Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. V. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2016 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena mažamečiai vaikai L. V., gimusi 2011 m. sausio 4 d., ir N. V., gimęs 2008 m. vasario 26 d., virtuvėje rankomis tyčia pastūmė savo žmoną J. V., ko pasekmėje ji dešinės kojos kulnu atsitrenkė į radiatorių, po to vaikų kambaryje rankomis tyčia pastūmė J. V. į sieną, ko pasekmėje ji nugara atsitrenkė į sieną, po to miegamajame kambaryje rankomis tyčia pastumdamas J. V. į nugaros sritį, ją pargriovė ant lovos, ant jos atsisėdo ir delnais tyčia sudavė ne mažiau nei penkis kartus J. V. į sėdmenis bei stipriai suėmęs jai už abiejų žastų, juos suspaudė, po to vonios kambaryje delnais tyčia sudavė J. V. ne mažiau nei penkis kartus į pakaušio sritį ir ne mažiau nei penkis kartus į pečių sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą ir padarydamas jai abiejų žastų, kairės plaštakos poodines kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad yra nuteistas remiantis vien melagingais nukentėjusiosios, liudytojų M. M., A. D. parodymais. Nukentėjusioji neteisingai nurodo neva padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, o nei policijos pareigūnai, nei prokuratūra tinkamai neatliko savo darbo ir veikė išimtinai nukentėjusiosios naudai. Nėra įrodymų, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai būtų atsiradusios kraujosruvos ant žastų. Sutuoktinė jį šmeižia, kad palengvintų savo padėtį skyrybų byloje. Smūgių delnais į pakaušį nebuvo, nes neįmanoma, kad tokie veiksmai nesukeltų ilgalaikių pasekmių. Specialistas su medicinos išsilavinimu taip pat davė melagingus parodymus byloje, pvz. dėl smūgių į galvą ir to pasekmių, galimybės spirti į priekį einant atgal ir t.t. Nuteistasis nurodo atskirus epizodus, kuriuose, jo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai vertino bylos medžiagą. Teismo posėdžio metu apylinkės teismo teisėja sufleravo liudytojams, kokius parodymus duoti bei buvo šališka. Nukentėjusiosios parodymai prieštarauja jos anksčiau išdėstytiems teiginiams ir liudijimams. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma.Nuteistasis (apeliantas) skunde apygardos teismui dėsto argumentus, kurie, jo manymu, įrodo jo nekaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėsto daug faktų, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, taip pat pateikia daug bendro pobūdžio pasvarstymų. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrindama skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinio skundo argumentus vertins tiek, kiek tai susiję su bylos esme bei įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, vertinimu. M. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal šią teisės normą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam žmogui ar giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina medicinos specialisto išvada Nr. G 1948/2016(01), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji susižalojo pati ar kokiu nors kitu būdu, o ne dėl jo smurtinių veiksmų. Būtent šią apelianto poziciją ir patikrina apygardos teismas.Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjant bylą apylinkės teisme) buvo nuosekli ir davė tarpusavyje esmingai neprieštaraujančius parodymus. Šių aplinkybių kontekste atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji turi procesinį suinteresuotumą baudžiamojoje byloje, nes duoda parodymus prieš kaltinamąjį ir jo kaltė yra įrodyta iš dalies ir nukentėjusiosios parodymais, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, jog nesiremti nukentėjusiosios parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Kaip minėta, ji viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Policijos pareigūnas M. M. patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą nukentėjusioji teigė, kad apeliantas prieš ją naudojo fizinį smurtą. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnus iškvietė ne pati nukentėjusioji, o kaimynas A. D.. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji kokiu nors būdu iniciavo, siekė ar skatino ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar siekė daryti įtaką jo eigai. Liudytojas A. D. (kaimynas, iškvietęs policijos pareigūnus) teigė, kad iš nukentėjusiosios ir nuteistojo buto girdėjosi triukšmas, triukšmavo apeliantas, kuris sakė necenzūrinius žodžius nukentėjusiajai, todėl jis ir iškvietė policijos pareigūnus. Pasirodžius pareigūnams nukentėjusioji parodė, kad prieš ją buvo smurtauta. Pažymėtina, kad pasirodžius policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė iš esmės tapačias smurtavimo aplinkybes, kokias vėliau nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu. Nesutapimai dėl smūgiavimo pobūdžio (kumščiu ar delnu) nelaikytini esminiais, nes tai nekeičia paties smūgiavimo, taigi ir smurto panaudojimo fakto. Kadangi byloje taip pat yra medicinos specialisto išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai, tikėtina, padaryti byloje nurodytomis aplinkybėmis, o apklausiamas teisiamajame posėdyje medicinos specialistas nedviprasmiškai nurodė, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, nėra pagrindo nesiremti liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje medicinos specialistas O. D. pažymėjo, jog nukentėjusioji negalėjo susižaloti pati, o dėl kraujosruvų formos konstatavo, jog jeigu stipriai suimama oda, o šalia jos yra kraujagyslė, gali susidaryti įvairios formos kraujosruvos (šį aspektą, t.y. kraujosruvų formą kvestionavo nuteistasis). Specialistas taip pat pažymėjo, kad kai kurie smurtiniai veiksmai gali sukelti fizinį skausmą, tačiau nepalikti fizinių padarinių. Apeliantas teigia, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo ir ši susižalojo pati. Dėl nukentėjusiosios galimybės susižaloti pačiai šioje nutartyje jau pasisakyta. Argumentus, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai būtų sukėlę žymiai pavojingesnius padarinius, apygardos teismo teisėjų kolegija atmeta. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra konstatuota ar daroma prielaida, jog nuteistasis stipriais smūgiais smurtavo prieš nukentėjusiąją siekdamas ją sunkiai sužaloti. Nepriklausomai nuo kaltininko fizinės jėgos bei kovinių įgūdžių, jo suduodami smūgiai gali būti tiek labai stiprūs ir sukeliantys vizualiai matomus padarinius, tiek santykinai nestiprūs, tačiau skausmingi. Šiuo atveju byloje nustatytos tokios aplinkybės, kad nuteistasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau jo smūgiai nebuvo ypač stiprūs. Nepaisant to, tai nepanaikina nuteistojo veiksmų neteisėtumo bei netoleravimo. Taigi, nors nuteistasis ir teigia, kad jeigu būtų rimtai ir iš tikrųjų smūgiavęs nukentėjusiajai į galvos sritį, ši būtų patyrusi rimtų sužalojimų, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokie apeliacinio skundo argumentai yra neobjektyvūs ir hipotetinio pobūdžio.Atmestina versija, kad nukentėjusioji gali tyčia siekti apkaltinti apeliantą, nes tarp jų vyksta skyrybų procesas. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad M. V. pats siekė patraukti baudžiamojon atsakomybėn nukentėjusiąją, tačiau jam tai nepavyko. Iš aukščiau nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs perdėtai, subjektyviai ir neadekvačiai vertinti aplinkinių veiksmus, kuriems pats nepritaria. Apeliacinio skundo 3-4 puslapiuose apeliantas akcentuoja, jog nėra jokių smurto prieš nukentėjusiąją įrodymų, tačiau šią jo poziciją paneigia objektyvi bylos medžiaga. Be to, apelianto argumentų nelogiškumas pasireiškia ir tuo, jog jis akcentuoja tik tam tikrų padarinių nebuvimą, pvz. smūgiavimo į galvos sritį, tačiau nemini fakto, jog nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 51). Byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų problemų su psichika ir sirgtų liga, dėl kurios galėtų išsigalvoti nebūtus įvykius. Kaip minėta, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko iškviesti kaimyno, o ne nukentėjusiosios, taigi, būtent kaimyno skambutis ir sudarė sąlygas pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju atmestini skundo teiginiai, kad nukentėjusioji išsigalvojo įvykio aplinkybes tam, kad apšmeižtų nuteistąjį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis pats yra nenuoseklus dėl savo veiksmų, nes, viena vertus, teigdamas, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, apeliacinio skundo 7 psl. (t. 10, b. l. 101) teigia, kad trenkimas per sėdmenis savo sutuoktinei yra gundymui prilyginami veiksmai. Nukentėjusiosios teigimu, tokie nuteistojo veiksmai jai nebuvo nei gundantys, nei priimtini, atliekami prieš jos valią. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo pateiktame kompaktiniame diske yra medžiagos, kuri tariamai patvirtina jo nekaltumą. Apygardos teismas, susipažinęs su pateiktu kompaktiniu disku konstatuoja, kad jame nėra bylai svarbios medžiagos. Be kita ko, kompaktiniame diske yra didelis skaičius aplankų, kuriose yra daug atskirų failų su bylai nereikšminga informacija, taigi, jų visų peržiūrėjimas yra netikslingas. Susipažįstant su pateiktu kompaktiniu disku taip pat buvo pastebėta, kad apeliantas teismui pateikė ne tik visiškai su byla nesusijusią medžiagą, tačiau ir kvestionuotinas tokios medžiagos pateikimo tikslingumas logikos bei etikos požiūriu, nes kai kuriuose failuose vaizduojamas erotinio pobūdžio turinys. Kiti apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir apygardos teismas jų nevertina, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra būtina pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento atskirai, o svarbu, kad būtų atsakyta į esminius skundo argumentus. Pabrėžtina, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė ar apylinkės teismas buvo šališki, nusiteikę prieš nuteistąjį, o visi byloje dalyvaujantys asmenys, t.y. nukentėjusioji, liudytojai M. M., A. D., medicinos specialistas O. D. teisme davė melagingus parodymus. Vien tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra priimtas jam nepalankus sprendimas nereiškia, kad buvo pažeisti proceso įstatymai, o tokie apelianto teiginiai vertintini kaip jo gynybinė pozicija.Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.