- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-175-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00279-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau ir – Tarnyba, Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniojo specialisto 2023 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-26895-2023 M. P. (M. P.) (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2022 m. kovo 29 d. 19.27 val. Pasvalio rajono savivaldybėje, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val., važiuodamas 101 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą. Už šį administracinį nusižengimą M. P. paskirta nuobauda – 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi iš dalies tenkintas M. P. skundas ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniojo specialisto 2023 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-26895-2023 pakeistas, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, M. P. skirta 225 eurų dydžio bauda. Likusioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-311-961/2023 ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-26895-2023 kaip teisėtą ir pagrįstą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 Susipažinus su skundžiama teismo nutartimi matyti, kad pagrindiniu motyvu, dėl kurio pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, yra tai, kad Tarnyba netinkamai įteikė procesinius dokumentus (administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu), dėl ko buvo pažeistos M. P. teisės įvykdyti administraciniu nurodymu paskirtą piniginę baudą. Iš teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties akivaizdu, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai ir išsamiai įvertinti visi M. P. administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie yra, Tarnybos nuomone, svariu pagrindu teikti apeliaciniam skundui, o būtent:
3.2 Iš M. P. administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Tarnybos pareigūnai, atlikę procesinius veiksmus minimoje administracinio nusižengimo byloje, procesinius dokumentus, kaip to reikalauja ANK 573, 620 straipsnių nuostatos, išsiuntė, be kitų numatytų būdų, ir į valstybės informacinėse sistemose ar registruose M. P. deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pabrėžiama, kad pats skundą teismui pateikęs M. P. nurodė tą patį elektroninį paštą, taip pat įmonė kaip transporto priemonės savininkė pranešdama, kad administracinį nusižengimą padarė M. P., nurodė irgi tą patį M. P. elektroninį paštą. Tarnybos nuomone, neabejotina, kad pirminiai procesiniai dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu) jam išsiųsti ir įteikti tinkamai. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad procesinius dokumentus M. P. išsiuntė visais įmanomais būdais, t. y. į minimą elektroninį paštą, popierine pašto siunta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kurios M. P. neatsiėmė. Iš teismo nutarties matyti, kad posėdžio metu M. P. nurodo, kad 2023 m. vasario 15 d. priimtą nutarimą jis gavo elektroniniu paštu (tuo pačiu, kuriuo buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas) iš policijos bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai elektroninį laišką, kuriuo jam buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, netyčia ištrynė, kadangi taip daro dažnai, gavęs lietuvių kalba elektroninius laiškus. Atkreipiamas dėmesys, kad būtent minimas nutarimas M. P. išsiųstas aukščiau minimu elektroniniu paštu kaip ir administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Tačiau teismas, Tarnybos nuomone, šių svarbių aplinkybių nevertino ir plačiau nedetalizavo.
3.3 Tarnyba nesutinka su teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių apie administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu tinkamą įteikimą, o būtent, byloje esantys duomenys yra prieštaringi, kadangi 2022 m. gruodžio 17 d. 07.42 val. procesinio dokumento išsiuntimo būsena į minimą M. P. elektroninį paštą yra su žyma „išsiųsta“, o sekančioje eilutėje (duomenys iš registro) „dėžutės pagal rodytus duomenis nepavyko rasti“. Akivaizdu, kad teismas neįsigilino į išsiųstų procesinių dokumentų būdus ir netinkamai įvertino ir interpretavo pateiktus duomenis iš bylos. Tarnyba nurodo, kad būtent procesinio dokumento išsiuntimo būsena į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) yra „išsiųsta“, o duomenys apie tai, kad nepavyko rasti dėžutės pagal nurodytus duomenis yra ne apie elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), o apie elektroninio pristatymo dėžutę, kuri yra ne tapati elektroniniam paštui. Todėl akivaizdu, kad teismas neįvertino dviejų skirtingų dokumentų pristatymo būdų ir padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Tarnyba mano, kad priešingai, negu nurodo teismas, M. P. byloje naudojo visus įmanomus procesinių dokumentų išsiuntimo būdus, nors to neprivalėjo daryti, ir atsakingai, kaip tą patvirtina duomenys byloje, išnaudojo trečią pirminio procesinio dokumento išsiuntimo būdą, nustačiusi, kad elektroninio pristatymo sąsaja neišsiuntė automatiniu būdu popierinės siuntos, ji buvo papildomai suformuota įgalioto pareigūno ir jai sukurtas registruotos popierinės pašto siuntos numeris, kurios M. P. Lietuvos pašto padalinyje neatsiėmė.
3.4 Iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad byloje nėra jokių svarių įrodymų, paneigiančių, kad Tarnybos įgaliotas pareigūnas netinkamai išsiuntė M. P. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Byloje yra visi duomenys, patvirtinantys, kad procesinis dokumentas jam buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai vienu iš būdų į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Iš teismo nutartyje nurodytų M. P. motyvų akivaizdu, kad jis gavęs procesinius dokumentus elgėsi nerūpestingai, posėdžio metu pasisakęs, kad lietuvių kalba gautus elektroninius laiškus šalina iš dėžutės. Tačiau teismas to net nevertino ir formaliai nurodė, kad Tarnyba netinkamai išsiuntė procesinius dokumentus, ko pasėkoje M. P. nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą piniginę baudą. Atkreipiamas dėmesys, kad šios aplinkybės M. P. skunde net nedetalizavo ir procesinio dokumento negavimo versijos nekėlė, akivaizdu, kad skundo motyvu buvo tai, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.
3.5 Skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kai aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio apeliacinius skundus, kuriais buvo ginčijami procesinių dokumentų įteikimo būdai, laikė procesinių dokumentų įteikimą tinkamu.
3.6 Tarnyba mano, kad teismas šiuo atveju nesivadovavo aktualia teismų praktika, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų teisėtas pagrindas taikyti būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. M. P. tik deklaratyviai ir formaliai žodžiu nurodė, kad negavo pirminio procesinio dokumento, kas, Tarnybos nuomone, yra paneigta.
3.7 Aktualiausioje teismų praktikoje pažymima, kad ,,Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji skirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-6/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog „Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-360/2020).
Šalies argumentai
3.8 Tarnyba mano, kad teismas 2023 m. balandžio 7 d. priimdamas nutartį netinkamai, nevisapusiškai, neišsamiai įvertino M. P. byloje esančius įrodymus, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
2. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikavimo nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu M. P. paskirtos nuobaudos ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skundžiama teismo nutartimi sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako.
3. Iš bylos medžiagos matyti, jog vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, M. P. 2022 m. gruodžio 17 d. surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-262760-2022 su administraciniu nurodymu, siūlant savo noru iki 2023 m. sausio 16 d. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios sankcijoje numatytos baudos – 225 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad tą pačią 2022 m. gruodžio 17 d. protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu paštu, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. apylinkės teisme nurodė šių dokumentų negavęs ir nežinojęs apie galimybę sumokėti pusę minimalios baudos už nusižengimą. Apylinkės teismas vertino, kad minėtus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius patvirtina bylos duomenys, be kita ko, tai, kad Lietuvos pašto informacinėje sistemoje patikrinus siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, matyti, kad siuntos įteikti nepavyko ir 2023 m. sausio 24 d. ji grąžinta siuntėjui, tuo tarpu dėl elektroniniu paštu siųsto dokumento duomenys prieštaringi: registre nurodoma, kad dokumentas buvo išsiųstas ir pristatytas, tačiau tuo pačiu metu žymima, kad pašto dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti. Abejonės vertinamos pažeidėjo naudai, todėl teismas linkęs tikėti pareiškėju, kad administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu jis iš tiesų negavo ir apie galimybę sumokėti mažesnę baudą nežinojo. Kadangi Institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad asmuo buvo informuotas tinkamai. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė į teisingą procesą buvo pažeista, nes buvo pažeista jo teisė žinoti, kad jis turi pasirinkimą ir galimybę būti švelniau nubaustas. Kadangi Institucija nesilaikė pareigos informuoti asmenį apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną, jo teises bei pareigas, skundžiamu nutarimu paskirta bauda ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu sumažinta, nustatant pareiškėjui baudą, lygią pusei minimalios sankcijoje numatytos baudos, tokiu būdu iš esmės atkuriant padėtį, kurioje administracinėn atsakomybėn asmuo būtų buvęs, jei jam tinkamai būtų buvęs įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui, dėl ko teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelnino M. P. už padarytą nusižengimą paskirtą nuobaudą.
5. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnai procesinius dokumentus, kaip to reikalauja ANK 573, 620 straipsnių nuostatos, išsiuntė, be kitų numatytų būdų, ir į valstybės informacinėse sistemose ar registruose M. P. deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo skundą teismui ir pateikė pareiškėjas. Procesinius dokumentus M. P. Institucija išsiuntė ne tik į minėtą elektroninį paštą, bet ir popierine pašto siunta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kurios M. P. neatsiėmė. Apylinkės teisme posėdžio metu M. P. nurodė, kad 2023 m. vasario 15 d. priimtą nutarimą jis gavo tuo pačiu elektroniniu paštu iš policijos bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jis galimai elektroninį laišką, kuriuo jam buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, netyčia ištrynė, kadangi taip daro dažnai, gavęs lietuvių kalba elektroninius laiškus, nereiškia, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad procesinio dokumento išsiuntimo būsena į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) yra „išsiųsta“, o duomenys apie tai, kad nepavyko rasti dėžutės pagal nurodytus duomenis yra ne apie elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), o apie elektroninio pristatymo dėžutę, kuri yra ne tapati elektroniniam paštui, todėl apylinkės teismo išvada, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi, kadangi 2022 m. gruodžio 17 d. 07.42 val. procesinio dokumento išsiuntimo būsena į minėtą M. P. elektroninį paštą yra su žyma „išsiųsta“, o sekančioje eilutėje (duomenys iš registro) „dėžutės pagal rodytus duomenis nepavyko rasti“, yra nepagrįsta, padaryta neįsigilinus į išsiųstų procesinių dokumentų būdus ir netinkamai įvertinus pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, be kita ko, tai, kad pareiškėjui pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai buvo teikti dviem būdais (elektroniniu paštu, registruotąja pašto siunta), taip pat buvo bandoma dokumentus išsiųsti ir E. pristatymo sistema (dėžutės neapvyko rasti), darytina išvada, kad M. P. apie jo atžvilgiu pradėtą teiseną buvo informuotas ir Institucija savo pareigas atliko tinkamai.
6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažino pareiškėjui paskirtos nuobaudos – 500 Eur baudos dydį iki 225 Eur. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
7. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą administracinį nusižengimą sankcijos vidurkį atitinkančios administracinės nuobaudos – baudos, nenustatyta. M. P. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniojo specialisto 2023 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-26895-2023 paskirta 500 Eur dydžio bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka bendruosius administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
8. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikė įstatymą, todėl apylinkės teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti Institucijos nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-26895-2023.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.