20 d., sumokėti įsiskolinimus. 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 30.56-17/1043 atsakovas sutiko atidėti priverstinį skolos išieškojimą (ne sutarčių nutraukimą), jei ieškovė įvykdys 2015 m. lapkričio 17 d. rašte nurodytas sąlygas. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo už ieškovę neatliko jokio mokėjimo, nepateikė visų reikalautų dokumentų, todėl atsakovas sutartis nutraukė.Teismo vertinimu, ieškovė Kredito linijos bei Kreditavimo sutartis vykdė netinkamai nuolat, ilgą laiką, sistemingai, dėl ko sutartinius pažeidimus nelaikė mažareikšmiais. Kadangi per papildomą terminą ieškovė įsiskolinimų nesumokėjo, todėl atsakovas teisėtai bei pagrįstai vienašališkai nutraukė minėtų sutarčių galiojimą.Pagal CK 6.881 str. įtvirtiną kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų (grąžintino kredito ir palūkanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimą teismas vertino kaip esminį kreditavimo sutarties pažeidimą.Teismas nustatė, kad Kredito linijos sutarties bendrųjų sąlygų 43 p. nustatyta, kad esant minėtos sutarties nutraukimo pagrindams Bankas turi teisę vienašališkai, neteismine tvarka prieš 10 dienų išsiųsdamas ieškovei raštišką pranešimą nutraukti Kredito linijos sutartį. Kredito linijos sutarties 46 p. išvardinti sutarties nutraukimo pagrindai ir pirmuoju pagrindu įtvirtintas bent vienos kredito dalies negrąžinimas ir/arba palūkanų nemokėjimas. Kredito linijos sutarties 47 p. sulygta, kad ieškovės įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeisimu (šiuo yra paneigiamas ieškovės teiginys, kad Kreditavimo sutartyse apskritai nėra nurodoma koks sutarčių pažeidimas yra laikytinas esminiu). 2015 m. spalio 1 d. pranešimu ieškovei buvo nustatytas ilgesnis nei dešimties dienų papildomas terminas pradelstoms prievolėms įvykdyti (iki 2015 m. lapkričio 5 d.), o ir Kredito linijos sutartis, pasak teismo, buvo nutraukta ne dėl vieno mokėjimo nesumokėjimo, o dėl sistemingo, nuolatinio bei nemažareikšmio sutartinių prievolių nevykdymo, t. y. sutartinių pažeidimų teismas nelaikė pavieniais ir/ar atsitiktiniais atvejais ir/ar formaliais. Ieškovė nemokėjo Bankui kiekvieną mėnesį palūkanų, o 2014 m. neatliko nė vieno mokėjimo.Pasak teismo, bylos duomenys patvirtina, kad Bankas teisėtai bei pagrįstai pasinaudojo teise vienašališkai neteismine tvarka nutraukti sutartis (CK 6.217 str. 5 d.). Sistemingas, ilgalaikis, pasikartojantis / nuolatinis Kredito linijos ir Kreditavimo sutartimis prisiimtų mokėjimo prievolių nevykdymas laikytinas esminiu Kredito linijos bei Kreditavimo sutarčių pažeidimu (Kredito linijos sutarties 47 p., Kreditavimo sutarties 48 p.). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog įmokų nemokėjimas ištisus metus (pvz., 2014 m) ir/ar mokėjimų vykdymas vieną kartą per metus (pvz., 2015 m.) ir/ar ieškovės sprendimas mokėti pvz., 14 Lt vietoje 28 500 Lt, o taip pat, minėtų sutarčių vykdymo pažeidimų nepašalinimas per Banko nustatytą papildomą terminą lėmė vienašalį, teisėtą bei pagrįstą Kredito linijos ir Kreditavimo sutarčių nutraukimą.Ieškovės argumentais nesudarė pagrindo ieškinį tenkinti, ieškovė neįrodė jog ji vykdo pelningą veiklą, kuomet būtų užtikrintas savalaikis prievolių įvykdymas atsakovui. Teismas sprendė, kad ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė nesugebėtų toliau vykdyti prievolinių įsipareigojimų, o atsakovas patirtų dar didesnių nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vegda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nutraukė sutartį CK 6.217 str. numatytu pagrindu - dėl esminio sutarties pažeidimo, o ne pasinaudodamas Kredito sutartyse numatytu vienašaliu Kredito sutarčių nutraukimo pagrindu, todėl teismas klaidingai identifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas Kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimo plačiau nenagrinėjo, nors turėjo vertinti ir analizuoti CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų taikymą, o ne apsiriboti deklaratyviu konstatavimu, kad sutartis buvo nutraukta, remiantis CK 6.217 str. pagrindu. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Kredito sutartis, remiantis CK 6.217 str. 1 d., nes apeliantės pradelstų įsipareigojimų suma pagal Kredito linijos sutartį sudarė tik 11,5 proc. visų įsipareigojimų sumos, todėl toks atotrūkis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantė iš esmės pažeidė Kredito linijos sutartį. Kreditavimo sutarties nutraukimo metu apeliantė nebuvo pažeidusi Kreditavimo sutarties, nes faktiškai buvo sumokėjusi net 6 160,30 Eur daugiau, nei privalėjo sumokėti pagal Kreditavimo sutartį. Ši suma galėjo būti skirta apeliantės įsipareigojimams pagal Kredito linijos sutartį vykdymui, todėl atsakovas pats sąlygojo, jog apeliantė negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį. Nepaisant to, kad sutarčių įvykdymo terminas buvo 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovė visiškai nepagrįstai nutraukė sutartis vieneriais metais anksčiau termino, nors apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti šalių santykius bei išreiškė akivaizdų norą bendradarbiauti. Kredito sutarčių netinkamas vykdymas buvo sąlygotas iš esmės išorinių veiksnių (geopolitinės situacijos regione), o ne apeliantės piktavališkumu. Atsakovas, nutraukdamas sutartis, elgiasi nesąžiningai, veikdamas prieš ilgalaikio sutartinio bendradarbiavimo tarp šalių išsaugojimą. Atsakovas nebendradarbiavo su apeliante bei nesuteikė galimybės pačiai realizuoti įkeistą turtą, pradėjus priverstinį išieškojimą, turtas yra a priori pardavinėjamas už mažesnę nei rinkos kainą (80 proc. rinkos kainos). Atsakovo interesai sutarčių nutraukimo metu buvo visiškai apsaugoti ir pradelstų įsipareigojimų dydis objektyviai negalėjo lemti atsakovo intereso prievolėje praradimo, turint omenyje įkeisto turto vertę bei trečiojo asmens, kaip laiduotojo, turto vertę. Apeliantė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš UAB „VTV GROUP“ 13 000 Eur nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl netinkamo siuntėjo krovinio deklaravimo; apeliantė aktyviai ieško atsakovui įkeistos degalinės pirkėjų, kas pagrindžia, jog tenkinus ieškinį, apeliantė turės realias galimybes toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Luminor Bank AB (buv. pav. AB DNB bankas) prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. apeliantė nėra atlikusi nė vieno palūkanų mokėjimo, t. y. 12 mėn. apeliantė nuolatos, sistemingai pažeidinėjo Kredito linijos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą kiekvieną mėnesį mokėti palūkanas. 2015 m. apeliantė taip pat neatliko nė vieno palūkanų mokėjimo, kol Kredito linijos sutartis buvo nutraukta. Pagal kreditavimo sutartį apeliantė nemokėjo palūkanų už 2012 m. spalį, lapkritį, gruodį; už 2013 m. sausį, kovą, balandį, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, lapkritį, gruodį; už 2014 m. sausį – gruodį (visus 12 mėn.); už 2015 m. iki pat Kreditavimo sutarties nutraukimo. Vien šie pažeidimai laikytini nuolatiniu, sistemingu bei nemažareikšmiu sutartinių prievolių pažeidimu, kas suteikė Bankui teisę vienašališkai neteismine tvarka nutraukti sutartis. Tik pardavusi degalinę apeliantė 2015 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo Bankui 19 653,35 Eur, tačiau toks epizodinis mokėjimas nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip.Bankas ir apeliantė susitarė dėl esminių kreditavimo sutarčių pažeidimo sąlygų - šalys buvo susitarę, kad savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas esminiu Kredito linijos bei Kreditavimo sutarčių sąlygų pažeidimu bei pagrindu jas nutraukti vienašališkai, jos nesikeitė net keičiantis minėtų sutarčių bendrosioms sąlygoms, todėl apeliantei buvo žinomos ir suprantamos sutartinių pažeidimų pasekmės, juolab, kad kreditavimo sutartys jau vieną kartą buvo nutrauktos ir Bankas, kooperuodamasis bei bendradarbiaudamas su skolininke, sutiko atnaujinti kreditavimo sutarčių galiojimą.Teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog sutartis Bankas vienašališkai nutraukė CK 6.217 str. 5 d. pagrindu. Analogiškas rezultatas būtų pasiektas situaciją vertinant ir įstatyminiu sutarties nutraukimo pagrindu (CK 6.217 str. 2 d.), kadangi sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys davė pagrindą Bankui nesitikėti, kad kreditavimo sutartys bus tinkamai vykdomos ateityje. Apeliantė neatlygintinai (nemokėdama palūkanų, delspinigių) naudojasi Banko suteiktu/likusiu negrąžintu 190 698,54 Eur kredito linijos limitu 46 mėn. iš eilės, jei skaičiuoti nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimo sudarymo.Apeliantė prašė Banko leidimo parduoti įkeistą turtą, 2015 m. rugsėjo 7 d. Banko raštu buvo išduotas leidimas parduoti turtą su sąlyga, kad turtas būtų parduotas už ne mažesnę nei 20 000 Eur kainą; gautos lėšos bus nukreiptos Kreditavimo sutarties kredito grąžinimui (19 653,35 Eur) ir dalies Kredito linijos sutarties (346,65 Eur) kredito dengimui. Apeliantei ir trečiajam asmeniui tokios sąlygos tiko, todėl turtas buvo parduotas, o gautas lėšas Bankas paskirstė taip kaip buvo nurodyta sutikime. Pardavus įkeistą turtą ir paskirsčius gautas lėšas, jų nepakako padengti pagal Kreditavimo sutartį susidariusių nesumokėtų palūkanų (2147,09 Eur) ir delspinigių (108,76 Eur) įsiskolinimų, todėl Kreditavimo sutarties pažeidimas liko neištaisytas, todėl buvo pareikalauta sumokėti pagal Kreditavimo sutartį esantį 2255,85 Eur įsiskolinimą. Nors apeliantė teigia, kad likęs įsiskolinimas nebuvo didelis, tačiau ta aplinkybė, jog iki šiol nei apeliantė, nei trečiasis asmuo nėra sumokėję 2255,85 Eur, suponuoja, kad ir tokia suma minėtiems asmenims buvo didelė.2015 m. lapkričio 17 d. raštu apeliantė ir trečiasis asmuo buvo informuoti, kad Bankas sutinka atidėti priverstinį skolos išieškojimą nurodytomis sąlygomis: iki 2015 m. lapkričio 30 d. padengti ne mažiau kaip 26 000 Eur Kredito, Kredito linijos ir Lizingo sutarčių įsiskolinimų daliniam padengimui; iki 2015 m. gruodžio 31 d. padengti visą likusį įsiskolinimą pagal Kredito, Kredito linijos ir Lizingo sutartis; iki 2015 m. lapkričio 30 d. pateikti Bankui nurodytus dokumentus. Apeliantas ir/ar trečiasis asmuo (kaip laiduotoja) nesumokėjo Bankui nė cento bei nepateikė visų prašytų dokumentų.Ta aplinkybė, jog apeliantė ieškiniu kreipėsi dėl skolos (13 000 Eur) priteisimo iš UAB „VTV GROUP“ neįrodo, kad sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas, nes byla dėl skolos neišnagrinėta. UAB „Medelsta“ komercinis pasiūlymas taip pat neįrodo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes pasiūlymas neturi datos bei įmonės siunčiamų raštų registracijos numerio. Po minėto rašto pateikimo niekas nepasikeitė (nesudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis; nesudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir pan.), todėl minėtas raštas neturi jokios įtakos apeliantės finansinės būklės pagerėjimui.Pačios apeliantės vykdomos komercinės-ūkinės veiklos nelankstumas, veiklos rizikų diversifikavimo nebuvimas lėmė nepakankamą pajamų gavimą. Be to, apeliantė deklaravo, jog veiklą vykdė ne tik perveždama krovinius, tačiau užsiėmė degalinės, patalpų nuoma Lietuvoje, kurios vykdymui neturėjo įtakos Rusijos ar Baltarusijos rublio vertės svyravimai ir kt. Taigi, apeliantė neįrodė CK 6.204 str. 2 d. sąlygų buvimo bei kreipimosi į Banką dėl Kredito linijos ir Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.204 str. 3 d.).Trečiasis asmuo J. Č. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. liepos 27 d. šalys sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 466, kuria sulygo dėl 200 000 Lt kredito linijos limito suteikimo. Kredito linijos sutartis buvo keista susitarimais: 1) 2007 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. 466/1, 2) 2008 m. sausio 29 d. susitarimu Nr. 466/2, 3) 2010 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. 466/3, 4) 2012 m. balandžio 18 d. susitarimu Nr. 466/4, 5) 2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 466/5, kurio preambulės C punkte nurodyta, kad Kredito linijos sutartis buvo nutraukta dėl jos nevykdymo, tačiau atsakovas sutiko atnaujinti sutarties galiojimą; pagal susitarimo sąlygas galutinis kredito linijos limito grąžinimo terminas nustatytas iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 2010 m. kovo 31 d. ir 2013 m. rugsėjo 25 d. laidavimo sutartimis Nr. 1 bei Nr. 174985492-L2 trečiasis asmuo įsipareigojo atsakyti ta pačia apimti kaip ir apeliantė už tinkamą Kredito linijos sutarties vykdymą. 2005 m. spalio 7 d. šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 816-05 IL, kurios suma – 200 000 Lt, paskirtis – suskystintųjų dujų kolonėlės įrangai įsigyti, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2012 m. rugsėjo 30 d. 2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 816-05IL/2 šalys pakeitė Kreditavimo sutartį ir preambulės „C“ punkte nurodė, jog pripažįsta aplinkybę, kad apeliantei savalaikiai nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įsipareigojimų, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta, tačiau sutarta dėl minėtos Kreditavimo sutarties vykdymo atnaujinimo; Susitarimo preambulės „B“ punkte šalys užfiksavo 2013 m. rugsėjo 25 d. buvusius apeliantės įsiskolinimus: negrąžinta kredito suma – 67 859,07 Lt, priskaičiuota ir nesumokėta palūkanų – 1299,89 Lt, priskaičiuota ir nesumokėta delspinigių – 49,50 Lt; Susitarimu pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas į 2016 m. rugsėjo 30 d. 2013 m. rugsėjo 25 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Laidavimo sutartį Nr. 174985492-L1, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo solidariai atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir apeliantė, jeigu skolininkė neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininkės prievoles ir Bankui pareikalavus įvykdys prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. 2015 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 3056-17/860 apeliantė buvo įspėta, kad tuo atveju, jei per papildomai nustatytą prievolėms įvykdyti terminą (iki 2015 m. lapkričio 5 d.) ji nesumokės pradelstų mokėjimų: 1) 2147,09 Eur palūkanų bei 108,76 Eur delspinigių pagal Kreditavimo sutartį; 2) 20 493,25 Eur palūkanų ir 1482,81 Eur delspinigių pagal Kredito linijos sutartį, tai sekančią dieną (2015 m. lapkričio 6 d.) atsakovas vienašališkai nutrauks sutartis. 2015 m. lapkričio 7 d. prašymu apeliantė prašė nenutraukti sutarčių bei žadėjo sumokėti įsiskolinimus. 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 30.56-17/1043 bankas sutiko atidėti priverstinį skolos išieškojimą, jei apeliantė įvykdys 2015 m. lapkričio 17 d. rašte nurodytas sąlygas, tačiau apeliantė neatliko jokių mokėjimų, nepateikė visų reikalautų dokumentų. Nei apeliantei, nei trečiajam asmeniui įsiskolinimų nesumokėjus, atsakovas nutraukė su ieškove sudarytas sutartis.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai bankas (atsakovas) nutraukė su apeliante sudarytas Kredito linijos ir Kreditavimo sutartis.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad sutartys nutrauktos pagrįstai, esant esminiam jų pažeidimui, nes pradelsti įsipareigojimai pagal Kredito linijos sutartį sudarė tik nedidelę dalį suteikto kredito sumos, o Kreditavimo sutartis nebuvo pažeista, apeliantė išreiškė norą bendradarbiauti, kai tuo tarpu atsakovas nebendradarbiavo ir nesuteikė apeliantei galimybės realizuoti įkeistą turtą, sutarčių netinkamas vykdymas buvo sąlygotas išorinių veiksmų, o atsakovo interesai buvo apsaugoti įkeistu turtu.Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).Šiuo atveju, 2015 m. spalio 1 d. pranešime Nr. 30.56-17/860 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nėra nurodyta, kokiu pagrindu neįvykdžius įsipareigojimų, siekiama nutraukti sutartis su ieškove. Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovo paaiškinimus, nustatė, jog sutartys nutrauktos remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi dėl prisiimtų mokėjimo prievolių nevykdymo, kuris laikytinas esminiu pažeidimu (Kredito linijos sutarties 47 punkto ir Kreditavimo sutarties 48 punkto). Kreditavimo sutarties 38 punkte buvo nustatyta banko teisė nutraukti Kreditavimo sutartį esant Kreditavimo sutartyje nurodytiems pagrindams. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 41 punkte išvardinti Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindai - kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies / arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje nustatytų mokėjimų (41.1 punktas), o 42 punkte nustatyta, jog šalių sutarimu minėtų įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu Kreditavimo sutarties pažeidimu. 2013 m. rugsėjo 25 d. Susitarimu šalims pakeitus Kreditavimo sutarties sąlygas, atsakovo teisė vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį dėl joje nurodytų įsipareigojimų nevykdymo išliko (44, 47,48 punktai). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kredito linijos sutarties bendrųjų sąlygų 37, 40 punktuose, kuriuose išvardinti nutraukimo pagrindai, vienas iš jų – kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies / arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje nustatytų mokėjimų (40.1 punktas), o 41 punkte įtvirtinta, jog šalių sutarimu minėtų įsipareigojimų nevykdymas laikytinas esminiu Kredito linijos sutarties pažeidimu. 2013 m. rugsėjo 25 d. Susitarimu šalims pakeitus Kredito linijos sutarties bendrąsias sąlygas atsakovo teisė vienašališkai nutraukti Kredito linijos sutartį išliko (43, 46 punktai), o 47 punkte taip pat liko sąlyga dėl Kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo laikymo esminiu minėtos sutarties pažeidimu.Iš byloje esančios Kredito linijos sutarties vykdymo lentelės matyti, kad 2014 m. ir 2015 m. apeliantė nėra atlikusi jokių palūkanų mokėjimo. Kreditavimo sutarties vykdymo lentelė patvirtina, kad apeliantė nemokėjo palūkanų už 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn.; už 2013 m. sausio, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn.; už 2014 bei už 2015 m. metus. Apeliantė taip pat netinkamai vykdė įsipareigojimą iki nustatytos datos grąžinti kreditą dalimis pagal Kreditavimo sutartį, t. y. nesumokėjo pirmojo mokėjimo (turėjo sumokėti 29 000 Lt, o pavėluotai sumokėjo 28 957,19 Lt); 2009 m. rugsėjo 30 d. turėjo sumokėti 28 500 Lt, o sumokėjo 6 092,59 Lt; 2010 m. rugsėjo 30 d. turėjo sumokėti 28 500 Lt, o sumokėjo – 22 407,41 Lt; 2011 m. rugsėjo 30 d. turėjo sumokėti 28 500 Lt, o sumokėjo 14 Lt; 2012 m. rugsėjo 28 d. turėjo sumokėti 28 500 Lt, o sumokėjo 11 001,39 Lt. 2013 m. rugsėjo 25 d. Susitarimu pakeitus kredito grąžinimo grafiką 2014 m. apeliantė turėjo mokėti kovo, birželio, rugsėjo, gruodžio mėn. po 5 654,92 Lt, tačiau įmokų visiškai nesumokėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad vien ši aplinkybė sudarė atsakovui pagrindą nutraukti sutartis CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. konkrečiu sutartyje numatytu atveju, todėl teismas neprivalėjo vertinti sutarties nutraukimo teisėtumo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl aplinkybių, susijusių su CK 6.217 str. įtvirtinto sutarties nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo buvimu.Apeliantė neginčija aplinkybės, kad ji netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau teigia, kad pradelsti įsipareigojimai pagal Kredito linijos sutartį sudarė tik nedidelę dalį suteikto kredito sumos (11,5 proc.), o Kreditavimo sutartis nebuvo pažeista (buvo 6 160,30 Eur permoka). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016). 23 punkte nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes ir įrodo, kad sutartis atsakovas nutraukė dėl sistemingo, ilgalaikio ir pasikartojančio sutartimis prisiimtų mokėjimo prievolių nevykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įmokų nemokėjimas ištisus metus (pvz. 2014 m) ir/ar mokėjimų vykdymas vieną kartą per metus (pvz. 2015 m.), ir/ar ieškovės sprendimas mokėti pvz. 14 Lt vietoje 28 500 Lt, o taip pat, minėtų sutarčių vykdymo pažeidimų nepašalinimas per nustatytą papildomą terminą lėmė vienašalį, teisėtą bei pagrįstą Kredito linijos ir Kreditavimo sutarčių nutraukimą.Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir apeliantės argumentą, kad atsakovas nebendradarbiavo ir nesuteikė jai galimybės realizuoti įkeistą turtą. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 816-05IL/2, šalys pakeitė 2005 m. spalio 7 d. Kreditavimo sutartį ir Susitarimo preambulės „C“ punkte nurodė, jog pripažįsta aplinkybę, kad apeliantei savalaikiai nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įsipareigojimų, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta, tačiau šalys susitarė dėl Kreditavimo sutarties vykdymo atnaujinimo. 2013 m. rugsėjo 25 d. Susitarimu Nr. 466/5 taip pat buvo pakeista ir Kredito linijos sutartis; Susitarimo preambulės C punkte nurodyta, kad Kredito linijos sutartis buvo nutraukta dėl jos nevykdymo, tačiau atsakovas sutiko atnaujinti sutarties galiojimą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas bendradarbiavo su apeliante ir sutiko atnaujinti nutrauktas sutartis. Be to, 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 30.56-17/1043 bankas sutiko atidėti priverstinį skolos išieškojimą, jei apeliantė įvykdys 2015 m. lapkričio 17 d. rašte nurodytas sąlygas, tačiau apeliantė neatliko jokių mokėjimų, nepateikė visų reikalautų dokumentų. Apeliantė taip pat neįrodė, kad atsakovui sutikus nenutraukti sutarčių, ji būtų galėjusi pašalinti pažeidimus ir toliau tinkamai vykdyti prievoles. Aplinkybė, kad ieškovės naudai iš UAB „VTV GROUP“ yra priteista 13 000 Eur nuostolių, savaime neįrodo, kad iš gautinos pajamos būtų nukreiptos sutarčių įsipareigojimų vykdymui. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis ar pirkimo-pardavimo sutartis dėl degalinės pardavimo. Tai, kad ieškovė, reikalaudama pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, neatliko jokių mokėjimų banko naudai, patvirtina, kad ieškovė kredito sutarčių nutraukimą ginčijo formaliais pagrindais, tuo parodydama, kad nėra suinteresuota atlikti mokėjimų banko naudai, formaliai ginčydama kredito sutarčių nutraukimą. Ieškovė nepateikė įrodymų apeliacinės instancijos teismui ir kad šiuo metu ji yra moki ir gali prisiimti kokius nors papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą.Nors apeliantė ir nurodo, kad sutarčių netinkamas vykdymas buvo sąlygotas išorinių veiksmų, o ne jos kaltės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei kaip verslininkei yra taikomi didesni atidumo ir protingumo reikalavimai, tikintis, kad verslo patirties turinti įmonė tinkamai apsvarsto tiek savo finansines galimybes, tiek teisines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal ginčo sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės atsakovo naudai priteistina 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vegda“ atsakovo Luminor Bank AB naudai 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė