Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena mažamečiai vaikai L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. V., gimęs (duomenys neskelbtini), virtuvėje rankomis tyčia pastūmė savo žmoną J. V., ko pasekmėje ji dešinės kojos kulnu atsitrenkė į radiatorių, po to vaikų kambaryje rankomis tyčia pastūmė J. V. į sieną, ko pasekmėje ji nugara atsitrenkė į sieną, po to miegamajame kambaryje rankomis tyčia pastumdamas J. V. į nugaros sritį, ją pargriovė ant lovos, ant jos atsisėdo ir delnais tyčia sudavė ne mažiau nei penkis kartus J. V. į sėdmenis bei stipriai suėmęs jai už abiejų žastų, juos suspaudė, po to vonios kambaryje delnais tyčia sudavė J. V. ne mažiau nei penkis kartus į pakaušio sritį ir ne mažiau nei penkis kartus į pečių sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą ir padarydamas jai abiejų žastų, kairės plaštakos poodines kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo pirma diena, kai žmona grižo iš atostogų su vaikais. Mano, kad jie grįžo iš ryto, apie 11.00 val. Jis pats tuo metu sirgo sinusitu, jam buvo skirtas gydymas. Žmona žinojo, kad jis serga sinusitu ir pasinaudojo šmeižtu. Tą vakarą jis su ja kalbėjosi, ginčijosi dėl skyrybų, procesinių reikalų. Žmona, pasakodama apie nagrinėjamą įvykį, meluoja, kadangi pagal žmogaus anatomiją neįmanoma, kad pastumtas žmogus atsitrenktų kulnu į radiatorių, nes kulnas būna visada prispaustas prie grindinio. Tai gali patvirtinti bet kuris žmogus, kuris sportavo ir darė apšilimą – yra pratimas „bėgimas atgal“ ir visuomet kulnas yra prispaustas prie žemės. Jų virtuvėje radiatorius nuo žemės yra apie 30-20 centimetrų ir jeigu jis žmoną būtų pastūmęs, tai ji būtų sėdmenimis atsitrenkusi į palangę, kuri yra išsikišusi labiau už radiatorių, tačiau ant palangės stovintys vazonai buvo tvarkingi, jokių atsitrenkimo požymių nebuvo. Vaikų kambaryje nebuvo pastūmimo, nes ant žmonos odos turėjo likti atsitrenkimo žymės, poodinės kraujosruvos, o jų nebuvo. Tai, kad miegamajame jis ją mušė per sėdmenis ir stipriai suėmė už žastų, yra melagingas teiginys. Pagal specialisto išvadą yra vidinio žasto vidinės dalies pailgos kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu. Jeigu vyras rankomis stipriai suspaudžia žastus, tai kraujosruvos turi būti nuo piršto galų arba disko, arba kiaušinio formos mėlyni suspaudimai, tuomet yra kraujosruvos nuo suspaudimų. O šiuo atveju nustatytos visiškai ne tokios kraujosruvos, jos netipinės smurtinėms aplinkybėms. Pagal teismo medicinos ekspertizės literatūrą tokios kraujosruvos turi būti taškinės, disko formos, o ne pailga kraujosruva. Mano, kad nukentėjusioji netyčia užsigavo virtuvėje sėdėdama ant kėdės ir ranka perbraukusi per geležinį kėdės rėmą. Teiginys, kad jis jai daužė per galvą – tai melas, nes smūgio sudavimas į galvą be pasekmių nelieka. Smegenys yra kaip želė, kuri pritvirtinta kaukolėje, ir jeigu jos pajuda, būna galvos svaigimas, smūgis į pakaušį sukelia smegenų sukrėtimą. Jeigu jis būtų trenkęs nukentėjusiajai penkis kartus, tai jai būtų reikėję gydytis, o nukentėjusioji nesigydė. Be to, gavusi smūgius, ji būtų išbėgusi, gintųsi, nes tai žmogiškas faktorius. J. V. jį šmeižia dėl skyrybų, apkalba ir naudojasi jo sveikatos būkle, nes nori, kad jis neliktų gyventi bute. Yra eksperto išvada, kad jis yra pakaltinamas, atsako už savo veiksmus. Jis jau ne pirmą kartą susiduria su nuomone, kai jį kaltina esant psichiniu ligoniu. Be to, nukentėjusioji teigia, kad jis prieš ją ir vaikus vykdė psichologinį ir fizinį smurtą, bet tai yra melas ir tai buvo paneigta pareigūnų – jokių tyrimų nebuvo atlikta dėl to. Galų gale sutuoktinė yra pati pareigūnė, todėl ji, nepranešdama apie įvykį, jeigu jis tokį darytų, pati darytų nusikaltimą. Prieš įvykį nukentėjusioji buvo pas savo motiną, kuri serga psichine liga. Dėl psichologinės įtampos nukentėjusioji gali viską hiperbolizuoti; tai yra jo persekiojimas. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas vyko 14 mėnesių. Jis jokio poveikio negali daryti ir prokuroras jį šmeižia, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, šmeižtas yra ir tai, kad kaimynas A. D. girdėjo jį tris kartus triukšmaujant, A. D. melagingai teikia parodymus, ir yra įrodymai, t. y. garso įrašai, kad viskas buvo suplanuota, juose girdisi A. D. ir kaltinamojo žmonos įžeidimai, jie buvo susitarę. Vaiko teisių apsaugos tarnyba patvirtino, kad vaikai nori bendrauti su juo. Vaikai be tėvo auga 14 mėnesių. Su motina vaikams irgi nesaugu, ji juos yra nuplikiusi verdančiu vandeniu (10 t., b. l. 44, 46).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2016 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016 m. birželio 26 d., apie 20.50 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) girdisi šaukimai, galimai smurtaujama. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė pranešėjas iš 4-ojo buto. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. birželio 26 d., apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), M. V. smurtavo prieš savo žmoną J. V., o būtent smūgiavo jai kumščiu į galvos ir nugaros sritį. Smurtą patyrusi J. V. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kumščiais į galvos ir nugaros sritį. Smurtą galintys įrodyti požymiai: sužalojimai kodai „06“ (patinimas) galvos ir nugaros srityse. Anksčiau nebuvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas. Dėl šio įvykio į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK OVS buvo pristatytas M. V.. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai, adekvačiai, pristatant į policijos komisariatą spec. priemonės panaudotos nebuvo (1 t., b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1948/2016(01) konstatuota, kad J. V. padarytos abiejų žastų, kairės plaštakos poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. birželio 26 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2016 m. birželio 26 d., 20.34 val. A. D. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmas, konfliktas, girdimi šauksmai, yra nepilnamečių vaikų (1 t., b. l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 20.30 val. kaltinamasis M. V. ir jo sutuoktinė – nukentėjusioji J. V. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena ir įvykio metu buvo mažamečiai jų vaikai: L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. V., gimęs (duomenys neskelbtini); tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas dėl jų santuokos nutraukimo klausimų. Tai patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios bei iš dalies liudytojo A. D. paaiškinimai teisme, kurie dėl šių aplinkybių sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš esmės dėl paminėtų aplinkybių byloje ginčo nėra.

Iš liudytojų A. D. ir M. M. paaiškinimų, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro bei Bendrojo pagalbos centro garso įrašo ir jo stenogramos, taip pat Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2016 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. birželio 26 d., 20.34 val. liudytojas A. D. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdisi triukšmas, vyksta konfliktas, namuose yra nepilnamečių vaikų, kurie verkia, rėkia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagalbą iškvietė ne pati nukentėjusioji, bet kaimynas – liudytojas A. D. ir byloje nėra duomenų, kad pagalbos prašė nukentėjusioji ar kad ji būtų susitarusi su paminėtu liudytoju dėl pagalbos iškvietimo. Be kita ko, pasak nukentėjusiosios, ji pati nebūtų skambinusi ir nebūtų kvietusi pagalbos, pagalbos nėra kvietusi ir anksčiau. Pareigūnams atvykus, liudytojas nurodė, kuriame bute girdėjo triukšmą, bet į šį butą nėjo, o nukentėjusioji pareigūnams, tarp jų liudytojui M. M., paaiškino, jog kaltinamasis smurtavo prieš ją, suduodamas smūgius į galvos ir nugaros sritį. Teisme apklaustas liudytojas M. M. įvykio aplinkybių neprisiminė, bet paaiškino, kad tarnybinis pranešimas surašomas pagal tai, ką nurodo nukentėjęs asmuo, o nukentėjusioji teisme paaiškino, kad nežino, kodėl pirminiuose dokumentuose nurodytas smūgių sudavimas kumščiu, to nebuvo, galbūt dėl patirto streso iš karto po įvykio buvo netiksliai nurodytos ar užfiksuotos įvykio aplinkybės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais, kuri, kaip minėta, buvo iš esmės nuosekli, detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, netgi pati nekvietė ir neplanavo kviesti pagalbos, pareigūnai atvyko ne jos iniciatyva, netgi ir turint omenyje, kad vyksta kaltinamojo bei nukentėjusiosios skyrybų procesas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji turi psichikos sveikatos sutrikimų, neadekvačiai vertina įvykius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakyta paskirti nukentėjusiosios psichiatrinę ekspertizę ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs, o naujų duomenų, reikšmingų šio klausimo išsprendimui, kaltinamasis į bylą nepateikė.

Nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 27 d. specialisto išvados Nr. G 1948/2016(01) duomenys bei specialisto O. D. paaiškinimas teisme. Pagal specialisto išvadą, nukentėjusiajai dieną po įvykio buvo konstatuota, kad J. V. padarytos abiejų žastų, kairės plaštakos poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. birželio 26 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas paaiškino, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, be to, kraujosruvos buvo padarytos viena po kitos, t. y. susiformavo panašiu laikotarpiu, juolab kad specialistas nurodė, jog neįsivaizduoja, kaip griūdamas asmuo gali skirtingose vietose susižaloti trijose skirtingose. Šie įrodymai visiškai patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimus bei paneigia kaltinamojo versiją, kad ranką nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Juolab kad nukentėjusioji tvirtino, kad pati nesusižalojo nei būdama namie, nei išvykusi atostogų metu. Be to, kaltinamasis teigė, kad jis nesudavė nukentėjusiajai smūgių į galvą, nes tokie jo veiksmai privalėjo sukelti pasekmes (smegenų sutrenkimą ar pan.), dėl kurių turėjo būti paskirtas nukentėjusiosios gydymas, o ši nesigydė po įvykio. Tačiau specialistas paaiškino, kad atlikus ne mažiau penkių smūgių į pakaušį, ant pakaušio gali nelikti jokių žymių, ar žymės lieka, lemia daug įvairių faktorių, o trauminiai poveikiai galėjo neužsifiksuoti, taip pat galėjo neužsifiksuoti ir trauminiai poveikiai dėl atsitrenkimo kulnu į radiatorių bei sieną. Be kita ko, specialisto paaiškinimas paneigė ir kaltinamojo versiją, kad ant nukentėjusiosios žastų liko mėlynės ne dėl jų suspaudimo. Priešingai nei teigė kaltinamasis, specialistas paaiškino, kad tokiu atveju, kai silpnai suimama, t. y. tik odos paviršius, gali likti taškinės kraujosruvos, o stipriau suėmus, pažeidžiami gilesnieji audiniai ir kraujosruvų formos gali būti įvairiausios, būtent šiuo atveju buvo nustatyta netaisyklingos formos pailga kraujosruva.

Be to, kaltinamasis teigė, kad neįmanoma buvo pastūmus nukentėjusiąją, jai atsitrenkti kulnu į radiatorių, tačiau, teismo vertinimu, ši kaltinamojo versija yra pagrįsta tik prielaida, o dėl pastūmimo žmogui žengiant žingsnį atbula eiga, žingsnio metu kulnas gali atsitrenkti į radiatorių, net ir pakeltą nuo žemės 20-30 cm. Taip pat kaltinamasis teigė, kad liudytojo A. D. paaiškinimai yra melagingi, nes jis triukšmą bute girdėjo tuo metu, kai nukentėjusioji su vaikais buvo išvykusi atostogų. Teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia kaltinamasis, liudytojas nurodė, jog tiksliai neprisimena, kada anksčiau iki nagrinėjamo įvykio girdėjo kaltinamojo riksmus ir triukšmą jo bute: tai galėjo būti ir dieną, ir savaitę iki įvykio, taigi nėra pagrindo spręsti, jog, pasak liudytojo, jis triukšmą bute girdėjo tuo metu, kai nukentėjusioji su vaikais buvo išvykusi. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis liudytojas būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį ir būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamojo versijos nepasitvirtino ir buvo paneigtos byloje esančiais įrodymais, be to, ir jo parodymų keitimas dėl nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybių sudaro pagrindo kritiškai vertinti kaltinamojo paaiškinimus. Taip pat pažymėtina, jog pagal bylos duomenis, nepilnamečiai L. V. ir N. V. nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, todėl jų nutarta teisme neapklausti. Byloje nenustatyta aplinkybių ir tokios versijos kaltinamasis nekėlė, kad nukentėjusioji prieš jį smurtavo, todėl teismas sprendė, jog aplinkybės, susijusios su kaltinamajam 2016 m. birželio 29 d. Specialisto išvada Nr. G 1968/2016(01) nustatytais sužalojimais, reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.

Pastebėtina, kad smurto naudojimo tikslas nėra vienas iš būtinųjų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, o nagrinėjamu atveju kaltinamasis, būdamas ženkliai stipresnis, aukštesnis ir sunkesnis už nukentėjusiąją, sistemingai naudodamas fizinę jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu, numatė savo veiksmų pasekmes ir nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekė ir jų nenorėjo, tačiau savo intensyvių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nenutraukė. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad nusikalstama kaltinamojo veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. V. 2016 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena mažamečiai vaikai L. V. ir N. V., virtuvėje rankomis tyčia pastūmė savo žmoną J. V., ko pasekoje ji dešinės kojos kulnu atsitrenkė į radiatorių, po to vaikų kambaryje rankomis tyčia pastūmė J. V. į sieną, ko pasekmėje ji nugara atsitrenkė į sieną, po to miegamajame kambaryje rankomis tyčia pastumdamas J. V. į nugaros sritį, ją pargriovė ant lovos, ant jos atsisėdo ir delnais tyčia sudavė ne mažiau nei penkis kartus J. V. į sėdmenis bei stipriai suėmęs jai už abiejų žastų, juos suspaudė, po to vonios kambaryje delnais tyčia sudavė J. V. ne mažiau nei penkis kartus į pakaušio sritį ir ne mažiau nei penkis kartus į pečių sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą ir padarydamas jai abiejų žastų, kairės plaštakos poodines kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta M. V. tyčinė veika, šeimos nariui sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, kuriuose tuo metu buvo mažamečiai vaikai, kilus žodiniam konfliktui), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu dirbantis (vykdo individualią veiklą, gauna pajamų), vedęs (šiuo metu nagrinėjama santuokos su nukentėjusiąja nutraukimo byla), turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas; pagal 2017 m. kovo 20 d. – balandžio 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu nustatyta šizofrenijos remisija, tačiau tai jam netrukdė suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemonės kaltinamajam nereikalinga.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis anksčiau neteistas, tačiau šį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, savo namuose, juose esant mažamečiams vaikams, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3, 5 p.). Be to, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo elgesio su vaikais buvo persikrausčiusi į krizių centrą, kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas kaltinamajam gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V. devynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, įpareigojus gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, bus tinkamai užtikrintas jos saugumas bei interesai, o apribojus kaltinamojo bendravimą su nukentėjusiąja, tai pernelyg suvaržytų kaltinamojo teisę susitarti dėl bendravimo su vaikais (BK 67 str. 3 d., 72¹ str.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis M. V. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. birželio 26 d., 21.00 val., paleistas – 2016 m. birželio 27 d., 6.12 val. (8 t., b. l. 23, 36). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę (1 laikinojo sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. V. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į M. V. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 26 d., 21.00 val. iki 2016 m. birželio 27 d., 6.12 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilydinant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. V., L. V. ir N. V., įpareigojant M. V. nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. V., L. V. ir N. V., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie J. V., L. V. ir N. V. arčiau nei 100 metrų atstumu – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti M. V., kad teismo nustatytu laikotarpiu jam draudžiama lankytis (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. V., bei kitose vietose, kuriose būna J. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.