Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-666-759/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-18
Bylos Nr.: 1-666-759/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35068-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Kaltinamasis: R. P.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-666-759/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35068-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.7.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2, 2.13.1; 2.13.3 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant Jūratei Gritienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamosios R. P. atstovei advokatei V. B.,

nuotoliniame teisiamajame posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. P. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

ji, 2018 m. sausio 17 d. savo vardu su (duomenys neskelbtini) sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 1542, pagal kurią įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4450 eurų vertės, už kurį įsipareigojusi kas mėnesį iki 2023 m. sausio 17 d. mokėti po 216 Eur dydžio įmokas, po ko nuo 2018 m. gegužės mėnesio tyčia nesilaikė sutarties sąlygų, vengė mokėti periodines įmokas, dėl ko (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilį (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji, R. P., tyčia iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, 2018 m. gegužės 3 d. 22.30 val. K., šį automobilį transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi perleidusi A. D. ir jo negrąžinusi, t. y. tokiu būdu (duomenys neskelbtini)padarė 4450 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamoji R. P. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 184 straipsnio 1 dalį.

Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XXXII skyriaus tvarka. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji R. P. yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, faktiškai gyvena ir yra deklaravusi savo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji vengia atvykti į teismą. Prie nuotolinio teisiamojo posėdžio 2021 m. birželio 2 d. kaltinamoji R. P. neprisijungė, nors sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama nuotoliniame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu. Skambinant byloje nurodytu telefono numeriu neatsiliepė, nepavyko prisiskambinti ir jos sugyventiniui M. P.. Prie nuotolinio teisiamojo posėdžio 2021 m. rugsėjo 8 d. kaltinamoji R. P. neprisijungė, į skambučius ir elektroninius laiškus neatsakė, siųstų šaukimų neatsiėmė. Kaltinamosios gynėjai taip pat nepavyko susisiekti su kaltinamąja. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms siųstas Europos tyrimo orderis nėra įvykdytas. Kadangi kaltinamoji R. P. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), neatsiima teismo šaukimų, šaukiama į teisiamąjį posėdį neatvyksta, prie jo nuotoliniu būdu neprisijungia, ją atvesdinti ar susisiekti su ja telefonu nėra galimybės, dėl jos neatvykimo neįvyko du teismo posėdžiai, todėl darytina išvada, kad R. P. vengia atvykti į teismą ir nuo teismo slepiasi. Kadangi kaltinamoji yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, nutarta vadovautis BPK 246 straipsnio nuostatomis ir bylą nagrinėti kaltinamajai nedalyvaujant.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios gynėja V. B. paaiškino, jog kaltinamoji R. P. savo kaltę pripažįsta, neginčija skolos civiliniam ieškovui, todėl tai turėtų būti pripažintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamoji yra neteista, nurodė visas faktines bylos aplinkybes, savo kaltės neneigė. Augina nepilnametį vaiką, nedirba, jos finansinė padėtis nėra gera, todėl prašo paskirti 50 MGL dydžio baudą kaip pačią minimaliausią už nesunkų nusikaltimą. Civilinį ieškinį prašė tenkinti dalinai, taip pat priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu iš teisme pagarsintų kaltinamosios R. P., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų matyti, kad nuotolinės papildomos apklausos metu kaltinamoji R. P. parodė, kad ankstesnius parodymus pamena, juos pilnai tvirtina. Prieš porą metų iš įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „Alfa Romeo 159 Sportwagon” lizingo sutartimi ir įsipareigojo mokėti kasmėnesines įmokas, virš 200 Eur, berods, po 216 Eur. Mažai dirbdavo ir nebuvo iš ko sumokėti įmokų. Kelis kartus įmokas buvo sumokėjusi. Tuo automobiliu kurį laiką naudojosi pati, po to nusprendė jį parduoti arba mainyti į kitą automobilį, nes automobilis pradėjo gesti, kažkas pasidarė su varikliu. Įdėjo skelbimą internete, į puslapį www.skelbiu.lt ir atrado žmogų, kuris norėjo mainyti, t. y. keisti į pigesnį automobilį „Honda Civic“. Jai reikėjo mažesnės, pigesnės mašinos. Taip ir padarė, apmainė šiuos automobilius su A. D., kurio iki tos dienos nepažinojo. A. D. dar turėjo primokėti apie 1000 su viršum eurų, nes automobilio „Alfa Romeo“ vertė buvo brangesnė nei automobilio „Honda Civic“. Kuomet mainė automobilius dar dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir dar kurį laiką važinėjo naujai įsigytu „Honda Civic“ į darbą, apie porą savaičių. Neatsimena tiksliai, ar tuo metu dirbo. Atrodo buvo registruotas automobilis jos vardu. Nusprendė ir šį automobilį po kurio laiko parduoti, nes norėjo su M. P. išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ilgesniam laikui užsidirbti pinigų. Po kurio laiko tą automobilį pardavė ir po dviejų savaičių išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Turi nuolatinį darbą, nuo 2020 m. gruodžio 7 d. dirba (duomenys neskelbtini). Yra informuota, kad turi įsiskolinimą įmonei (duomenys neskelbtini) 4929,38 Eur. Galėtų mokėti kas mėnesį įmokas ir dalimis atlyginti įmonei šią pinigų sumą. Iki šiol nesudarė jokios sutarties su įmone, bandys tai padaryti. Susisieks su įmone ir prašys leisti sumokėti žalą, t. y. įsiskolinimą dalimis. Nemokėjo įmokų, kada buvo lizingu paėmusi automobilį, ir tą automobilį neteisėtai pardavė kitam asmeniui A. D.. Neinformavo įmonės prieš parduodama automobilį ir kad ketina tai daryti. Supranta, kad to negalėjo padaryti ir nusikalto (III tomas, b. l. 1 - 3).

Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pardavinėjo automobilį, tiksliai negali pasakyti kokį, nes senokai buvo. Pasiūlė mainytis automobiliais su jo pinigine priemoka. Susitiko, apžiūrėjo automobilius, primokėjo. Prieš pirkdamas „Alfa Romeo“ patikrino VĮ „Regitra“ ar transporto priemonei nėra taikomi apribojimai. Automobilis „Alfa Romeo“ buvo registruotas, apribojimų neturėjo. Paklausė pardavėjo, kada deklaruos pardavimą. Atsakė, kad pirmadienį. Su automobiliu perdavė ir automobilio dokumentus. Pardavimo metu buvo trys asmenys: R., jos draugas ir bendras trečias draugas. Jie susirado liudytoją per Facebook. Kad automobilis priklauso lizingo bendrovei sužinojo, kai buvo iškviestas į policiją. Jis su „Alfa Romeo“ neplanavo ilgai važinėti, buvo prastos būklės, todėl perleido kitam asmeniui. Pavažinėjo pats apie mėnesį laiko. Vėliau jį iškeitė į kitą automobilį „Hyundai Tiburon“. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas pažymėjo, kad iškeitęs „Alfa Romeo“ į „Hyundai Tiburon“, iš asmens, su kuriuo mainėsi automobiliais, gavo skambučių dėl automobilio registracijos, defektų. Automobiliais atsikeitė. Tuomet liudytojas atgautą automobilį „Alfa Romeo“ tą pačią dieną iškeitė į „Chrysler“. Asmenų, su kuriais mainėsi automobiliais, asmeniškai nepažįsta. Su jais susipažino interneto pagalba. Visas automobilio pirkimo – pardavimo sutartis pristatė policijai, automobilio neketino registruoti savo vardu. Atsakydamas į kaltinamosios atstovės klausimą, liudytojas parodė, kad automobilį „Alfa Romeo“ apsikeitimo metu įvertino mažesne suma negu 4000 Eur. Sutartyje buvo įrašyta, galbūt apie 2000 Eur. Automobilis buvo daužtas, nesuėjo detalės, tarpai, buvo važiuoklės defektai.

Liudytoja G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug metų, todėl ne daug ką prisimena. Sniego tuo metu nebuvo, galėjo būti pavasaris – vasara. Ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko automobilio „Alfa Romeo“ priregistruoti savo vardu. Susisiekė su liudytoju A. D. dėl automobilio grąžinimo. Nuvažiavę į K., pasikeitė automobiliais, susigrąžino A. D. perduotą „Hyundai Tiburon“. Su A. D. susisiekė per autogidas.lt. Ar primokėjo, neprisimena. Su A. D. sudarė automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, pasikeitė automobilių dokumentais. Automobilis „Alfa Romeo“ buvo netvarkingas, reikėjo perdažyti kapotą. Po savaitės nuo mainų bandė prisiregistruoti, tačiau nepavyko. Kaltinamosios R. P. duomenys buvo nurodyti automobilio dokumentuose. Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja paaiškino, kad kai automobilį parvarė, jį matė prabėgom, nes išvežė dažyti.

Liudytojas V. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apsikeitė automobiliais K.. Pasitikrino VĮ „Regitra“. Dokumentai buvo tvarkingi. Policijoje jam pasakė, kad ji yra areštuota ir priklauso įmonei. Viskas vyko prieš gerus metus. Automobiliais keitėsi su A. D.. Liudytojas atidavė „Chrysler“ ir pasiėmė „Alfa Romeo“, kuri buvo jaunesnė šešiais metais. Jokios priemokos nebuvo, pasikeitė ant lygių. Automobilį naudojo apie mėnesį laiką. Matėsi, kad automobilis buvo daužtas. Važiavo pirkti į Kauną, bet tam mieste automobilis sugedo. Perpardavinėtojai pasiūlė už „Alfa Romeo“ 500 Eur. Automobilį paliko K. ir grįžo autobusu namo. Automobilio „Alfa Romeo“ savo vardu nebuvo užsiregistravęs. Apie tai, kad negali registruoti automobilio savo vardu, nežinojo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu iš teisme pagarsintų specialiojo liudytojo M. P., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų matyti, kad jis su R. P. gyvena (duomenys neskelbtini) augina vaiką. Lietuvoje buvo sunku gauti darbą, todėl išvyko. Gyveno (duomenys neskelbtini). Lietuvoje R. P. buvo problema dėl transporto. Jai buvo sunku nuvažiuoti į darbą. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). R. P. sugalvojo ir pasiūlė paimti lizingu, išsimokėtinai automobilį. Jis tuo metu dirbo nepastovius darbus, neoficialiai. Ji vairuotojo pažymėjimą turėjo ir vairuoti mokėjo. Vyko su R. P. apžiūrėti automobilio, galimai 2017 m. rudenį. Įmonė buvo šalia turgaus, automobilių stovėjimo aikštelės, būdelėje - kioskelyje. R. P. bendravo su moterimi, gal kokia buhaltere. Reikėjo antro žmogaus kaip laiduotojo, todėl ir jis pasirašė. Sutartį pasirašė R. P.. Jis kaip laiduotojas ranka pasirašė. Su R. P. važiavo į V., kad jos neapgautų, ar ji gerą automobilį įsigys. Įsigijo automobilį „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, 4600 Eur vertės. Girdėjo, kad sakė darbuotoja, jog mėnesio įmoka 240 ar 260 Eur. Automobilį pasiėmė, jį namo parvairavo R. P.. Įsigytu automobiliu virš pusę metų naudojosi R. P.. Ji iš pradžių mokėjo įmokas - tris, keturias buvo sumokėjusi. Paskui automobilis pradėjo gesti. R. P. buvo priversta išeiti iš darbo. Nusprendė abu važiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti. Sugedus automobiliui dėl jo techninės būklės ir gedimo į lizingo davėją nesikreipė. R. P. sugalvojo jį parduoti. Automobilį pardavinėjo jo profilyje, www.facebook.com svetainėje. Pats įdėjo skelbimą. Po dviejų dienų susirašė su galimu pirkėju. Su juo susitiko U., ar pakeliui, kuriam už gal 2000 Eur pardavė lizingu įgytą automobilį. Pinigus išleido drabužiams ir kelionei į (duomenys neskelbtini), maistui (II tomas, b. l. 61 - 64).

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate dėl (duomenys neskelbtini) (buvęs bendrovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) pareiškimo, apie tai, kad 2018 m. sausio 18 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties, sudarytos su R. P., pagrindu bendrovė (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įgijo transporto priemonę - automobilį „ALFA ROMEO - 159 SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavė automobilį valdyti ir naudotis R. P., sutarus, kad sumokėjus visą lizingo kainą - transporto priemonė nuosavybės teise pereis R. P., tačiau R. P. sumokėjo dvi mėnesines įmokas 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 14 d. po 216 Eur bei 2018 m. balandžio 15 d. sumokėjo nepilną įmoką - 100 Eur. 2018 m. birželio 5 d. telefonu pranešė, kad prarado darbą ir lizingo įmokų mokėti negali, tačiau įsipareigojo jas mokėti. 2018 m. birželio 25 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, kad R. P. pardavė jos žinioje buvusį bei bendrovei priklausantį automobilį tretiesiems asmenims. Dėl to (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė, patyrė 5378,13 Eur turtinės žalos (I tomas, b. l. 1-3, 4-25).

Iš (duomenys neskelbtini) su pareiškimu pateiktos 2018 m. sausio 17 d. lizingo sutarties, sudarytos tarp lizingo davėjo (duomenys neskelbtini) ir lizingo gavėjo R. P., matyti, kad R. P. automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4450 Eur vertės, įgijo su teise jį valdyti ir naudotis, pagal patvirtintą grafiką per 60 mėnesių įsipareigojo sumokėti visą lizingo kainą - 12960 Eur (I tomas, b. l. 4-6, 7-10, 11-12).

Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad Lizingo sutartį su R. P. pasirašė darbuotoja A. G., kad buvo tikrinti SODRA ir bendrovės Creditinfo duomenys apie R. P., buvo vertinamas lizingo gavėjos mokumas. Už automobilio techninę būklę po sutarties pasirašymo yra atsakingas lizingo gavėjas. Nutraukus sutartį į teismą civilinio proceso tvarka bendrovė nesikreipė, kadangi turi R. P. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį 2592 Eur sumai (I tomas, b. l. 13-16).

Kaltinamoji R. P. 2018 m. sausio 17 d. pasirašė neprotestuotiną paprastajį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2019 m. kovo 17 d. be sąlygų sumokėti (duomenys neskelbtini) 2592 Eur (I tomas, b. l. 130).

Iš 2019 m. vasario 5 d. išrašo iš reikalavimų perleidimo sutarties kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininkės įsiskolinimą „PlusPlus Capital AS“, kurį Lietuvoje atstovauja “PlusPlus Baltic PU” Lietuvos filialas (I tomas, b. l. 139, 140 - 141).

Iš Ieškomos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo 159 sportwagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas – R. P.. Minėtas automobilis ieškomas nuo 2018 m. liepos 23 d. kaip pagrobtas, pasisavintas ar dingęs, norit jį panaudoti kaip įrodymą baudžiamojoje byloje (I tomas, b. l. 193).

Iš 2018 m. gegužės 3 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėja R. P. 2018 m. gegužės 3 d. pardavė, o pirkėjas A. D. nupirko už 600 Eur transporto priemonę - lengvąjį automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 5).

Iš 2018 m. gegužės 3 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėjas A. D. 2018 m. gegužės 3 d. pardavė, o pirkėja R. P. nupirko už 600 Eur transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 6).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones išraše nurodyta, kad automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke nuo 2018 m. spalio 20 d. įregistruota R. P. (I tomas, b. l. 195).

Iš 2018 m. birželio 28 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėjas A. D.2018 m. birželio 28 d. pardavė, o pirkėjas V. U. nupirko už 600 Eur transporto priemonę - lengvąjį automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)(II tomas, b. l. 7).

Iš Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK vyresniosios tyrėjos A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu pabendravus su R. P. buvo sužinota, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“ įsigijo lizingo sutarties pagrindu sau ir savo draugui M. P., o kuomet automobilis pradėjo gesti - jį pardavė nepažįstamam asmeniui (II tomas, b. l. 85-86).

Prokuroro V. J. 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskelbta įtariamosios R. P. paieška (II tomas, b. l. 137-138).

Šalies argumentai

Civilinis ieškovas Plus Plus Capital AS pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. P. 2786,13 Eur negrąžintos finansavimo sumos, 2143,25 Eur negautų pajamų (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 54,10 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2786,13 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. sausio 17 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (I tomas, b. l. 155-159).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Šiam procesui būdinga tai, kad kaltininkas pirmiausiai duoda neteisėtus patikėto ar esančio jo žinioje turto atžvilgiu potvarkius, o paskui – perduodamas turtas. Tretiesiems asmenims turtas gali būti neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. šiam asmeniui savininkas ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu perdavė turtą ar turtinę teisę ir suteikė tam tikrus įgaliojimus. Įgaliojimų suteikimo forma esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, tačiau paprastai šios veikos subjektai būna asmenys, kurie yra susiję su materialinių vertybių apskaita ir apsauga, priėmimu, išdavimu ar transportavimu. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-615/2006Nr. 2K-7-388/2012, Nr. 2K-192/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (buvęs bendrovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK ir pranešė apie tai, kad 2018 m. sausio 18 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties, sudarytos su R. P., pagrindu bendrovė (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) įgijo transporto priemonę - automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavė automobilį valdyti ir naudotis R. P., sutarus, kad sumokėjus visą lizingo kainą - transporto priemonė nuosavybės teise pereis R. P., tačiau R. P. sumokėjo dvi mėnesines įmokas 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 14 d. po 216 Eur bei 2018 m. balandžio 15 d. sumokėjo nepilną įmoką - 100 Eur. 2018 m. birželio 5 d. telefonu pranešė, kad prarado darbą ir lizingo įmokų mokėti negali, tačiau įsipareigojo jas mokėti. 2018 m. birželio 25 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, kad R. P. pardavė jos žinioje buvusį bei bendrovei priklausantį automobilį tretiesiems asmenims. Dėl to (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė, patyrė 5378,13 Eur turtinę žalą. Iš (duomenys neskelbtini) su pareiškimu pateiktos 2018 m. sausio 17 d. lizingo sutarties, sudarytos tarp lizingo davėjo (duomenys neskelbtini) ir lizingo gavėjo R. P., matyti, kad R. P.automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4450 Eur vertės, įgijo su teise jį valdyti ir naudotis. Pagal patvirtintą grafiką per 60 mėnesių įsipareigojo sumokėti visą lizingo kainą - 12960 Eur. Aptariamą Lizingo sutartį su R. P. pasirašė darbuotoja A. G., kuri patikrino SODRA ir bendrovės Creditinfo duomenis apie R. P., vertino lizingo gavėjos mokumą. Pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį už automobilio techninę būklę po sutarties pasirašymo buvo atsakinga lizingo gavėja R. P.. Kaltinamoji R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad prieš porą metų iš įmonės (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „Alfa Romeo 159 Sportwagon“ lizingo sutartimi ir įsipareigojo mokėti kasmėnesines įmokas po 216 Eur. Mažai dirbdavo ir nebuvo iš ko sumokėti įmokų. Porą kartų buvo įmokas sumokėjusi. Tuo automobiliu kurį laiką naudojosi pati, po to nusprendė jį parduoti arba mainyti į kitą automobilį, nes automobilis pradėjo gesti, kažkas pasidarė su varikliu. Įdėjo skelbimą internete, į puslapį www.skelbiu.lt ir atrado žmogų, kuris norėjo mainyti, t. y. keisti į pigesnį automobilį „Honda Civic“. Jai reikėjo mažesnės ir pigesnės mašinos. Apmainė šiuos automobilius su A. D., kurio iki tos dienos nepažinojo. A. D. dar turėjo primokėti apie 1000 su viršum eurų, nes automobilio „Alfa Romeo“ vertė buvo brangesnė nei automobilio „Honda Civic“. Kuomet mainė automobilius, dar dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir dar kurį laiką važinėjo naujai įsigytu „Honda Civic“ į darbą, apie porą savaičių. Automobilis „Honda Civic“ buvo registruotas jos vardu. Nusprendė ir šį automobilį po kurio laiko parduoti, nes norėjo su M. P. išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ilgesniam laikui užsidirbti pinigų. Po kurio laiko tą automobilį pardavė ir po dviejų savaičių išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji pripažino, kad nemokėjo įmokų už lizingu įsigytą automobilį ir tą automobilį neteisėtai pardavė kitam asmeniui A. D.. Neinformavo įmonės prieš parduodama automobilį ir kad ketina tai daryti. Supranta, kad to negalėjo padaryti ir tokiais savo veiksmais nusikalto. Šias kaltinamosios nurodomas aplinkybes patvirtino: liudytojas A. D., kuris parodė, kad pasiūlė mainytis automobiliais su jo pinigine priemoka. Susitiko su kaltinamąja R. P., M. P. ir trečiu asmeniu, apžiūrėjo automobilius, primokėjo kaltinamajai už automobilį „Alfa Romeo“. Prieš pirkdamas „Alfa Romeo“ patikrino VĮ „Regitra“, ar transporto priemonei nėra taikomi apribojimai. Automobilis „Alfa Romeo“ buvo registruotas, apribojimų neturėjo. Kad automobilis priklauso lizingo bendrovei liudytojas sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas į policiją. Jis su „Alfa Romeo“ neplanavo ilgai važinėti, buvo prastos būklės, todėl perleido kitam asmeniui. Pats pavažinėjo apie mėnesį laiko. Vėliau jį iškeitė į kitą automobilį „Hyundai Tiburon“, vėliau į „Chrysler“; liudytoja G. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau iš liudytojo A. D. įsigyto automobilio „Alfa Romeo“ nepavyko priregistruoti savo vardu. Automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino A. D. ir susigražino savąjį „Hyundai Tiburon“. Automobilis Alfa Romeo buvo netvarkingas, reikėjo perdažyti kapotą. Kaltinamosios R. P. duomenys buvo nurodyti automobilio dokumentuose; liudytojas V. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apsikeitė automobiliais su A. D.. Liudytojas atidavė „Chrysler“ ir pasiėmė „Alfa Romeo“. Automobilį naudojo apie mėnesį laiką. Matėsi, kad automobilis buvo daužtas. Automobilio „Alfa Romeo“ savo vardu nebuvo užsiregistravęs, todėl apie tai, kad negali registruoti automobilio savo vardu, nežinojo. Nemažiau svarbu tai, kad iš teisme pagarsintų specialiojo liudytojo M. P., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų nustatyta, kad liudytojas su R. P. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra sugyventiniai ir augina vaiką. Liudytojas pažymėjo, kad Lietuvoje R. P. buvo problema dėl transporto, jai buvo sunku nuvažiuoti į darbą. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). R. P. sugalvojo ir pasiūlė paimti lizingu, t.y. išsimokėtinai, automobilį. Jis tuo metu dirbo neoficialiai nepastovius darbus. Su R. P. galimai 2017 metais vyko apžiūrėti automobilio. Įmonė, iš kurios įsigijo automobilį, buvo šalia turgaus, automobilių stovėjimo aikštelės būdelėje - kioskelyje. R. P. bendravo su moterimi. Sutartį pasirašė R. P.. M. P. kaip laiduotojas ranka taip pat pasirašė. Kaltinamoji įsigijo automobilį „Alfa Romeo 159 Sportwagon”, 4600 Eur vertės. Automobilį pasiėmė ir jį namo parvairavo R. P.. Įsigytu automobiliu virš pusę metų naudojosi R. P.. Kaltinamoji iš pradžių mokėjo įmokas - tris, keturias buvo sumokėjusi, tačiau vėliau automobilis pradėjo gesti. R. P. buvo priversta išeiti iš darbo. Nusprendė abu važiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti. Sugedus automobiliui dėl jo techninės būklės ir gedimo į lizingo davėją nesikreipė. R. P. sugalvojo jį parduoti. Automobilį pardavinėjo jo profilyje, www.facebook.com svetainėje. Liudytojas pats įdėjo skelbimą. Po dviejų dienų susirašė su galimu pirkėju. Su juo susitiko (duomenys neskelbtini), ar pakeliui, kuriam už gal 2000 Eur pardavė lizingu įgytą automobilį. Pinigus išleido drabužiams ir kelionei į (duomenys neskelbtini) maistui. Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK vyresniosios tyrėjos A. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad telefonu pabendravus su R. P. buvo sužinota, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį „ALFA ROMEO – 159“ įsigijo lizingo sutarties pagrindu sau ir savo draugui M. P., o kuomet automobilis pradėjo gesti - jį pardavė nepažįstamam asmeniui. Iš Ieškomos kelių transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilio Alf Romeo 159, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas – R. P.. Minėtas automobilis ieškomas nuo 2018 m. liepos 23 d. kaip pagrobtas, pasisavintas ar dingęs, norit jį panaudoti kaip įrodymą baudžiamojoje byloje. Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tiek pačios kaltinamosios, specialiojo liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek liudytojų duoti parodymai bei teisiamajame posėdyje ištirti kiti rašytiniai įrodymai, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kaltinamoji lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu įgijo teisę laikinai naudotis ir valdyti automobilį „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vengė mokėti periodines įmokas, dėl ko (duomenys neskelbtini)vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamoji R. P. jai patikėtą ir jos žinioje buvusį automobilį transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi perleido A. D.. Gautą už automobilį priemoką panaudojo asmeninių poreikių patenkinimui, o įgytą kitą automobilį “Honda Civic” taipogi vėliau pardavė.

Pagal teismų praktiką patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-234-942/2015, 2K-123-895/2017, 2K-340-693/2018, 2K-38-788/2019, 2K-7-648/2019 ir kt.). Šioje byloje kaltinamajai Lizingo sutarties pagrindu buvo perduotas laikinai naudoti ir valdyti kilnojamasis turtas – automobilis „Alfa Romeo 159 Sportwagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo patikėtas kaltinamajai, ji juo faktiškai naudojosi ir buvo jos žinioje. Pagal kaltinamosios ir lizingo davėjo (duomenys neskelbtini) sudarytą Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kaltinamoji neturėjo teisės be lizingo davėjo rašytinio sutikimo perleisti jai patikėto ir jos žinioje buvusio turto – automobilio Alfa Romeo 159 Sportwagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiams asmenims. Iš 2018 m. gegužės 3 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėja R. P. 2018 m. gegužės 3 d. pardavė, o pirkėjas A. D. nupirko už 600 Eur transporto priemonę - lengvąjį automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taipt pat 2018 m. gegužės 3 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėjas A. D. 2018 m. gegužės 3 d. pardavė, o pirkėja R. P. nupirko už 600 Eur transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis liudytojo A. D. teisme duotais parodymais, jis su kaltinamąja automobiliais apsikeitė, sudarydami pirkimo – pardavimo sutartis ir liudytojas už automobilį „Alfa Romeo“ R. P. dar primokėjo apie 1000 Eur priemoką. Taigi kaltinamosios atliktas automobilio pardavimas, būnant jo valdytoja, bet ne savininke ir neturint lizingo davėjo rašytinio sutikimo automobilį parduoti, buvo perduotas trečiajam asmeniui A. D., pažeidžiant tarp jos ir (duomenys neskelbtini) sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties sąlygas, netinkamai pasinaudojant jai, kaip lizingo gavėjai, suteikta teise valdyti ir naudoti automobilį, tačiau ne juo disponuoti. Kaltinamoji jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą - automobilį pavertė savo turtu ir jį perleido trečiajam asmeniui, tačiau (duomenys neskelbtini) kaip automobilio savininkui už minėtą turtą neatlygino. Ko pasekoje (duomenys neskelbtini) patyrė 4450 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamosios veiksmai, atlikti siekiant asmeninės naudos, vertini kaip neteisėtas svetimo turto perleidimas trečiajam asmeniui.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama R. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei dėl turto išvaistymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. 2018 m. sausio 17 d. savo vardu su (duomenys neskelbtini) sudarydama Išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), jos pagrindu įsigydama automobilį „ALFA (duomenys neskelbtini) SPORTWAGON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir būdama jo valdytoja, ne savininkė, taip pat pagal sudarytą Išperkamosios nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) buvusi informuota apie draudimą perleisti minėtą automobilį tretiesiems asmenims be rašytinio lizingo davėjo sutikimo, 2018 m. gegužės 3 d. 22.30 val. K. šį automobilį transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui A. D. be (duomenys neskelbtini) sutikimo, padarydama lizingo davėjui 4450 Eur turtinę žalą. Kaltinamoji suprato, kad perleidžia jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą - automobilį, numatė, jog savininkas (duomenys neskelbtini) šio turto neteks ir norėjo taip elgtis, siekdama asmeninės finansinės naudos. Taigi aptariamą nusikalstamą veiką R. P. padarė tiesiogine tyčia.

Nustačius kaltinamosios sąmoningą įsipareigojimų pagal sudarytą transporto priemonės lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį nevykdymą (įmokų nemokėjimą, vengimą grąžinti automobilį lizingo davėjui), lizingo davėjo neinformavimą apie automobilio perleidimą tretiesiems asmenims, gautų už automobilio pardavimą lėšų panaudojimą asmeninėms kaltinamosios reikmėms, kaltinamosios ir laiduotojo M. P. išvykimą į (duomenys neskelbtini) bei paskelbtą R. P. paiešką, teismas konstatuoja, kad pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo probleminis dėl kaltinamosios sąmoningų veiksmų. Tuo pagrindu atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai ir kaltinamoji R. P. yra pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo turto iššvaistymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas R. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios R. P. padarytas nusikaltimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamoji nors nedalyvavo teisiamajame posėdyje ir nedavė parodymų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kelis kartus ir pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį padarymo, davė nuoseklius parodymus ir gailėjosi. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. P. anksčiau neteista (III tomas, b. l. 9). Kaltinamoji penkerių metų laikotarpyje penkis kartus bausta administracine tvarka, bylos duomenimis paskutinį kartą 2018 m. liepos 6 d. pagal ANK 416 str. 2 d., informacijos apie nuobaudų sumokėjimą nėra (III tomas, b. l. 19-23), nėra įrašyta į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, bylos duomenimis kaltinamoji dirba, yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) teigia dirbanti (duomenys neskelbtini) (III tomas, b. l. 17, 18). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamoji savo elgesį vertina kritiškai, nurodo, jog tokį jos elgesį lėmė nuolat gendantis automobilis ir poreikis gauti pinigų kelionei į užsienį.

Už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios R. P. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad ji padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą, paskiriant minimalų bausmės dydį (BK 47 straipsnis). Už BK 184 straipsnio 1 dalį numatytą nusikaltimą R. P. yra skirtina 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Kaip jau buvo nustatyta, kaltinamoji R. P. 2018 m. sausio 17 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau - Sutartis) su lizingo davėju (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini) Nurodyta sutartimi kaltinamajai už užmokestį buvo suteikta teisė laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę Alfa Romeo 159 Sportwagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltinamoji įsipareigojo mokėti lizingo davėjui kasmėnesines įmokas. Pagal Sutartį kaltinamoji per 60 mėnesių (2018 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 17 d.) iš viso turėjo sumokėti lizingo davėjui 12960 Eur, kuriuos sudarė 4450 Eur lizingo suma ir 8510 Eur palūkanos (54,10 proc.), mokėdama kas mėnesį po 216 Eur įmoką pagal šalių sutartą mokėjimo grafiką. R. P. sumokėjo dvi mėnesines įmokas 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 14 d. po 216 Eur bei 2018 m. balandžio 15 d. sumokėjo nepilną įmoką - 100 Eur. Kaltinamajai vėliau nesilaikant mokėjimo grafiko ir nemokant įmokų, 2018 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) (buvusi – (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sutartį su kaltinamąja ir pareikalavo grąžinti automobilį arba sumokėti 5862,13 Eur skolą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji įsiskolinimą pradinei kreditorei ar ieškovei būtų sumokėjusi, taip pat nėra duomenų apie automobilio Alfa Romeo 159 Sportwagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kaltinamoji prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku įmokų už lizinguojamą automobilį nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar laikino valdymo/naudojimosi išnuomotu turtu faktą. Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamosios 2786,13 Eur negrąžintą finansavimo sumą pagrįstas ir yra tenkintinas.

Civilinė ieškovė prašo priteisti iš kaltinamosios 2143,25 Eur negautų pajamų, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (54,10 proc.) po sutarties nutraukimo dienos, jei paskolos sutartis nebūtų nutraukta, t.y. už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. vasario 5 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. liepos 8 d.). Taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 54,10 procentų metines palūkanas, paskaičiuotas pagal Sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (2786,13 Eur) nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2023 m. sausio 17 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Teismas, įvertinęs lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties sąlygas ir mokėjimo planą, sprendžia, kad civilinės ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas (pelno palūkanas) buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų. Nutraukus lizingo sutartį dėl kaltinamosios kaltės, civilinė ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog faktas, kad civilinė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) perdavusi kaltinamajai laikinai naudotis automobiliu ir dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei automobilio Alfa Romeo 159 Sportwagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą išvadai, jog civilinės ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (54,10 proc.), tiek kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal mokėjimų grafiką kaltinamoji turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. sausio 17 d. Taigi civilinė ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, kaltinamajai tinkamai vykdant sutartį. Esant šioms aplinkybėms, civilinei ieškovei iš kaltinamosios priteistinos 2143,25 Eur negautos pajamos (pelno palūkanos kaip nuostoliai) už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. vasario 5 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. liepos 8 d.) ir 54,10 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo negrąžintos finansavimo sumos (2786,13 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. sausio 17 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į palūkanų kompensacinę funkciją ir į tai, kad baudžiamajame procese jos priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar teismo nustatytos datos, civilinei ieškovei iš kaltinamosios priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4929,38 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 4 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamosios R. P. priteistina 136,44 Eur suma advokatės V. B. išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes baudžiamoji byla teisme išnagrinėta kaltinamajai nedalyvaujant (BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 435 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad R. P. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) m, galimai dirba, jokių duomenų apie turimą turtą nėra, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su vaizdo įrašais, pridėtos ir saugomos byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 50 MGL, t.y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su vaizdo įrašais, pridėtas ir saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Civilinio ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios R. P. 2786,13 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 13 ct) negrąžintą finansavimo sumą, 2143,25 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 25 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. vasario 5 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. liepos 8 d.), 54,10 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas nuo negrąžintos finansavimo sumos (2786,13 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. 1542 termino pabaigos (2023 m. sausio 17 d.) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4929,38 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos atlyginimo civilinio ieškovo PlusPlus Capital AS naudai.

Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadele banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000; L. B. AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100; L. B. AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė