Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. K. (toliau – atsakovas) dėl žalos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Parengiamojo posėdžio metu ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas K. V. nurodė, kad atsakovas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2017 m. lapkričio 13 d. nepakluso pareigūnams ir priešindamasis sudavė V. A. S.. V. A. S. buvo išmokėta 730,66 Eur kompensacija, todėl įstaiga patyrė tokio dydžio žalą. Prašo šią žalą priteisti iš atsakovo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta atsakovo kaltė. Ikiteisminio tyrimo institucija konstatavo, jog atsakovas nesiekė sužaloti pareigūno, bet priešindamasis lengvai sužalojo pareigūną, bet nenorėdamas to padaryti. Kadangi baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, šios atsakomybės netaikė. Tačiau tai nepaneigia to fakto, jog sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ir padaryta žala, kurią ieškovė prašo atlyginti. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą V. A. S. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino, jog buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis nutarimu, sveikatos sutrikdymas padarytas konkrečiai dėl atsakovo veiksmų, tačiau taip pat nurodoma, jog tai buvo padaryta netyčiniais veiksmais, o mosikuojant bandant priešintis. Žala vis tiek padaryta ir tai nekeičia aplinkybės, jog ją galima atlyginti regreso tvarka. Gera valia dėl žalos atlyginimo į atsakovą nesikreipė.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, byloje pateiktus įrodymus, nagrinėjamo ginčo esmę (byla nėra sudėtinga) bei Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, kuris riboja susibūrimus ir bendravimą su asmenimis, į tai, jog byla yra perduota nagrinėti teismo posėdyje, bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš pateiktos 2018 m. spalio 25 d. tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) V. A. S. nelaimingo atsitikimo, matyti, jog buvo pripažinta, kad V. A. S. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, nustatytas (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.5. punkte nustatytas pareigas ir šių pareigų ir funkcijų vykdymas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika V. A. S. gyvybei ir sveikatai, kaip tai numatyta Statuto 44 straipsnio 3 dalyje, todėl jam teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija. Minėtoje išvadoje, taip pat konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie pakenkimo sveikatai sunkuma nurodyta, kad V. A. S. į gydymo įstaigą atvyko 2017 m. lapkričio 13 d., kur 15 val. po medikų apžiūros jam nustatyta diagnozė – kairės plaštakos sumušimas, galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, paviršinis kaktos nubrozdinimas. Taip pat, minėtoje išvadoje, nurodyta, jog V. A. S. šluotos koto galu gavo smūgį į galvą, prispaustas prie lovos muistėsi, ranka sudavė V.A. S. į nosį.

Iš 2019 m. kovo 27 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017 m. lapkričio 13 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšis. Pagrindas 2018 m. spalio 25 d. Nr. 36-53, tarnybinio patikrinimo išvada.

Iš 2019 m. gegužės 9 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo „Dėl kompensacijos išmokėjimo V. A. S.“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Turto valdymo skyriui buvo nurodyti išmokėti V. A. S., 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jame buvo konstatuoti tokie faktai: 2017 m. lapkričio 13 d. V. K. pasipriešino Pravieniškių PN-AK pareigūnams. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo būti nuvestas į drausmės komisiją. V. K. atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, koneveikėsi necenzūriniais žodžiais, paėmęs šluotos kotą ėmė juo mosuoti, trankytis, suduodamas smūgius į sieną bei šalia buvusius daiktus, ko pasėkoje pareigūnai nustūmė V. K. ant lovos, o šiam muistantis ir siekiant išvengti sulaikymo, panaudojo specialiąsias priemones. Nutarime konstatuota, kad nors ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo pareigūno E. K. 2017 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas apie nuteistojo panaudotą fizinį smurtą pareigūno A. V. S. atžvilgiu, suduodant pastarajam du smūgius šluotos kotu į galvos ir rankos sritis, šis požymis ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir pagrįstas nebuvo. Nutarime taip pat, konstatuota, jog akistatos tarp A. V. S. ir V. K. metu, A. V. S. irgi patvirtino aplinkybę, jog mosuodamas šluotos kotu V. K. smūgių jam nesudavė, tačiau aktyviai priešinosi antrankių uždėjimui, mosikavosi, todėl kažkuria ranka galėjo suduoti smūgį į veido sritį. Nutarime taip pat, konstatuota, jog V. A. S. konstatuoti sužalojimai – odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kairėje plaštakoje sumušimas su muštine paviršine žaizdele, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, galimai padaryti 2017 m. lapkričio 13 d., kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, tačiau šie duomenys neduoda pagrindo išvadai, jog šiuos sužalojimus nukentėjusysis neabejotinai patyrė tyčinių V. K. smurtinių veiksmų pasėkoje. Šiuo konkrečiu atveju nesurinkta duomenų, leidžiančių kategoriškai teigi, kad V. K. būtent tyčiniais, o ne atsargiais veiksmais būtų siekęs sukelti ar sukėlęs pareigūnams skausmą ar kitokio pobūdžio sveikatos sutrikdymą, sugadinęs pareigūnų drabužius ar uniformas, ar tyčia sukėlęs kitokius neigiamus padarinius. Taip pat, nutarime konstatuota, kad V. K. atliko aktyvius veiksmus, o A. V. S. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šios aplinkybės neįrodo kryptingo V. K. fizinio smurto panaudojimo, siekiant pasipriešinti pareigūnams panaudojant fizinį smurtą. Nutarime padaryta išvada, jog už nuteistojo V. K. veiksmus nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį, kaip ultima ratio.

Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad V. K., griebė šluotą ir ja sudavė smūgį į duris, nuo kurių nukrito kabėjusi medinė iškaba ir dešinę sieną. Į kamerą įbėgę pareigūnai nustūmė V. K. ant lovos, jo atžvilgiu panaudojo spec. priemones.

Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.

Statuto 48 straipsnyje numatytos kompensacijos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija. Remiantis šio straipsnio 7 dalimi pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis „Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba taisyklėmis“, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16, nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ir jam išmokėtina teisės aktų nustatyta tvarka kompensacija, ir gavusi CMEK sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) V. A. S. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017 m. lapkričio 13 d. priskiriamas prie lengvo sveikatos sutrikdymo, tuo pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka buvo išmokėta 730,66 Eur kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose dėl kompensacijų mokėjimo statutiniams valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, yra numatyta, jog dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos ir kitos statutinės įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). Ieškovė išmokėjo V. A. S. 730,66 Eur kompensaciją, dėl patirto lengvo sveikatos sutrikdymo ir prašo regreso tvarka šią žalą priteisti iš atsakovo.

Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, jog V. A. S. patyrė lengvą sveiktos sutrikdymą, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Esminis klausimas byloje, dėl kieno kaltės minėtas sveikatos sutrikdymas buvo patirtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip jau minėta 2019 m. kovo 27 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017 m. lapkričio 13 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšis. Pagrindas 2018 m. spalio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinio patikrinimo išvada. Taigi, padarydama šią išvada Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro medicinos ekspertizės komisija rėmėsi 2018 m. spalio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie pakenkimo sveikatai sunkuma nurodyta, kad V. A. S. į gydymo įstaigą atvyko 2017 m. lapkričio 13 d., kur 15 val. po medikų apžiūros jam nustatyta diagnozė – kairės plaštakos sumušimas, galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, paviršinis kaktos nubrozdinimas. Taip pat, tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodyta, jog V. A. S. šluotos koto galu gavo smūgį į galvą, prispaustas prie lovos muistėsi, ranka sudavė V.A. S. į nosį. Iš esmės minėta tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi tarnybiniais pranešimais, paties V. K. paaiškinimais ir (duomenys neskelbtini) pažyma. Akcentuotina ir tai, jog minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog tokio pobūdžio sužalojimai (kairės plaštakos sumušimas, galvos sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, paviršinis kaktos nubrozdinimas) galėjo atsirasti grumtynių su jį puolusiu ir besipriešinančiu nuteistuoju metu.

Visgi vertinant, ikiteisminio tyrimo metu Nr. (duomenys neskelbtini), surinktus duomenis, darytina išvada, jog 2018 m. spalio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys yra prieštaringi. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog šluotos kotu smūgiai V. A. S. nebuvo suduoti, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Minėtame nutarime nustatyta, jog pats V. A. S. patvirtino aplinkybę, jog mosuodamas šluotos kotu V. K. smūgių jam nesudavė, tačiau aktyviai priešinosi antrankių uždėjimui, mosikavosi, todėl kažkuria ranka galėjo suduoti smūgį į veido sritį. Nagrinėjamu atveju esant prieštaringiems pareigūnų parodymams, kurių pagrindu buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada apie analizuojamo įvykio aplinkybes, taip pat vertinant vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, kategoriškai teigti, jog būtent V. K. galėjo sužaloti V. A. S., teisinio pagrindo nėra. Byloje nėra nustatyta, kaip ir kur galėjo patirti sužalojimus pareigūnas V. A. S. Aplinkybės, jog sužalojimai atsirado dėl V. K. kaltės, neginčijamai nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Priešingai iš vaizdo įrašų matyti, jog atsakovas nereagavo į pareigūnų reikalavimus, juos ignoravo, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų. Iš vaizdo įrašų nenustatyta, jog atsakovas būtų naudojęs fizinius veiksmus prieš pareigūną, kurie būtų sukėlę byloje nustatytus pareigūno sužalojimus. Atsakovas mosikavo šluota, tačiau pareigūno nekliudė. Pareigūnų buvo parverstas ant lovos nors ir muistėsi, bei aktyviai priešinosi, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo, jog būtent dėl atsakovo priešinimosi pareigūnas buvo sužalotas. Dėl to, jog atsakovas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, parvertė ant lovos, bandė surakinti. Teismo vertinimu, byloje nepaneigta, jog patirti nubrozdinimai galėjo atsirasti pareigūnui naudojant aktyvius veiksmus prieš atsakovą jį sulaikant.

Teismas daro išvada, jog šioje byloje nėra atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (nėra įrodyta, kad būtent atsakovas sužalojo pareigūną, dėl ko šis patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, nėra įrodytas priežastinis ryšys). Dėl to šis regresinis ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo ieškovui (kompensacijos pareigūnui atlyginimo) negali būti tenkinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, ieškinį atsakovui V. K., atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.