- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- 2VP-1846-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00244-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., T. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Pliuškevičienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys I. P., T. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose gautas antstolės Astos Pliuškevičienės (toliau – ir pareiškėja, antstolė) pareiškimas dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, juo prašoma spręsti klausimą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties Nr. e2-756-635/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymo. Antstolė nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gavo išieškotojos I. P. pranešimą apie 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties Nr. e2-756-635/2023 nevykdymą. Pranešime nurodyta, kad būdamas laisvas nuo darbo savaitę nuo (duomenys neskelbtini) (galimai ir nuo (duomenys neskelbtini)) skolininkas T. P. nepasiėmė nepilnamečių dukrų numatytu laiku. (duomenys neskelbtini). T. P. išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kad paaiškintų nutarties nevykdymo aplinkybes, tačiau paaiškinimo jis nepateikė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens I. P. 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
2.1. Pagal darbo grafiką T. P. (duomenys neskelbtini) išvyko į darbą, tačiau dėl ligos (peršalimo) grįžo savaitę į Lietuvą anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvoje nėra draustas nuo ligų į gydymo įstaigą nesikreipė ir gydėsi namuose. Be to, dabartinės draugės, su kuria bendrai gyvena, vaikas taip pat sirgo (turėjo temperatūros, kosėjo ir pan.). Saugodamas savo dukras nuo ligų ir vengdamas kontakto bei galimybės užkrėsti jas, negalėjo bendrauti su dukromis ir vykdyti bendravimo tvarkos. Buvo susisiekęs telefonu dėl gauto skundo su antstolės padėjėja bei paaiškino visas aplinkybes antstolei dėl kokių priežasčių negalėjo pasiimti vaikų. Kadangi suinteresuotas asmuo manė, jog visas aplinkybes nurodė antstoliui, tai raštu jokio paaiškinimo ir nebeteikė. Antstolio akte nėra nurodyta jokių faktinių duomenų (aplinkybių), kurios patvirtintų kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės.
Šalies argumentai
2.2. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi, nes antstolis pateikė pareiškimą būtent suinteresuoto asmens I. P. prašymu (iniciatyva). Jei tokio prašymo nebūtų, nebūtų buvę ir suinteresuoto asmens T. P. bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo šioje byloje patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo parengimas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
3.1. Po antstolės įpareigojimo vykdyti teismo nutartį T. P. būdamas laisvas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vėl nevykdė nutarties. Nelankė, neatvyko ir iš anksto nepranešė apie neatvykimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dienomis. Nutartyje yra aiškiai ir suprantamai parašyta laisvu laiku ir apie galimą neatvykimą pasiimti dukrų T. P. informuoja I. P. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas. Nepriklausomai kiek laisvų savaičių turi. Pranešimo apie dukrų nepasiėmimą negavo. T. P. dažnai nepasiima dukrų pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį Nr. e2-756-635/2023. Skolininkas puikiai supranta nutartį ir nutarties nevykdymas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra sąmoningas.
3.2. Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarties Nr. e2-756-635/2023 nevykdymo kreiptasi jau ne pirmą kartą. Suinteresuoto asmens I. P. vertinimu, skolininko veiksmai suponuoja išvadą, kad T. P. neatlieka savo kaip tėvo pareigos t. y. skolininkas savo elgesiu pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis nepilnametėmis dukromis. Prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialiąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle iš jos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
4. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8-733/2025 (buvęs bylos Nr. e2-756-733/2023) nustatyta iki bylos išnagrinėjimo ši ieškovo T. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka: 1) ieškovas T. P. bendrauja su dukromis laisvą nuo darbo savaitę (-es), pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos) ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą: antradieniais nuo 14 val. iki 20 val., ketvirtadieniais nuo 14 val. iki 20 val., bei laisvą nuo darbo savaitę (-es), pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos (ugdymo proceso metu – iš ugdymo įstaigos), bet ne daugiau nei du savaitgalius per mėnesį, penktadieniais pasiimdamas nuo 17 val. ir grąžindamas sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. 2) Apie galimą neatvykimą pasiimti dukrų ieškovas T. P. informuoja atsakovę I. P. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.
5. Iš antstolės teismui pateikto pareiškimo matyti, kad minėta nutartis perduota vykdyti antstolei, kuri 2023 m. lapkričio 28 d. T. P. išsiuntė raginimą vykdyti nutartį. (duomenys neskelbtini) antstolė gavo išieškotojos I. P. pranešimą apie nutarties nevykdymą. Pranešime nurodyta, kad būdamas laisvas nuo darbo savaitę nuo (duomenys neskelbtini) (galimai ir nuo (duomenys neskelbtini)) nepasiėmė nepilnamečių dukrų numatytu laiku. (duomenys neskelbtini) T. P. išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-124-8779. Antstolei raštu suinteresuotas asmuo T. P. paaiškinimo nepateikė.
6. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
7. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.
8. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).
9. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0124/23/02335 medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. P. nurodo T. P. (duomenys neskelbtini) nevykdžius nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
11. Suinteresuoto asmens T. P. pateiktais atsiliepimo priedais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jis išvyko (t. y. išskrido) į savo darbovietę, esančią Jungtinėje Karalystėje. (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvos Respubliką. Suinteresuotas asmuo T. P. nurodo, kad jis į Lietuvą grįžo anksčiau dėl peršalimo ligos, be to jam grįžus sirgo jo dabartinės draugės, su kuria gyvena, sūnus. Saugodamas savo dukras nuo ligų ir vengdamas kontakto bei galimybės užkrėsti jas, negalėjo bendrauti su dukromis ir vykdyti bendravimo tvarkos. Suinteresuotas asmuo T. P. taip pat nurodo, kad buvo susisiekęs telefonu dėl gauto skundo su antstolės padėjėja bei paaiškino visas aplinkybes antstolei dėl kokių priežasčių negalėjo pasiimti vaikų. Kadangi suinteresuotas asmuo manė, jog visas aplinkybes nurodė antstolei, tai raštu jokio paaiškinimo ir nebeteikė.
12. Nors suinteresuotas asmuo T. P. nebendravo (duomenys neskelbtini) su vaikais pagal nustatytą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje tvarką, tačiau teismo vertinimu buvo objektyvios priežastys. Pirma, pagal pateiktą lopšelio- darželio pažymą su T. P. kartu gyvenančio sugyventinės vaikas sirgo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ši pažyma taip pat patvirtina, kad minėtu periodu iš visos vaikų grupės nesirgo vos du vaikai iš trylikos. Taigi buvo reali ligos užkrato pernešimo T. P. ir I. P. vaikams grėsmė. Ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, savaime sudarė savarankišką objektyvią priežastį ginčo nutarties nevykdymui. Antra, T. P. paaiškino, jog ginčo periodu ir pats sirgo. Nors šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tokiu T. P. paaiškinimu, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis piktybiškai vengtų bendrauti su savo dukromis. Juo labiau, kad T. P. pagal pateiktus byloje duomenis nėra draustas Lietuvoje sveikatos draudimu. Apibendrinant, teismas vertina, kad T. P. nevengė bendrauti su dukromis, kad buvo objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo suinteresuoto asmens T. P. veiksmų, lemiančios ginčo nutarties neįvykdymą.
13. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, kad T. P. piktybiškai ir sąmoningai vengtų vykdyti teismo procesinį sprendimą, be to nenustatyti akivaizdžiai neteisėti, piktavališki ar nesąžiningi veiksmai, kurie lemtų baudos skyrimą jam už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, konstatuotinas tik pažeidimo faktas, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.
14. Suinteresuotas asmuo T. P. prašo priteisti iš suinteresuoto asmens I. P. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
17. Suinteresuotas asmuo T. P. patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą, kurias prašo atlyginti, jas priteisiant iš I. P.. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad T. P. tinkamai neinformavo suinteresuoto asmens I. P. dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių jis 2025 m. sausio 27 d. negalėjo vykdyti ginčo nutarties dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, bei nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą kitos šalies informavimą dėl nutarties nevykdymo, teismas sprendžia, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl paties T. P. veiksmų tinkamai nebendradarbiaujant su I. P. dėl tinkamo ginčo nutarties vykdymo. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens T. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 2 ir 9 dalimis, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0124/23/02335.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.