Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7242-1163/2025, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo.

3. 2025 m. liepos 4 d. pareiškėja Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą panaikinti nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad jos pažeidžia valstybinės žemės patikėtinio ir teisėto (duomenys neskelbtini) gatvės savininko teises ir teisėtus interesus ir nesant tam jokio teisinio pagrindo neleistinai riboja Kauno miesto savivaldybės savarankišką ir valstybinę funkcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus - (duomenys neskelbtini) gatvės Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Apeliantė nesuformulavo prašymo priimti šio įrodymo ir neįrodė šio įrodymo pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė jį priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar panaikinimo (ne)pagrįstumo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

13. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir veiksmų uždraudimo. Ieškovės I. J. prašymu patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų siekiant iškirsti (pašalinti) tujų gyvatvorę, augančią (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijoje greta 43 numerio namų valda iki tol, kol įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas.

15. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

17. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis). CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023, 18 punktas). Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria jos buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydama, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia valstybinės žemės patikėtinio ir teisėto (duomenys neskelbtini) gatvės savininko teises ir teisėtus interesus ir nesant tam jokio teisinio pagrindo neleistinai riboja Kauno miesto savivaldybės savarankišką ir valstybinę funkcijas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo įvertintos visos aktualios aplinkybės dėl jų taikymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė nepateikė pagrįstų duomenų, kokiu būdu byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jos teises. Tai, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė yra subjektas, patikėjimo teise valdantis valstybinę žemę, tame tarpe ir nurodytą gatvę, nepagrindžia apeliantės argumentų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jos teises, nes kaip konkrečiai jos yra pažeidžiamos pareiškėja nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas pareiškėja nenurodė, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo įgyvendinti Kauno miesto savivaldybei suteiktas teises ar funkcijas, tiek savarankiškas, tiek valstybės deleguotas. Tai kad, apeliantės vertinimu, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta tinkamai neįvertinus visų aktualių aplinkybių sprendžiant klausimą dėl jų taikymo, CPK 144 straipsnio nuostatų, nėra savarankiškas ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma, yra skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

22. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, dėl ko nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.